Skunde VTEK buvęs Prevencijos skyriaus vedėjas teigia, kad komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, jos narys Virginijus Kanapinskas ir Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Violeta Kosmačaitė pažeidė įstatymą, nes nedeklaravo savo narystės Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijoje.

Jis taip pat tvirtina, kad toje pačioje organizacijoje esantys E. Sakalauskas, V. Kanapinskas ir V. Kosmačaitė vienas kito atžvilgiu turi privatų interesą.

M. Siaurys nurodo, kad E. Sakalauskas taip pat nedeklaravo narystės Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijoje.

Dar vienas VTEK narys Antanas Šenavičius buvo apskųstas, nes nedeklaravo narystės Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriuje ir pavėlavo pateikti duomenis apie narystę Vilniaus krašto bajorų sąjungoje.

„Tai yra savotiškas testas, kiek dabartinė VTEK yra veiksni užtikrinti pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo ir skaidrumo principus savo veikloje“, – žiniasklaidai atsiųstame laiške su skundo dokumentais teigė buvęs VTEK darbuotojas.

Komisijos atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė BNS sakė, kad M. Siaurio skundas turėtų būti vertinamas kitą savaitę, nuo šio klausimo jau nusišalino VTEK pirmininkas E. Sakalauskas.

„Komisija yra gavusi minėtąjį skundą ir tas skundas, kaip ir visi kiti skundai, bus teikiamas į komisijos posėdį nagrinėjimui“, – teigė E. Ivanauskaitė.

M. Siaurys buvo atleistas 2017 metais nustačius, kad jis rengė išaiškinimą buvusiai Seimo narei „valstietei“ Gretai Kildišienei dėl privačių interesų deklaravimo, kai ši nedeklaravo, kad jos motina iš „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ nuomoja automobilį.

Patikrinimą rengusi VTEK taip pat nustatė, kad M. Siaurys pateikė dienraščiui „Klaipėda“ išankstinę nuomonę dėl buvusios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės elgesio, neteisėtai rinko duomenis apie komisijos narius ir darbuotojus.

Anot VTEK, M. Siaurys taip sumenkino dalykinę įstaigos reputaciją ir viršijo tarnybinius įgaliojimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai paskelbė, kad M. Siaurys buvo atleistas neteisėtai, nes VTEK laikinuoju pirmininku tuo metu dirbęs V. Kanapinskas negalėjo eiti šių pareigų, kadangi nebuvo vyriausias pagal amžių komisijos narys.

Atleidimo motyvų teismas nevertino.

Naujienų portalas alfa.lt skelbia, kad tyrimas pradėtas pagal informaciją, jog šios komisijos nariai galėjo neteisėtai priimti sprendimus ir imituoti VTEK posėdį, kurio išties nebuvo.

Portalo duomenimis, ketvirtadienį Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas pripažino M. Siaurį pranešėju, o Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui pavesta įvertinti, ar VTEK nariai nedarė nusikalstamų veikų.

M. Siaurys BNS patvirtino, kad ketvirtadienį jam suteiktas pranešėjo statusas: „Čia nėra jokios didelės paslapties, aš pasidalinau visom turimomis žiniomis, pranešiau prokuratūrai“.

Į prokurorų akiratį patekusi istorija prasidėjo 2017 metų kovą, kai iš VTEK pirmininko pareigų buvo atleistas Romas Valentukevičius. Pagal VTEK įstatymą, pirmininko pareigas tuo metu turėjo perimti vyriausias VTEK narys – teisės profesorius Saulius Katuoka. Tačiau jis atsisakė eiti šias pareigas.

Vietoje vyriausio VTEK nario komisijos pirmininku buvo paskirtas jauniausias VTEK narys – Virginijus Kanapinskas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2018 metų birželį jau yra konstatavęs, kad V. Kanapinskas VTEK laikinai pirmininkavo neteisėtai bei priiminėjo sprendimus neturėdamas tam įgaliojimų.

Anot portalo, gali tekti pasiaiškinti ir dar vienam VTEK nariui – dabartiniam komisijos pirmininkui Edmundui Sakalauskui. Pastarasis teisininkas anksčiau taip pat laikinai ėjo VTEK komisijos pirmininko pareigas, tačiau, kaip 2018 metų rugsėjį konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat veikė neteisėtai ir priėmė sprendimus, kuriems neturėjo įgaliojimų.

