Sučiupo prie dalinio

Žinomas klaipėdietis M. Milinis kaltinimų sulaukė dėl neteisėtos prekybos šaudmenimis.

Iš viso baudžiamojoje byloje figūruoja penki teisiamieji.

M. Milinis kartu su kitais šios istorijos dalyviais sulaikytas praėjusių metų balandį.

Aplinkybės, kuriomis sulaikytas patriotinių knygų autorius, pribloškė daugybę Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės savanorių.

Įtarta, kad šaudmenimis prekiauta Klaipėdos centre, Herkaus Manto gatvėje, automobilių aikštelėje šalia Krašto apsaugos savanorių būstinės, faktiškai kariškiams po nosimi.

Įtarta, kad šaudmenimis prekiauta Klaipėdos centre, Herkaus Manto gatvėje.

Tebenešioja antpečius

Tuometis M. Milinio rinktinės vadas neslėpė nusivylimo dėl incidento – krašto savanoris, vykstant karui Ukrainoje, prie dalinio užsiiminėjo šovinių pardavimu?

Buvo įvardinta, kad šaudmenų pirkėjai – neaiškios reputacijos asmenys.

Rinktinės dalinyje užsiminta, jog prekiauta ne imitaciniais, o koviniais šaudmenimis.

Sandoris vykdytas dienos metu viešoje vietoje, judrioje miesto dalyje.

M. Milinis vyr. eilinio pareigas ėjo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 309 kuopoje. Vyras apibūdinamas kaip aktyvus, lankė visas pratybas.

Šiuo metu susisiekus su M. Milinio kolegomis, šie tikino, kad toks skandalas padarė žalos savanorių autoritetui.

Gresia iki 8 metų nelaisvės

Kalbinti kariškiai stebėjosi, kad baudžiamosios bylos dėl prekybos šaudmenimis sulaukęs vyras iki šiol yra savanorių gretose.

M. Milinis buvo sulaikytas Karo policijos. Skelbta, kad po sulaikymo vyras dvi paras praleido areštinėje.

Baudžiamoji byla M. Miliniui, kaip ir kitiems teisiamiesiems, iškelta pagal Baudžiamojo kodekso 253 str.

Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pagal antrąją šio straipsnio dalį, tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Motyvas – karas Ukrainoje

Vos tik bylos nagrinėjimo ėmėsi Klaipėdos apygardos teismas, M. Milinio advokatas kreipėsi su prašymu bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose.

Valstybės kaltinimą palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis neprieštaravo, kad byla vyktų už uždarų durų. Kiti kaltinamieji taip pat palaikė prašymą. Spalį teismas prašymą tenkino.

„Kadangi bylos nagrinėjimas susijęs su kariuomene, ikiteisminį tyrimą atliko Karo policija, siekiama apsaugoti kariuomenės paslapties interesus vykstant karo veiksmams Ukrainoje. Taip pat siekiama išvengti informacijos apie šaudmenis, šaunamuosius ginklus, nutekėjimą. Teismas nusprendė, kad bylos nagrinėjimas turi būti neviešas“, – teismo sprendimo motyvus pagarsino Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Dienraštis kreipėsi į M. Milinį, prašydamas komentaro.

Buvo klausta, kodėl jis teismo prašė neuždarų posėdžių. Taip pat ar pripažįsta kaltę, teirautasi aplinkybių, kodėl jis įsivėlė į istoriją, dėl kurios šiuo metu yra teisiamas.

M. Milinis visą savaitę neatsakė į klausimus, užduotus raštu. Nesureagavo į prašymą ir po skambučio į jo balso paštą.

Perdavė kovinių šovinių?

Sulaikymo operacija įvykdyta šeštadienį. Kartu su M.Miliniu sulaikytas dar vienas asmuo.

M.Milinis, šaltinių teigimu, esą neaiškios reputacijos asmeniui pardavė šovinių.

Aplinkybės, kuriomis sulaikytas žinomas vyras, pribloškė daugybę Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės savanorių.

Šaudmenimis prekiauta Klaipėdos centre, Herkaus Manto gatvėje, automobilių aikštelėje šalia Krašto apsaugos savanorių būstinės, praktiškai kariškiams po nosimi.

"Buvome labai nemaloniai nustebinti. Ir dar tokiu laiku taip pasielgti. Jei būtų karinė situacija, o čia kažkas šaudmenis pardavinėtų? Siaubas", – šiurpo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas Linas Idzelis.

Į mašiną susidėjo šaudmenų ir juos, kaip įtariama, pardavė kažkokiam "žulikui".

Automobilių aikštelėje vykęs sandoris buvo užfiksuotas teisėsaugos, vyrai sulaikyti vietoje.

"Kiek mums žinoma, jis vietoje buvo areštuotas. Trūksta žodžių, čia pat, aikštelėje prie dalinio. Į mašiną susidėjo šaudmenų ir juos, kaip įtariama, pardavė kažkokiam "žulikui". Kas tas pirkėjas, reikėtų kriminalinės policijos klausti. Jei buvo sekamas, vadinasi, rimtesnis "žulikas" buvo. Paėmė sandorio metu", – apie įtarimus kalbėjo L.Idzelis.

Dar kariškius šokiravo tai, kad savanoriai sumanė parduoti kovinius šovinius.

"Ne, ne imitaciniai, o koviniai šoviniai. Kiekių negalime atskleisti. Policija tyrimą atlieka. Bet, kaip supratau, nemažai", – patikino L.Idzelis.

Sandoris: kariškių kovinių šovinių perdavimas vyko judrioje vietoje – Herkaus Manto gatvės aikštelėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į žvalgybą sykiu neitų

M.Milinis, sulaikytas Karo policijos pareigūnų, dvi paras praleido areštinėje.

"Kiek žinome, pirko iš vieno, o pardavė jau brangiau. Užsimetė viršaus. Gal pagalvojo, kad juodojoje rinkoje daugiau gaus. Aukščiausias lygis. Taip, sulaikyti du. Kaip suprantu, įkliuvo ir tas, kuris pardavė. Po to, kai sužinojo, iš kur gavo", – kalbėjo L.Idzelis.

Sandoris vykdytas dienos metu viešoje vietoje, judrioje miesto dalyje.

Vidury dienos, miesto centre sugalvojo parduoti šaudmenis. Baisu.

"Vidury dienos, miesto centre sugalvojo parduoti šaudmenis. Baisu. Kiek reikia turėti drąsos ir neturėti proto. Sunku suvokti", – šiurpo rinktinės vadas.

Klaipėdoje, pasak L.Idzelio, tai pirmoji tokia byla, kurioje dėl šaudmenų prekybos būtų įtariami savanoriai kariškiai.

Daugiau nei prieš dešimtmetį plačiau buvo nuskambėjusi byla dėl prekybos dyzelinu, kurio vyrai nugvelbdavo iš karinių laivų.

"Kai paaiškėja tokios aplinkybės, supranti, kad ne su visais galėtum eiti į ne tik žvalgybą, bet ir į karą. Visa laimė, kad pareigūnai dirba savo darbą ir sugebėjo sulaikyti. O jei tai būtų nutikę tuomet, kai kariniai veiksmai vyktų? Reikia suprasti, kad už pinigus žmonės ne tik tėvynę, bet ir tėvą, motiną pasiryžę parduoti?" – svarstė rinktinės vadas.

Linas Idzelis. Redakcijos archyvo nuotr.

Išgelbėjo garbės piliečio gyvybę

M.Milinis vyr. eilinio pareigas ėjo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 309 kuopoje. Vyras apibūdinamas kaip aktyvus, lankė visas pratybas.

"Aktyvumo jis tikrai daug rodė. Juk už pratybas pinigai mokami. Jis viską mokėjo, įsisavindavo viską greitai. Man atrodo, kad net vadovavo skyriui vienose pratybose. Iš pažiūros jis toks visur tinkantis. Labai gerai tuomet pavadovavo, turi vadybinių įgūdžių. Ne paauglys juk, turi gyvenimiškos patirties", – pavaldinį apibūdino rinktinės vadas.

M.Milinis į savanorišką karo tarnybą pasuko po to, kai Rusija pirmąjį kartą užpuolė Ukrainą.

Tuo metu savanoriais norėję tapti vyrai į tarnybą stojo vedami emocijų.

Tai, kad M.Milinis savanoriaudamas buvo įgijęs tam tikrų, specifinių žinių, 2017 m. nulėmė tai, kad iš mirties gniaužtų buvo išgelbėtas Gargždų miesto garbės pilietis, žinomas pedagogas ir rašytojas Albinas Klizas.

A.Klizui širdis sustojo staiga, besakant kalbą Gargžduose, J.Lankučio viešojoje bibliotekoje. Bibliotekoje tuomet vyko prozininko Antano Ramono 70-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Prozos skaitymuose dalyvavo ir M.Milinis, kuris pats yra kelių išleistų knygų autorius.

Tą kartą pats M.Milinis pripažino, jog akistatoje su mirtimi jis nesutriko dėl įgytos karinės patirties.

"Esu Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių rinktinės 309 kuopos savanoris. Ne tik žudyti, bet ir gelbėti gyvybes esame apmokyti. Tik tokiose situacijose įvertini ir supranti, kaip vis dėlto tai yra svarbu", – situaciją anuomet įvertino M.Milinis.

Nors ir į įvykio vietą buvo kviesta medikų brigada, tačiau širdies masažą M.Miliniui teko daryti net ir atvykus medikams.

Uniforma: Krašto apsaugos savanorių pajėgose M.Milinis įgijo ne tik žinių apie ginklus. Vyras yra išgelbėjęs gyvybę, nes kariniuose mokymuose mokėsi teikti pirmąją pagalbą. Redakcijos archyvo nuotr.

Karjera – ne tik žurnalistikoje

M.Milinio pavardė uostamiestyje yra gerai žinoma, vyras yra dirbęs televizijoje "Balticum TV".

Vėliau žurnalistu jis dirbo laikraštyje "Vakarų ekspresas", nuo 2001 iki 2003 m. net ėjo šio laikraščio vyr. redaktoriaus pavaduotojo pareigas.

Pasak interneto enciklopedijos "wikipedia.org", M.Milinis buvo žurnalo "Ekstra laikas" redaktorius ir leidėjas.

Nuo 2004 iki 2006 m. dirbo Neringos savivaldybės atstovu spaudai.

Vėliau dirbo dienraščio "Lietuvos žinios" korespondentu. Po šešerių metų grįžo vėl dirbti į "Vakarų ekspresą".

Vėliau dirbo ir laikraščio "Naujas rytas" redaktoriumi.

M.Milinis iki šiol pristatomas portalo "Klaipėdos žinios", kuris priklauso asociacijai "Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas", administratoriumi.

Garsėja ir visuomenine veikla

Plati ir visuomeninė M.Milinio veikla. Vyras yra nevyriausybinės organizacijos "Klaipėdos miestiečių draugija" valdybos narys.

Klaipėdos miestiečių draugija siekia aktualizuoti tiek materialųjį, tiek nematerialųjį kultūros paveldą.

"Viena mūsų strateginių misijų yra išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą (statinius ir jų kompleksus, paminklinio režimo vietas) ir siekti iš dalies atkurti II pasaulinio karo metu ir sovietmečiu sunaikintus pastatus. Klaipėdos miestiečių draugijos nariai yra ir mokslo, ir kultūros sričių atstovai, miesto istorijos mylėtojai, architektai ir visi kiti entuziastingai nusiteikę gyventojai", – rašoma draugijos interneto svetainėje.

Šios draugijos vardu M.Milinis pasisakė 2020-ųjų  birželį vykusiame Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdyje.

M.Milinis čia kalbėjo ir siūlė Klaipėdos kultūros magistro vardą suteikti garsiam kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui.

Tokia iniciatyva sulaukė sėkmės – B.Aleknavičiui buvo suteiktas šis garbingas vardas.

Knygose – karinės istorijos

M.Milinis yra gerai žinomas tarp Afganistano kare kovojusių karių. Vyras parašė dvi knygas šio karo tema, dalyvauja buvusių afganistaniečių karių viešuose renginiuose.

M.Milinis taip pat yra istorinių romanų apie partizaninį judėjimą Lietuvoje autorius, netrukus bus išleista dar viena jo knyga.

Portalui "bernardinai.lt" duodamas interviu apie savo knygą 2015 m., M.Milinis yra išsakęs skambių frazių patriotizmo tema.

"Esu tikras, kad ir šiandien didžioji tautos dalis su ginklu pasitiktų visus priešus. Juk Lietuva – ne politikai, ne valdžia, o kiekvienas mūsų. Manau, kad "Partizanas" yra nedidelis mano indėlis šiuo metu vykstančiame informaciniame kare", – yra sakęs M.Milinis.

Ne pirmus metus M.Milinio publikacijas publikuoja ir portalas "Delfi.lt".

Situacijos nekomentavo

Tiek Klaipėdos apygardos prokurorai, tiek pats M.Milinis šeštadienio sulaikymo detalių žiniasklaidai nekomentuoja.

"Nieko negaliu aš tau pasakoti. Nieko negaliu pasakoti, ačiū už skambutį", – vakar tepasakė M.Milinis ir padėjo telefono ragelį.

Ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėtos prekybos šaudmenimis vadovauja Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnį. Jame numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Teisininkų vertinimu, nors ir šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nėra numatyta alternatyvi bausmė, o tik realus laisvės atėmimas, vis dėlto jo gali pavykti išvengti, jei tyrimo metu įtariamasis bendradarbiaus su teisėsauga.

Žodis įstrigo gerklėje

Gargždų miesto garbės piliečiui, žinomam pedagogui ir rašytojui A.Klizui širdis sustojo staiga, besakant kalbą Gargžduose, J.Lankučio viešojoje bibliotekoje lapkričio 9-ąją.

Vyras tespėjo pasakyti kelis žodžius ir visu ūgiu išsitiesė ant grindų. Jei ne šalia buvęs savanoris, žiniasklaidininkas ir knygų autorius Mindaugas Milinis, rajono savivaldybei būtų tekę ieškoti naujo tarybos nario.

"Jis įstrigo ties puse sakinio. Jam labai širdį skaudėjo dėl užmojo iš atminties ištrinti sovietinių laikų literatūros korifėjus. O didžiausia žaizda jam buvo noras nuversti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Jam dėl to skaudėjo", – pasakojo rajono tarybos narė Voldimara Jasmontaitė.

A.Klizas su V.Jasmontaite buvo susiruošę pasveikinti renginio dalyvius.

"A.Klizas – jautrus žmogus. Aš tik išvydau, kaip jis visu ūgiu žnektelėjo ant žemės. Pirmiausiai jis žengė pusę žingsnio, galvojau, kad tai dėl iškilmingumo. Staiga išvydau, kaip jis krenta", – pasakojo medikė V.Jasmontaitė.

Infarktas – žiūrovų akyse

Liudininkų teigimu, vyro veidas buvo pamėlęs, o rankos įgavo gelsvą vaško spalvą.

"Buvo aišku, kad tai yra labai blogai. Jis nekvėpavo", – konstatavo V.Jasmontaitė.

Netikėtai prie sukniubusio rašytojo prišoko klaipėdietis M.Milinis, nors šalia nelaimėlio ir buvo medikės išsilavinimą turinti partijos bičiulė.

"Aš nežinau, kas man pasidarė. Supratau, kad reikia čia ir dabar gaivinti žmogų", – pasakojo pats M.Milinis.

V.Jasmontaitė pastebėjo, jog jei ne lemtingas momentas, kai A.Klizas atsistojo sakyti kalbos, jo širdies galėjo ir nepavykti išgelbėti.

"Jei jis būtų parimęs ant kėdės atlošo bibliotekos salėje, niekas nebūtų atkreipęs dėmesio ar nedrįsęs judinti žmogaus. Gal kas būtų nusišypsojęs, kad užmigo žmogus prozos skaitymų metu. Čia reikėjo veikti itin skubiai. Laimei, visos aplinkybės susiklostė taip, o ne kitaip. Tai buvo laiminga nelaimės vieta. Kaip keistai tai beskambėtų. Pavyko žmogaus gyvybę išgelbėti", – tikino medikė.

Giesmė – šventajam Antanui

Tuo pat metu bibliotekos salėje buvęs klaipėdietis V.Čepas visą šį atvejį apibūdino savaip.

"Sukrečiantis vaizdelis. Albinas guli be gyvybės ženklų, prie jo, kaip prie Jėzaus Kristaus, suklupusios kitos rašytojos rankomis trina jam delnus, o M.Milinis daro širdies masažą. Siaubas kažkoks. Bet visa ta diena buvo pilna keistų vaizdinių", – tikino fantazijos nestokojantis aštrialiežuvis V.Čepas.

J.Lankučio bibliotekoje vyko prozininko Antano Ramono 70-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Prieš vakarinį renginį Gargžduose būrys prozininkų ir žiūrovų lankėsi A.Ramono gimtinėje Kurmių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje.

"Anksčiau ąžuolų giraite garsėjęs kaimas dabar atrodo lyg dykvietė. Sovietų laikais iškirstoje giraitėje teliko vienkiemis. Atvykome pagerbti rašytojo gimtinės. Čia mus pasitiko dešimt vietos gyventojų, "galūdienių" moterėlių. "Galūdienės" reiškia, kad jų dienos į pabaigą. Ir šios pensininkės kad užplėšė toje laukymėje šv. Antano giesmę. Šiurpas per nugarą nubėgo, aš visą gyvenimą tai prisiminsiu", – pasakojo V.Čepas.

Klaipėdietis tikina, kad giesmė šventajam globėjui tą dieną skambėjo pranašiškai. Šv. Antanas laikomas ligonių ir kitokių nelaimėlių globėju.

Įkalbinėjo likti namuose

Žvelgiant į lapkričio 9-osios įvykius, atrodo, jog tą dieną būta ir daugiau lemtingų ženklų.

A.Klizo žmona Elena prisiminė, kaip tą dieną įkalbinėjo vyrą likti namuose. O tai būtų pasmerkę žmogų mirčiai.

"Jis buvo ką tik grįžęs iš rajono tarybos posėdžio. Jau buvo pavargęs. Aš jam ir sakau: neik, Albinai, daugiau niekur, pasilik namuose. Jam juk buvo blogai su širdimi, nors jis iš tų vyrų, kurie nesiskųsdavo savo sveikata", – pasakojo E.Klizienė.

E.Klizienė pripažino, jog, jei vyrui būtų sustojusi širdis esant vienam namuose ar kitoje vietoje, gyvybę kažin ar būtų pavykę išgelbėti.

"O jei būtų prie vairo? O kiek kartų vienas miškuose grybaudavo. Analogiška situacija buvo tomis pačiomis dienomis kitam žmogui, kurio širdį atgaivino pro šalį važiavę policijos pareigūnai", – prisiminė E.Klizienė.

Moteris prisiminė, jog tą dieną A.Klizas lyg tyčia užsispyrė eiti į renginį Gargždų bibliotekoje.

"Viskas nutiko ketvirtadienį, o pirmadienį jis lankėsi pas gydytojus dėl širdies. Prieš porą metų jam buvo reguliuotas širdies rimtas. Pirmadienį medikai tepasakė, kad jam trūksta kalio. Jautėsi jis gerai, tad ir paleido. O kas čia galėjo žinoti, kad klinikinė mirtis žmogų ištiks", – stebėjosi E.Klizienė.

Moteris tikino, kad vyras netausojo savęs, jaudinosi dėl įvairių dalykų, jam nuoširdžiai rūpėjo tai, kuo užsiėmė.

Virtinė lemties ženklų

"Bet kaip viskas tarpusavyje siejasi. Kaip tik tą rytą perskaičiau dienraštyje "Klaipėda" jo nuomonę. Jis taip gražiai apie mane atsiliepė. O kas galėjo nuspėti, kad šis žmogus mano akyse vakare tiesiog mirs ir teks jį gelbėti?" – lemtingąjį ketvirtadienį prisiminė V.Čepas.

Jis pastebėjo, jog ketvirtadienio vakarą ne tik A.Klizui suvirpėjo širdis.

"Laura Sintija Černiauskaitė tądien paskaitė ištrauką iš savo kūrinio. Vaizdas piešiamas vaiko akimis. Motina prausia ką tik mirusį savo kūdikį ir deda į batų dėžę. Jau man ašarą spaudė klausantis. O Albinas iš viso žmogus jautrus. Matyt, ir tai jam širdį padraskė, o emocijos juk pasiaurina kraujagysles", – pasakojo V.Čepas.

"Tai tiesiog Dievo ranka, kad jis nuėjo į šį renginį, ir žmonės galėjo jį pagloboti. Iš anapusinio pasaulio ištraukė", – tikino E.Klizienė.

J.Lankučio viešojoje bibliotekoje prozos skaitiniuose dalyvavo apie 40 žmonių. Akimirką, kai A.Klizui sustojo širdis, prisimena visi.

"Bet įdomu tai, kad jokios panikos nebuvo. Akimirksniu imtasi darbo. Kažkas atidarė langą. M.Milinis vienintelis drąsiai ėmėsi širdies masažo, moterys puolė skambinti greitajai medicininei pagalbai", – detales vardijo liudininkai.

Tiems, kurie gaivino rašytoją, atrodė, jog medikų brigada atvyko itin greitai, o tiems, kurie lūkuriavo ekipažo prie durų, rodėsi, kad važiuoja visą amžinybę.

"Man atrodo, kad jie greitai atvyko. Bet Bendrojo pagalbos centro operatorė įsiutino ėmusi klausinėti, kokio amžiaus žmogus. Koks dar čia amžius, kai jis jau guli miręs? Ko paklausti reikėtų mirusiojo? Sekundės ten galėjo lemti viską", – gaivinimo operaciją prisiminė M.Milinis.

Išgelbėjo širdies masažas

Pats M.Milinis pripažino, jog akistatoje su mirtimi veikiausiai jo nesutrikdė baimė ir įtampa tik dėl įgytos karinės patirties.

"Esu Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių rinktinės 309 kuopos savanoris. Ne tik žudyti, bet ir gelbėti gyvybes esame apmokyti. Tik tokiose situacijose įvertini ir supranti, kaip vis tik tai yra svarbu. Teko tokius kursus lankyti, kai laikiau vairavimo egzaminą, tačiau kada tai buvo. Ką gali prisiminti po 30-ies metų? Albinas – be sąmonės, pulso nejautėme, jis nebekvėpavo", – situaciją įvertino M.Milinis.

Vienu metu M.Milinis lyg ir pamena A.Klizo mėginimą įkvėpti oro.

"Greitosios vairuotojas kažkoks pasimetęs buvo. Tai jis išėjo į mašiną gaivinimo aparato ir grįžo be jo, tai jis pakeitė mane, bet po minutės užduso ir vėl teko pačiam tęsti gaivinimą", – pečiais gūžčiojo M.Milinis.

Vyras nuogąstavo, kad pirmą kartą darydamas širdies masažą galėjo pakenkti plunksnos bičiuliui.

"Ne, jokie šonkauliai nelūžo, viskas padaryta profesionaliai. Jei ne Mindaugas, smegenys būtų negavusios deguonies ir būtų tekę konstatuoti mirtį. Visas gyvybines funkcijas pavyko išsaugoti tik jo dėka. Visa šeima ypač dėkinga jam", – neslėpė E.Klizienė.

Sukrečiantys vaizdiniai

M.Milinis pamena momentą, kai A.Klizas atgavo sąmonę.

"Pajutau, kaip jis sugriebė mano ranką ir nustūmė ją į šalį nuo krūtinės. Matyt, jam skaudėjo. Gal kokias 15 minučių dirbau iš visos sveikatos", – prisiminė M.Milinis.

Po elektrošoko ir plaučių dirbtinės ventiliacijos A.Klizas atgavo sąmonę ir visas būrys prozos mėgėjų nunešė vyrą neštuvais į pirmąjį aukštą.

Nuvežtas į ligoninę, gargždiškis po truputėlį atgauna sveikatą.

"Prabudęs jis man pasakė keistą dalyką. Klausė, kas jį taip mušė visą naktį. Pasakė, kad matė, kaip V.Jasmontaitė bėgiojo su telefonu, kažką organizavo. Ne iš karto jis tai prisiminė, vėlėliau. Ir netikėk žmogus anapusiniu pasauliu. Kaip jis galėjo matyti V.Jasmontaitę? Juk be sąmonės buvo. Lyg iš viršaus stebėtų tai, kas vyko bibliotekoje. Šiurpu, bet aš paklausiau, ką dar regėjo. Atsakė, kad jokių šviesų tunelio gale nebuvo. Bet štai tokį reginį jis matė", – pasakojo E.Klizienė.

Penktadienį A.Klizas turėtų būti operuojamas. Infarktą išgyvenusį vyrą medikai prižiūri reanimacijos palatoje.

Klaipėdiečio Mindaugo Milinio istorinis nuotykių romanas „Partizanas“ sulaukė tikros sėkmės. Pardavusi visą pirmąjį tiražą, leidykla „Briedis“ knygą išleido dar kartą.

„Praėjusių metų spalio pabaigoje išleidome šį mažai žinomo autoriaus romaną 1 500 egzempliorių – Lietuvos rinkai optimaliu – tiražu ir stebėjome, kaip skaitytojai knygą perka. Rezultatai pranoko lūkesčius. „Partizaną“, galima sakyti, išgraibstė mažiau nei per keturis mėnesius. Todėl užsakėme papildomą leidimą“, – sakė leidyklos vadovas Karolis Mickevičius.

Pasak jo, knyga nebuvo kažkaip ypatingai reklamuota, knygynuose ji sudėta atokesnėse lentynose, tačiau skaitytojai „Partizaną“ vis tiek suranda. Tai tik liudija, kad tokio pobūdžio literatūra reikalinga.

Režisierius ir žurnalistas Rimas Bružas, pristatydamas „Partizaną“ Vilniaus knygų mugėje, prisipažino, kad šią knygą jis atsivertė atsargiai: „Bijojau nusivilti. Bet apsirikau. „Partizaną“ perskaičiau per du vakarus. Romane labai glaustai ir koncentruotai atpasakota visa Lietuvos pokario istorija, paliesta ir Mažosios Lietuvos genocido, ir „Vilko vaikų“ tema. Be to, labai lengvas ir įtaigus rašymo būdas, greitai plėtojamas veiksmas knygą daro artimą kino filmui“.

Panaši asociacija kilo ir apžvalgininkei Sigitai Bietikytei: „Įvykių tėkmė priartina tekstą prie tikro nuotykių, veiksmo ar „šaudyk–gaudyk“ filmo. Autoriaus gebėjimas nuosekliai aprašyti veikėjų poelgius ir tiksliai apibūdinti garsus priverčia skaitytojus jei ne pačius pasijusti pokario Lietuvoje, tai bent įsivaizduoti, kad čia pat stribai geria samagoną, netyčia susišaudo ar kitaip „gina šalį nuo buržuazinių likučių“. Tekstas toks kinematografiškas, kad kartais net žadą atima. Taip ir nesupranti – žiūri filmą ar skaitai (...) Kinematografiškumo įspūdį knygoje sustiprina į arimus caksinčių kulkų lietus, šlapi smūgiai gumine lazda į krūtinę, buvimo vietą išduodantis cigaretės šviesulys, apakinančios sunkvežimių šviesos. Daug garso, daug šviesų, kaip vienas veikėjas pasakytų. Paimi knygą ir, atrodo, varva degtinė iš jos puslapių. Atrodo, kad tas rožinis skirtukas kitą kartą bus ištrauktas kruvinas ir pradvisęs drėgnu paraku. Skaitai ir uodi prasto tabako kvapą, raugintus kopūstus, dešrą ir prakaitu prasmirdusius liaudies gynėjus. Skonio pojūčiai ir garsai tikroviški, vaizdai šokiruojantys“ („Romanas „Partizanas“ be partizanų“, „Šiaurės Atėnai“, 2016-03-04).

„Gerai sukurti knygos personažai – jie skirtingi, tiksliai apibrėžtais charakteriais. O jų tikrai daug: partizanai, kaimiečiai, stribai, „milicininkai“, vokiečių armijos likučiai, nusėdę lietuviškuose miškuose. Apibendrinant, tikrai neprastas romanas – tirštas, dinamiškas, įdomus ir tikroviškas“, – savo tinklaraštyje rašė „knygoholike“ prisistačiusi Rima Čeliauskaitė.

Pats knygos autorius klaipėdietis žurnalistas M.Milinis neslėpė, kad norėjo sukurti lengvai skaitomą ir kupiną nuotykių tekstą, kuris būtų įdomus ir jaunimui. „Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje tebevyko tikras karas. Norėjau jį aprašyti patraukliai, kad būtų įdomus ir vyresnio amžiaus, ir jaunosios kartos skaitytojams“, – sakė autorius, kurio romanas „Partizanas“ buvo nominuotas „Patriotų“ premijai.