Namų ūkiams – „viduriniajai klasei – taikomi pajamų mokesčiai bus sumažinti 20 proc.“, agentūrai AFP pareiškė finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas).

Maždaug 5 mln. namų ūkių mokami pajamų mokesčiai sumažės po maždaug 200 eurų vienai šeimai, o bendra šios priemonės vertė sieks 1 mlrd. eurų.

Ministras taip pat pareiškė, kad pagrindinis pelno mokesčio tarifas, taikomas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, 2017 ir 2018 metais bus sumažintas iki 28 proc. – Europos vidurkio. Nuo 2020 metų šis pagrindinis tarifas bus taikomas visoms įmonėms.

Pagrindinis pelno mokesčio tarifas šiuo metu siekia 33 proc., nors tam tikrai mažųjų įmonių pelno sumai taikomas lengvatinis tarifas.

Visgi M. Sapinas pareiškė, kad, nepaisant mokesčių mažinimo, Prancūzija ištesės Europos Sąjungai (ES) duotą pažadą 2017 metais savo biudžeto deficitą sumažinti iki 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Esame pažadėję tai parlamentui ir ES valdžiai. todėl šį pažadą ketiname tesėti“, – pareiškė ministras.

Įskaitant penktadienį paskelbtas priemones, nuo 2014 metų mokesčiai Prancūzijoje iš viso bus sumažinti 6 mlrd. eurų.

Dėl mokesčių didinimo savo kadencijos pradžioje kritikuotas prezidentas Franco'is Hollande'as (Fransua Holandas) vėliau mokesčių tarifus pradėjo laipsniškai mažinti, nors Prancūzijos ekonomikos augimas vis dar kuklus, o nedarbo lygis laikosi arti rekordinių aukštumų.

M. Sapinas taip pat pranešė apie planuojamus pakeitimus, kurie visiems pensininkams iš apmokestinamų pajamų leis išskaityti išlaidas namuose teikiamoms paslaugoms. Ši priemonė maždaug 1,3 mln. namų ūkių leis sutaupyti apie 1 mlrd. eurų.

Be to, vyriausybė ketina padidinti mokesčių lengvatą, taikomą įmonėms, savo darbuotojams mokančioms mažus atlyginimus. Pasak ministro, dėl tokios lengvatos šios įmonės galės papildomai sutaupyti 3,3 mlrd. eurų.

Prancūzija įtrauks Panamą į sąrašą šalių, kurios nebendradarbiauja, siekiant išaiškinti vengiančius mokėti mokesčius asmenis, pareiškė antradienį finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) po vadinamųjų „Panamos popierių“ atskleidimo.

„Prancūzija nusprendė įrašyti Panamą į nebendradarbiaujančių šalių sąrašą, su visomis pasekmėmis, kurių bus tiems, kurie turi sandorių“ su šia vidurio Amerikos valstybe, pareiškė M.Sapinas parlamente.

„Panama norėjo įtikinti mus, kad ji gerbia pagrindinius tarptautinius principus, – kalbėjo M.Sapinas. – Štai taip ji sugebėjo išvengti patekimo į juoduosius mokesčių rojaus sąrašus“.

Prancūzija 2012 metais buvo išbraukusi Panamą iš Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų (ETNC) sąrašo, kai abi šalys pasirašė sutartį dėl kovos su mokesčių vengimu.

Gruodį Finansų ministerija perspėjo „labai atidžiai“ stebinti pokyčius Prancūzijos ir Panamos santykiuose, kaltindama pastarąją, kad ši menkai reaguoja į prašymus atsiųsti informacijos.

Vadinamieji „Panamos popieriai“, masiškas slaptų ofšorinių finansinių sandorių su pasaulio lyderiais ir įžymybėmis nutekinimas, paskatino kelias šalis imtis specialių tyrimų.

Panama pernai birželį buvo tarp 30-ies vadinamųjų mokesčių rojų, kai Europos Komisija atskleidė savo planą rimtai kovoti su mokesčių vengimu tarptautinėse firmose.

Tačiau šių metų vasarį tarpvyriausybinė Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) išbraukė iš „pilkojo sąrašo“ Panamą.

FATF pasveikino Panamą, kartu su Alžyrą ir Angola, padariusią „žymią pažangą“ toje srityje.

