AAD sprendime buvo teigta, kad dabar jau likviduota Vilniuje veikusi ir metalus supirkinėjusi bei jais prekiavusi bendrovė „Metrail“, kuri, kaip įtariama, sukčiavo ir per 2013–2017 m. netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst t metalinių ir 500 t plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Remiantis šia informacija, AAD priskaičiavo PTO klientams – o jų apie 500, – maždaug 15 mln. eurų taršos mokesčio.

Tiek atliekų tvarkymu užsiimanti VšĮ „Žaliasis taškas“, tiek ir PTO dar praėjusiųjų metų pradžioje siūlė Aplinkos ministerijai sudaryti taikos sutartį. Siūlyta per penkis metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. t bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti 2,79 mln. eurų dydžio garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti. Aplinkos ministerijos vadovybė iš pradžių buvo linkusi sukirsti rankomis, tačiau vėliau apsigalvojo. Taikos sutartis buvo aptariama ir Vyriausybėje, tačiau pastaroji nusišalino motyvuodama nesanti bylos šalis. Visgi ministerija ir jai pavaldus AAD buvo įpareigoti  skubiai pateikti savo pasiūlymus dėl taikos sutarties. Tačiau ministerijos klerkai jokių siūlymų dėl taikos sutarties taip ir nepateikė. Klerkai apeliavo į jiems pateiktos sutarties projektą, kad „siūlomos sutarties sąlygos, mūsų nuomone, neatitinka šiuo metu galiojančio pakuočių atliekų tvarkymo reglamentavimo.“

Taigi pakuočių tvarkytojams nieko kito neliko, kaip tik kreiptis į teismą ir bandyti ginčyti AAD sprendimą.

„Teismas nustatė, jog AAD sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, jį priimant negalėjo būti taikomas įstatyme nurodomas punktas, todėl  PTO  išrašyti patvirtinimai už 2013–2015 m. apskritai negalėjo būti panaikinti. Tad teismas panaikino AAD sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą“, – sakė advokatas Linas Meškys.

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje akcentuojama, kad AAD klerkai apskritai nesiorientuoja įstatymuose ir teisiniuose aktuose. Mat 2013–2015 metais, kai PTO  išdavė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už šį laikotarpį, galiojo Pažymų pripažinimo negaliojančiomis tvarka, nustatyta Tvarkos apraše. Tuo tarpu AAD, panaikinęs atliekų sutvarkymo įrodymo dokumentus, vadovavosi 2016 metų lapkričio mėnesio aplinkos ministro įsakymu. Įsigaliojusių tik kitų metų sausyje. Žinia, nei įstatymai, nei kiti teisės aktai atgaline data negalioja.

„Teismo nuomone, nauja Aprašo redakcija taikytina tik tiems gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams ir patvirtinimams apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie buvo išrašyti už 2017 m. laikotarpį ir vėliau“, – teigiama teismo sprendime.

„Teismo nutartis dar gali būti apskųsta. Jei taip ir neatsitiktų – tikimybė apskųsti labai maža, – PTO visgi nemano, kad pakuočių gamintojai ir importuotojai turėtų šalintis „Metrail“ valstybei padarytos žalos. Mes sutinkame su Aplinkos ministerija pasirašyti taikos sutartį. Jau turėjome konstruktyvų pokalbį su aplinkos ministrą laikinai pavadavusiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu – jis mūsų iniciatyvai pritarė“, – sakė L.Meškys.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota byla dėl bendrovės „Metrail“ vadovų 2013–2015 m. vykdyto sukčiavimo. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013 m. bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas, ne visada išduoti kasos čekiai ar išrašyti pirkimo ir pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai. Įtariama, kad klastojant dokumentus buvo imituojamas didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekių išvežimas perdirbti į Latviją. Paaiškėjo, kad „Metrail“ per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 t metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.

„Kiek žinau, kamuolys dabar yra gamintojų ir importuotojų pusėje. Jie, kaip viena iš šalių, turi apsispręsti, ar jiems paskutinis projekto variantas yra tinkamas, ir jeigu yra tinkamas, mes galėsime sėsti prie stalo ir pasirašyti“, - Eltai sakė K. Mažeika.

Jis sakė nematantis pagrindo, kodėl taikos sutartis negalėtų būti pasirašyta.

„Tiek iš laikinojo aplinkos ministro (Žygimanto Vaičiūno, - ELTA), tiek iš Vyriausybės pusės buvo padaryta didelė pažanga, surasta kompromisų iš abiejų pusių. Nematau pagrindo, kad galėtų nebūti pasirašyta. Aišku, jei bus kažkokių pretenzijų, reikės sėsti nuo pradžių, viską peržiūrėti, bet manau, kad tas laikas, jei viską kelsime nuo pradžių, bus nenaudingas abiem pusėm“, - kalbėjo aplinkos ministras.

Kaip ELTA jau rašė, praėjusių metų sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar - Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.

Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.

Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai. Gegužę po ilgų derybų AM pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.

Tačiau AM ir VRAAD dar kurį laiką nesutarė, kas atsakingas už taikos sutarties su verslu pasirašymą. Verslininkai kaltino valstybės įstaigas taikos sutarties sudarymo vilkinimu.

