Jis nurodė, kad, pasibaigus platesnėms tarptautinėms diskusijoms, pasiūlymą dėl Palestinos valstybės pripažinimo pateiks Airijos vyriausybei.

„Neabejoju, kad Palestinos valstybė bus pripažinta“, – Airijos parlamentui sakė M. Martinas.

Jis teigia, kad delsimas yra nepriimtinas.

Kiek vėliau ministras naujienų portalui „The Journal“ pranešė, kad oficialus pasiūlymas bus pateiktas per kelias ateinančias savaites.

Per pastaruosius šešis mėnesius, vykstant Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karui Gazos Ruože, M. Martinas sakė, kad Palestinos pripažinimas buvo svarstomas su kitomis taikos iniciatyvose dalyvaujančiomis šalimis.

Praėjusį mėnesį Ispanijos, Airijos, Slovėnijos ir Maltos vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad jie pasirengę pripažinti Palestinos valstybingumą.

Neabejoju, kad Palestinos valstybė bus pripažinta.

Jau ilgą laiką Airija iš esmės neprieštarauja oficialiam Palestinos valstybės pripažinimui, jei tai prisidėtų prie taikos Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau karas palestiniečių anklave šiam klausimui suteikė naują impulsą.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po spalio 7 dienos „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį, per kurį, žydų valstybės duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per pusmetį trunkantį karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 360 žmonių.

„Neabejoju, kad buvo įvykdyta karo nusikaltimų, ir visiškai smerkiu tebesitęsiantį Gazos Ruožo žmonių bombardavimą“, – nurodė ministras.

Anot jo, valstybingumo pripažinimas „galėtų tapti katalizatoriumi, kuris padėtų Gazos Ruožo ir Vakarų kranto žmonėms ir paskatintų arabų šalių vadovaujamą taikos iniciatyvą“. 

M. Martinas pripažino, kad abiejų šalių santykiai „pastaruoju metu buvo įtempti ir patirdavo iššūkių“. Nesutarimus ypač kurstė po „Brexito“ nustatytas prekybos su Šiaurės Airija, kuri yra JK provincija, specialusis režimas.

B. Johnsonas pasitraukė iš torių lyderio pareigų po virtinės skandalų ir dešimčių jo kabineto narių atsistatydinimų. Vis dėlto jis liks vadovauti vyriausybei, kol konservatorių deputatai ir paprasti partijos nariai išrinks jo įpėdinį.

„Dabar turime galimybę grįžti prie tikrosios partnerystės ir abipusės pagarbos dvasios, reikalingos paremti Didžiojo penktadienio susitarimo laimėjimams“, – sakoma M. Martino pranešime.

Ši 1998 metų taikos sutartis užbaigė dešimtmečius trukusį kraujo liejimą Šiaurės Airijoje, bet pastaruoju metu įtampa didėjo dėl „Brexito“.

„Mūsų bendra atsakomybė dėl Didžiojo penktadienio sutarties valdymo, tai pat dėl platesnių mūsų dvišalių ryšių puoselėjimo reikalauja, kad dirbtume vadovaudamiesi pagarbos, pasitikėjimo ir partnerystės dvasia“, – pažymėjo Airijos lyderis.

„Mūsų dienomis tai svarbiau nei bet kada, ir dar kartą raginčiau atsitraukti nuo vienašališkų veiksmų – tiek tvarkantis su praeities palikimu, tiek su žmogaus teisėmis, tiek su Šiaurės Airijos protokolu“, – pridūrė M. Martinas.

„Negerbtina figūra“

JK susitarė su Europos Sąjunga dėl specialaus protokolo, pagal kurį Šiaurės Airija lieka ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalis.

Tačiau praeitą mėnesį Britanijos vyriausybė pristatė teisės akto projektą, kuriuo numatoma vienašališkai panaikinti kai kuriuos susitarimo dėl Šiaurės Airijos punktus.

