„Skola yra pagrindinis rodiklis, kurį dabar turėtume stebėti ir vertinti tiek jos dydį, tiek kryptį. (...) Svarbiausia, kaip vidutiniu laikotarpiu mes skolą mažiname. 60 proc. (BVP – ELTA) yra Mastrichto kriterijus, bet yra sutariama, kad Lietuvai kokie 40–45 proc. skolos lygis yra tvarus dydis. Vadinasi, tai, kad mes dabar užkylame, savaime nėra problema. Būtų problema, jeigu mes nesugebėtume skolos grąžinti mažėjimo linkme per vidutinį ar ilgesnį laikotarpį“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį sakė M. Tuskienė.

Kalbėdama apie paramos priemones, finansų viceministrė akcentavo: „jei jos yra mažiau taiklios, turėtų būti vienkartinės ir neturėtų užprogramuoti didelių išlaidų į ateitį.“

Jos teigimu, palyginti su kitomis šalimis, nėra taip, kad Lietuva išsiskirtų itin dideliu pagalbos priemonių paketu.

„Sakyčiau, mūsų priemonių bendras paketas yra daugiau mažiau panašus į ES taikomas priemones“, – sakė M. Tuskienė.

Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad papildomos paramos priemonės didina valstybės skolą, todėl labai svarbus tikslingas jų panaudojimas.

„Papildomos priemonės didina valstybės skolą. (...) Labai svarbus yra fiskalinių priemonių, kurios taikomos, tikslingas panaudojimas, kad jos vidutiniu laikotarpiu sukurtų tam tikrų pranašumų, didintų konkurencingumą, kad paskui iš ekonominio augimo būtų galima tą skolą sumažinti“, – anksčiau sakė V. Vasiliauskas.

„Kvietimą buvau gavusi, bet dėl asmeninių aplinkybių neprisijungiau“, – 15min teigė finansų viceministrė. Kokios tos aplinkybės, ji neatskleidė.

Pernai lapkritį Finansų ministerija pranešė, kad M. Tuskienė buvo pakviesta prisijungti prie išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen komandos tapti patarėja ekonomikos klausimais.

48 metų M. Tuskienė finansų viceministre dirba nuo 2017 metų rugpjūčio, anksčiau ji buvo finansų atašė Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje.

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomika pernai išaugo 3,4 proc. - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pastebimai pagerėję tarptautinės migracijos rodikliai mažino įtampą darbo rinkoje, sparčiau nei kainos augęs darbo užmokestis bei palankios kreditavimo sąlygos užtikrino stiprią vidaus paklausą.

„Situacija darbo rinkoje gerėjo, lėtėjo infliacijos augimas, metai (praėję. - ELTA) buvo tikrai geri, nuo jų atsispirdami žvelgiame į ateitį“, - sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.

„Nors ir sumažinta BVP prognozė, bet augome sparčiau nei euro zonoje ir ES. 2018 m. augome beveik dvigubai sparčiau. Jei tas sulėtėjimas ir yra, mūsų ekonomikos augimas vis dar yra didesnis nei vidutiniškai Europoje. (...) Prognozuojama, kad ekonomikos sulėtėjimas yra laikinas ir ekonomikos augimas ilguoju ir vidutiniu laikotarpiu bus 2,3-2,4 proc.“, - teigė M. Tuskienė.

Nors ir sumažinta BVP prognozė, bet augome sparčiau nei euro zonoje ir ES.

Stabilizavęsi maisto kainos mažins infliaciją, todėl šiemet ją Finansų ministerija prognozuoja mažesnę, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Taip pat vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimą infliacijai mažins žemos naftos kainos ir lėčiau augsiantys atlyginimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažės nuo 2,5 proc. pernai iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2021 m. - 2,1 proc., 2022 m. - 2 proc.

Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje šiemet augs 8 proc. - tai 0,5 p. p. daugiau nei buvo numatyta pernai rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo užmokestis šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. Vis dėlto Finansų ministerija projektuoja, kad dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.

Vasarį paskelbtose Europos Komisijos žiemos prognozėse numatoma, kad kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos raida 2019 m. sulėtės nuo 0,2 procentinio punkto iki 0,8 p. p., palyginti su techninėmis prielaidomis, naudotomis sudarant 2018 m. rudens ekonominės raidos scenarijų. Lėčiau auganti išorės paklausa neigiamai veiks Lietuvos užsienio prekybą.

Finansų ministerijos duomenimis, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (53,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs organinių chemijos produktų (41,5 proc.), žalios naftos (3,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,6 proc., importas - padidėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,5 proc., be mineralinių produktų - 3,1 proc.

„Eksportuotojams reikės šiek tiek suklusti, pagalvoti apie diversifikavimą, investicijas į technologinį atsinaujinimą, tai neišvengiamai lėtėjanti mūsų kaimynų ekonomika mus kaip mažą atvirą ekonomiką veiks ir eksportas augs mažiau nei prognozavome (pernai. - ELTA)“, - sakė M. Tuskienė.

