Advokatu siekiantis tapti teisėjas atleidžiamas savo noru nuo sausio 17 dienos.

Šis teisėjas žinomas dėl dviejų savo liudijimų apie bandymus jį papirkti.

M. Klemenis anksčiau BNS sakė, kad po 11 metų teisėjavimo karjerą keisti nusprendė pamatęs, jog teismų sistemoje karjeros padaryti neįmanoma.

M. Klemenis advokatu bandė tapti jau pernai, tačiau tuomet Advokatų taryba su tuo nesutiko.

Advokatūra nusprendė, kad keliose korupcijos bylose liudijęs teisėjas negali verstis advokato praktika.

Dešimtus metus teisėju dirbantis M. Klemenis sumanė keisti darbą ir tapti advokatu. Jis pateikė prašymą Lietuvos advokatūrai pripažinti jį advokatu.

Pasak M. Klemenio, egzistuojanti tvarka numato, kad advokatu norintį tapti asmenį iš pradžių Advokatų taryba turi pripažinti advokatu.

„Jie per nustatytą terminą, 45 dienas, nepriėmė sprendimo, padaviau į Vilniaus apygardos teismą. Tada posėdyje mano prašymo netenkino, jį irgi apskundžiau“, – BNS pasakojo teisėjas M. Klemenis.

Jis sakė, kad advokatūros sprendimas motyvuojamas atsižvelgiant į liepą priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėjui Ramūnui Antanavičiui motyvus. Šioje byloje M. Klemenis yra pagrindinis liudytojas, jis pranešė tarnyboms apie R. Antanavičiaus jam galbūt siūlytą kyšį. Tačiau liepą teismas R. Antanavičių išteisino, o M. Klemenį apibūdino kaip prieštaringai ir nelogiškai pasielgusį, suabejojo jo, kaip liudytojo patikimu. Šis nuosprendis apskųstas ir nėra įsiteisėjęs.

„Advokatų taryba vertina, kad Mindaugas Klemenis neatitinka Lietuvos advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse nustatytų elgesio ir veiklos reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam būti pripažintam advokatu“, – posėdžio protokolą BNS pacitavo M. Klemenis.

Pasak teisėjo, jam advokatai priminė, kad 2012 metais jis buvo baustas drausmės tvarka, išreiškė abejones, ar nedalyvauja kriminalinės žvalgybos veikloje.

M. Klemenis BNS pasakojo, kad siekdamas tapti advokatu, sulaukė advokatų klausimų, ar jam dirbant gynėju nekils interesų konfliktas su Mažeikiuose dirbančiu advokatu Adomu Jonausku. M. Klemenis manė, kad šis advokatas nebedirba, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tuoj dirbs, šiemet A. Jonauskas neseniai vėl pradėjo verstis advokato praktika.

2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.

STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A. Jonauską, kai jis teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavė 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neteko pareigų.

Teisėjas nori pokyčių

M. Klemenis sakė norintis tiesiog norintis pokyčių po beveik 10 metų darbo teisėju, norintis save išbandyti kitoje srityje.

„Skaidrumą deklaruoja, bet veiksmai rodo ką kitą“, – BNS sakė M. Klemenis.

Jis pasakojo, kad iš pradžių dėl jo pateikto prašymo pripažinti advokatu Advokatūra nesprendė ir svarstymą sustabdė, iki sprendimą priims  teismas.

Teisme advokatūros atstovė posėdį paprašė atidėti, nes Advokatų taryba visgi nusprendė svarstyti M. Klemenio prašymą pripažinti jį advokatu. Teismas posėdį atidėjo savaitei.

Netrukus Advokatų taryba priėmė sprendimą netenkinti prašymo.

Rugsėjo 28 dieną Vilniaus apygardos teismas M. Klemenio ieškinį atmetė, nes neliko ginčo dalyko – Advokatūra jau priėmė sprendimą.

„Sunku ir paaiškinti, atrodo, teisinė valstybė. Deklaruojama viena, daroma kita. Teisėju dirbti gali, o advokatu – ne. Neteisiniai argumentai, jei pranešu, kad advokatas duoda kyšį, negaliu dirbti? Jei kovoji, nesitaikstai, tai nelabai jiems tinki “, – stebėjosi M. Klemenis.

M. Klemenis sakė, kad vykstant bylinėjimui su Advokatūra, nuo o bylos nusišalino dvi Vilniaus apygardos teismo teisėjos, motyvuodamos, kad vienos sutuoktinis, o kitos gyvenimo draugas yra advokatai.

„Ar bus kam nagrinėti mano bylas? Galvoju, ar rasčiau sau advokatą, jei prašyčiau pagalbos“, – BNS teigė M. Klemenis.

Advokatų taryba: vertinome nuosprendžio R. Antanavičiui motyvus

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS sakė, kad teisėjo M. Klemenio reputaciją įvertino pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytą nuomonę apie jį.

„Mes kol kas nedrįstame kitaip jos vertinti. Jeigu pasikeis teismo sprendimas, mes galėsim vertinti. Mes įvertinime, kaip vertino teismas. Mes vertinome asmenį ir jo reputaciją, o ne su kuo jis pykstasi, draugauja“, – BNS sakė I. Vėgėlė.

Prokuratūra yra pateikusi apeliacinį skundą dėl R. Antanavičiaus išteisinimo, bylą Apeliacinis teismas nagrinės spalio 24 dieną.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, jog abejotinas liudytojo M. Klemenio patikimumas.

„Prokuratūros nuomone, teisėjas M. Klemenis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teismo proceso metu davė aiškius, nuoseklius, logiškus ir gyvenimiškai suprantamus parodymus apie praėjusių metų birželio 4 dieną įvykusį susitikimą su teisėju R. Antanavičiumi, kurio metu M. Klemeniui ir buvo užmaskuotai perduotas kyšis“, – teigia prokuratūra.

Skunde taip pat konstatuojama, kad teismas neišsamiai išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai išteisino R. Antanavičių.

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo Ramūną Antanavičių pripažinti kaltu dėl papirkimo ir nubausti jį paskiriant 25 tūkst. eurų baudą ir skirti 750 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bandė atsikratyti įkyriais kyšio siūlytojais

Išteisintas buvęs Mažeikių teisėjas R. Antanavičius kaltinamas tuo, kad 2017 metų birželį papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją M.  Klemenį, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Papirkimu buvo siekiama, kad M. Klemenis sušvelnintų vairuotojui policijos paskirtą administracinę nuobaudą – sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimai buvo sustabdyti. Jis savo kaltę neigia.

Vilniaus apygardos teismas liepos pradžioje visiškai išteisino R. Antanavičių. Šio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis tuo metu sakė, kad pagrindinis bylos liudytojas M. Klemenis elgėsi prieštaringai ir nelogiškai ir abejoja jo, kaip liudytojo, patikimumu. Pasak teisėjo, M. Klemenis pats sunaikino daiktinius įrodymus – grąžino R. Antanavičiui galbūt jo duotus pinigus, ištrynė pokalbių programą „Viber“, kuria susirašinėjo su R. Antanavičiumi. Taip nebuvo išsaugotas žinučių turinys ir neliko įrodymų apie dviejų teisėjų bendravimą.

„Bylose būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas. Jie kalbėjo apie teismų praktiką, pokalbis buvo nekonkretus, R. Antanavičius nieko konkretaus neprašė, tai buvo kolegų pokalbis apie teismų praktiką“, – sakė teisėjas G. Dzedulionis.

M. Klemenis savo ruožtu aiškino, kad jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigus kiti asmenys. Jie netgi savaitgalį važiavo į teisėjo namus.

Už bandymą papirkti Mažeikių teisėją M. Klemenį buvusį Mažeikių rajono apylinkės prokurorą teismas yra nubaudęs 5272 eurų bauda. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. 

Generalinė prokuratūra Kauno apygardos teismo teisėją R Antanavičių kaltino, kad jis davė 600 eurų kyšį Mažeikių teisėjui Mindaugui Klemeniui.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą R. Antanavičiaus įgaliojimai yra sustabdyti, jis savo kaltę neigė.

Išteisinamasis nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

R. Antanavičius kaltintas 2017 metų birželį davęs 600 eurų kyšį buvusiam savo kolegai Mažeikių teisėjui M. Klemeniui. Kyšiu siekta paveikti teisėją, kad jis sutrumpintų teisės vairuoti atėmimą terminą neblaiviam vairuotojui.

Mažeikių teisėjas M. Klemenis liudijo, kad 2017 metų birželio 4 dieną, sekmadienį, jam paskambino R. Antanavičius ir paklausė, ar jis yra namuose. R. Antanavičiaus pažadėjo greitai atvažiuoti, abu vyrai buvo pažįstami, anksčiau abu dirbo Mažeikių teisme. Pasak M. Klemenio, atvykęs R. Antanavičius jam pasakė, kad jis turįs jo „prietėlio“ bylą“. Vėliau M. Klemenis suprato, kad kalbama apie neblaivaus vairavusio Vitalijaus Vaičiaus bylą.

M. Klemenis (kairėje) ir R. Antanavičius (dešinėje)

M. Klemenis kolegai iš Kauno apygardos teismo sakęs, jog teismų praktika tokiose bylose yra griežta, neblaivūs vairuotojai praranda teisę vairuoti. Tuo metu R. Antanavičius aiškino, kad praktika neblaivių vairuotojų bylose yra ne tokia jau griežta ir jis pats ją taiko.

39 metų R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Šis teisėjas yra dalyvavęs atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. R. Antanavičius 2001 – 2002 metais yra dirbęs juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002 – 2005 metais dirbo specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėju Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nuo 2013 metų lapkričio R. Antanavičius dirbo Kauno apygardos teisme.

„Advokatai bando siekti neprocesinėmis priemonėmis, įvairiausiais bandymais susitikti su teismo pirmininku, neprocesiniais skundais, kurie rezultato dažniausiai neduoda“, – praeitą savaitę visuotiniame advokatų susirinkime kalbėjo Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Jis taip pat eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovo pareigas.

Vėliau R. Norkus BNS sakė, kad taip viešai kalbėdamas omenyje turėjo ir savo, ir kitų kolegų teisėjų patirtį.

„Prašoma susitikti su teismo pirmininku ir sakoma, kad norima teisėjui papasakoti kažką labai svarbaus arba kažkokiu kitokiu būdu pritraukti dėmesio į tą bylą – bylinėjimosi strategija ypač kai kurių advokatų kontorų“, – BNS teigė R. Norkus. Advokatų kontorų įvardinti jis nepanoro.

Pasak teisėjo, su juo advokatai susitikimų siekia ir dėl Aukščiausiajame Teisme, ir dėl kituose teismuose nagrinėjamų bylų.

„Taip, ir su manim bandoma susitikti dėl įvairiausių bylų, nagrinėjamų ir mūsų teisme, ir kituose teismuose. Advokato įsivaizdavimu, pokalbis gali pakrypti apie bylą. Kadangi teismo pirmininkas daryti įtakos bylos eigai negali, aš paprastai tokių prašymų dėl susitikimu netenkinu, paaiškinu, kad šie klausimai nepatenka į teismo pirmininko kompetenciją“, – BNS sakė R. Norkus.

Teismo vadovas yra nustatęs priėmimo valandas, interesantai registruojami ir raštu iš anksto turi pranešti, apie kokią problemą jie norėtų kalbėtis.

R. Norkus sako išklausantis interesantų, kai jie turi klausimų, pasiūlymų apie bendrinius teismų klausimus, o ne apie konkrečias bylas.

Pasak R. Norkaus, paveikti teisėjus bandoma ir rašant skundus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai – esą teisėjas šališkas, nes netenkina šalies skundų, prašymų.

„Vien todėl, kad atmetamas prašymas, nereiškia, kad teisėjas šališkas. Labai dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai atmetus šalies prašymą, skundžiamasi Teisėjų etikos ir drausmės komisijai“, – BNS sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus.

Visuotiniame advokatų susirinkimo dalyvius sveikinęs premjeras Saulius Skvernelis ragino advokatus nepamiršti savo misijos.

„Advokatas yra gynėjas, bet ne tarpininkas, ne tam tikrų reikalų tvarkytojas, nes ta dalis, kuri tuo užsiima, diskredituoja kilnią advokato profesiją. Linkiu būti drąsiems, ginti žmones“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Po Mažeikių teisėjo pareiškimo apie spaudimą – Teisėjų tarybos reakcija

Viešai apie patirtą spaudimą darbe prabilusiam Mažeikių teisėjui Mindaugui Klemeniui, į jo žodžius buvo reaguota, sakė Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus.

„Taip, reagavom, aš kalbėjau su teisėju (M. Klemeniu-BNS) telefonu. Raštu buvo kreiptasi į teisėją, pasiūlyta – jei jis patiria spaudimą, ir jei nori, kad Teisėjų taryba imtųsi priemonių ginti jo nepriklausomumą, jis gali atvykti, raštu išdėstyti. Teisėjas atsakė, kad nieko konkretaus pasakyti nepageidauja“, – pasakojo R. Norkus.

M. Klemenis yra pagrindinis liudytojas kito teisėjo Ramūno Antanavičiaus, kaltinamo korupcija, byloje. Jis sako, kad dabar nagrinėdamas bylas spaudimo nepatiria.

