Programėlėje susiradęs ir apmąstęs maršrutą jis bėgo tokiomis gatvelėmis, kad  trasa vingiuotų ir sudarytų pavadinimą „Žalgiris“.

Pirmą kartą tokia idėja M.Šatkui kilo 2015-ųjų gruodį Barselonoje. Nuo to laiko bėgikas ir treneris tokiu būdu komandą yra pagerbęs jau ne kartą per "Žalgirio" išvykas Europoje, pavyzdžiui, Pirėjuje, Maskvoje, Tel Avive.

Tuomet Barselonos gatvėse „Žalgirį“ kaunietis išpaišė nubėgęs beveik 19 kilometrų.

Šįkart neapsieita be traumų, tačiau 15 km distanciją vis tik baigė. "Pradžioje išsidrėbiau, bet sužeidimas bėgti netrukdė", - sakė M.Šatkus.

Trasa sudarė 15 km. Belgrado gatvėse kompaniją jam palaikė ir kartu bėgo "Žalgiriui" ir bėgimui neabejingas kolega Mindaugas Morkūnas.

Svarbu per daug neprisirengti

Norint teisingai bėgioti šaltuoju metų sezonu, būtinas specialus pasiruošimas. Pirmiausia reikia tinkamai pasirinkti aprangą. Sporto treneris bei maratonų bėgikas Mindaugas Šatkus įsitikinęs, kad sportuojant, o ypač bėgant, lauke šaltuoju metų laiku svarbiausia yra neapsirengti per šiltai. Jei bėgama lauke, kai termometro stulpelis rodo iki -10 ° C temperatūros, užtektų termo marškinėlių ir striukės, kuri apsaugotų nuo vėjo. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas galvos apdangalams, nes, pasak bėgiko, galva yra šilumos šaltinis.

„Bėgant šaltuoju metų sezonu būtinai reikia pasirūpinti plona kepure arba juosta. Taip pat per didesnius šalčius reikėtų turėti kaklajuostę, jog apsaugotume kaklą bei su ja užsidengtume burną nuo šalčio“, – teigia bėgimo entuziastas M. Šatkus.

Bėgant šaltuoju metų sezonu būtinai reikia pasirūpinti plona kepure arba juosta.

Be to, labai svarbu, kad sporto metu susidariusio prakaito drėgmė nesilaikytų ant kūno. Todėl fizinio krūvio metu suprakaitavus nereikėtų daryti atvėsimo pratimų lauke ir kuo greičiau grįžus namo pasikeisti sudrėkusius drabužius į sausus.

Padeda išvengti peršalimo

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus sako, kad pagrindinė taisyklė renkantis aprangą bėgimui lauke, prie esamos lauko temperatūros pridėti 10° C šilumos. „Pavyzdžiui, jeigu lauko temperatūra yra +5° C, tai norint bėgti reikėtų pasirinkti tokią aprangą, lyg eitume pasivaikščioti prie +15° C šilumos“, – tikina K. Linkus ir priduria, kad bėgimas lauke, lyginant su sportu uždarose patalpose, turi daugybę pranašumų. Sporto salėse vienu metu yra labai daug žmonių, gausybė dulkių bei mažiau deguonies. „Bėgimas gryname ore stimuliuoja imuninę sistemą, gerina organizmo adaptaciją šaltam orui. Tai vienareikšmiškai padeda išvengti peršalimo ligų“, – teigia gydytojas.

Lėtesnis apšilimas

Apšilimas yra svarbiausia sporto dalis. Pasak bėgimo entuziasto, blogo „Bėgiko užrašai“ autoriaus Igno Dombrauskio, šaltuoju metų sezonu jis turėtų būti ne toks greitas, kaip vasaros sezonu. Be to, apšilti reikėtų iš lėto, nestaigiais judesiais.

„Šaltuoju metu raumenys yra labiau sustingę, todėl, tarkim, sąnarių sukimo amplitudės turėtų būti mažesnės, naudojama mažiau greičio. Reikia įšilti po truputį, palengva. Pavyzdžiui, kaip tik pradėjus važiuoti su automobiliu, nėra važiuojama iškart 100 km/h greičiu, važiuojama iš lėto, nuosekliai greitėjant. Tuo reikėtų vadovautis ir darant apšilimą prieš intensyvų sportą“, – yra įsitikinęs I. Dombrauskis.

