Ministro pareiškimas nuskambėjo jam lankantis Mihailo Kogelničanu oro pajėgų bazėje Rumunijoje, kurioje jis susitiko su NATO saugumo užtikrinimo misijoje dalyvaujančių Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvų „Typhoon“ pilotais ir juos aptarnaujančiais technikais.

M.Fallonas gyrė pilotų „stulbinančius įgūdžius“ ir dėkojo tiems, kurie „nepailsdami dirba, saugodami Juodosios jūros padangę nuo nuolatinės Rusijos agresijos grėsmės“.

Pasinaudodamas proga ministras „dar kartą“ patvirtino, kad Britanija palaiko NATO, kurią pavadino „mūsų gynybos pamatu“.

Pasak M.Fallono, Didžiosios Britanijos dalyvavimas NATO pratybose „siunčia tvirčiausią signalą apie Britanijos įsipareigojimus Europos saugumui“. Ministras pridūrė, kad nors Britanija traukiasi iš ES, „tikrai globali Britanija“ ir toliau atliks svarbų vaidmenį „siekiant apginti mūsų vertinamas laisves: toleranciją, teisingumą ir demokratiją“.

Prieš tai ministras apsilankė Činku poligone, kur vykstančiose pratybose „Noble Jump 2017“ dalyvauja 1 tūkst. britų karių.

Vienintelis Rusijos lėktuvnešis, atominio kreiserio „Pyotr Veliky“ ir kelių kitų laivų lydimas, trečiadienį plaukė Lamanšo sąsiauriu.

„Mes atidžiai stebime „Admirolą Kuznetsovą“ grįžtantį į Rusiją – tą gėdos laivą, kurio misija tik pratęsė Sirijos liaudies kančias“, – sakė M.Fallonas, anot laikraščio.

„Mes akylai stebime šių laivų kiekvieną žingsnį kelyje palei Jungtinę Karalystę, nes esame tvirtai įsipareigoję užtikrinti Britanijos saugumą“, – pridūrė jis.

Vėliau trečiadienį ši Rusijos laivų grupė iš sąsiaurio įplaukė į Šiaurės jūrą.

Šią grupę trečiadienį lydėjo mažiausiai septyni NATO karo laivai iš Didžiosios Britanijos, Portugalijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos.

Rusų laivus stebėjo ir virš Lamanšo skraidęs JAV priešlaivinis lėktuvas bei britų naikintuvai „Typhoon“.

Pernai per Šiaurės jūrą ir Lamanšą jis plaukė prie Sirijos krantų padėti Maskvos remiamo Sirijos prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) ginkluotosioms pajėgoms atkovoti iš sukilėlių Alepo miesto rajonus po ketverių metų kovų.

Viduržemio jūroje iš lėktuvnešio „Admiral Kuznetsov“ pakilę lėktuvai intensyviai bombardavo Alepą.

Dėl šio įnirtingo puolimo tūkstančiai civilių ir sukilėlių buvo priversti trauktis iš Alepo miesto.

Rusijos kariškiai anksčiau šį mėnesį paskelbė pradėję savo pajėgų išvedimą iš Sirijos prezidento Vladimiro Putino gruodžio 29 dienos įsakymu.

Iš vienintelio rusų lėktuvnešio pakilę lėktuvai per du mėnesius smogė į 1252 „teroristų“ objektus, sakė Rusijos pajėgų vadas Sirijoje Andrejus Kartapolovas.

Sirijos valdantysis režimas ir jo rėmėjai visus B.al Assado priešininkus – džihadistus ir kitus – vadina „teroristais“ nuo 2011 metų, kai kilo konfliktas.

Alepo užėmimas pernai gruodį yra didžiausias režimo laimėjimas per visą karą, prasidėjusį protestais prieš B.al Assado valdymą.

„Priešingai negu pranešė savaitgalio spauda, (povandeninis laivas) „HMS Vengeance“ ir jo įgula buvo sėkmingai patikrinti“, – gynybos ministras Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) sakė įstatymų leidėjams, komentuodamas laikraščio „The Sunday Times“ straipsnį.

„Mes nekomentuojame detalių apie povandeninių laivų veiksmus, – pridūrė M.Fallonas. – Nepriklausomo Jungtinės Karalystės branduolinio arsenalo pajėgumai ir veiksmingumas nekelia jokių abejonių.“

Pagrindinė opozicinė Leiboristų partija savo ruožtu apkaltino vyriausybę „skaidrumo stygiumi“.