Šis žingsnis buvo atliktas Šiaurės Airijai patekus į politinę aklavietę, kai junionistų partijos, sakančios, kad protokolas kelia grėsmę provincijai kaip Jungtinės Karalystės teritorijai, po neseniai įvykusių rinkimų atsisakė sugrįžti į dalijimosi valdžia struktūras, jeigu susitarimas nebus pertvarkytas.

Protokolas, kuris buvo atskirai pasirašytas kaip platesnio JK ir ES prekybos susitarimo dalis, numato prekių, atvežamų iš Anglijos, Škotijos ir Velso į Šiaurės Airiją, patikrinimus, kad būtų galima sekti produktus, galinčius patekti į bloką per Airijos Respubliką.

Dėl to atsiranda muitų siena Airijos jūroje, išlaikanti Šiaurės Airiją ES muitų orbitoje, kad būtų išvengta politiškai skaudžios realios sienos tarp šios JK provincijos ir ES narės Airijos.

Tačiau probritiškos partijos Šiaurės Airijoje sako, kad taip varomas pleištas tarp Londono ir Belfasto, ir nesutinka dalyvauti provincijos dalijimosi valdžia vyriausybėje, kol protokolas nepakeistas.

Ketvirtadienį išrinktoji Šiaurės Airijos vyriausioji ministrė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) iš airių nacionalistų partijos „Sinn Fein“, laimėjusios istorinę pirmąją pergalę per gegužę vykusius rinkimus, apkaltino B. Johnsoną mėginant „sabotuoti“ taiką provincijoje.

„Visiškas absurdas, kad žmonės čia buvo pavaldūs Borisui Johnsonui bet kokios trukmės laikotarpį“, – per „Twitter“ parašė ji prieš premjerui oficialiai paskelbiant apie savo atsistatydinimą.

„Jis yra visiškai negerbtina figūra. Bet kas, mėginantis sabotuoti mūsų taikos susitarimus, ketvirtadalio šimtmečio pažangą ir mūsų bendrą ateitį, iš tikrųjų nėra joks mūsų draugas“, – rašė M. O'Neill.

B. Johnsonas, planuojantis likti vadovauti vyriausybei dar bent porą mėnesių, kol bus išrinktas jo įpėdinis, ketvirtadienį paskelbė naują valstybės sekretorių Šiaurės Airijos reikalams.

Naujai paskirtas ministras Shaileshas Vara (Šailešas Vara) perims postą iš Brandono Lewiso (Brendono Luiso) – vieno iš daugiau kaip 50 JK vyriausybės narių, atsistatydinusių, kad padidintų spaudimą B. Johnsonui atsisakyti valdžios.

Sh. Vara 2018 metais yra dirbęs viceministro pareigose JK Šiaurės Airijos reikalų ministerijoje.

M. Martinas ir B. Johnsonas, „šią popietę kalbėjęsi apie susirūpinimą keliančius įvykius Šiaurės Airijoje“, pabrėžė, kad „smurtas yra nepriimtinas“, ir „ragino laikytis ramybės“, informavo Airijos lyderio biuras.

„Kelias į priekį yra dialogas ir darbas Didžiojo penktadienio susitarimo institucijose. Jie susitarė, kad abi vyriausybės ir toliau palaikys ryšius“, – priduriama pranešime.

Tuo metu Baltieji rūmai išreiškė susirūpinimą dėl neramumų Šiaurės Airijoje ir taip pat paragino laikytis ramybės.

„Esame sunerimę dėl smurto Šiaurės Airijoje“, – žurnalistams pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki), paraginusi „laikytis ramybės“.

Šiaurės Airijos lyderiai ketvirtadienį savo ruožtu pasmerkė kelias dienas besitęsiančius smurtinius neramumus, prasidėjusius šios JK provincijos probritiškoje bendruomenėje.

„Nors mūsų politinės pozicijos daugeliu klausimų labai skiriasi, visi mes vieningai palaikome teisėtvarką ir kartu išreiškiame savo paramą policijai bei policijos pareigūnams, kurie nepaisydami pavojaus sau saugo kitus“, – pažymėjo ministrai.