Ne vieną tūkstantį kilometrų nubėgęs I. Dombrauskis kartu su bendražygiu M. Šatkumi iki šiol savo bėgimo patirtimi dalijosi internetiniame dienoraštyje ar socialiniuose tinkluose, tačiau nuo vasaros pradžios jie veda ir nemokamas bėgimo treniruotes „Reebok Running Crew“. Kauniečiai bėgimo entuziastai šiuo metu ruošiasi jau devintai treniruotei, kuri vyks Kaune, spalio 31 dieną. Šios treniruotės metu bėgimo mėgėjai susitikę prie Kauno pilies bėgs pro Santakos, Rotušės aikštės link, pasieks Senamiestį, Laisvės alėją, Soborą ir tuo pačiu keliu bėgs atgal, finišuos – prie Kauno pilies.

„Bėgsim kartu, bėgsim ryžtingai – šalti tikrai nebus kada“, – sako bėgimo entuziastas M. Šatkus.

Smurto tarp sirgalių grupuočių mažinimo misiją, taikaus klubų palaikymo idėją bei fanų toleranciją vieni kitiems beveik dvejus pastaruosius metus ne tik Lietuvoje, tačiau ir Kroatijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje bei Turkijoje plėtojo projektas „Fanai prieš smurtą“.

Penkiose valstybėse projekto metu vykę užsiėmimai įtraukė 50 fanų grupuočių. Buvo organizuojami fanų turnyrai bei vyko diskusijos tarp daugiau 3000 teisėjų, krepšininkų ir sirgalių. Projektas finišo tiesiąją pasiekė praėjusią savaitę Stambule. Turkijos sostinėje įvyko baigiamoji projekto dalis, kurioje buvo reziumuojami pasiekti rezultatai, apžvelgti nuveikti darbai bei pasiūlytos idėjos ateičiai.

Savo mintimis apie projekto naudą bei santykius tarp sirgalių pasidalino Stambule viešėję krepšinio sirgaliai iš Lietuvos Tomas Balaišis-Sėkla ir Mindaugas Šatkus.

„Tiesa pasakius, smurto tarp sirgalių grupuočių problema Lietuvoje nėra įsišaknijusi, tačiau girdime ir matome idiotiškų chuliganizmo atvejų, kai aršesni vieno ar kito klubo gerbėjai tiesiog važiuoja aiškintis santykių, kurie nėra susiję su sportu. Šis projektas atkreipia dėmesį į tokius dalykus, kuriuos reikia eliminuoti. Lietuvoje yra tik labai varganos fanų smurto užuomazgos, kurias reikia pribaigti, kad jos nebeplistų“, – kalbėjo garsiausiu Lietuvos krepšinio sirgaliumi tituluojamas Sėkla.

Ne vieno „Fanai prieš smurtą“ užsiėmimo metu buvo galima išvysti ir nekasdienį Lietuvoje reiškinį – savo klubų marškinėliais pasipuošusius ir draugiškai besišnekučiuojančius prisiekusius Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ sirgalius M.Šatkų ir Lauryną Dapkevičių.

M.Šatkus – Kauno klubo sirgalių „Green Death“ narys pasakojo apie projekto metu užsimezgusią draugystę su Vilniaus klubą ištikimai palaikančiu L.Dapkevičiumi.

„Mano supratimas apie fanatizmą tarp klubų tapo gerokai tolerantiškesnis priešininkų komandos atžvilgiu per pastarąjį pusmetį. Kalbant apie Europos klubus viskas buvo supranta. Kaip bebūtų, esu „Žalgirio“ fanas ir automatiškai esame didžiausi priešininkai su „Lietuvos ryto“ sirgaliais. Tikrai galiu pasakyti, kad mano požiūris į Vilniaus klubo fanus pasikeitė. Jis pagerėjo. Esame komandų fanai, bet nesame prieš kitą komandą. Šis projektas padeda skleisti žinutę fanų tribūnoms. Projekto metu bendravau ir su „Lietuvos ryto“ sirgaliumi Laurynui. Dabar su juo esame ne tik kolegos, tačiau tapome ir draugais“, – įspūdžiais dalijosi M.Šatkus.

Lietuvoje sutinkami smurto proveržiai tarp sirgalių įgauna visiškai kitokį mąstą Turkijoje. Stambule, kuriame yra vien 7 krepšinio klubai rungtyniaujantis aukščiausiame Turkijos krepšinio divizione, priešprieša tarp sirgalių tampa pavojinga netgi paprastiems, krepšinį mylintiems žmonėms. Tokia patirtimi dalijosi Stambulo „Anadolu Efes“ sirgalių grupuotės „Efes Fanz“ atstovai Tanju Canas ir Serdaras Ocaksonmezas.

„Turkijoje – didžiausia problema tarp sirgalių yra ta, jog turime dvi skirtingas fanų kategorijas. Vieni fanai yra paprasčiausi krepšinio sirgaliai, tokių Stambulo klubų kaip „Anadolu Efes“ ar „Darussafaka“. Tarp šių komandų sirgalių nėra smurto proveržių. Kita vertus, yra tokių komandų kaip „Besiktaš“, „Karsiyaka“ ar „Fenerbahce“ ar „Galatasaray“ sirgaliai. Šių komandų sirgalių pagrindą sudaro futbolo sekcijos sirgaliai. Tokiems sirgaliams neįdomus krepšinis. Jie eina į krepšinio rungtynes ne stebėti žaidimo, o tik palaikyti tik to paties pavadinimo klubą.

Dėl šios priežasties atsiranda smurto proveržiai, nes tokie sirgaliai reiškia didžiulę neapykantą kito klubo vardui. Manau, tai yra didžiausia problema mūsų krepšinio arenose. Viskas prasideda nuo nesantaikos futbole ir tai persikelia į krepšinio arenas. Nesijaučiame saugūs arenose, kuriuose anksčiau jausdavome saugumo jausmą. Tai paveikia didžiulį žiūrovų skaičių. Šeimas, moteris, vaikus. Jeigu yra smurto proveržių, žmonės bijo lankytis tokiose vietose. Jeigu nebus smurto, rungtynes stebėti bus žymiai smagiau.“, – kalbėjo Turkijos krepšinio sirgaliai.

Pokalbio pabaigoje „Anadolu Efes“ sirgaliai reziumavo, jog projekto metu vykdytos veiklos taps geromis pamokomis ateičiai, mažinant nesantaiką tarp nesutaikomų Turkijos klubų grupuočių.

Idėjos iniciatorius Mindaugas Šatkus, Liudvikas Gužauskas, Virgilijus Rudinskas – aktyvaus gyvenimo būdo propaguotojai ir Lietuvos patriotai – dviračiais ir baidarėmis keliaudami per Lietuvą surinks tautiečių linkėjimus, kurie kelionės pabaigoje pasieks Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės rankas.

Projekto idėja sutiko pasidalinti jos iniciatorius, sporto treneris bei maratonų bėgikas Mindaugas Šatkus.

– Kaip visi susipažinote?

– Su Liudviku susipažinome buvusiame darbe, o dabar vėl esame bendradarbiai. O su Virgilijumi susipažinome bėgimo klubo varžybose. Visus mus vienija bendras pomėgis – aktyvus laisvalaikio leidimas.

– „Karūnos kelias 2016“ skamba išties įdomiai. Kas tai per projektas?

– Tai šešių dienų kelionė per Lietuvą: keturias dienas plauksime baidare bei dvi dienas keliausime dviračiais. Mūsų kelionės maršrutas: Vilnius–Svencelė, kurio metu aplankysime Kauną, Kernavę, Jonavą, Jurbarką, Šilutę. Pradinis kelionės taškas – Vilnius, iš kurio išplauksime liepos 1-osios ankstų rytą, ir Nerimi keliausime iki kitos stotelės – Kauno. Po 17 valandų kelionės planuojame pasiekti pirmąjį ilgesnį sustojimą – Kauno santaką. Čia prisišvartuosime liepos 2-ąją dieną apie 10 val. Apskaičiavome, kad kelionė baidare į priekį užtruks apie 14–15 valandų per parą ir tiek pat minsime dviračiais grįždami atgal.