Ministerija nutarė, kad sprendimą priimti ir sutarties legitimumą užtikrinti turi Aplinkos apsaugos departamentas, kadangi būtent jis yra šalis (atsakovas) byloje, kurioje ginčijamas VRAAD sprendimas, kuriuo panaikinti išduoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

Prieš kurį laiką Aplinkos ministerija paskelbė siūlanti kompromisinę taikos sutartį. Ja numatoma dvejais metais, iki penkerių, pailginti terminą reikiamam metalinių pakuočių kiekiui, dėl kurio buvo panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, surinkti ir sutvarkyti. Taip pat siūlyta sumažinti banko garantijų dydį, kuris būtų mokamas tik tuo atveju, jeigu nebus įvykdyti taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei taikyti nuo šių metų įsigaliojusio Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo nustatytą dydį - 186 eurus už toną, o ne 753 eurus už toną, kaip numatė šis įstatymas 2013-2015 metais.

Tiesa, balandžio pradžioje „Verslo žinios“ rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad aplinkos ministro įsakymas, kuriuo remiantis įmonėms „Metrail“ istorijoje buvo skirta 30 mln. eurų baudų, įstatymams ir Konstitucijai neprieštarauja.

Bendrame asociacijos „Investors' Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų ir Lietuvos verslo konfederacijos laiške teigiama, kad Aplinkos ministerija jau ištisus metus nesiima iš esmės spręsti situacijos dėl vadinamosios „Metrail“ istorijos.

Ši, jau bankrutavusi atliekų perdirbėja, ne vienus metus galimai klastojo dokumentus. „Metrail“ veiklą prižiūrėti ir kontroliuoti turėjusios valstybinės aplinkos apsaugos institucijos apskaičiavo žalą gamtai.

Tačiau jos ėmė reikalauti ne iš pažeidėjo, o iš savo įsipareigojimus įvykdžiusių bei už pakuočių atliekų tvarkymą jau sumokėjusių įmonių. Tokių bendrovių yra daugiau nei 1800. Dabar jų reikalaujama sumokėti 30,4 mln. eurų.

Organizacijų teigimu, Aplinkos ministerijos neveiklumas išprovokavo sisteminę viso sektoriaus krizę, kuri ne tik gali lemti daugybės įmonių bankrotus, bet ir prisidėti prie prekių brangimo šalyje. Griūties akivaizdoje atsidūrė ir visa pakuočių tvarkymo sistema.

Kreipimesi rašoma, kad sena problema tik gilėja, jos sprendimo paieškos tęsiasi jau metus, ir sprendimo vis dar nėra. Institucijų abejingumas ant kortos stato ne tik atskirų įmonių gyvavimą, nes ne visos pajėgs susimokėti nustatytas sumas, bet ir šalies gyventojų interesus, nes iš niekur atsiradusios milijoninės baudos paveiks prekių kainas parduotuvėse.

Dar daugiau - pavojus kyla visai pakuočių sistemai. Ji tiesiog gali sugriūti. O sistemos darbo nėra kam perimti, t. y. valstybė tam nėra pasirengusi. Situacija ne tik grėsminga, bet ir turi abejotiną teisinį pagrindą.

30,4 mln. eurų mokesčių pareikalauta po to, kai buvo panaikintas pakuočių sutvarkymą liudijančių dokumentų galiojimas. Tačiau įstatymai aplinkos ministrui nesuteikia kompetencijos ir įgaliojimų naikinti tokius patvirtinimus. Tą galima padaryti tik Seimo priimtu įstatymu, kuris iki šiol nėra priimtas.

Nors „Metrail“ veiklą kontroliuoti ir prižiūrėti turėjo valstybės institucijos, tačiau atsakomybė permetama įmonėms, kurios neturėjo jokių teisinių galimybių tikrinti atliekų tvarkytojo veiklą.

ELTA primena, kad sausį nustatyta, jog įmonė „Metrail“ netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.

Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių.

Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio. Juos sumokėti turinčios beveik 2000 įmonių abejoja, ar tai padariusios išgyventų.

Sukčiavimas atsirūgo nekaltiems

Susidariusios situacijos ištakos – šiuo metu teismui perduota byla dėl bendrovės "Metrail" vadovų 2013–2015 m. vykdyto sukčiavimo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013 m. bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas, ne visada išduoti kasos čekiai ar išrašyti pirkimo ir pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai. Įtariama, kad klastojant dokumentus buvo imituojamas didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekių išvežimas perdirbti į Latviją. Paaiškėjo, kad "Metrail" per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 t metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.

"Metrail" buvo viena iš daugybės atliekų tvarkytojų, kuriuos samdo viešosios įstaigos Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir "Žaliasis taškas", atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas. Jas būtent šiam tikslui įkūrė metalines pakuotes sutvarkyti įsipareigojusios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų, konservuoto maisto gamintojai.

Taigi ikiteisminis tyrimas kitu lazdos galu drožė supakuotus gaminius gaminančioms ir importuojančioms įmonėms – gamtosaugininkai panaikino "Metrail" išduotus dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Tad šioms įmonėms atsirado pareiga patikslinti taršos mokesčio deklaracijas "Metrail" nesutvarkytais kiekiais. Nors skaičiuojama, kad dėl bendrovės neteisėtos veikos valstybei padaryta daugiau kaip 6 mln. eurų žala, patikslinus deklaracijas, aplinkosaugininkai pareikalavo sumokėti 28,5 mln. eurų. Tokių lėšų nei PTO, nei "Žaliasis taškas" mokėti nesutinka, nes jau kartą sumokėjo "Metrail" už tų pačių atliekų sutvarkymą.

Kas mokės antrą kartą: verslas ar gyventojai?

Siūlė susitarti

Dar kovo mėnesį "Žaliasis taškas" ir PTO pasiūlė Aplinkos ministerijai sudaryti taikos sutartį. Jie siūlo per penkis metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. t bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti 2,79 mln. eurų dydžio garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti. Aplinkos ministerijos vadovybė iš pradžių buvo linkusi sukirsti rankomis, tačiau iki šiol padėtis nepajudėjo iš mirties taško.