Antradienį naujienų agentūros AFP paklausta FATF sakė tebesilaikanti savo požiūrio, bet kitiems metams numatyta Panamoje surengti tikrinimo misiją.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Panamos atžvilgiu užėmė griežtą poziciją.

„Tos šalies strategiją sudaro mažyčiai pažangos žingsneliai, kuriais siekiama ištrūkti iš pilkųjų sąrašų“, – sakė EBPO Mokesčių politikos ir administravimo centro direktorius Pascalis Saint-Amans'as (Paskalis Sen Amanas) naujienų agentūrai AFP.

„Tai vienintelis didesnis finansų centras, atsisakantis įgyvendinti informacijos rinkimo sistemą“, – pridūrė jis.

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) sekmadienį interviu pareiškė, kad jo kolega vokietis Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) buvo „neteisus“, siūlydamas skolų prislėgtą Graikiją laikinai pašalinti iš euro zonos.

„Manau, ponas Schaeuble yra neteisus ir netgi prieštaraujantis savo giliems europiniams įsipareigojimams“, – prancūzų ministras sakė interviu, kurį pirmadienį paskelbė Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“.

„Šis troškimas, kuriuo dalinuosi, apima euro zonos stiprinimą“, o toks uždavinys būtų nesuderinamas su vienos iš bloko narių laikinu pasitraukimu, aiškino M.Sapinas,

Šiuo metu kalbėti apie „Grexit“ – Graikijos pasitraukimą iš bendrosios Europos Sąjungos valiutos bloko – kaip elgėsi W.Schaeuble per liepos viduryje vykusias derybas Briuselyje, yra „nerealistiška“, tikino M.Sapenas. Jis taip pat pripažino, kad Vokietijos finansų ministras apie Graikijos pasitraukimą kalbėjo ne dėl taktikos motyvų, bet „iš įsitikinimo“.

Praeitą mėnesį euro zonos finansų ministrai kaip vieną iš galimybių svarstė laikiną Graikijos pašalinimą iš euro zonos, jeigu Atėnai nesutiktų su jiems pasiūlytomis finansinės pagalbos programos sąlygomis, sakoma viename naujienų agentūros AFP gautame dokumente.

Potenciali „pertrauka“ yra minima euro zonos susitarimo projekte, bet jos konkreti trukmė neįvardijama.

Graikijos vyriausybė vėliau pareiškė norinti užsitikrinti galutinį susitarimą dėl jos tarptautinio finansinio gelbėjimo iki rugpjūčio 20 dienos.

Svarstant dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės buvo „nesutariama, aiškiai nesutariama“, M.Sapinas sakė „Handelsblatt“.

„Jeigu leistumėte (šaliai) laikinai pasitraukti, tai reikštų, kad visos kitos į sunkią padėtį pakliuvusios šalys norės išvengti rūpesčių iš naujo koreguodamos valiutą, – pažymėjo jis. – Sunkumai įveikiami ne manipuliuojant valiutų kursais, o struktūrinėmis reformomis, kurios stiprina konkurencingumą ir veda prie biudžeto subalansavimo pastangų.“

Po ilgai užsitęsusių derybų Graikija ir jos skolintojai liepos 13 dieną pasirašė bendrąjį susitarimą dėl trečiosios finansinio gelbėjimo programos Atėnams, bet dar laukia įtemptos derybos dėl pastangų sumažinti milžinišką Graikijos skolų naštą.

Lietuvoje apsilankęs Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) penktadienį perspėjo, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų katastrofa, ir išsakė viltį, kad Atėnai artimiausioje ateityje sutars su kreditoriais.

„Euro zona sukurta, kad plėstųsi, o ne siaurėtų. Išėjimas iš euro zonos būtų katastrofa, pirmiausia pačiai Graikijai“, - sakė ministras, BNS paklaustas apie Graikijos lūkesčius jau kitą savaitę sutarti dėl reformų plano ir naujos paskolos.

Prancūzijos ministro teigimu, derybose euro zonos šalys turi atsižvelgti į tai, kad po rinkimų Graikijoje pasikeitė valdžia, bet ji savo ruožtu turi gerbti šalies įsipareigojimus.