Pasak ministerijos, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija ir ilgametė Lietuvos eksportuotojų patirtis dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje - numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc., 2020 m. - 4,4 proc., 2021-2022 m. - po 4,3 proc., o vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti stipri ir bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po 2018 m. Finansų ministerijos rudens ekonominės raidos scenarijaus paskelbimo tarptautinės institucijos jau kelis kartus mažino tiek pasaulio ekonomikos, tiek pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos rinkos - ES ekonomikos - perspektyvas.

„Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus iliustruojančioms valstybėms, mums nėra priimtinas“, – BNS antradienį teigė M. Tuskienė.

Anot jos, Lietuva derybose su kitomis ES narėmis ir Europos Parlamentu sieks, kad paramos lėšos būtų mažinamos ne taip drastiškai.

„Tai tik pradinis pasiūlymas. Prasidės derybos ir sieksime, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos sumažėtų laipsniškiau“, – teigė viceministrė.

2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai antradienį pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų  (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų).

Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 11 proc. iki 5,6 mlrd. eurų (2018 metų kainomis). Panašiai parama mažės ir kai kurioms kitoms šalims – Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.

Siūloma išlaikyti dabartinę glaudžią lėšų panaudojimo sąsają su struktūrinėmis reformomis ir Europos semestru, numatyti didesnį nacionalinį indėlį, įgyvendinant projektus, trumpinti lėšų panaudojimo terminus (konkretiems metams numatytas lėšas bus leidžiama panaudoti per n+2, o ne per n+3 metus).

Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.

„(Žemės ūkio finansavimo apkarpymas – BNS) 5 procentais tikrai nebūtų drastiška. Panagrinėkime sritis– žemės ūkyje tiesioginės išmokos turėtų konverguoti link vidurkio, tai Lietuvoje daugiau kalbame ne apie pačias sumas, o apie teisingumo principą (...) Kalbant apie Sanglaudos politiką, tai 7 procentų nevadinčiau drastišku mažėjimu“, – BNS komentavo M. Tuskienė.

Jos teigimu, trečiadienį EK pateikė tik bendrus pasiūlymus dėl Bendrijos iždo ateities po 2020 metų, todėl įtaka Lietuvos viešiesiems finansams bus matoma maždaug po mėnesio, kai Briuselis pristatys detalius kiekvienos finansavimo krypties pasiūlymus.

Pagal ES biudžeto projektą, Sanglaudos politikai, kuria remiami skurdesni regionai, numatoma skirti 7 proc. mažiau lėšų, žemės ūkio biudžetą siūloma mažinti 5 proc.

M. Tuskienės teigimu, Lietuva diskusijų ir derybų metu suformuluos savo poziciją, tačiau šalis norėtų matyti paprastesnį iždo finansavimą.

„Kalbant apie įmokas, diskusija bus sudėtingesnė, nes Komisija pasiūlė eilę naujų nuosavų išteklių. Reikia detalesnės analizės ir diskusijų. Lietuva pasisako už paprastą ir skaidrią bendrųjų nacionalinių pajamų pagrindu pagrįstą įmokų sistemą, o Komisija siūlo įvesti naujus išteklius, kaip būtų surenkamas biudžetas“, – tvirtino finansų viceministrė.

Dabar kiekvienos Bendrijos narės įnašas yra apskaičiuojamas pagal šalies bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bazę ir muitus.

EK trečiadienį papildomai pasiūlė biudžetui skirti 20 proc. pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, apskaičiuoti naują šalių įnašą pagal neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje šalyje ir taikyti 3 proc. tarifą būsimai bendrai konsoliduotai pelno mokesčio bazei visoje ES.

Europos Komisijai pateikus projektą, artimiausiu metu prasidės valstybių narių derybos.

Finansų ministerija pranešė, kad M. Tuskienė kuruos fiskalinės politikos, Lietuvos narystės ES ir tarptautinėse finansų institucijose klausimus.

„Jos kompetencija ir patirtis, įgyta tarptautinėje aplinkoje, bus vertinga formuojant ir įgyvendinant šalies fiskalinę politiką, kreipiant Lietuvos ekonomiką augimui palankia kryptimi“, – pranešime sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

M. Tuskienė pranešime teigė, kad jos prioritetu bus atsakingos fiskalinės politikos formavimas ir įgyvendinimas, jos tinkamas koordinavimas ES lygiu.

Vilniaus universitete ekonomikos magistro laipsnį įgijusi M. Tuskienė finansų srityje dirba daugiau nei 20 metų. Ji yra dirbusi Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamente, taip pat vadovavo ES ir tarptautinių santykių departamentui. Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES M. Tuskienė pastaruosius penkerius metus kuravo ekonomikos ir finansų politikos koordinavimo klausimus.

Naujoji finansų viceministrė taip pat stažavosi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) institute, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje bei kitose tarptautinėse organizacijose.