53 metų Rusijoje įsikūrusios investicijų bendrovės „Baring Vostok“ įkūrėjas M. Calvey buvo suimtas drauge su Ph. Delpaliu ir dar keliais partneriais 2019 metų vasarį ir apkaltinti 2,5 mlrd. rublių (27, 3 mln. eurų) pasisavinimu iš Rusijos banko „Vostočnyj“.

M. Calvey ir Ph. Delpalis, kurie teisme dėvėjo apsaugines kaukes, tamsius švarkus ir šviesių spalvų marškinius, antradienį teismo posėdyje nepripažino jiems pareikštų kaltinimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

„Man pareikšti įtarimai yra ne tik nepagrįsti ir neteisingi, bet ir neteisėti“, – rusų kalba teisėjui pareiškė M. Calvey.

Ph. Delpalis taip pat kaltės nepripažino. Pasak jo, ši byla yra „nepagrįstų spekuliacijų ir klastojimų tęsinys“.

Kitas teismo posėdis numatytas vasario 17 dieną.

Lapkričio mėnesį Rusijos Aukščiausiasis Teismas liepė paleisti daug mėnesių namų arešte praleidusius M. Calvey ir Ph. Delpalį, bet nurodė iki teismo nebendrauti su kitais liudytojais arba tarpusavyje ir naktimis būti savo gyvenamojoje vietoje.

Spalio mėnesį „Baring Vostok“ pasiekė susitarimą su banku „Vostočnyj“ ir užbaigė buvusių partnerių civilinį ginčą dėl banko kontrolės.

M. Calvey investicinis fondas sumokėjo ginčijamą 2,5 mlrd. rublių sumą bankui „Vostočnyj“ ir šis pažadėjo atsisakyti visų ieškinių.

Tačiau „Baring Vostok“ vadovybei liko Rusijos prokurorų iškelti baudžiamieji kaltinimai, pagal kuriuos numatyta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Byla prieš daugiau nei du dešimtmečius Rusijoje dirbusį ir politikos vengusį M. Calvey bei jo partnerius sukrėtė Rusijos verslo bendruomenę.

Prancūzijos ir Rusijos prekybos ir pramonės rūmai antradienį pareiškė, kad Prancūzijos verslininkų bendruomenė Rusijoje „pakartotinai išreiškė susirūpinimą“ dėl baudžiamosios teisenos sistemos įsitraukimo į šią bylą, „turinčią komerciniam ginčui būdingus bruožus“.

„Baring Vostok“ byla taip pat išprovokavo užsienio kapitalo pasitraukimą iš šalies. Pasak buvusio finansų ministro Aleksejaus Kudrino, dėl šios bylos kapitalo nutekėjimas iš Rusijos padvigubėjo.

Teismas nurodė atsižvelgęs, kad JAV pilietis Michaelas Calvey (Maiklas Kalvis) laikėsi namų arešto, skirto jam 2019 metų balandį, sąlygų, ir kad jam dėl sveikatos priežasčių būtina sudaryti pasivaikščioti.

Teismas taip pat paleido kitus šešis namų arešte laikytus asmenis, kuriems yra pateikti kaltinimai šioje byloje. Jiems visiems buvo nurodyta nebendrauti tarpusavyje ir naktimis būti savo gyvenamojoje vietoje.

M. Calvey buvo areštuotas 2019 metų vasarį ir iš pradžių laikytas ikiteisminiame arešte. Jis buvo apkaltintas lėšų pasisavinimu iš Rusijos banko „Vostočnyj“, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo amerikiečiui priklausanti investicijų bendrovė „Baring Vostok“

Pats M. Calvey neigia kuo nors nusižengęs.

M. Calvey bendrovė yra viena didžiausių užsienio investicinių įmonių Rusijoje, o jo areštas sumažino investuotojų pasitikėjimą šia šalimi.

Byla grindžiama kaltinimu, kad M. Calvey iš „Vostočnyj“ pasiėmė 2,5 mlrd. rublių (27,4 mln. eurų) paskolą ir kad vėliau perleido bankui savo valdomas bendrovės IFTG akcijas, kurių vertė, anot amerikiečio, atitinka pasiskolintą sumą, nors ir tikrųjų buvo vertos daug mažiau.

Praeitą mėnesį „Baring Vostok“ ir jo buvę partneriai nurodė pasiekę susitarimą sprendžiant ginčą, dėl kurio buvo suimtas M. Calvey.

„Baring Vostok“ ir Rusijos bankininko Artiomo Avetisiano bendrame pranešime sakoma, kad „jų verslo ginčas buvo išspręstas“ ir kad „visi ieškiniai Rusijos, užsienio ir arbitražo teismams bus atšaukti“.

Pranešime nurodoma, kad ši taikos sutartis „jokiu būdu nesusijusi su baudžiamąja byla buvusiems banko „Vostočnyj“ direktoriams“.

„Baring Vostok“ buvo investavusi į kai kurias didžiausias Rusijos įmones, įskaitant IT milžinę „Yandex“ ir pirmaujantį elektroninės prekybos tinklą „Ozon“.

Keli „Baring Vostok“ vadovai, įskaitant bendrovės įkūrėją M. Calvey ir prancūzų bankininką Philippe'ą Delpalį (Filipą Delpalį), buvo areštuoti atliekant tyrimą dėl įtariamo daugiau nei 2,5 mlrd. rublių (27,4 mln. eurų) Rusijos banko „Vostočnyj“ lėšų grobstymo.

„Vostočnyj“ akcininkų „Baring Vostok“ ir Rusijos bankininko Artiomo Avetisiano bendrame pranešime sakoma, kad „jų verslo ginčas buvo išspręstas“ ir kad „visi ieškiniai Rusijos, užsienio ir arbitražo teismams bus atšaukti“.

Pranešime nurodoma, kad ši taikos sutartis „jokiu būdu nesusijusi su baudžiamąja byla buvusiems banko „Vostočnyj“ direktoriams“.

Rusijos prokurorai anksčiau trečiadienį sakė patvirtinę baudžiamuosius kaltinimus „Baring Vostok“ vadovams. Pasak jų, byla artimiausiu metu bus perduota teismui.

Tačiau kai kurie ekspertai prognozavo, kad po M. Calvey ir kitų vadovų trečiadienio pareiškimo jie gali būti paleisti iš namų arešto.

A. Avetisiano kontroliuojamas „Vostočnyj“ trečiadienį savo pranešime nurodė, kad „Baring Vostok“ grąžins 2,5 mlrd. rublių.

Byla prieš M. Calvey, dirbusį Rusijoje ilgiau kaip du dešimtmečius, ir jo kolegas supurtė verslo bendruomenę.

„Baring Vostok“ buvo investavusi į kai kurias didžiausias Rusijos įmones, įskaitant IT milžinę „Yandex“ ir pirmaujantį elektroninės prekybos tinklą „Ozon“.

M. Calvey, Ph. Delpalis ir penki Rusijos piliečiai lieka namų arešte.

Jie visi, išskyrus vieną, neigia savo kaltę ir tvirtino, kad byla buvo sufabrikuota, mažesniesiems „Vostočnyj“ akcininkams siekiant perimti banko valdymą.

Stambios JAV investicinės įmonės vadovas kaltinamas didelio masto sukčiavimu, dalyvaujant organizuotoje grupuotėje. Jeigu teismas pripažins verslininką kaltu, jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Jis atsisako pripažinti savo kaltę ir duoti kokius nors parodymus“ nepasitaręs su savo gynyba, sakė advokatas Dmitrijus Kletočkinas Rusijos naujienų agentūroms.

M. Calvey yra milijardines pajamas gaunančio investicijų fondo „Baring Vostok“ steigėjas. Jis yra vienas iš šešių asmenų, suimtų tyrėjams atliekant tyrimą dėl įtariamo daugiau nei 2,5 mlrd. rublių (33 mln. eurų) Rusijos banko „Vostočnyj“ lėšų grobstymo.

Kitam bylos figūrantui, Prancūzijos piliečiui Phillipe'ui Delpaliui (Filipui Delpaliui), ketvirtadienį taip pat buvo pareikšti kaltinimai, pranešė Rusijos žiniasklaida.

M. Calvey teisme sakė, kad kaltinimai jam yra naudojami kaip instrumentas akcininkų konflikte, ir savo kaltės nepripažino.

Amerikiečių investuotoją užtarė keli aukšto rango pareigūnai. Rusijos prezidento įgaliotinis verslininkų teisių klausimais Borisas Titovas pareiškė, kad ši byla yra įprastas verslo ginčas, o M. Calvey suėmimas buvo neteisėtas.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį nuramino: „Mes neabejojame, kad po tyrimo tiesa išaiškės. Niekas, išskyrus teismą, negali išteisinti Michaelą Calvey“.

Susitikime su Europos verslininkais Maskvoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „niekada nebuvo susitikęs su ponu Calvey“, tačiau jo suėmimas atsidūrė „gana įnirtingų politinių diskusijų centre“.

„Girdėjau, ką (apie jį) kalba gerbiami žmonės, ir manau, kad daugelis kitų tai irgi girdėjo“, – pridūrė jis.

JAV ambasada Maskvoje ketvirtadienį pranešė, kad negavo leidimo aplankyti M. Calvey, nors, pasak jos, Rusija yra teisiškai įpareigota jį suteikti.

„Dvišalė konsulinė konvencija įpareigoja Rusiją užtikrinti konsulinę prieigą per keturias dienas“, – sakoma ambasados pareiškime.

Prieš penkias dienas teismas leido M. Calvey suimti iki teismo.

„Diplomatiniais kanalais išreiškėme savo didelį susirūpinimą dėl šio vilkinimo“, – pridūrė ambasada.

Savo metiniame pranešime trečiadienį V. Putinas paragino užtikrinti „verslo laisvę“.

Pasak jo, „sąžiningas verslas“ šalyje neturėtų „nuolat jausti kriminalinės ar administracinės bausmės rizikos“.

Teismo dokumentuose sakoma, kad milijardines pajamas gaunančio investicijų fondo „Baring Vostok“ steigėjas Michaelas Calvey (Maiklas Kalvis) buvo areštuotas ir gali būti apkaltintas sukčiavimu.

Tyrėjai įtaria, kad bylos figūrantai prisidėjo prie daugiau nei 2,5 mlrd. rublių (33 mln. eurų) banko „Vostočnyj“ lėšų grobstymo.

Sukčiavimu įtariami dar keli su fondu siejami asmenys ir kiti verslininkai; visi jie taip pat buvo sulaikyti, Rusijos naujienų agentūroms sakė vienas teismo atstovas.

Vienas jų yra Prancūzijos pilietis Phillipe'as Delpalas (Filipas Delpalas), prižiūrintis „Baring Vostok“ investicijas į finansinį sektorių.

Be M. Calvey ir Ph. Delpalo, kaltinimai taip pat pateikti „Baring Vostok“ partneriui Vaganui Abgarianui, investicijų direktoriui Ivanui Ziuzinui, buvusiam banko „Vostočnyj“ valdybos pirmininkui Aleksejui Kordičevui, taip pat vienos antstolių kontoros generaliniam direktoriui Maksimui Vladimirovui.

Visi jie kaltinami itin didelio masto sukčiavimu, o tyrėjai prašo teismo leisti suimti šiuos asmenis šešiems mėnesiams.

M. Calvey nepripažino savo kaltės dėl įtariamo lėšų grobstymo.

„Per apklausą ponas Calvey nepripažino jam mestų įtarimų“, – per teismo posėdį kalbėjo vienas Rusijos tyrimų komiteto tyrėjas.

Anot jo, verslininką būtina suimti, nes šis turėdamas JAV pilietybe gali išvažiuoti iš Rusijos.

„Ponui Calvey inkriminuojami veiksmai nesusiję su verslo veikla. Banko, kitų juridinių asmenų ir M. Calvey pavaldžių virtinės lengvatinio apmokestinimo įmonių atliktais veiksmais buvo siekiama neteisėtai praturtėti“, – pridūrė tyrėjas.

Prokuroras pavadino tyrėjų prašymą „teisingu ir pagrįstu“.

Tuo metu „Baring Vostok“ savo pareiškimu patvirtino, kad buvo suimti keturi jos darbuotojai, bet neatskleidė jų vardų.