„Pirmas principas yra demokratijos principas, kuria remiasi visa Europa - jeigu dauguma šalyje pakinta, reikia su tuo susitaikyti, ir negalime dirbti, kaip su buvusia dauguma. Nėra nenormalu, kad Graikijos vyriausybė teikia pasiūlymus, kurie atitinka jų programą“, - žurnalistams kalbėjo M.Sapinas.

„Antrasis principas, lemiamas principas, kad Graikija, kuri yra ES, Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko narė, gerbtų tuos principus. Ji privalo gerbti savo įsipareigojimus“, - sakė jis.

M.Sapinas sakė matantis, kad pastaruoju metu derybose tarp Graikijos ir jos skolintojų euro zonoje atsiranda daugiau abipusio pasitikėjimo.

„Manau, kad mes artimiausioje ateityje, remdamiesi skaičiais, patikima ir rimta informacija, rasime sprendimą“, - sakė ministras.

Graikijos vyriausybė žada pirmadienį pristatyti reformų paketą su pasiūlymais, kaip padidinti mokesčių surinkimą ir pritraukti investicijas, ir tikisi, kad jį gavę euro zonos partneriai kitą savaitę pritars papildomam šalies finansavimui.

Prancūzija yra antra didžiausia euro zonos ekonomika po Vokietijos, ir vaidina svarbų vaidmenį derybose dėl Graikijos skolų.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir jo kolega iš Prancūzijos Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) siekia, kad 300 mlrd. eurų vertės Europos ekonomikos skatinimo, arba vadinamasis Junkerio planas būtų įgyvendintas dar šiemet.

„Tema, kuri mus vienija, tai yra pagalba investicijoms, investicijų pritraukimas ir taip vadinamas Junkerio planas. (...) Šiuo požiūriu mes visiškai vienodos nuomonės tiek dėl pačių principų, tiek dėl priemonių, kad kiek galima greičiau ir efektyviau Junkerio planas būtų įgyvendintas jau šiais metais“, - penktadienį po susitikimo su R.Šadžiumi žurnalistams Vilniuje sakė M.Sapinas.

R.Šadžius žurnalistams teigė taip pat pritariantis siekiui Junkerio planą įgyvendinti dar šiemet.

„Aš taip pat laikausi, ir visi ministrai Europos šalių konsensusu yra pritarę, kad Junkerio plano teisinė bazė turi būti priimta įmanomai greičiau. Dabar vyksta derybos su Europos Parlamentu ir Latvija kaip pirmininkaujanti šalis yra išsikėlusi sau ambicingą tikslą pasiekti šitų teisės aktų priėmimą iki birželio mėnesio, bet, kiek aš žinau, Europos investicijų bankas, bendraudamas su Vokietija, Prancūzija ir Italija, jau svarsto avansavimą kai kurių projektų. Tai yra apie darbo pradžią dar iki galo nepatvirtinus šių teisės aktų“, - kalbėjo R.Šadžius.

Anot jo, Junkerio plano įgyvendinimas būtų signalas finansų rinkoms, kad Europos ekonomika turi augimo potencialą.

Investicijų planu tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų, įkuriant Europos strateginių investicijų fondą (EFSI). Jis turėtų būti įkurtas iš Europos investicijų banko skirtų 5 mlrd. eurų, dar 16 mlrd. eurų skiriant iš ES biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija per trejus metus pritrauks 300 mlrd. eurų privačių lėšų. Briuselis ragina prisidėti ir valstybes nares.

Į Lietuvą aptarti euro zonos ekonominės situacijos šią savaitę atvyks Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas).

Penktadienį Vilniuje jis susitiks su finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, BNS patvirtino Prancūzijos ambasada Lietuvoje.

Susitikimuose ketinama aptarti ekonomikos skatinimo priemones Europoje, ypač naująjį Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) investicijų planą, derybas su Graikija, kovą su mokesčių vengimu.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad toliau stengiamasi rasti kompromisą tarp Atėnų ir skeptiškai nusiteikusių euro zonos partnerių dėl Graikijos skolinimosi sutarties pratęsimo.

„Mes dabar žiūrime, ar įmanoma rasti bendrą poziciją dėl dabartinės programos pratęsimo“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaras Valdis Dombrovskis.

„Geriausias būdas judėti į priekį yra pratęsti dabartinę programą su jos sąlygomis“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

Atėnai prašymą pratęsti Graikijos dabartinę finansinės pagalbos programą turėtų pateikti ketvirtadienį Briuselyje, tačiau priešininkai tam griežtai nepritaria.

Graikija leido suprasti, kad nori pratęsti skolinimosi sutartį be jokių taupymo įsipareigojimų, kuriuos davė mainais už 240 mlrd. eurų finansinę pagalbą, susitarimas dėl kurios baigia galioti vasario 28 dieną.

„Mums reikia pamatyti ant popieriaus, ko konkrečiai prašo Graikijos vyriausybė, ir tik tada mes galėsime komentuoti“, – sakė V.Dombrovskis.

„Tai truputį priklauso nuo to, kaip suprantamas terminas „skolinimosi sutartis“, – pridūrė jis.

ES vykdančioji institucija Europos Komisija neturi balso, sprendžiant Graikijos skolos problemą, visi sprendimai dėl euro zonos priklauso nuo 19-os euro zonos narių.

Šaltiniai Briuselyje informavo, kad ketvirtadienį numatomas euro zonos šalių aukšto rango pareigūnų susitikimas, kuriame bus svarstomas Graikijos pasiūlymas.

Po šio susitikimo kitą dieną gali būti paskirtas ministrų susitikimas.

Graikija pasiūlymą dėl naujos skolinimosi sutarties pateiks ketvirtadienį

Graikija savo pirmą oficialų pasiūlymą dėl finansinės krizės sprendimo pateiks ketvirtadienį, pranešė šaltinis vyriausybėje, Atėnams siekiant sutarimo su Europos kreditoriais.

Vyriausybė turėtų paprašyti iki šešių mėnesių pratęsti kredito terminą be apsunkinančių įsipareigojimų, lydinčių išaugusią paskolą, nepaisant ES iždininkės Vokietijos tvirtinimų, kad toks prašymas turi būti atmestas.

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) trečiadienį pareiškė, kad Paryžius norėtų, jos sprendimas dėl Graikijos finansinės krizės būtų priimtas iki šios savaitės pabaigos.

„Kol kas derybos nebuvo sėkmingos. Prancūzijos tikslas yra iki savaitės pabaigos pasiekti susitarimą su Graikija“, – M.Sapinas, kurį citavo vyriausybės atstovas, sakė ministrų kabineto posėdyje.

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai penktadienį rengia susitikimą Briuselyje, kuris vyks netylant šurmuliui dėl nutekintos informacijos apie Liuksemburgo mokestines lengvatas didžiulėms tarptautinėms kompanijoms.

Šios informacijos paviešinimas įstūmė į nemalonią padėtį buvusį Liuksemburgo hercogystės premjerą, naująjį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Finansų ministrai taip pat tikisi, jog pavyks išspręsti ginčą dėl reikalavimų Didžiajai Britanijai papildomai sumokėti į ES biudžetą 2,1 mlrd. eurų. Kai kurie jų ketvirtadienį sakė, jog tikėtina, kad gali būti susitarta dėl mokėjimo dalimis.

J.-C.Junckeris į kritikos ugnį pateko ketvirtadienį, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo hercogystė šimtams tarptautinių kompanijų taikė didžiules mokestines lengvatas.
Tarp kompanijų, kurias įvardijo JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, minimi tokie garsūs vardai kaip „Pepsi“, IKEA ir „Deutsche Bank“.

Šių faktų paviešinimas gali pakenkti vos prieš savaitę prie Europos Komisijos vairo stojusiam J.-C.Junckeriui, kuris prieš tai du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų mokestinių susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.

J.-C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas sakė, kad politikos veterano šios informacijos paskelbimas neišmušė iš vėžių. Vis dėlto jis nedalyvavo ketvirtadienį planuotoje viešoje paskaitoje kartu su buvusiu Europos Komisijos vadovu Jacques'u Delors'u (Žaku Deloru).

M.Schinas, kuris valandą kantriai atsakinėjo žurnalistams, užvertusiems jį klausimų lavina, pabrėžė, kad ES konkurencijos priežiūros pareigūnai jau tiria, ar Liuksemburgo mokestiniai susitarimai su JAV internetinės prekybos milžine „Amazon“ bei Italijos automobilių gamintojos „ Fiat“ finansų padaliniu, negali būti laikomi neteisėta valstybės parama.