Iš viso VTEK buvusiam darbuotojui M. Siauriui turės sumokėti 21,5 tūkst. eurų – 18,7 tūkst. eurų vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos ir 2,8 tūkst. eurų kompensaciją.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Tarnybinį ginčą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad M. Siaurio prašymas grąžinti jį į darbą yra negalimas dėl buvusio darbdavio prašymo ir objektyvių priežasčių. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad VTEK prašė negrąžinti M. Siaurio į pareigas, ir į tai, kad M. Siauriui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

VTEK dėl savo darbuotojo M. Siaurio 2017 metų balandį ir rugsėjį atliko du tarnybinius tyrimus dėl galbūt viršytų tarnybinių įgaliojimų. Tuo metu buvo nustatyta, kad jis pažeidė įstatymą.

M. Siaurį VTEK atleido 2017 gruodį. Dėl to buvęs Prevencijos skyriaus vedėjas bylinėjosi teisme. Pernai gegužę teismas nusprendė, kad M. Siaurys atleistas pagrįstai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės. Teismo vertinimu, komisija motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai.

„Pareiškėjui skundžiamu įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta įvertinus, kad padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą“, – nusprendė teismas.

Teisme liudytojais buvo apklausti VTEK nariai, jie patvirtino, kad pareiškėjo kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo darbu buvo nepatenkinti – M. Siaurys pats atsakydavo į pateiktus asmenų prašymus, nors juos privalėjo pateikti spręsti VTEK posėdžiuose.

M. Siaurį VTEK atleido pernai gruodžio 5 dieną. Griežčiausia nuobauda M.Siauriui skirta „už šiurkštų nusižengimą, remiantis auditoriaus atliktu Prevencijos skyriaus darbo organizavimo vertinimu“, taip pat informaciją vertinusios komisijos išvadomis.

Anot VTEK, nustatyta, jog M. Siaurys viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, kai jo vadovautame skyriuje rengti ir VTEK kompetencijai priskirti dokumentai nebūdavo teikiami kolegialiam VTEK svarstymui posėdžiuose.

Tarnautojo veiklą tyrusi komisija konstatavo, kad M. Siaurio veika VTEK sukėlė neigiamas pasekmes, nes buvo tiesiogiai pakenkta VTEK prestižui bei reputacijai.

„Konstatuota, kad M. Siaurys, būdamas atsakingas už tinkamą Prevencijos skyriaus darbo organizavimą ir VTEK, kaip kolegialios institucijos, techninį aptarnavimą, nepaisė tokių jam teisės aktais tiesiogiai nustatytų reikalavimų ir tai truko ilgiau nei metus“, – teigia komisija.

Pasak VTEK, M. Siaurį pernai rugpjūtį VTEK nariai įspėjo liautis vienasmeniškai spręsti tik VTEK kompetencijai priskirtus tarnybinius klausimus „bei vykdyti darbus, apie kuriuos VTEK neinformuota ir jiems nepritaria“. Kaip pavyzdį komisija pateikia viešai M. Siaurio pristatytą idėją įteisinti galimybę atsidėkoti medikams pinigais.

M. Siaurys, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, teismui teigė, kad jam įteiktas pranešimas yra neaiškus ir neišsamus, nes jame nurodomos tik pažeistų teisės aktų nuostatos, tačiau neįvardintos konkrečios veikos, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, tinkamai paaiškinti dėl konkrečių, jam inkriminuojamų kaltinimų.

VTEK tyrimo komisija atlikusi tyrimą konstatavo, kad M. Siaurys nepaisė etikos reikalavimų keliuose epizoduose: viešai pristatydamas su VTEK nesuderintą poziciją dėl dovanų „vokeliuose“ medikams įteisinimo, taip pat jo parengtą išaiškinimą buvusiai Seimo narei „valstietei“ Gretai Kildišienei, kad jos automobilio nuomos sandorio su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomu „Agrokoncernu“ neprivalu deklaruoti. Dėl šios istorijos iš pareigų atsistatydino buvęs VTEK vadovas Romas Valentukevičius.

Tuometinis komisijos vadovas Romas Valentukevičius skyrė M. Siauriui švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, ją nepraėjus mėnesiui, pernai lapkritį, savo įsakymu panaikino, vėliau skatino pavaldinį skirdamas jam priemokas prie atlyginimo, vėliau, jau įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, dviem mėnesiams išleido jį atostogų.

Tyrimo komisija nustatė, kad M. Siaurys elektroniniu paštu R. Valentukevičiui patarinėjo, kada reikia pradėti ir baigti jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą.

„Lietuvos rytas“ citavo, kaip teigiama, paties M. Siaurio įrašyto pokalbio su tuometiniu VTEK vadovu Virginijumi Kanapinsku ištraukas, kur V. Kanapinskas siūlo M .Siauriui atsistatydinti savo noru ir gauti priklausančias garantijas – atostogas, išeitines ir įspėja, jog priešingu atveju bus pradėtas vidinis tyrimas, o M. Siaurys bus atleistas už pažeidimus.