– Kodėl „Karūnos kelias“?

– Iš pradžių buvome susikoncentravę į kelionę ir jos tikslą, tačiau vėliau atkreipėme dėmesį, jog artėja svarbi valstybei diena ir nusprendėme tai susieti. Projekto pavadinimas perteikia liepos 6-ąją dieną – Karaliaus Mindaugo karūnavimą. Kadangi Mindaugas buvo vienintelis Lietuvos karalius, kelionę pavadinome būtent taip, nors, žinoma, pats maršrutas neprimena karūnos formos ir nėra niekaip su ja susijęs.

– Kaip gimė projekto idėja?

– Projekto idėja gimė atsitiktinai. Pats jau senai svajojau plaukti baidare iš Kauno į Vilnių ir šia mintimi pasidalinau su Liudviku ir Virgiu prie puodelio kavos. Iš pradžių mąstėme plaukti iki Nidos ir juokais grįžti su dviračiais, tačiau idėja pasirodė pernelyg paprasta ir nuobodi. Taip gimė projektas keliauti per visą Lietuvą.

– Koks šio projekto tikslas?

– Kelionės metu kiekvienoje stotelėje rinksime žmonių mums perduotus linkėjimus Lietuvai. Tai gali būti įvairaus formato darbai: piešiniai, laiškai, plakatai ir pan. Be to, žmonės galės savo linkėjimus rašyti ant vėliavos, kuri bus skirta specialiai šiam projektui ir kurią kartu su Lietuvos, Vyčio, bei kultūros sostinės – Telšių – vėliavomis turėsime su savimi visos kelionės metu. Galiausiai visi surinkti linkėjimai kartu su mumis keliaus į Vilnių, tiesiai į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės rankas.

– Kaip reagavo jūsų draugai bei artimieji, išgirdę apie šią neeilinę kelionę?

– Kadangi iš pradžių planavome šią kelionę įveikti per penkias dienas, draugai juokėsi ir sakė, kad nepajėgsim įveikti šios distancijos per tokį laiko tarpą. Iš tikrųjų, gavę „Vandens turistų“ patarimų ir tikslius apskaičiavimus, supratome, kad penkios dienos yra per mažai, todėl išsikėlėme tikslą distanciją įveikti per šešias dienas.

– Kaip manote, kas bus sunkiausia kelionės metu?

– Išlikti ramiems ir sutarti tarpusavyje. Tikrai turėsime nekalbadienių (juokiasi).

– Kaip jai ruošiatės?

– Na, šiandien pietavome visi kartu (juokiasi). Kalbant rimtai, nebuvo rimto pasiruošimo, kadangi visi ir taip aktyviai sportuojame. Pats numyniau 230 km. maršrutu Kaunas–Svencelė. Taip pat su Virgiu keliavome dviračiais Kaunas–Trakai, o kartu su Liudviku įveikėme 41 km. distanciją plaukdami baidarėmis iš Jonavos į Kauną. Visa tai buvo maži pasibandymai prieš kelionę.

– Ko jūs patys palinkėtumėte Lietuvai bei jos gyventojams?

– Šiai kelionei pasiryžome, nes norime skleisti patriotiškumo, sąmoningumo, aktyvaus gyvenimo būdo ir pozityvumo idėjas. Norime parodyti Lietuvos žmonėms, kad linksmintis galima sportuojant ir blaiviai. Džiaugiamės, jog Lietuvoje vis daugiau žmonių pradeda gyventi aktyviai ir linksmintis be alkoholio.

– Ką veiksite toliau, įgyvendinę šį projektą?

– Per ateinančius dvejus metus turime grandiozinių planų, apie kuriuos sužinosite ateityje.

Vyrų kelionę galima sekti jų feisbuko paskyroje „Karūnos keliu“. Taip pat, kiekvienoje stotelėje komanda lauks visų aktyvių vietos gyventojų su savo linkėjimais Lietuvai.