Per naktines atakas sužeista dešimtys policijos pareigūnų, taip pat vienas vairuotojas, į kurio autobusą vėlai trečiadienį pataikė padegamoji bomba. Be to, policija tiria, ar prie neramumų prisidėjo liūdnai pagarsėjusios Šiaurės Airijos sukarintos organizacijos.

Šiaurės Airijos teisėkūros asamblėja dėl neramumų pirma laiko sugrįžo iš Velykų atostogų ir surengė skubias diskusijas.

Proairiškų nacionalistų ir centristų lyderiai kaip bendrą neramumų priežastį įvardijo „Brexitą“, taip pat pažėrė Londonui kritikos dėl junionistams duotų pažadų neištesėjimo.

Junionistė pirmoji ministrė Arlene Foster (Arlin Foster) savo ruožtu susilaikė nuo naujos kritikos nacionalistų partijai „Sinn Fein“ ir pasmerkė „riaušes, nusikalstamumą ir beprasmišką naikinimą“.

„Tai nevyksta tuose rajonuose gyvenančių žmonių vardu“, – pareiškė ji įstatymų leidėjams.

Šiaurės Airiją 30 metų draskė konfliktas tarp katalikų nacionalistų ir protestantų junionistų bendruomenių, pareikalavęs apie 3 500 gyvybių.

Junionistų sukarintos organizacijos, britų saugumo pajėgos ir ginkluoti nacionalistai, siekę prijungti šią provinciją prie Airijos Respublikos, konfliktavo iki 1998 metų, kol buvo pasirašytas istorinis taikos susitarimas.

Tas susitarimas leido junionistams ir nacionalistams sugyventi padarant regiono statusą miglotą ir panaikinant kontrolę pasienyje su Europos Sąjungos nare Airija.

Tačiau JK 2016 metais netikėtai nubalsavus už išstojimą iš bloko, vėl atsirado poreikis kalbėti apie pasienio kontrolę. Buvo sutarta dėl specialiojo „protokolo“, kuriuo kontrolė nukreipiama toliau nuo sausumos sienos, tačiau daugelis junionistų kaltina Londoną išdavyste.

Junionistų bendruomenė taip pat pasipiktino vietos valdžios sprendimu nepatraukti atsakomybėn „Sinn Fein“ vadovų už tai, kad jie pernai dalyvavo buvusio kovotojų lyderio laidotuvėse, veikiausiai pažeisdami suvaržymus dėl COVID-19.

„Kartais per papildomą laiką galima pasiekti gerų rezultatų“, – interviu kanalui „Euronews“ sakė Michealas Martinas, paklaustas, ar senka susitarimui liekantis laikas.

„Tikiu, kad įmanomas susitarimas vienodų konkurencijos sąlygų klausimu, tai tuomet privestų prie ginčų sprendimo mechanizmo, įgalinsiančio abi puses sureaguoti, jei viena jų pažeistų susitarimą“, – pridūrė M. Martinas.

Per vyriausybės posėdį ministras asmeniškai susitiko su daugeliu kolegų. Be to, jis kartu su Airijos premjeru Michealu Martinu tą pačią dieną dalyvavo spaudos konferencijoje.

Parlamentas taip pat savaitę nerengs posėdžių. Pats S. Donnelly‘is ketina kuo greičiau pasitikrinti dėl koronaviruso.

Po vasarį įvykusių rinkimų kelis mėnesius tęsėsi derybos dėl vyriausybės suformavimo, kurias šią savaitę vainikavo koalicijos susitarimas tarp „Fiana Fail“, buvusios jos aršios varžovės „Fine Gael“ ir Žaliųjų partijos.

Koalicijos sutartis numato, kad „Fiana Fail“ ir „Fine Gael“ dalinsis premjero postą rotacijos principu – pirmiausiai vyriausybei vadovaus M. Martinas, o vėliau į premjero postą sugrįš L. Varadkaras.

„Būti išrinktam dirbti laisvos respublikos Taoiseach [ministru pirmininku] yra vienas didžiausių pagerbimų, kokį kas nors gali gauti“, – parlamentui sakė M. Martinas.

Pasak jo, šiuo metu didžiausia Airijai iškilusi problema – koronaviruso pandemijos poveikis.

„Tuo pat metu žinome, kad esama kitų didžių iššūkių, su kuriais susidūrėme prieš pandemiją ir kurie lieka neatremti“, – pridūrė išrinktasis premjeras.

Tarp šių iššūkių M. Martinas paminėjo įperkamo būsto stygių, ilgas eiles ligoninėse ir klimato kaitą.

Airijai taip pat gresia smūgis ekonomikai potencialaus „Brexito“ be sutarties atveju.

Airijos prezidentas Michaelas Higginsas (Maiklas Higinsas) vėliau įteikė 59 metų politikos veteranui ministro pirmininko antspaudą.

M. Martinas vėliau šeštadienį turėtų paskelbti savo naujo ministrų kabineto sudėtį.

Jie perėmė postą iš centro dešiniosios „Fine Gael“ lyderio L. Varadkaro po Airijos dviejų pagrindinių partijų istorinio susitaikymo, užbaigusio dešimtmečius trukusią politinę priešpriešą.

L. Varadkaras sakė, kad koalicijos sutartis reiškia, jog „pilietinis karas mūsų parlamente šiandien baigiasi“.

„Dvi didžios partijos susivienija su kita didžia partija – Žaliųjų partija – kad pasiūlytų, ko reikia šiai šaliai: stabilią vyriausybę dėl geresnės mūsų šalies ir geresnio pasaulio“, – pridūrė pasitraukiantis premjeras.

Pagal susitarimą „Fine Gael“ premjero postą atgaus 2022 metų pabaigoje.

„Sinn Fein“ – atribota

Dviem centro dešinės partijoms buvo reikalinga žaliųjų parama, kad koalicija užsitikrintų veikiančią daugumą 160 vietų Airijos parlamente. Visos kartu jos kontroliuos 85 mandatus.

Per vasarį vykusius rinkimus „Fianna Fail“ gavo daugiausiai vietų – 38. Tuo metu „Fine Gael“ užsitikrino 35, o žalieji – 12 vietų.

Žaliųjų partijos lyderis Eamonas Ryanas (Eimonas Rajenas) kalbėjo apie koalicijos laukiančius „sudėtingus sprendimus“, ypač ekonomikos srityje.

Pažymėtina, kad ši politinė sutartis atribojo nuo valdžios kairiojo sparno respublikonų partiją „Sinn Fein“.

Anksčiau nereikšmingą politinį vaidmenį atlikusi „Sinn Fein“, istoriškai siejamos su sukarinta Airijos respublikonų armija (IRA), per rinkimus gavo 24,5 proc. pirmumo balsų ir užsitikrino parlamente 37 vietas, tapdama antrąja pagal dydį parlamento partija. Prognozuojama, kad ji taps pagrindine opozicijos partija.

Koalicijos sutartis supykdė „Sinn Fein“ narius. Partijos lyderė Mary Lou McDonald (Meri Lu Makdonald) parlamentui pareiškė, kad naujoji koalicija buvo sudaryta „iš būtinybės, o ne dėl siekių“.

Politikė teigė, kad vasarį įvykęs balsavimas buvo „rinkimai dėl pokyčių“ ir kad šalies žmonės suteikė jos partijai mandatą būti vyriausybėje, nes jie balsavo „už sąžiningumą, pažangą ir naują kryptį Airijos politikoje“.

„Susidūrusios su tikimybe prarasti valdžią, „Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ užėmė gynybines pozicijas“, – pridūrė ji.

Analitikų teigimu, „Sinn Fein“ gali išlošti iš savo, kaip pagrindinės opozicijos partijos, padėties vystantis pasaulinei sveikatos ir ekonomikos krizei.

„Vien tai, kad senosios politinės partijos stato tam tikrų kliūčių mūsų kelyje, mūsų nesustabdys“, – sakė M. L. McDonald.

„Būsime veiksmingiausia opozicija, – pridūrė jos pavaduotoja Michelle O'Neill (Mišelė Onil). – Galime žengti didžiuliais žingsniais į priekį.“