Jis pats teigia, jog yra atleidžiamas nepagrįstai ir žada sprendimą skųsti.

VTEK informavo, jog griežčiausia nuobauda M. Siauriui skirta „už šiurkštų nusižengimą, remiantis auditoriaus atliktu Prevencijos skyriaus darbo organizavimo vertinimu“, taip pat informaciją vertinusios komisijos išvadomis.

Anot VTEK, nustatyta, jog M. Siaurys viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, kai jo vadovautame skyriuje rengti ir VTEK kompetencijai priskirti dokumentai nebūdavo teikiami kolegialiam VTEK svarstymui posėdžiuose.

„Konstatuota, kad M. Siaurys, būdamas atsakingas už tinkamą Prevencijos skyriaus darbo organizavimą ir VTEK, kaip kolegialios institucijos, techninį aptarnavimą, nepaisė tokių jam teisės aktais tiesiogiai nustatytų reikalavimų ir tai truko ilgiau nei metus“, – teigia komisija.

Pasak VTEK, M. Siaurį pernai rugpjūtį VTEK nariai įspėjo liautis vienasmeniškai spręsti tik VTEK kompetencijai priskirtus tarnybinius klausimus „bei vykdyti darbus, apie kuriuos VTEK neinformuota ir jiems nepritaria“. Kaip pavyzdį komisija pateikia viešai M. Siaurio pristatytą idėją įteisinti galimybę atsidėkoti medikams pinigais.

„Tačiau įspėjimo tarnautojas nepaisė, o jo veikla stipriai pakenkė VTEK dalykinei reputacijai“, – teigiama pranešime.

M. Siaurys sako, jog tai yra kerštas už jo antikorupcines iniciatyvas, taip pat bandymus aiškintis pačių komisijos narių pažeidimus. Teismui jis jau yra apskundęs ankstesnes tarnybines nuobaudas, tyrimų išvadas, todėl ruošiasi skųsti ir atleidimą.

„Yra keturios bylos mano inicijuotos dėl VTEK veiksmų, dabar išeina, kad bus penkta. Trys mėnesiai, trys tyrimai atlikti, ir dabar – atleidimas. Auditas atliktas per penkias dienas ir tik aš dėl visko kaltas. Supraskite, kai žmogų norima krapštyti iš darbo, visada norima ieškoti kažkokių priekabių ir tos priekabės juos pačius kompromituoja“, – BNS sakė M. Siaurys.

„Aš parašau tarnybinį pranešimą apie tai, kad komisijos nariai ir kontroliuojantys asmenys perka loterijos bilietus iš tarnybinių telefonų ir tuo pagrindu nepradeda komisija tyrimo viduje ir pradeda mane persekioti, tampu kaltas, kad atskleidžiu vidinius pažeidimus. Galiu daug dalykų papasakoti, kaip buvo antikorupcinės iniciatyvos pačios sužlugdomos komisijoje“, – pridūrė jis.

VTEK tyrimo komisija atlikusi tyrimą spalio pabaigoje konstatavo, kad M. Siaurys nepaisė etikos reikalavimų keliuose epizoduose: viešai pristatydamas su VTEK nesuderintą poziciją dėl dovanų „vokeliuose“ medikams įteisinimo, taip pat jo parengtą išaiškinimą buvusiai Seimo narei „valstietei“ Gretai Kildišienei,  kad jos automobilio nuomos sandorio su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomu „Agrokoncernu“ neprivalu deklaruoti. Dėl šios istorijos iš pareigų atsistatydino buvęs VTEK vadovas Romas Valentukevičius.

Pernai spalį tuometinis komisijos vadovas Romas Valentukevičius skyrė M. Siauriui  švelniausią tarnybinę nuobaudą –  pastabą, ją nepraėjus mėnesiui, pernai lapkritį, savo įsakymu panaikino, vėliau skatino pavaldinį skirdamas jam priemokas prie atlyginimo, vėliau, jau įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, dviem mėnesiams išleido jį atostogų. Tyrimo komisija nustatė, kad M. Siaurys elektroniniu paštu R. Valentukevičiui patarinėjo, kada reikia pradėti ir baigti jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą.