Škotijos nacionalinė partija, nepritarianti branduolinių ginklų turėjimui, skundėsi „piktinančia“ padėtimi, kad parlamento nariai nebuvo informuoti apie numanomą incidentą.

„The Sunday Times“ citavo vieną aukšto rango šaltinį kariniame laivyne, teigusį, kad raketa „Trident II D5“ sugedo, kai birželį buvo paleista iš vieno britų povandeninio laivo netoli Floridos krantų.

Šaltinis tvirtino, kad raketa galbūt nukrypo nuo kurso Jungtinių Valstijų link, o ne skrido į numatytą taikinį prie Afrikos vakarinių krantų.

Numanomas sutrikimas įvyko kelios savaitės prieš liepos 18-ąją, kai Bendruomenių Rūmams buvo pateiktas prašymas skirti lėšų pakeisti pasenusiems Britanijos povandeniniams laivams, apginkluotiems branduolinėmis raketomis.

Theresa May (Tereza Mei) dar nebuvo ministrė pirmininkė, kai buvo įvykdytas minėtas bandymas. Ji atėjo į valdžią likus nedaug laiko iki minėto balsavimo ir ragino įstatymų leidėjus pritarti 41 mlrd. svarų (47 mlrd. eurų) vertės projektui.

Sekmadienį duodama interviu nacionaliniam transliuotojui BBC premjerė išsisuko nuo klausimų, ar ji žinojo apie raketos gedimą, kai sakė kalbą Bendruomenių Rūmams.

Vienas Dauningo gatvės atstovas pirmadienį sakė žurnalistams, kad premjerė apie tą bandymą buvo informuota.

„Dabar atrodo, deja, kad Alepas kris“, – sakė M.Fallonas BBC televizijai, kai Sirijos armija vis labiau spaudžia ir iš oro bombarduoja vis labiau mažėjantį sukilėlių anklavą apsuptojo miesto rytuose.

Tačiau ministras nesutinka, kad Rusijos remiama prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) režimas artėja prie visiškos pergalės užsitęsusiame Sirijos pilietiniame kare.

„Kaip galite laimėti, jeigu bombarduojate ligonines, jeigu blokuojate humanitarinės pagalbos vilkstines?“ – retoriškai klausė M.Fallonas.

„Be to šis režimas kontroliuoja tik 40 proc. šalies teritorijos, jam priešinasi dauguma jo žmonių; tai niekieno pergalė“, – nurodė jis.

M.Fallonas pažymėjo ir toliau raginsiąs Rusiją „panaudoti savo įtaką, kad pilietinis karas būtų nutrauktas, padėtų mums atstatyti Siriją su tikrai plačia vyriausybe, kuri galėtų kreiptis į visus Sirijos žmones“.

„Tada galėtume imtis užduoties – susitvarkyti su „Daesh“ (arba „Islamo valstybe“)“, – sakė jis.

Apie Rusiją jis pasakė, kad „esama dalykų, apie kuriuos turime kalbėtis su Rusija, žinoma, kad būtų mažinama įtampa“.

„Tačiau negalima Rusijos laikyti lygia – Rusija mums ir Vakarams yra strateginė varžovė, ir turime tai suprasti“, – pabrėžė M.Fallonas.

Europos šalys tarpusavyje lėtai derina savo pasiekimus ginklavimosi srityje nes bijo, kad tai nepakenktų jų suverenumui.

Paryžiuje paskelbtame Prancūzijos ir Britanijos gynybos tarybos susitarime numatyta žengti gerokai toliau nei įprastose bendradarbiavimo programose, – prancūzų ir britų raketų gamybos firma MBDA steigia keturis bendrus centrus raketų technologijų tyrimams: po du abejose Lamanšo pusėse.

Prancūzijos gynybos ministerija sako, kad šis susitarimas atveria kelią „realiai tarpusavio priklausomybei strategiškai svarbiame sektoriuje ir pramonės modernizavimui tarp abiejų šalių“.

„Kiekviena šalis priklausys nuo kitos pagal pasiektą meistriškumą šiose srityse“, – sakoma ministerijos pranešime.

Gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) tviteryje šį susitarimą, kuriuo tikimasi sutaupyti lėšų, pavadino „istoriniu žingsniu“.

Jo kolega Britanijoje Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) sakė, kad šiuo susitarimu siekiama „praplėsti tradicines valstybių kooperacijos ribas, kad būtų naudos abiem valstybėms, stiprinant Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos karinį pajėgumą ir skatinant eksporto konkurencingumą“.

Firma MBDA yra didžiausia Europoje taktinių raketų tiekėja, o pasaulyje – antroji.

Pasak vieno gynybos šaltinio, ši sutartis gali pasitarnauti kaip pavyzdys plėtojant abiejų Lamanšo pusių tarpusavio priklausomybę ir kituose sektoriuose.

Interviu, kurį antradienį paskelbė dienraštis „The Wall Street Journal“, M.Fallonas sakė, kad Britanija pasiųs į Estiją apie 800 karių batalioną, taip pat tankų „Challenger 2“, pėstininkų kovos mašinų „Warrior“ ir taktinių dronų.

Jis nurodė, kad šis dalinys bus dislokuotas Estijoje ateinantį pavasarį, o jį papildys Prancūzijos ir Danijos kariai.

„Šis batalionas yra gynybinė struktūra, bet jis visiškai parengtas kovos veiksmams“, – pabrėžė M.Fallonas.

Kanada, Vokietija ir JAV taip pat turėtų paskelbti detalių apie savo planus rotuoti pajėgas Aljanso rytinėse narėse trečiadienį per bloko gynybos ministrų susitikimą, kur bus diskutuojama apie šio regiono gynybos Rusijos atžvilgiu stiprinimą. Britanija anksčiau įsipareigojo dislokuoti regione kovinę grupę, bet nebuvo paskelbusi, kiek karių atsiųs ir kaip jie bus apginkluoti.

Pasak M.Fallono, gerai apginkluotų dalinių dislokavimas Baltijos jūros regione turi pademonstruoti NATO ryžtą laikyti šiame regione ne vien mažus dalinius, kurių buvimas galėtų tapti pagrindu Aljanso veiksmams potencialios agresijos prieš bloko nares atveju, bet ir realiai veiksmingas pajėgas, galinčias padėti apginti šį regioną.

„Svarbu du dalykai: pasitikėjimas (savo jėgomis) – kurį reikia užtikrinti svariu dalyvavimu – ir atgrasymas, – aiškino gynybos sekretorius. – Tai ne vien (NATO) atsaką turinčios sužadinti pajėgos... Tai rimtas karinis dalyvavimas.“

Per liepą Varšuvoje vykusį NATO viršūnių susitikimą buvo priimtas sprendimas pasiųsti į Baltijos šalis ir Lenkiją sąjungininkų dalinių. Estijoje dislokuojamam batalionui vadovaus Didžioji Britanija, Latvijoje – Kanada, Lietuvoje – Vokietija, o Lenkijoje – JAV.

Planuojama, kad per trečiadienį Briuselyje prasidėjusį dviejų dienų NATO ministrų susitikimą Kanada, Vokietija ir JAV irgi pateis daugiau detalių apie planuojamas dislokuoti pajėgas.

Pasak M.Fallono, faktas, kad Britanija siunčia į Estiją gerai ginkluotą dalinį, nors yra apsisprendusi pasitraukti iš Europos Sąjungos, rodo, kad Londonas lieka ištikimas savo įsipareigojimams prisidėti prie regiono gynybos.

„Tai mūsų žemynas, ir mes tęsime darbą jo saugumui užtikrinti. Mes nuo to neatsiribojame“, – sakė jis „The Wall Street Journal“.

„Toliau priešinsimės bet kokiai ES armijos arba ES armijos vadavietės idėjai, kuri tiesiog kenktų NATO“, – M.Fallonas sakė per susitikimą Bratislavoje su kitų 27 bloko šalių gynybos ministrais.

Anksčiau šį mėnesį Slovakijos sostinėje susirinkę ES lyderiai susitarė, kad Bendrija stiprins bendras karines pastangas.

Paklaustas, ar Britanija galėtų sustabdyti savo planus, kol dar yra Europos Sąjungos nare, M.Fallonas sakė: „ Čia nėra daugumos, palaikančios (planus sukurti) ES kariuomenę.“

„Yra daug kitų šalių, kurios, kaip ir mes, laikosi nuomonės, kad tai suvaržys individualų kiekvienos šalies suverenumą“, – pridūrė jis.