Taikos sutarties problema neseniai buvo aptariama net Vyriausybėje. Tačiau pastaroji nusprendė nesanti bylos šalis, tad jokių nurodymų valdžios institucijoms nedavė. Tik nutarta, kad būtent Aplinkos ministerija turi visus įgaliojimus išspręsti šį reikalą. Mat padėtis labai rimta, o padariniai gali būti labai sunkūs ir verslui, ir valstybei. Tad ministerija arba jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas buvo įpareigoti per dvi savaites pateikti savo pasiūlymus dėl taikos sutarties.

Tačiau ministerijos klerkai jokių siūlymų dėl taikos sutarties taip ir nepateikė. Atvirkščiai buvęs aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profsąjungos lyderis, dabar laikinai vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamentui Vaidas Laukys "Žaliajam taškui" ir PTO raštu atsakė, kad jokios sutarties nebus: "Atkreipiame dėmesį, kad jūsų siūlomos sutarties sąlygos, mūsų nuomone, neatitinka šiuo metu galiojančio pakuočių atliekų tvarkymo reglamentavimo."

Besimėtančių atliekų neranda

Buvęs profsąjungų lyderis teigia, kad ministerijos netenkina taikos sutartyje numatytas principas atliekų tvarkymą organizuoti ne tais pačiais kalendoriniais metais, kai pakuotė išleidžiama į rinką. "Jūsų projekte siūloma 2013–2015 metų neįvykdytą pakuočių atliekų tvarkymo užduotį įvykdyti (užskaityti) 2019–2023 m. surinkus ir sutvarkius papildomą kiekį pakuočių atliekų kiekį", – sakoma departamento vadovo rašte.

V.Laukiui netinka ir organizacijų pasiūlytas principas, kad siūloma tvarkyti ne tos rūšies pakuotės atliekas, kurios susidarė į rinką išleidžiant konkrečios rūšies pakuotes.

"Toks valdininko prieštaravimas tėra formalus. Jei pagrinde ginčas eina dėl "Metrail" nesutvarkytų metalinių pakuočių, kurios įvertinamos keliais tūkstančiais tonų, logiška manyti, kad šios tonos turėtų voliotis, būti sumestos pakelėse ir miškuose. Ar kas nors jas aptiko? Ne. Vadinasi, metalinės pakuotės yra surinktos ir perdirbtos", – dienraščiui sakė PTO direktorius Nerijus Juškaitis.

Pašnekovo teigimu, ministerijos klerkų aiškinimą, neva tūkstančiai metalo pakuočių rūdija gamtoje, yra nepagrįsti. Mat antrinių žaliavų supirkimo sistemoje veikia daug privačių fizinių arba juridinių asmenų, kurie oficialiai nedeklaruoja savo veiklos. Tad neatmestina prielaida, jog būtent šie asmenys yra supirkę, o vėliau pateikė perdirbti tūkstančius tonų metalinių pakuočių.

Aplinkos apsaugos departamentui neįtiko ir organizacijų siūlomas garantijos arba laidavimo sumos įkainis. Neva jis yra mažesnis nei mokesčio tarifai, nustatyti teisės aktais, kurį turėtų mokėti gamintojai ir importuotojai, jei atitinkamais metais neįvykdė nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

"Tokios sutarties pasirašymas turėtų tiesiogines reikšmingas pasekmes ir valstybės finansams", – teigiama V.Laukio pasirašytame rašte. Tačiau pareigūnas rašte neįvardina, kokios iš tikrųjų finansinės pasekmės grėstų, kodėl taikos sutartis yra žalinga, kokia žala būtų viešajam interesui. Užuot pateikęs siūlymus, kaip departamentas įsivaizduoja galimą taikos sutartį, klerkas organizacijų prašo pateikti įvairios informacijos, tarp kurios – kas būtų, jei taikos sutartis nebus pasirašyta ir abi organizacijos bankrutuos.

N.Juškaitis dienraščiui sakė, kad tai panašu į eilinį valdininkų atsirašinėjimą, o priežastys gali būti kitos. "Viename iš susitikimų ministerijos atstovai mojavo STT ir Valstybės kontrolės raštais – neva šios institucijos neleidžia pasirašyti taikos sutarties. Tačiau kokių tai būta dokumentų, parodyti negalėjo", – dienraščiui sakė N.Juškaitis.

Gresia bankrotai

Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitete įvyko neeilinis posėdis, kuriame buvo pateikti klausimai dėl vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) veikimo bei bandyta aiškintis priežastis konflikto tarp pakuočių tvarkytojų ir Aplinkos ministerijos – kodėl iki šiol nepasirašoma taikos sutartis.

Aplinkos apsaugos viceministras Martynas Norbutas, formaliai atsakingas už atliekų tvarkymą, politikams nedrįso komentuoti galimos taikos sutarties – greičiausia į ją nebuvo įsigilinęs, kaip ir jo pavaldiniai. Politikai nesulaukė konkretaus atsakymo ir į paklausimą, kodėl po devynių mėnesių – būtent tiek tęsiasi šokis apie sutartį, – susitarimas taip ir negimė. Taip pat negauta atsakymo, kas konkrečiai – kokia institucija ir asmenys už tai yra atsakingi.

Politikus ne mažiau nustebino ir viceministro pozicija, kai jis posėdį paliko taip ir nesulaukęs informacijos, kas grėstų, nepasirašius sutarties.

PTO direktorius N.Juškaitis politikams sakė apskaičiavęs, kas nutiktų jo vadovaujamos įmonės ir "Žaliojo taško" bankroto atveju. Organizacijos yra sudariusios sutartis ne tik su pakuočių gamintojais ir importuotojais, bet ir vežėjais – iš viso maždaug su 1800 įmonių. Pasak N.Juškaičio, analizuojant šių įmonių finansinius duomenis, pateiktus Registrų centrui, akivaizdu, kad jau šiandien dalis jų balansuoja ties bankroto riba, yra nemokios. Nepasirašius taikos sutarties, realu, kad net 43 proc. šių įmonių greičiausia bankrutuos arba taps feniksais.

"Maždaug 19 tūkst. žmonių neteks darbo, o tai – maždaug 212 tūkst. eurų darbo užmokestis. Sodra neprisiskaičiuos 77 mln. eurų", – vienus iš galimų nuostolių vardija N.Juškaitis. Tai dar ne viskas. Likviduojant PTO ir "Žaliąjį tašką", bus patirtas maždaug 12,5 milijono eurų nuostolis. Ginčą bandant spręsti teismuose, tektų pakloti apie pusės milijono eurų, o bylinėjimosi išlaidos kartu su baudomis gali siekti net 31 mln. eurų. Pati valstybė už atliekų srauto sutvarkymą patirtų per 20 mln. eurų nuostolio.

Pildys biudžetą?

Pakuočių tvarkymo krizė gali turėti rimtų pasekmių, kurias pirmieji pajus didmiesčių gyventojai. Aplinkos ministerijai nesugebant spręsti situacijos, gali kilti sumaištis dėl atliekų surinkimo. Neatmetama, kad artimiausiu metu, dalis jų atsisakys vykdyti savo pareigą išvežti atliekas iš vadinamųjų varpelių.

Advokato Roberto Klovo teigimu, nenormalu, kad iš įmonių reikalaujama antrą sykį susimokėti už tą patį, nors anksčiau buvo mokėta "Metrailui". "Tokiu atveju jos būtų bankrutuojančios. Tačiau būtent šios įstaigos, pagal mūsų įstatymus, gali sudarinėti sutartis dėl pakuočių tvarkymo, o ne pavienės įmonės. Iškėlus joms bylas veikla įstrigtų, abi organizacijos nebegalėtų sudarinėti naujų sutarčių. Tuomet gamintojai ar importuotojai mokėtų valstybei taršos mokesčius, tačiau atliekos būtų visiškai netvarkomos", – dienraščiui sakė R.Klovas.

Tokios situacijos neatmeta ir N.Juškaitis. Tiesa, vienos iš didžiausių atliekų vežėjų "Ecoservice" vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė dienraščiui sakė, kad bendrovė jau sumokėjo reikalaujamą taršos mokestį. "Kokia tai suma, atskleisti nenorėčiau. Manau, šiais metais pakuotes dar rinksime, kas ir kaip bus kitais metais, dar nenuspręsta". Pašnekovė nenorėjo atskleisti, ar, sumokėjus taršos mokestį, kuris kelis kartus didesnis negu mokant per organizacijas, didės šiukšlių vežimo mokestis.

N.Juškaitis atviresnis. Jei dabar už pakuočių sutvarkymą gamintojai ir importuotojai abiem organizacijoms sumoka 21,3 mln. eurų, tai organizacijoms bankrutavus, gamintojams ir importuotojams teks bendrai sumokėti 74,6 mln. eurų. Skirtumas – 53,3 mln. eurų. Būtent ši suma guls ant vartotojų pečių.

"Galvokime logiškai: jei teks mokėti taršos mokestį, brangs ne tik atliekų surinkimas, bet ir prekės parduotuvių lentynose. Verslas – ne labdara, padidėję kaštai bus užkrauti paprastam vartotojui", – sakė advokatas R.Klovas.

Dėl susidariusios situacijos dienraštis į ministeriją kreipėsi praėjusią savaitę. Tačiau tarnautojai į žurnalistų klausimus per savaitę atsakyti nesugebėjo.

Simonas Gentvilas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas

Aplinkos ministerijoje – akivaizdi krizė. Man sunku suprasti, kaip ir kodėl per devynis mėnesius verslas taip ir neįstengia atverti ministerijos durų, kodėl valdininkai visiškai nereaguoja į verslo siūlymus – juos atmeta, nepateikdami savų. Manau, kad dėl to gali būti kalta viešai pripažįstama problema – Aplinkos ministeriją paliko aukšto lygio specialistai, jų stygius labai jaučiamas.

Šioje istorijoje keista ir aplinkybė, kodėl ministerija trejus metus netikrino "Metrailo", aklai pasirašinėjo visas šios bendrovės teikiamas ataskaitas, bet šiandien neprisiima atsakomybės, ją užkraudama ant verslo pečių. Šiandien yra apie 200 atliekų tvarkytojų ir ar ministerija gali garantuoti, kad vienas ar keli iš jų nebus metralais? Įžvelgiu ir kitą, galbūt paslėptą problemą. Jei PTO ir "Žaliasis taškas" bankrutuoja – o taip manyti leidžia šiandieninė Aplinkos ministerijos pozicija, šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia kurtis naujoms bendrovėms, kurios būtų atsakingos už pakuočių tvarkymą. Taigi galimos įžvalgos, kad tokiu būdu bandoma naujoms įmonėms atverti rinką, kuri, beje, jau bus tuščia.

Atmetus milijoninius nuostolius, kurių patirtų pakuočių gamintojai bei importuotojai dėl organizacijų bankroto, taip pat – ir valstybė, galima įžvelgti ir savotišką Aplinkos ministerijos norą pasipinigauti. Dėl "Metrail" neteisėtos veiklos paskirta 30 mln. eurų baudų. Metams baigiantis, ministerija nesugebėjo sutvarkyti elektroninės atliekų tvarkymo sistemos – 13 tūkst. įmonių bus priverstos mokėti taršos mokestį, kuris kelis kartus didesnis už įprastą. Tai dar 90 mln. eurų į valstybės kišenę. Tačiau šie pinigai neįkris tiesiogiai į valstybės biudžetą – šios lėšos bus naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo įstatyme numatytiems tikslams. Kyla įtarimų, kad dabartinė ministerijos valdžia kaupia milijoninį kapitalą saviems.

Dar daugiau – pačios valstybės institucijos nusprendžia netikrinti „Metrail“ kelis metus (yra tai įrodantys dokumentai) ir dėl to problema tik gilėja. Ydingas reguliavimas, kurį sukūrė valstybės institucijos, ydinga ir kontrolė, tačiau galiausiai našta dėl viso to užkeliama verslui. O kas galiausiai už tai sumokės? Atsakymas paprastas – mes ir jūs, vartotojai. Ne valdininkai, kurie sukūrė ydingą reguliavimą ar tinkamai nevykdė funkcijų.

Ar taikos derybos dar turi perspektyvą?

Atrodo, kad tokioje situacijoje Aplinkos ministerija (AM) turėtų daryti viską, idant situacija būtų išspręsta greitai ir taikiai. Deja, taikos derybos vyko labai klampiai ir jos vis dar tęsiasi, mat ministerija nuolat iškelia naujus reikalavimus.

Antai iš pradžių sutarta, kad reikės papildomai sutvarkyti 1/3 iš „Metrail“ nurašyto atliekų kiekio, likę 2/3 bus įskaityti iš kitų sistemų (užstato sistemos, kurioje užduotys viršytos). Po kurio laiko kalba ėjo jau apie papildomų atliekų rūšiavimo konteinerių pirkimą. O šiuo metu AM reikalauja papildomai sutvarkyti visą iš „Metrail“ nurašyta atliekų kiekį. To nepadarius, bus siekiama didelių baudų, kurios kelis kartus viršys sutvarkymo kaštus.

Derybos nusitęsė tiek, kad suėjo taršos mokesčio mokėjimo terminai ir dabar daugumai įmonių kyla klausimas: ar dabar jau reikia mokėti padidintą taršos mokestį, ar dar palaukti?

Mokėti mokestį, ar bylinėtis?

Sumokėjus mokestį iki nustatytų datų, būtų kiek sumažinta (tačiau neeliminuota) įmonės rizika dėl delspinigių, baudų ir padidinto tarifo taikymo. Tačiau kartu padidėtų bendra rizika, nes sumokėjus, netiesiogiai būtų pripažintas pažeidimas. Dėl to susilpnėtų pozicijos bylinėjantis dėl sprendimų, kuriais panaikintos pažymos.

Be to, sumokėjus mokestį, net ir pasibaigus teisminiams ginčams, gali sueiti mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminai (5 metai). Tai reiškia, kad nebus galimybės tikslinti deklaracijas, o kartu – susigrąžinti sumokėtą mokestį.

Mūsų vertinimu, nemokant mokesčio dabar, galima rizika yra delspinigiai. Tuo metu rizika dėl padidinto tarifo mokesčio nėra reali, nes nei gamintojai, nei importuotojai nenuslėpė mokesčio – tokia situacija kilo dėl „Metrail“ kaltės.

Svarbi ir neseniai paskelbta VMI pozicija – inspekcija linkusi įmones atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių, jeigu jos pateiks paprasčiausią prašymą.

Mokesčio mokėjimas nebūtinai apsaugos nuo baudų

Norint sumažinti apskaičiuotinų delspinigių dydį, galima suformuoti mokesčio permoką, arba, prašyti atleisti nuo jų.

Dabar nesumokėjusi papildomo taršos mokesčio įmonė, tikėtina, sulauks VRAAD patikrinimo mokestinės prievolės nustatymui. Tačiau šio patikrinimo rezultatus galima ginčyti ir įrodinėti, kad šioje situacijoje gamintojas-importuotojas nėra kaltas dėl teisės pažeidimo. Taip atsirastų galimybė teikti prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų bei ginčyti patį padidinto tarifo mokestį.

Tačiau, jeigu įmonė apsispręs mokestį sumokėti iškart, užsitęsus bylinėjimuisi ir jį laimėjus, dėl senaties gali nelikti galimybių susigrąžinti sumokėtą mokestį.

Be to, jei visi sumokės mokestį, AM nelabai liks dėl ko derėtis...

„Praėjusią savaitę iš vienos ir kitos organizacijos (Pakuočių tvarkymo organizacija ir viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ – BNS) gavome galutinį taikos sutarties projektą ir šiuo metu atliekame galutinį nuostatų vertinimą. (...) Manau, kad kitą savaitę jau duosime atsakymą gamintojams ir importuotojams dėl taikos sutarties projekto“, – BNS sakė aplinkos viceministras Dalius Krinickas.

Anot jo, sutarus su verslo atstovais dėl galutinio taikos sutarties projekto, jis būtų teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Taikos sutartis reikalinga, siekiant išspręsti ginčą teisme, kai dėl „Metrail“ kaltės įmones pasiekė aplinkosaugininkų pranešimai susimokėti milijonus eurų taršos mokesčių už 2013-2015 netinkamai sutvarkytas metalinių ir plastiko pakuočių atliekas.

Verslo atstovai balandį pranešė siūlantys įsipareigoti per 5 metus sutvarkyti ankstesniais metais nesutvarkytų 15 tūkst. tonų atliekų. Tai būtų daroma viršijant šiuo metu nustatytas užduotis.

Įsipareigojimų užtikrinimui verslas taip pat siūlo sukurti 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą.

Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. FNTT vadovai kovo viduryje teigė, kad byla dėl 6 mln. eurų žalos valstybei netrukus turėtų pasiekti teismą.

Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą. Aplinkos viceministras Dalius Krinickas BNS teigė, kad ministerija kol kas jo negavo, todėl komentuoti susitarimo sąlygų negali.

„Kadangi „Metrail“ sukčiavimai susiję su dokumentais, kuriuose apskaitomas 15 tūkst. tonų pakuočių sutvarkymas, verslas apsiims papildomai sutvarkyti tokį patį kiekį pakuočių. Tai bus padaryta per 5 metus. Kad šis įsipareigojimas tikrai būtų įgyvendintas, bus steigiamas specialus garantinis fondas visam kiekiui pagal mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projekte numatytą metalinės pakuotės mokesčio tarifą – 186 eurų už toną“, – „Žaliojo taško“ pranešime spaudai sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Raminta Radavičienė.

Ji BNS teigė, kad fondas turėtų siekti 2,8 mln. eurų, lėšas į jį per viešąsias įstaigas „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) turėtų įnešti gamintojai ir importuotojai, tarp jų ir bendrovės „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Lidl Lietuva“,„Sanitex“, „Eugesta“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Volfas Engelman“, „Gubernija“, „Švyturys-Utenos alus“, „Norfos mažmena“, „Aibės prekyba“, Kėdainių konservų fabrikas, Marijampolės pieno konservai, „Biovela“.

„Čia būtų ministerijai garantija, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Neįvykdžius įsipareigojimų sutvarkyti įsipareigotą kiekį, už kiekvieną nesutvarkytą toną būtų nurašomos garantinio fondo lėšos“, – BNS aiškino R. Radavičienė.

Aplinkosaugininkai buvo nustatę, kad dėl „Metrail“ kaltės nesutvarkyta 14,5 tūkst. metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių atliekų. Tačiau, pasak R. Radavičienės, taikos susitarimo projekte siūloma neapsiriboti vien metalinių ar plastiko pakuočių atliekomis, o norima, kad būtų įskaitomi visų rūšių pakuočių atliekų sutvarkymai.

Anksčiau verslas taip pat siūlė įsipareigojo nupirkti papildomai 50 tūkst. pirminio rūšiavimo konteinerių,  vadinamųjų „varpelių“ komplektų, tačiau R. Radavičienės teigimu, šio įsipareigojimo naujame susitarime nebėra.

Kovo viduryje pasiektame preliminariame verslo ir ministerijos susitarime verslas siūlė nesutvarkytą 15 tūkst. tonų atliekų kiekį padengti 2016-2017 metais sutvarkytų perviršiu bei įsipareigodama viršyti nustatytas užduotis ateinančiais metais.

Aplinkos viceministras D. Krinickas BNS teigė, kad ankstesnių metų sutvarkyti atliekų kiekiai negali būti naudojami „Metrail“ problemai spręsti.

„Kalba dabar eina apie papildomą kiekį kurį turi sutvarkyti per ateinančius metus, o praeitų metų sutvarkyt kiekio nėra pagrindo užskaityti, nes tos atliekos buvo sutvarkytos, mokestis buvo sumokėtas. Užskaitymas į praeitį nėra įmanomas“, – BNS sakė D. Krinickas.

Verslo ir Aplinkos ministerijos susitarimą dar turės tvirtinti šalių ginčą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. FNTT vadovai kovo viduryje teigė, kad byla dėl 6 mln. eurų žalos valstybei netrukus turėtų pasiekti teismą.

Reikalavimai sumokėti milijonus eurų taršos mokesčio šalies įmones pasiekė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) nustačius pažeidimų atliekas tvarkančioje bendrovėje „Metrail“. Aplinkos ministerijos VRAAD 2015–2016 m. priėmė sprendimus panaikinti „Metrail“ išduotus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. laikotarpį. Visgi pora tūkstančių vietos ir tarptautinių įmonių nesutinka su keliamais reikalavimais antrą kartą atgaline data mokėti už pakuočių sutvarkymą.

Praranda viltis

Balandžio 20-oji, kuomet aplinkosaugininkai pradės įmonių patikrinimus, sparčiai artėja, tačiau įmonės, jau beprarandančios viltį susitarti dėl susidariusios situacijos sprendimo būdų, antradienį tiesiogiai kreipėsi į ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių. Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdantysis direktorius, dalyvavęs slaptame susitikime teigė, kad verslas yra pasiryžęs bendradarbiauti, siekiant atlyginti dėl pakuočių tvarkymo aplaidumo padarytą žalą, tačiau to nejaučia iš Aplinkos ministerijos pusės.

„Turėjome tikslą Ūkio ministerijai, kuri yra pirmoji institucija, įsiklausanti į verslo interesą, pasakyti, kad šis klausimas neturėtų būti tik Aplinkos ministerijos diskresija. Akivaizdu, kad informacija, kuri išeina iš Aplinkos ministerijos į kitas ministerijas ar politikus, ne visada atspindi tą objektyvesnę poziciją. Esą verslas kaltas bei pats turi mokėti už tai, ką jau susitvarkė ir už ką jau sumokėjo. Įmonių vadovai, dalyvaujantys susitikimuose, sako, kad jie yra „ne prie ko“. Tą patį sako ir įmones kontroliuojančios institucijos, tokios kaip VRAAD. Jie taip pat nemato verslo ar įmonių atsakomybės. Taikos sutartis reikalinga, tačiau sunkiai prie jos artėjant, norime palaikymo iš tokių institucijų, kaip Ūkio ministerija“, – po susitikimo kalbėjo L. Vilimas.