„Teisėsaugos veiksmai tiesiogiai nesiejami su „Baring Vostok“ ir kitų portfeliui priklausančių kompanijų veikla“, – teigiama minėtame pareiškime.

Ph. Delpalas penktadienį stojo prieš Maskvos Basmano rajono teismą, kur buvo nagrinėjimas jo sulaikymas, pranešė teismas.

„Griežtai prieštarauju prašymui mane sulaikyti, – angliškai kalbėjo jis teisme. – Nesu susijęs su įtariamu nusikaltimu.“

Anot Ph. Delpalo, jis gyvena Maskvoje pastaruosius 15 metų, o kartu su juo sostinėje gyvena žmona ir dvi dukros.

Rusijos vicepremjeras Antonas Siluanovas  pareiškė naujienų agentūroms, kad bet kuriems užsienio investuotojams nuteisimo atveju būtina taikyti visą įstatymų galią.

„Kalbant apie sukčiavimą, galiu pasakyti tiek: nepažeidinėkite įstatymų. Jei faktai bus patvirtinti, niekas nepasigailės kaltininkų“, – sakė jis Juodosios jūros kurte Sočyje surengto investicijų forumo kuluaruose.

„Nesvarbu, ar jis užsienietis, ar rusas – čia nėra jokio skirtumo“, – pridūrė vicepremjeras.

„Itin neigiama investicijoms“

Fondas „Baring Vostok“ specializuojasi privataus kapitalo investavime Rusijoje ir kitose posovietinėse valstybėse.

Nuo 1994 metų fondas investavo regione per 2,8 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų), sakoma jo svetainėje.

Įmonė įdarbinusi Maskvoje daugiau kaip 40 žmonių ir investavo lėšų į įvairias stambias Rusijos bendroves, tokias kaip interneto milžinė „Yandex“, žiniasklaidos kompanija „CTC Media“ ir telekomunikacijų firma „Golden Telecom“.

Vienas su „Baring Vostok“ veikla susipažinęs šaltinis pranešė naujienų agentūrai AFP, kad ši byla galėtų būti vietos varžovų mėginimas pakenkti fondui.

Šaltinio teigimu, būtų „didžiulė staigmena“, jei paaiškėtų, kad kaltinimai yra pagrįsti.

„Jie yra vieni profesionaliausių investuotojų Rusijos rinkose. Su jais niekada nebuvo jokių problemų“, – nurodė naujienų agentūros pašnekovas.

„Visa tai itin neigiama ir kenksminga investicijoms“, – pridūrė jis.

M. Calvey yra ne tik įmonės steigėjas, bet ir jos vyresnysis partneris.

Per persikėlus į Maskvą jis dirbo Londone ir Niujorke Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vardu investuodamas į naftos ir dujų sektorius, sakoma jo biografijoje, paskelbtoje fondo tinklapyje.

M. Calvey taip pat yra analitinio instituto „Atlantic Council“ valdybos narys.

Remiantis Ph. Delpalo biografija, jis prisijungė prie „Baring Vostok“ 2012 metais, o prieš tai įsteigė kompaniją „Cetelem Russia“, priklausančią įmonių grupei „BNP Paribas Group“.

Abu verslininkai nėra pirmieji užsienio investuotojai, kaltinami Rusijos įstatymų pažeidimais.

JAV gimusiam Billui Browderiui (Bilui Brauderiui), kuris anksčiau buvo didžiausias užsienio investuotojas Rusijoje, 2008 metais buvo iškelta baudžiamoji byla, kai jam dirbęs teisininkas Sergejus Magnitskis atskleidė didelio masto korupciją tarp teisėsaugos pareigūnų.

Abiem buvo iškelti kaltinimai dėl mokestinio sukčiavimo, o S. Magnitskis mirė tardymo izoliatoriuje dėl negydytų sveikatos problemų. Jo byla vėliau įkvėpė JAV Magnitskio įstatymą, pagal kurį žmogaus teisių pažeidimais įtariami Rusijos pareigūnai traukiami į „juoduosius sąrašus“.

Tuo metu B. Browderis Rusijoje už akių nuteistas kalėti devynerius metus.