J.-C.Junckerio atstovas sakė, kad jei bus nustatyta, kad Liuksemburgas pažeidė taisykles, „hercogystė turės imtis veiksmų padėčiai ištaisyti“.

Naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) sakė, kad ji, „suprantama“, tęs tuos tyrimus ir tikisi susidaryti „labai aišku vaizdą“ šiuo opiu klausimu.

M.Vestager pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybėms atkakliai stengiantis suderinti naujas taisykles, dėl kurių tarptautinės bendrovės netektų galimybės nevaržomos naudotis mokesčių rojais visame pasaulyje, „nuotaikos“ dėl mokesčių „visiškai pasikeitė“.

Smūgis J.-C. Junkerio patikimumui

Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“, parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras, dėl kurių bendrovės galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo pajamų,.

J.-C.Junckeris du dešimtmečius prižiūrėjo Liuksemburgo mokesčių politiką ir transformavo šią šalį iš apsnūdusio Europos užkampio į svarbų tarptautinį finansų centrą, per kurį savo reikalus tvarko šimtai didžiųjų pasaulio kompanijų.

Trečiadienį žurnalistų paklaustas apie mokesčių politiką, kurią vykdė būdamas Liuksemburgo premjeru, J.-C.Junckeris atsakė, jog nori, kad Europos Komisija atliktų nepriklausomą tyrimą, ir nesikiš į jos darbą.

Tačiau tai nepadėjo jam išvengti kritikos, o žaliųjų frakcijos Europos Parlamente vadovas Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) pareiškė, jog paviešinti faktai yra „didžiulis smūgis“ J.-C.Junckerio patikimumui.

Sąraše - ir „Burberry“, „Heinz“

Tyrimą atlikusi ICIJ teigia, kad tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė „ PricewaterhouseCoopers“ 2002-2010 metais padėjo tarptautinėms bendrovėms užsitikrinti ne mažiau kaip 548 sprendimus dėl mokesčių įstatymų taikymo.

Iš dokumentų paaiškėjo vadinamųjų išankstinių susitarimų dėl mokesčių (Advance Tax Agreements) – iš anksto suderėtų susitarimų, kuriuose nustatoma, kaip bendrovės bus apmokestinamos, – detalės. ES jau vykdo tokios praktikos tyrimus „Amazon“ ir „Fiat“ bylose.

ES negali kištis į valstybių narių mokestinius reikalus, bet gali tirti, ar jose bendrovėms nesuteikiamas nesąžiningas pranašumas prieš savo konkurentes, kuris gali būti laikomas neteisėta valstybės parama verslui.

Jei tai nustatoma, tuomet laikoma, kad šalis pažeidžia 28-ių valstybių bloko bendrosios rinkos taisykles.

Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna (Pjeras Gramenja), ketvirtadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti euro zonos šalių ministrų susitikime, sakė, kad anksčiau tokia praktika buvo „visiškai teisėta“, tačiau dabar etiniu požiūriu ji gali nebeatitikti nūdienos normų.

Analogiški tyrimai atliekami dėl Airijos mokestinių susitarimų su technologijų milžine „Apple“ ir Nyderlandų susitarimų su didžiausiu pasaulyje kavinių tinklu „ Starbucks“.

Londono miesto universiteto tarptautinės politikos profesorius Ronenas Palanas sakė, kad ICIJ tyrimas yra „veiksnys, keičiantis žaidimo taisykles“, ir Liuksemburgui jis padarys ne mažiau žalos nei buvo padaryta Šveicarijai ir Lichtenšteinui anksčiau nutekinta informacija“.

Tarp kompanijų, kurios pelnėsi iš tokių schemų, taip pat minimos „Burberry“, „Procter & Gamble“, „Heinz“, „JP Morgan“ ir „FedEx“.

„Kova su mokesčių vengimu turi būti pasaulinė“, - pabrėžė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas).

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) sakė, kad Liuksemburgas dar turi „daug nuveikti“, kad pagerintų savo mokesčių politiką.

Kitas svarbus klausimas, kurį teks spręsti ES finansų ministrams – Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atsisakymas apmokėti jo šaliai Bendrijos pateiktą 2,1 mlrd. eurų (7,25 mlrd. litų) sąskaitą, kuri turi būti padengta iki gruodžio 1 dienos.