Ūkio ministras V. Sinkevičius apie susiklosčiusią situaciją nedaugžodžiavo, teigdamas, kad kol kas ministerija tik išklausė verslininkų poziciją, tačiau užsiminė, jog ateityje sprendimų, kaip spręsti iškilusią problemą, bus ieškoma.

„Šioje vietoje aš, kaip ūkio ministras, turbūt negaliu užtarti nei vienos pusės, tačiau svarbiausias dalykas, žinoma, yra, kad šitas konfliktas nepaveiktų šalies investicinio klimato. Visgi faktas yra tas, kad sprendimus reikia rasti, todėl šioje vietoje, kartu su Aplinkos ministerija, bandysime jų ieškoti“, – teigė ūkio ministras.

LPĮA vykdantysis direktorius L. Vilimas tikino, kad verslininkai būtų linkę sutikti su įsipareigojimais prisiimti papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų įvairių srautų atliekų, kurie, jų manymu, tiek teisiškai, tiek politiškai užtvirtintų valstybės, gamtos, vartotojų ir ministerijos interesą.

„Siūlome prieš tai sukurti garantinį bankinį fondą, į kurį įmonės pervestų tam tikrą pinigų sumą, paremtą visų 15 tūkst. tonų vertės dabartinės rinkos kainos metalo sutvarkymu – apie 60 eurų už toną, o tai būtų arti 1 mln. eurų į priekį sumokėtas mokestis. Jeigu sudėlioti planai nebūtų vykdomi, valstybė automatiškai pasiimtų tuos pinigus kaip baudą. Šiuo atveju ir gamta būtų švaresnė, ir patenkintas valstybės bei vartotojų interesas, ir verslas prisiimtų didelius įsipareigojimus. Tačiau ministerijos pozicijos, ar tai jiems tiktų, neturime“, – nuogąstavo L. Vilimas.

Atliekos tapo auksu

Prieš porą metų tuometis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas inicijavo atliekas tvarkančių įmonių patikrinimą. Jo rezultatai valdininkams sukėlė šoką. Po tyrimo paaiškėjo, kad nemažai įmonių galėjo atliekas tvarkyti tik popieriuje, klastoti dokumentus ir taip pralobti. Po patikrinimo buvo kreiptasi į prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tarnybą. Šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekami net keli ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų klastojimo.

Tada buvo nustatyta, kad, tik pirminiais skaičiavimais, nesutvarkyta daugiau kaip 6 tūkst. tonų vien metalinių pakuočių už maždaug 6,5 mln. eurų. Taip pat padaryta 0,5 mln. eurų vertės nuostolių tvarkant plastikines pakuotes. Paaiškėjo, kad kai kurios įmonės išrašo pažymą, jog pakuotė sutvarkyta, paima pinigus, tačiau realiai atliekų netvarko arba sutvarko tik labai mažą dalį.

Daugiausia pažeidimų rasta Vilniuje registruotoje bendrovėje "Metrail", kuri tvarkė metalo atliekas. Taip pat minimos įmonė "Super Montes", viešoji įstaiga "Žaliasis taškas", Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO), Elektronikos platintojų asociacija (EEPA).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) pareigūnai nustatė pažeidimus ir nusprendė panaikinti "Metreil" atliekų tvarkytojo išduotas pažymas, nurodančias, kad atliekos tvarkytos tinkamai. Nuspręsta panaikinti penkioms įmonėms ir trims licencijuotoms organizacijoms, kurios atstovauja gamintojams bei importuotojams, išduotas pažymas. Taigi netvarkiusi atliekų ir fiktyvius dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą, išdavusi "Metrail" sudarė sąlygas gamintojams bei importuotojams nemokėti pakuotės mokesčio ir taip padarė didžiulę žalą valstybei. Beje, bendrovė bandė VRAAD sprendimą užginčyti teismuose, tačiau jos skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Vilniaus apygardos prokurorai nustatė, kad "Metrail" padaryta žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių siekia daugiau kaip 7 mln. eurų. Kas tai atlygins, neaišku, nes bendrovė yra bankrutavusi. Dar daugiau, dėl "Metrail" išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų maždaug 1,8 tūkst. įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 m. nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Nematau faktų, kad naujasis aplinkos ministras K.Navickas būtų pasiryžęs ką nors iš esmės keisti.

Įsakė netikrinti

Dar 2012 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę dėl VRADD atliekų tvarkymo administracinės priežiūros ir nurodė konkrečias rizikas, nepotizmo atvejus bei įvardijo galbūt neskaidriai veikiančias bendroves, tarp kurių buvo ir "Metrail". Tačiau nei tuometė ministerijos valdžia, nei ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) įtartinų bendrovių nesuskubo tikrinti.

Pasirodo, tuometis AAA direktorius Raimondas Sakalauskas 2013 m. gegužę pasirašė raštą "Dėl ūkio subjektų patikrinimo plano koregavimo". Jis atšaukė patvirtintą 2013 m. ūkio subjektų patikrinimų planą ir jį pakoregavo taip, kad VRAAD Vilniaus miesto agentūra netikrintų licencijuotų gamintojų bei importuotojų organizacijų. Kitaip tariant, tiek "Metrail", tiek kitoms vėliau teisėsaugos akiratin patekusioms bendrovėms buvo uždegta žalia šviesa galimam sukčiavimui.

Minėtas R.Sakalausko pasirašytas raštas atšauktas tik 2016 m. birželį, kai AAA ėmė vadovauti naujas direktorius R.Marteckas.

