Dažniausiai bobausių galima rasti pušynų proskynose, o retesni grybai briedžiukai auga ir mišriuose ar lapuočių miškuose, jų galima pamatyti net sodybose šalia vaiskrūmių bei mieste – krūmynuose ar parkuose. Toliau nuo miesto augantys briedžiukai puikiai tinkami valgyti.
Valgant bobausius reikėtų būti atsargesniems. Švieži šie grybai toksiški, todėl jų negalima iš karto kepti – yra atvejų, kad stiprus apsinuodijimas sukėlė ir mirtį. Prof. E. Kutorga aiškina, jog bobausius būtina tinkamai paruošti – geriausia pora kartų nuvirti, vandenį išpilti, o grybus perplauti. Tokiu būdu toksinai pašalinami – dalis išgaruoja, dalis pasišalina su vandeniu.
„Vis dėlto su bobausiais reikėtų elgtis atsargiai, toksinai organizme gali kauptis, todėl nereikėtų piknaudžiauti ir valgyti jų kiekvieną dieną – geriau paragauti ir tuo apsiriboti, valgyti mažais kiekiais“, – pataria prof. E. Kutorga.
Grybautojų mėgstami grybai – birželio mėnesį
Pavasaris buvo šaltas, miškuose ilgai laikėsi sniegas, naktinės šalnos, todėl žemė šilo lėtai. Šiuo metų laikotarpiu, kai gana vėjuota, o miškuose medžiai dar be lapų, vėjas labai greitai džiovina dirvožemį, o tai grybams nėra palanku. Medžių lapams pradėjus skleistis, jie sudaro pavėsį, apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių bei vėjo gūsių. Pasak prof. E. Kutorgos, šiuo metu grybams orai palankūs, tačiau reikėtų daugiau lietaus ir drėgmės, ypač smėlinguose Varėnos rajono miškuose.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė pritaria, jog dabar norint gero grybų derliaus reikia sulaukti šiltų drėgnų orų, ir aiškina, jog žiema grybams didelio poveikio nepadarė. Pasak mikologės, grybai pradeda augti nuo pirmųjų atšilimų ir atlydžių, o kai kurie dygsta ir visą žiemą.
Dabar miškuose galima rasti ir nevalgomų pavasarinių grybų, vienas iš jų – austriškoji plačiataurė.
„Plačiataurės – pirmieji pavasario grybai, dar vadinami pavasario pranašais, jie pasirodo kartu su žibučių pražydėjimu. Kadangi jie nevalgomi, žmonės jais nesidomi ir nerenka. Vis dėlto tai labai įdomus ir gražus gamtos elementas“, – šypsosi dr. J. Motiejūnaitė.
Esant tinkamiems orams, grybautojams įprastesi lepšiai bei paąžuoliai turėtų pasirodyti birželio mėnesį, vėliau – voveraitės bei baravykai. Vis dėlto dr. J. Motiejūnaitė juokauja, kad šis klausimas turėtų būti skirtas Dievo kanceliarijai – grybai auga ne pagal kalendorių, viską lems oro sąlygos.
Prisitaikę ištverti sausras
„Įprastai daugiausiai grybų turėtų būti rugsėjo pirmojoje pusėje, tačiau dabar dėl klimato kaitos orai darosi nepastovūs, todėl sunku ką nors prognozuoti. Vienais metais augimo pikas gali būti liepos gale, kitais – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais“, – svarsto dr. J Motiejūnaitė.
„Prognozuoti, ar šie metai grybautojams bus sėkmingi – sunku. Viskas priklauso nuo orų, jei užsitęs sausros, tai labai neigiamai paveiks grybieną. Vis dėlto per tūkstančius metų grybai prisitaikė prie aplinkos ir išmoko ištverti sausras – net jei vasara sausa, rudenį vis vien prasideda lietaus metas, grybai atgyja ir staiga atsiranda dideli vaisiakūnių derliai. Dėl to sunku pasakyti, ar bus didelė įvairovė, tačiau bet kokiu atveju grybai augs“, – pasakoja prof. E. Kutorga.
Anot mikologo, grybų kiekį lemia ir jų biologinės savybės – pastebėta, jog grybai pramečiuoja. Net ir esant geroms sąlygoms, derlius gali būti mažesnis – jei prieš metus labai augo vaisiakūniai, grybiena gali būti išsekusi. Pramečiavimo trukmė priklauso ir nuo grybo rūšies, oro sąlygų – gali pramečiuoti kas ketverius ar penkerius metus, kartais – kas septynerius.
Didžiausia grėsme grybams dr. J. Motiejūnaitė įvardija kertamus miškus, tačiau ir grybautojus miške ragina elgtis padoriai: „Nebūtina su automobiliu atvažiuoti prie pat baravyko, galima jį pasistatyti tinkamai. Svarbiausia – nešiukšlinti, žinoma, nedera kapstyti miško paklodės, samanų.“