Britanijos lyderis pareiškė, kad toks reikalavimas yra „nepriimtinas“ ir didina tikimybę, kad jo šalis nubalsuos pasitraukti iš ES per referendumą, planuojamą surengti 2017 metais.

Tuo tarpu Nyderlandai turi papildomai sumokėti 642 mln. eurų (2,22 mlrd. litų).

Prancūzijos finansų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu dar nėra išpildytos sąlygos, kurios leistų Paryžiui perduoti Maskvai pirmąjį iš dviejų Rusijos užsakytų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų.

„Šiandien sąlygos dar nėra išpildytos“, – ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas) sakė Prancūzijos radijui kitą dieną po to, kai Rusija pareiškė, jog tas perdavimas įvyks lapkričio viduryje, nors „Mistral“ laivą pastačiusi įmonė tą informaciją iškart paneigė.

Paryžius pastaruoju metu buvo vis labiau spaudžiamas atšaukti šį kontraktą su Maskva dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje.

Išlaidų nenorinčią karpyti Prancūziją vis garsiau kritikuoja kitos ES šalys. Vokietijos finansų ministras pareiškė, kad vieni negali būti lygesni už kitus, mat Prancūzijos planuojamas kitų metų biudžeto deficitas smarkiai viršija euro zonos taisykles.

Tačiau pati Vokietija raginama didinti viešąsias investicijas, mat baiminamasi, kad euro zona per daug lėtai lipa iš krizės ir gali vėl į ją nugrimzti.

Prancūzijos finansų ministrui kolegoms iš Europos tenka aiškintis, kodėl šalis nesilaiko visiems galiojančių taisyklių. Kitų metų Prancūzijos biudžete planuojamas deficitas viršija 4 proc. BVP, kai visos euro zonos šalys įsipareigojusios, kad jis neturėtų būti didesnis nei 3 proc. BVP.

„Yra europinės taisyklės ir negalime prašyti, kad kiti jų laikytųsi, jei to nedarome patys“, – sako Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble.

Prancūzijai jau buvo suteikti dveji papildomi metai, kad ji sumažintų išlaidas, tačiau dabar Paryžius pareiškė, kad to tikrai nepasieks per dvigubai ilgesnį laiką – iki 2017 metų.

Akyla euro zonos šalių biudžetų priežiūra prasidėjo, kai Graikija gyveno prabangiau nei galėjo sau leisti. Dabar Europos Komisija net gali vetuoti eurą turinčių šalių biudžetus.

„Stebėsime, kaip vyks diskusijos, ką mano Komisija ir kaip ji supranta mūsų pateiktus duomenis. Kartais gali būti sunku suprasti skaičius, bet mes paaiškinsime“, – sako Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.

Lietuvos finansų ministras taip pat sako, kad taisyklių turi laikytis visi ir siūlo prancūzams pasimokyti ir iš Lietuvos.

„Lietuva laikosi fiskalinių taisyklių ir nepažeidžia stabilumo ir augimo pakto, bet tuo pačiu sprendžiame užduotis, tarkim, didiname išlaidas gynybai, galvojame apie investicijų didinimą naudojant ir viešuosius pinigus“, – sako Rimantas Šadžius.

Viešųjų pinigų naudojimas – kita medalio pusė dėl ko spaudžiama Vokietija. Tie patys prancūzai ir kitos šalys ragina Berlyną labiau atidaryti piniginę.

„Daug kalbame apie investicijas, yra daug idėjų, tačiau trūksta praktinio įgyvendinimo“, – sako R. Šadžius.

Tikimasi, kad lėtėjanti Vokietijos ekonomika privers ją kiek atleisti diržus.

„Visi sutinkame, kad stabiliam augimui reikia reformų ir daugiau investicijų – pirmiausia iš privataus sektoriaus ir tik tada iš viešojo. Tačiau investicijos neturi būti tik iš viešojo sektoriaus“, – sako W. Schauble.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad visoje bendrijoje nuo 2008-ųjų investicijos sumažėjo penktadaliu. Taigi Europos trypčiojimas kaip suderinti augimą ir taupymą tik stiprina nuojautą dėl dar vienos euro zonos recesijos.