Mėgino susidoroti

Aplinkos ministerijai ėmus vadovauti K.Navickui, bandyta susidoroti su minėtą patikrinimą atlikusiais pareigūnais. Viena iš strėlių buvo nukreipta į VRAAD direktorių Marių Švaikauską, kurio pavaldiniai ėmėsi toliau tikrinti atliekų tvarkytojus.

Dienraščio šaltinių teigimu, teisėsauga yra fiksavusi, kad Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja Ona Bubnelienė dar prieš pradedant tyrimą dėl M.Švaikausko, kalbėjosi su Alytaus RAAD vadovu Stasiu Vanagu. Teigiama, kad pokalbio metu ministerijos atstovė galėjo leisti suprasti, jog VRAAD vadovas bus atleistas dėl Atliekų tvarkymo centro tikrinimų. Jei S.Vanagas nori likti poste, turi patikrinimą baigti palankiai šiai bendrovei. Pats S.Vanagas neneigė, kad su juo O.Bubnelienė kalbėjo apie Atliekų tvarkymo centrą.

Teisėsauga taip pat yra fiksavusi tuomečio aplinkos viceministro Mindaugo Gudo susitikimus ne tik su Atliekų tvarkymo centro vadovais, bet ir su kitais atliekų versle besidarbuojančiais asmenimis. Apie tai sužinojęs ministras K.Navickas teigė, kad tai tėra darbiniai susitikimai, nes "buvo gauti skundai". Sutapimas ar ne, tačiau M.Gudas po šių susitikimų netrukus atsistatydino.

Verslo gijos – iš ministerijos

Matydama, kad atliekų tvarkymo problemų Aplinkos ministerija ne tik nesprendžia, bet, atvirkščiai, bando užglaistyti, Seimo Antikorupcijos komisija aiškinosi pakuočių ir jų atliekų tvarkymo teisinio reglamentavimo spragas, atsakingų už atliekų tvarkymo priežiūrą asmenų atsakomybę bei atliekų tvarkytojų kontrolę.

Pasak Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus, atliekų tvarkymo srityje korupcijos tinklas rezgamas įsivyravus nepotizmui: "Nematau faktų, kad naujasis aplinkos ministras K.Navickas būtų pasiryžęs ką nors iš esmės keisti. Antai ministerijos patarėju priėmė skandalingai pagarsėjusį R.Sakalauską, atsistatydinusį viceministrą M.Gudą po mėnesio priglaudė vyriausiuoju patarėju į Aplinkos apsaugos agentūrą."

V.Gailiaus teigimu, apie nepotizmą byloja ir kiti faktai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamente vyriausiąja specialiste dirba Ieva Klumbytė, kuri įsteigė atliekų tvarkymo bendrovę "Feralita" ir buvo vienintelė jos. Registrų centro duomenimis, šiuo metu bendrovės akcininkai yra Airijoje registruota bendrovė "Doctor Sol Limited" ir Jonas Paulikas. 2014–2016 m. šiai bendrovei vadovavo I.Klumbytės pusbrolis Linas Šatas, tačiau "Feralita" susidomėjus teisėsaugai, šis tapo vadybininku.

Vilniaus RAAD nustatė, kad "Feralita" 2015 m. tinkamai nesutvarkė 100 tonų metalo pakuočių – gėrimų skardinių, konservų indelių, dangtelių. Aplinkosaugininkams įtarimų sukėlė didelis atliekų kiekis: daugiau kaip 500 tonų buvo supirkta iš pavienių 26 fizinių asmenų. Dauguma jų gyvena toje pačioje gatvėje.

Pasak V.Gailiaus, Seimo Antikorupcijos komisija tęs atliekų tvarkymo sektoriaus priežiūros parlamentinės kontrolės veiksmus. Aplinkos ministro K.Navicko paprašyta nustatyti ministerijoje už atliekų gamintojų bei tvarkytojų veiklos kontrolę atsakingus asmenis, įvertinti ministerijos patarėjo R.Sakalausko ir kitų, galbūt sietinų su atliekų tvarkytojų verslu asmenų veiksmus.

„Dėl nesąžiningų atliekų tvarkytojų kenčia ir verslas, ir visuomenė, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. – Už pakuočių tvarkymą – nuo jų pardavimo iki pat sutvarkymo – pagal įstatymus visiškai atsako gamintojai ir importuotojai. Taigi verslas ne tik turi teisę rinkti mokestį už pakuočių sutvarkymą, bet ir privalo tinkamai jas sutvarkyti. Gyventojai, pirkdami supakuotus gaminius, jau iš anksto sumoka už jų pakuočių sutvarkymą. O mūsų pareiga – užtikrinti, kad visuomenė nebūtų apgaudinėjama, kai išduodami fiktyvūs atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, o pakuočių atliekos lieka nesutvarkytos.“

Gamintojai ir importuotojai bei jiems atstovaujančios organizacijos patys renkasi atliekų tvarkytojus arba bendradarbiauja su savivaldybių parinktais atliekų tvarkytojais, kurie jų vardu tvarko pakuočių atliekas. Atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kuriuos išduoda atliekų tvarkytojai, – pagrindas atleisti gamintojus ir importuotojus nuo mokesčio valstybei už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Jeigu tos atliekos sutvarkomos netinkamai, panaikinami tai įrodantys dokumentai. Tokiu atveju būtina sumokėti mokestį valstybei.

Pažymėtina, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) 2015-2017 m. tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. t metalinių ir 500 t plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš bendrovės „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Nesumokėta mokesčių – apie 15 mln. eurų.

Dėl bendrovės „Metrail“ neteisėtos veiklos Vilniaus RAAD kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.