Mažeikių teisėjui M. Klemeniui neblaivaus vairuotojo administracinėje byloje siūlytas kyšis, jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigų prokuroras bei advokatas. Pasak teisėjo, neblaivaus vairuotojo byla besidomintys asmenys pateko į jo tarnybines patalpas teisme, nors ten įrengti užraktai, be to, buvo atvykę į jo privatų būstą.

„Patirties karčios turiu, kolegos iš aukštesnio teismo pasako: „Nereikėjo taip daryti, kam tu taip darai?“. Matydamas tokį netgi kolegų požiūrį, iš teisėsaugos, aukštesnio teismo atstovų, tikrai nebenorėjau tų skandalų, procesų ir norėjau viską nutraukti ir baigti, kad tegul jis (R. Antanavičius – BNS) toliau dirba, kaip dirbo“, – žurnalistams yra sakęs M. Klemenis.

M. Klemenis neįvardijo jam priekaištavusio teisėjo pavardės, tačiau paminėjo, kad jis yra „iš aukštesnio apygardos teismo“. Teisėjas šį asmenį įvardijo specialiosioms tarnyboms.

Pasak M. Klemenio, priekaištų jis sulaukė po to, kai prieš kelerius metus pareigūnams pranešė apie kyšį jam siūliusį advokatą Adomą Jonauską. 2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.

STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A. Jonauską, teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavusį 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo baudžiamasis įsakymas priimtas penktadienį Šiaulių apygardos teisme, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Teismas taip pat priėmė baudžiamąjį įsakymą Rimo Norkaus atžvilgiu – už papirkimą jis nubaustas 6025 eurų bauda.

Prokuratūra Ž. Gžimailai siūlė skirti 7980 eurų, o R. Norkui – 9120 eurų dydžio baudas.

„Lengvinančia aplinkybe pripažinta, kad abu prisipažino nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteisti“, – BNS sakė V. Jončas.

Baudžiamojo įsakymo galia prilygsta teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.

Ž. Gžimaila ir R. Norkus pripažino kaltę, todėl ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu jų veiksmus nagrinėti supaprastinto proceso tvarka. Tuo metu teisėją M. Klemenį, kaip manoma, bandžiusio papirkti Kauno apygardos teismo teisėjo Ramūno Antanavičiaus byla ruošiama perduoti nagrinėti teismui įprasta tvarka. Jo įgaliojimai sustabdyti. Teisėjas atsisakė duoti parodymus.

Prokuratūros duomenimis, iš pradžių teisėją M. Klemenį bandė papirkti Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius. Šis teisėjas įtariamas, kad šių metų birželio 4 dieną davė 600 eurų dydžio kyšį M. Klemeniui, pageidaudamas, kad šis išnagrinėjęs Vitalijaus Vaičiaus skundą sušvelnintų teisių atėmimo terminą dėl vairavimo neblaiviam.

Teisėjui M. Klemeniui atsisakius priimti kyšį, birželio 22 dieną su tuo pačiu prašymu ir jau 1000 eurų dydžio kyšiu jį bandė papirkti tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuroras Ž. Gžimaila.

Šiame ikiteisminiame tyrime M. Klemenis apklaustas kaip liudytojas, jis teisėsaugai ir pranešė apie jam darytą poveikį.

Atliekant ikiteisminį tyrimą V. Vaičius neigė inicijavęs Mažeikių rajono teisėjo papirkimą ar bent žinojęs apie tai. Tokiai versijai prieštaraujančių duomenų nebuvo surinkta, todėl V. Vaičius baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas, skelbė prokuratūra.

Prokuroras Ž. Gžimaila po tarnybinio patikrinimo atleistas iš pareigų.

Ž. Gžimailos pažįstamam V. Vaičiui Mažeikių policija gegužės 11 dieną už vairavimą neblaiviam Mažeikiuose, Laisvės gatvėje, (1,16 promilės girtumas) skyrė 300 eurų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti. Vyras prašė skundą teismui. Dėl mėginimo padėti vairuotojui, kaip įtariama, ir įkliuvo R. Antanavičius bei Ž. Gžimaila.

Vėliau vairuotojo skundas išnagrinėtas teisme, policijos nutarimas nubausti vairuotoją paliktas galioti.

39 metų R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Pernai šis teisėjas dalyvavo atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. R. Antanavičius 2001 – 2002 metais yra dirbęs juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002 – 2005 metais dirbo specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėju Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nuo 2013 metų lapkričio ir iki šiol R. Antanavičius dirbo Kauno apygardos teisme.