„Sutinkame, kad Europai reikia daryti daugiau: ji susiduria su terorizmu, migracija, tačiau kopijuojant ar kenkiant NATO nieko gero neišeis“, – sakė jis.

Europos Sąjungos lyderiai be Britanijos atstovų susitiko Bratislavoje rugsėjo 16 dieną, kad aptartų Bendrijos likimą po birželio 23-osios britų sprendimo palikti ES.

Jie sutarė per šešis mėnesius sukurti naują ES „viziją“ su išplėstu gynybiniu bendradarbiavimu, kuriam nuolat priešindavosi Britanija.

M.Fallonas savo ruožtu pabrėžė, kad Britanija ir toliau prisidės prie Europos gynybos, būdama NATO narė.

„Paliekame Europos Sąjungą, tačiau liekame įsipareigoję Europos saugumui – taigi kitais metais atsiųsime daugiau karių į Estiją arba Lenkiją“, – sakė jis.

Pranešimai, kad ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) siūlo suformuoti bendras pajėgas, kelia pasipiktinimą Britanijoje, kur už šalies pasitraukimą pasisakanti „Brexit“ stovykla, norinti užbaigti Briuselio kišimąsi į šalies reikalus, turi nedidelę persvarą prieš savo priešininkus.

„Britanija turi absoliutų veto bet kokiems veiksmams, siekiant Europos kariuomenės, ir tai nėra siūloma“, – M.Fallonas sakė NATO gynybos ministrų susitikimo kuluaruose Briuselyje žurnalistams.

„Kariuomenės yra svarbiausios valstybių narių suverenumui ir aš negirdžiu jokios paramos iš Prancūzijos ar Vokietijos. Daugiau nematau nė vieno, kas norėtų, kad jų kariuomenė būtų kontroliuojama iš Briuselio“, – pareiškė jis.

Pasak M.Fallono, pagrindinis dėmesys yra skiriamas ES valstybių narių bendradarbiavimui, kaip rodo bendros pastangos pažaboti nelegalią migraciją arba ginklų embargo prieš vyriausybę kovojantiems sukilėliams Libijoje užtikrinimas, kuriam neseniai pritarė Jungtinės Tautos.

Britanija paliks dabartinį 450 savo karių, dalyvaujančių nekovinėse misijose, kontingentą Afganistane ir 2016 metais, antradienį raštu pranešė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) parlamentui.

Apie britų karių misijos pratęsimą paskelbta po to, kai anksčiau šį mėnesį dėl atsinaujinusių susirėmimų Jungtinės Valstijos paskelbė planus palikti tūkstančius amerikiečių karių Afganistane ilgesnį laiką.

Didžioji Britanija ketvirtadienį paskelbė į Baltijos šalis ir Lenkiją atsiųsianti kuopą karių, siekiant užkirsti kelią Rusijos provokacijoms.

Britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) teigė, kad „tai yra dar viena garantija sąjungininkams rytiniame NATO pakraštyje“, reaguojant į Rusijos provokacijas ir agresiją.

„Tai atitinka mūsų politiką užtikrinti pastovesnį buvimą rytinėje NATO dalyje atsakyti į bet kokią tolesnę Rusijos provokaciją ir agresiją“, - žurnalistams Briuselyje sakė M.Fallonas, atvykęs į NATO gynybos ministrų susitikimą.

Didžioji Britanija pratyboms ketina atsiųsti kuopą - apie 100 - karių, kurie bus nuolat rotuojami. Kariai turėtų atvykti per kelis artimiausius mėnesius.

Britai teigia, kad siųsdami karius jie prisideda JAV ir Vokietijos vadovaujamos iniciatyvos.

Panašiu principu pajėgas yra dislokavusios Jungtinės Valstijos, tačiau jų karių yra kelis kartus daugiau - po kuopą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos daugiau karių į pratybas siųsti pradėjo ir kiti sąjungininkai, tačiau jie tai daro nereguliariai.

Baltijos šalys prašo, kad sąjungininkai karius siųstų reguliariai, pagal iš anksto sutartą grafiką.

NATO griežtai kritikuoja Rusiją dėl Krymo aneksijos, paramos separatistams Ukrainos rytuose ir Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui).