Komisiją patvirtino ministras

Liepos 7 d. K. Navickas įsakymu sudarė komisiją, kuri turi vertinti ES aplinkos ir klimato programos (LIFE) 2017 m. paraiškas. Komisijos pirmininkas – ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius, kiti šeši komisijos nariai – tos pačios ministerijos įvairių padalinių valdininkai.

Liepos 24 d. įvyko pirmasis komisijos posėdis, kuriame svarstyta keturiolika paraiškų koncepcijų. Pirmuoju klausimu – projektas "Komunikacijos kampanija "Natura 2000" tinklo ir gamtos apsaugos populiarinimui Baltijos šalyse, taikant ryšio su gamta koncepciją (santrumpa "Gamta yra gyvenimas").

Projekto tikslas, kaip teigia pareiškėjas – Vilniuje registruota VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" (BAF), – didinti "Natura 2000" žinomumą tarp visuomenės ir skleisti gerąją patirtį. Projekto vertė – 5 mln. eurų. BAF teigia, kad iš šios sumos tik 1,6 mln. eurų bus panaudota Lietuvoje, kiti likusi suma – Latvijoje ir Estijoje (Latvijos vaikų gamtos mokykla, Estijos gamtininkų bendruomenė). BAF rašte prašoma skirti per 3 mln. eurų ES lėšų, o 0,4 mln. – iš Lietuvos biudžeto.

Aplinkos ministro sudaryta komisija šiam projektui vienbalsiai pritarė ir rekomendavo jam pasirašyti įsakymą dėl europinių ir biudžeto lėšų skyrimo. Tiesa, būta ir pastabų, tačiau Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Buivydaitė dienraščiui pareiškė, kad visuomenei apie jas žinoti negalima: "Pažymime, kad nėra galimybių viešinti vertinimo komisijos atskiriems pareiškėjams teiktų pastabų dėl galbūt ten esančios konfidencialios pareiškėjų informacijos." G. Buivydaitės redakcijai atsiųstame komisijos protokole užtušuota net dešimt eilučių pastabų dėl BAF pateikto komunikacijos kampanijos projekto.

Liko dalininku

BAF – aplinkos ministro buvusi darbovietė. 2006–2016 m., iki paskiriant ministru, K. Navickas šioje viešojoje įstaigoje darbavosi kaip darnaus vystymosi ekspertas.

K. Navickas nuo praėjusiųjų metų yra ir BAF dalininkas. Iki šių metų kovo ministras naudojosi šios įstaigos vienu iš automobilių. Tiesa, dienraščiui jis teigė naudojęsis tik vieną dieną, "nes užkalė variklis".

Pagrindiniai BAF įkūrėjai ir dalininkai – ilgametis įstaigos direktorius Žymantas Morkvėnas, prisistatantis gamtos ekspertu, ir Vokietijos pilietė Heidrun Fammler.

BAF yra nevyriausybinė organizacija, veikianti nuo 2003 m., priklauso tarptautiniam tinklui, turi biurus keliose ES valstybėse, taip pat ir Rusijoje.

BEF dirba, tiesa, dabar motinystės atostogose esanti Goda Gudienė, dabartinio aplinkos viceministro žmona. Prie šios komandos ji prisijungė 2007 m. Iki tol moteris dirbo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Taršos ir atliekų tvarkymo apskaitos skyriuje, analizavo duomenis apie Lietuvos nuotekų kokybę.

Norėtume įrengti apžvalgos ratą – pinigų neturime, o Aplinkos ministerija milijonus eurų įtartiniems projektams leidžia.

M. Gudas Aplinkos ministerijoje dirba apie penkiolika metų, prieš aštuonerius metus jis tapo ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Upių valdymo departamento direktoriumi, vėliau vadovavo AAA Aplinkos būklės vertinimo departamentui ir AAA Hidrografinio tinklo skyriui.

Ministras painiojosi

Kalbėdamas su žurnalistu K. Navickas teigė, kad BAF pastaruoju laiku finansavimo suma esą sumažinta. Tačiau paklausus, kodėl teisės aktų registre tebegalioja senas įsakymas dėl finansavimo, ministras teigė, kad neprivalo jo keisti.

"Jokio įsakymo dėl komisijos nesu pasirašęs, jūs klystate", –  toks buvo pirmasis K. Navicko atsakymas, paprašius išsakyti nuomonę, kaip jis vertina jo sudarytos komisijos jam skirtas rekomendacijas buvusiai darbovietei skirti per 3 mln. eurų. Ministras sakė šia tema daugiau nekalbėsiąs, kol neišsiaiškins visų aplinkybių.

Per naktį išsiaiškino. "Tai 2014 m. aplinkos ministro dėl analogiškos komisijos tęsinys", – K. Navickas vis dėlto prisipažino, kad I. Kiškio vadovaujama komisija sudaryta jo įsakymu.

Paklaustas, ar milijonų skyrimas jo buvusiai darbovietei nesikerta su ministro viešaisiais ir privačiais interesais, K. Navickas tikino, kad įsakymo dėl buvusios darbovietės finansavimo nepasirašęs.

"Viešųjų interesų deklaracijoje aš viešai prisipažįstu turėjęs reikalų su Baltijos aplinkos forumu, esu ten dirbęs, tačiau dabar atsiriboju nuo bet kokių veiksmų, kurie mane gali sieti su šia įstaiga. Apie tai pranešiau ir premjerui", – pareiškė K. Navickas.

Ministras akcentavo, kad ne jis, o žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė įsakymą dėl BAF finansavimo. Paklaustas, kodėl pasirašė B. Markauskas, K. Navickas dienraščiui teigė, kad pavaldiniai, taigi ir komisijos nariai, puikiai žinojo, jog jis negali pasirašyti šio įsakymo, nes pažeis Viešųjų ir privačių interesų įstatymą.

Dienraščiui dar kartą perklausus, ar tai ir yra tikroji priežastis – pavaldiniai žinojo, kad jam negalima pasirašyti, nulėmusi, kad įsakymą pasirašė B. Markauskas, aplinkos ministras tokią versiją dar kartą patvirtino.

Ši K. Navicko versija netikra. B. Markauskas įsakymą pasirašė rugpjūčio 16 d., praėjus geroms dviem savaitėm, kai komisija jau buvo priėmusi rekomendacijas. Tuo metu K. Navickas kaip tik atostogavo, o ne dirbo, kaip iš pradžių tvirtino dienraščiui.

Nors K. Navickas ir bando atsižegnoti ką nors žinojęs apie milijonų skyrimą jo buvusiai darbovietei, dar vienas faktas verčia manyti kitaip. Balandį ministras pasirašė įsakymą "Dėl Aplinkos ministerijos veiklos sričių koordinavimo ir kontrolės". Jame K. Navickas save įpareigojo būti atsakingą už ES fondų, programų ir kitos tarptautinės paramos administravimą.  BAF 3 mln. eurų su ministerijos pagalba ir planuoja gauti iš ES fondų.

Pasirašė, nes pavadavo

Dienraščio redakcija kreipėsi į žemės ūkio ministro patarėją Remigijų Bielinską, prašydama, kad ministras prisimintų šio įstatymo pasirašymo aplinkybes.

Ministro B. Markausko pavaldinys buvo ypač kuklus: "Taip, žemės ūkio ministras, pavaduojantis aplinkos ministrą, B. Markauskas pasirašė Aplinkos ministerijos specialistų parengtą ir suderintą jūsų minimą įsakymą, kaip ir daugelį kitų dokumentų." Į jokias kitas diskusijas R. Bielinskas nesileido.

Vis dėlto iš R. Bielinsko atsakymo matyti, kad K. Navickas turėjo puikiai žinoti, kad jo buvusiai darbovietei skiriamas milijoninis finansavimas, mat, kaip teigiama atsakyme redakcijai, aplinkos ministrą pavadavęs B. Markauskas "pasirašė parengtą ir suderintą" įsakymą.

Kad K.Navickas puikiai galėjo žinoti komisijos rekomendacijas, verčia galvoti ir kita aplinkybė: komisija posėdžiavo liepos 24 d., o ministras atostogavo nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 21 d.

Konflikto neįžvelgia

"Aplinkos ministras su svita suerzino turizmo verslininkus" – tokiu pavadinimu buvo spausdintas rašinys apie K. Navicko vizitą vasaros pradžioje į Šilutės rajoną viename iš pamario leidinių. Užuot nagrinėję rajono ir pamario gamtosaugos problemas, svečiai šeimininkams priekaištavo, kad šie "prastai priima paukščių stebėtojus, net nesudaro galimybių jiems normaliai pernakvoti". Svečiai buvo linkę diskutuoti tik apie siaurą turizmo sritį – ornitologinį turizmą. Diskusiją moderavo BAF vadovas Ž. Morkvėnas.

Dienraštis paklausė K. Navicko, ar, dalyvaudamas tame renginyje, jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Ministro atsakymas buvo trumpas: "Nemanau. Aš net nežinau, kas ten dalyvavo. Aš buvau pakviestas kaip ministras."

Paklausus, kas jį pakvietė į minėtą renginį, K. Navickas sakė nepamenantis ir ėmė spėlioti, kad gal tai buvusi Šilutės rajono savivaldybė.

"Nežinau, kas tą renginį organizavo. Gal Ornitologų draugija, nes buvo kalbama vien apie paukščius, gal kas kitas. Bet tikrai ne savivaldybė. Ir ministro mes nekvietėme. Atvirkščiai, sužinoję, kad jis apvažiuoja, manėme galėsiantys išspręsti daugelį gamtosaugos problemų. Tačiau kalbėta apie paukštelius, piktintasi, kodėl savivaldybė neįrengia autobusų stovėjimo aikštelių turistų autobusams. Mes norėtume įrengti apžvalgos ratą – pinigų neturime, o Aplinkos ministerija milijonus eurų įtartiniems projektams leidžia", – dienraščiui apie vykusį susitikimą, palikusį slogių prisiminimų, pasakojo Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Dienraštis dar kartą pagavo aplinkos ministrą nutylėjus arba sakant netiesą: diskusija Šilutėje buvo tik dalis BAF vykdomo projekto "Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievų biologinės įvairovės gyvybingumą".

Pajūryje – trys ekipažai

Tuo metu, kai visos šalies žurnalistai Vilniuje karštligiškai ieškojo Seimo narės D.Šakalienės, kad ši logiškai pagrįstų savo inicijuoto žiniasklaidos cenzūravimo įstatymo projekto peripetijas, parlamentarė Klaipėdos rajone "degustavo" galvijų mėšlo kvapus.

"Mes lankėmės šiame ūkyje todėl, jog pati sulaukiau ūkininkų kaimynės Linos (vardas pakeistas – A.D.) skundo, kad jie patiria sudėtingas gyvenimo sąlygas dėl ūkininkų laikomų gyvulių skleidžiamo tvaiko. Ar dažnai Seimo nariai važiuoja uostyti mėšlo smarvės į tvartą? Manyčiau, ši situacija yra viena iš daugelio mūsų šalyje, kai matyti, kad nėra tinkamai sutvarkyta įstatymų bazė tiek teisinio reguliavimo, tiek praktine prasme", – dienraščiui dėstė parlamentarė.

Ar dažnai Seimo nariai važiuoja uostyti mėšlo smarvės į tvartą?

Štai todėl Seimo narė D.Šakalienė su gausia valstybininkų kompanija, tarp jų ir aplinkos viceministru M.Gudu, penktadienį trimis ekipažais "išsikomandiravo" į pajūrį, kur betarpiškai dirbo su rinkėjais.

Tvaiko nepavyko suuosti

Konfliktas tarp kaimynų dėl gyvenvietėje laikomos karvių, kurių mėšlo ir srutų kvapų problemos pasiekė net teismus, bandos trunka jau ne vienus metus.

Ieškodama išeities, Dauparų gyventoja Lina kreipėsi į Seimo narę D.Šakalienę, kad ši inicijuotų susitikimą su jos partijos bičiuliu žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.

Moteris tikėjosi pateikti ministrui savo surinktus dokumentus ir bandyti rasti kokį nors sprendimą, kad šaltuoju metu gyvulius gyvenvietėje laikantys ūkininkai susitvarkytų.

Susitikimas su ministru neįvyko, Seimo narė D.Šakalienė pati ėmėsi spręsti šį komplikuotą reikalą.

Kad kaimynystėje laukiama kažkokių labai įtakingų svečių, Lina teigė pastebėjusi dar prieš kelias dienas, nes kaimynai ūkininkai įnirtingai tvarkė savo aplinką, kuopė tvartus, sodino net gėles klombose.

Esą akivaizdu, kad ūkininkai buvo įspėti apie svarbų vizitą.

"Buvo pas mus svečių iš Vilniaus penktadienį, mes nežinojome, kad jie atvyks", – tik tiek pasakė dienraščio kalbinta Linos kaimynė ūkininkė Zita (vardas pakeistas – A.D.).

Ji man pasakė, kad taip jau išėjo, bet ji šiuo metu vaikšto po mano kiemą.

"Mes su vyru buvome darbe, kai penktadienį vidury dienos sulaukiau Seimo narės D.Šakalienės skambučio. Ji man pasakė, kad taip jau išėjo, bet ji šiuo metu vaikšto po mano kiemą ir jokio mėšlo tvaiko, sklindančio iš kaimynų, neužuodžia. Buvau šokiruota: aš apie tą vizitą neinformuota, skirtingai nei mano kaimynai, kurių tikrinti atvažiavo Seimo ir Vyriausybės nariai", – baisėjosi Lina.

Klerkai nesusikalbėjo?

Dienraščiui Seimo narė tvirtino, kad su Lina derino datą, kada pas ją atvyks, bet moteriai apie tai nepranešė.

"Kai susitarėme kartu vykti su aplinkos viceministru ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovybe, mes nesusikalbėjome tarpusavyje. Aplinkos ministerijos atstovai man sakė, kad Linai pranešė, o paskui paaiškėjo, kad jiems nepavyko su ja susisiekti. Ir todėl, vos tik aš atvažiavau, su ja susiskambinau telefonu. O su ūkininkais nei kalbėjau, kad atvažiuosiu, nei įspėjau", – tikino D.Šakalienė.

Tačiau ūkininkai, kurie tarsi ir neturėjo žinoti apie tikrintojų vizitą, kažkokiu būdu apie tai išgirdo, deramai tam pasiruošė, o moteris, kuri prašė Seimo narės pagalbos, apie atvykėlius sužinojo tik tada, kai šie išsilaipino jos kieme.

Iš D.Šakalienės monologo peršasi išvada, jog pati Lina kalta, kad jos nesugebėjo rasti ir įspėti Aplinkos ministerijos klerkai apie "didelių žmonių" vizitą.

Popieriai skiriasi nuo realybės

Seimo Narė D.Šakalienė patvirtino, kad viešnagės metu nei ūkininkų, nei greta esančiame Linos kieme karvių mėšlo tvaiko tikrai neužuodė.

Tačiau parlamentarė neslėpė žinanti, kad tikrintas ūkis oficialiai yra įregistruotas už 10 km nuo tos vietos, kur realiai (tai yra gyvenvietėje) septynis mėnesius yra laikoma keliolikos galvijų banda.

Dėl jos mėšlo ir srutų skleidžiamo tvaiko ir konfliktuojama.

"Išgirdau iš ūkininkų daug visko – ir visas teorijas apie ponios Linos pavydą, ir kitus dalykus. Pokalbis buvo labai nemalonus. Tačiau aš jiems tiesiai pasakiau, kad jų atveju yra teisės reguliavimo spragų, kurios bus taisomos ir, kad tai palies ir juos, ir daugelį kitų, kurie vykdo ūkinę ir komercinę veiklą kaimynams po nosimi. Yra skirtingas dalykas, kai karvė laikoma savo poreikiams, ir kai vykdoma ūkinė ir komercinė veikla. Ir jei ūkis yra registruotas kažkur laukuose, o 6–7 mėnesius visi šitie gyvuliai laikomi gyvenvietėje, tai yra netinkama ir neteisinga", – dienraščiui pabrėžė D.Šakalienė.

Parlamentarė antrino ir kartu su ja atvykusiam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojui Robertui Petraičiui, kuris esą teigė, kad ūkininkų kaimynai, šiuo atveju Lina su šeima, turi teisę į sveiką ir saugią aplinką.

"Bet kurį besiskundžiantį žmogų galima paversti kvailiu. Man labai gaila Linos, todėl aš ir atvažiavau. Aplinkosauga net ne mano sritis, bet čia aš matau didžiulį biurokratizmo liūną, kažkokį dangstymą, korupcinius ryšius ir net nesugebėjimą suvokti, kas vyksta. Man tai yra svarbu, ir Linai pasakiau, kad eisiu iki galo", – tikino Seimo narė.

Ūkininkė Zita turi kitokį požiūrį, jos manymu, ūkis gali būti įregistruotas bet kur, ir ji gyvulius galinti laikyti, kur nori: "Mūsų žemė yra kitoje vietoje, o ūkis – ten, kur gyvename. Gyvulius galima laikyti, kur nori. Man priklauso namas, o mano vyras iš manęs išsinuomojo tvartus. Registre viskas sutvarkyta. Daugiau informacijos jums nebeteiksiu."

Pažadėjo lankytis dažniau

D.Šakalienė teigė, kad ją, kaip ir kartu atvykusį aplinkos viceministrą M.Gudą, stebino vietos aplinkosaugininkų požiūris į konfliktinę situaciją.

"Viceministras iškart pamatė problemą ir pabrėžė, kad reikia aiškiai reglamentuoti tam tikrus reikalavimus bei atstumus nuo kaimyninių sodybų ir tų ūkių, kur vykdoma ūkinė ir komercinė veikla. Paradoksas, bet Aplinkos ministerijai pavaldūs darbuotojai iš Klaipėdos kategoriškai tam prieštarauja ir nemato čia bėdų. Jiems atrodo, kad viskas yra puiku", – stebėjosi parlamentarė.

Viceministras M.Gudas pripažino, kad ši komandiruotė nėra įprasta praktika. Esą išvažiavimą į Dauparus inicijavo Seimo narė D.Šakalienė.

Tuo norėta įsitikinti, ar vienbučių-dvibučių sklypų valdoje išties laikomi gyvuliai ir kaip tai veikia aplinkinius žmones.

"Kiek žinau, savivaldybė pati gali nusistatyti, kiek tokiose gyvenvietėse galima ar negalima laikyti gyvulių. Tai, ką mačiau penktadienį tame ūkininkų kieme, dramatiškai neatrodė. Norėčiau tikėti, kad taip bus visada", – dėstė M.Gudas.

Penktadienį Dauparuose apsilankiusi solidžių asmenų kompanija, pabrėžė, kad tądien ūkininkų tvartai nedvokė.

Ūkininkai tikino, kad taip yra visada, o R.Petraitis pažadėjo, jog bus organizuojami šio ūkio patikrinimai be perspėjimo ir žiūrima, kaip iš tikrųjų yra tvarkomasi.

Tačiau D.Šakalienė pabrėžė, kad tų gyvulių, kurie registruoti visai kitoje vietoje, gyvenvietėje neturėtų būti.

Aplinkos ministerija pranešė, jog R.Brandišauskienė kuruos statybos, būsto, teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros sritis, o M. Gudas bus atsakingas už taršos prevenciją, atliekas, vandens išteklius ir nuotekas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas BNS sakė, jog abu viceministrai pradėjo dirbti trečiadienį. Jis pridūrė, kad artimiausiu metu trečiuoju viceministru gali tapti europarlamentaro Broniaus Ropės padėjėjas Martynas Norbutas.

Aplinkos ministrui viešųjų ryšių klausimais patars buvęs žurnalistas Mindaugas Bajarūnas.

Advokatė R.Brandišauskienė yra Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus dailės akademijos lektorė. M.Gudas Aplinkos apsaugos agentūroje per pastaruosius aštuonerius metus yra vadovavęs Upių valdymo ir Aplinkos būklės vertinimo departamentams, Hidrografinio tinklo skyriui.