Reitingų lentelėje ir toliau lyderio pozicijas išlaiko Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Eltos užsakymu lapkričio 16–27 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, už Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo linkę balsuoti 16,7 proc. gyventojų. Mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje rezultatas buvo panašus (18,3 proc.), tačiau jei žiūrėtume į metais anksčiau atliktas apklausas – socialdemokratų teigiamas pokytis didžiausias. 2022 m. lapkritį LSDP palaikė 6 procentiniais punktais mažiau gyventojų (10,7 proc.).
Per metus teigiamai keitėsi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas. Šių metų lapkritį „valstiečius“ palankiai vertino 11,1 proc. Lyginant su 2022 m. lapkričio mėnesiu, Ramūno Karbauskio vedamą partiją visuomenė vertina 3,6 procentinio punkto geriau. Tačiau per pastarąjį mėnesį opozicijai priklausančios partijos vertinimas iš esmės nesikeitė (spalio mėnesį palaikymas siekė 10 proc.).
„Valstiečiams“ į nugaras kvėpuoja buvę bendražygiai – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Lapkričio mėnesio duomenimis, Sauliaus Skvernelio partija turėjo 10,6 proc. siekiantį palaikymą, spalio mėn. populiarumas siekė 9,6 proc. Iš esmės šios politinės jėgos vertinimas nepasikeitė ir lyginant su 2022 m. lapkričio mėnesiu.
Konservatorių reitingas nesikeičia
Už trejetuko ribų „Baltijos tyrimų“ sudarytame reitinge lieka valdantieji konservatoriai. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) lapkritį rėmė 8,2 proc. gyventojų (spalį tokių buvo 8,4 proc.). Kone identišką rezultatą konservatoriai turėjo ir prieš metus (8,1 proc.).
„MG Baltic“ korupcijos byla aiškios įtakos nuteistų partijų vertinimas neturėjo
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi dvi „MG Baltic“ korupcijos byloje figūruojančios partijos: valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis (6 proc.) ir opozicinė „Darbo partija“ (5 proc.). Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, abiejų politinių jėgų vertinimas nesikeitė. Liberalus spalį palaikė 7 proc. respondentų, o „darbiečius“ – 6,9 proc.
Partijų reitingą užbaigia Jono Pinskaus Lietuvos regionų partija (4,1 proc.). Per pastarąjį mėnesį šios politinės jėgos palaikymas nesikeitė. Panaši situacija žvelgiant ir į Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Laisvės partiją (2 proc.). Apie 2 procentus siekia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos bei per apkaltą iš Seimo pašalinto Petro Gražulio vadovaujamos „Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai)“ vertinimas.
Viską pakoreguos ir prezidentiniai rinkimai, Europos Parlamento rinkimai ir šiaip bendra situacija.
Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
R. Ališauskienė užsiminė apie rinkimų rezultatus lemsiantį faktorių: trečdalis dar nėra pasirinkę, ar eitų balsuoti
Komentuodama naujausius tyrimų rezultatus, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako ryškesnių pokyčių neįžvelgianti. Anot jos, kol kas didesnės dinamikos neįnešė ir vis labiau aktyvėjanti prezidento rinkimų kampanija.
„Įsisiūbuojanti prezidento rinkimų kampanija kol kas aiškiai nepalietė partinių reitingų. Pokyčius daugiau lemia konkrečių politikų komunikacija ar konkrečios klaidos. Tad kažkokių didelių pokyčių nėra“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
Todėl, akcentavo ji, šiuo metu svarstyti apie tai, kaip atrodys artimiausi Seimo rinkimai, dar yra sunku.
Visgi, R. Ališauskienės teigimu, parlamento rinkimai gali pateikti įvairių staigmenų. Pavyzdžiui, tęsė ji, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms į parlamentą galėtų patekti ir tos jėgos, kurios šiuo metu dažniausiai nurašomos kaip neperspektyvios ar nepajėgios grumtis daugiamandatėje apygardoje. Viena tokių – Lietuvos regionų partija.
„Per pastaruosius metus Lietuvos regionų partija tapo dažniau minima. Per metus šios partijos populiarumas nestipriai ūgtelėjo“, – pastebėjo R. Ališauskienė.
Savo ruožtu, sutinka sociologė, galima kalbėti ir apie kai kurių Seime jau esančių politinių jėgų likimo neapibrėžtumą. Atsakyti, ar 2024 m. į Seimą pateks „Darbo partija“ ar Laisvės partija, R. Ališauskienės manymu, vis dar sunku.
„Lietuvos regionų partija, Laisvės partija, Darbo partija – jos visos yra ant ribos. Potencialas tarsi ir yra, o kaip bus – pamatysime. Viską pakoreguos ir prezidentiniai rinkimai, Europos Parlamento rinkimai ir šiaip bendra situacija“, – sakė sociologė, pažymėdama, kad „X“ faktoriumi gali tapti didžiulė masė rinkėjų, kuri iki šiol dar nenusprendė, ką veiks rinkimų sekmadienį.
„Trečdalis dar nėra pasirinkę, ar eitų į rinkimus balsuoti, ar jau turėtų už kažką konkretaus atiduoti balsą. Matyt, žmonėms rinkimai vis dar atrodo ganėtinai tolimas įvykis“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2023 m. lapkričio 16 – 27 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