„Lietuvos rytas“ citavo, kaip teigiama, paties M. Siaurio įrašyto pokalbio su VTEK vadovu Virginijumi Kanapinsku ištraukas, kur V. Kanapinskas siūlo M. Siauriui atsistatydinti savo noru ir gauti priklausančias garantijas – atostogas, išeitines ir įspėja, jog priešingu atveju bus pradėtas vidinis tyrimas, o M. Siaurys bus atleistas už pažeidimus. Pagal dienraščio pateiktą informaciją, kitas VTEK narys Saulius Katuoka M. Siaurį informavo, kad jo atleidimu skiriant jam kompensacijas buvo suinteresuoti ir Seimo „valstietis“ Povilas Urbšys, taip pat „pirmininkas“ – spėjama, jog omenyje turėtas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

VTEK tyrimo komisija nustatė, kad komisijos Prevencijos skyriaus vadovas M. Siaurys sumenkino dalykinę VTEK reputaciją ir viršijo tarnybinius įgaliojimus, rengdamas išaiškinimą buvusiai Seimo narei „valstietei“ Gretai Kildišienei dėl privačių interesų deklaravimo, dienraščiui „Klaipėda“ pateikdamas išankstinę nuomonę dėl buvusios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės elgesio, neteisėtai rinkdamas duomenis apie VTEK narius ir darbuotojus. Taip pat – nevykdydamas pareigų, kai privalėjo pateikti su Privačių interesų registro steigimu susijusius dokumentus atsakingoms institucijoms.

Tokiu būdu M. Siaurys pažeidė net kelis įstatymus, nustatė VTEK. Tačiau buvusio VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus pastangomis, vilkinant laiką, kaip nustatė komisija, sudaryta situacija, kad M. Siauriui šiuo metu tarnybinės nuobaudos skirti jau nebeįmanoma. 

M. Siaurio pokalbiai su VTEK vadovu: „ungurys“, „šlapiaklynė“

M. Siaurio pavardė buvo prieštaringai nuskambėjusi prieš metus, kai šis neturėdamas įgaliojimų atstovauti VTEK žiniasklaidoje viešai ėmėsi svarstyti apie galimybę įteisinti pacientų atsidėkojimą medikams „vokeliuose“.

Dėl šios nesuderintos iniciatyvos, sulaukusios daug kritikos viešojoje erdvėje, VTEK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas M. Siaurio atžvilgiu.

Tyrimo komisija nustatė, kad šį tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu reguliavo pats M. Siaurys, buvęs tuometinio VTEK pirmininko R. Valentukevičaus dešiniąją ranka – tarnautojas tarnybiniu elektroniniu paštu patarinėjo R. Valentukevičiui, kada reikia pradėti ir baigti jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą.

M. Siaurys laiške taip pat vadino VTEK narius ir darbuotojus tokiais epitetais, kaip „kadastro matuotojas“, „tetos“, „teliukas“, „ungurys“, o kai kuriuos Seimo narius įvardijo kaip „jaunų panų mėgėją, „šlapiaklynę“ bei „fiziką“ ir teigė, kad pastarieji „yra pasiruošę „kirsti“.

Pernai spalį R. Valentukevičius skyrė M. Siauriui švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, ją nepraėjus mėnesiui, pernai lapkritį, savo įsakymu panaikino.

Po trijų dienų buvęs VTEK vadovas skyrė Prevencijos skyriaus vedėjui 600 eurų priemoką, o dar po kelių savaičių – gruodį – 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoką. Tokio dydžio priemoka M. Siauriui skirta ir šių metų vasarį, be to, tarnautojas paskirtas vertinimo komisijos pirmininku, turėjusiu vertinti kitų VTEK sekretoriato valstybės tarnautojų veiklą.

Komisija: R. Valentukevičius gelbėjo savivaliavusį pavaldinį

Kaip nurodo VTEK, šių metų pradžioje VTEK nariai prašė inicijuoti tyrimą dėl M. Siaurio elgesio, susijusio su išaiškinimo teikimu buvusiai Seimo narei „valstietei“ G. Kildišienei.

M. Siaurys, nors nėra VTEK narys ir nebuvo įgaliotas komisijos, pateikė G. Kildišienei išaiškinimą, kad jos automobilio nuomos sandorio su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomu „Agrokoncernu“ neprivalu deklaruoti. Vėliau šį klausimą svarstę VTEK nariai priėmė priešingą sprendimą ir pripažino G. Kildišienę pažeidus viešuosius ir privačius interesus.

Tuometinis VTEK pirmininkas R. Valentukevičius atsisakė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl M. Siaurio. Tyrimas pradėtas šių metų balandį, netrukus po to, kai R. Valentukevičius buvo priverstas trauktis iš pareigų.

Tačiau šių metų kovą, įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, R. Valentukevičius dar suskubo priimti M. Siauriui palankių sprendimų: dviem mėnesiams išleido jį atostogų bei panaikino savo įsakymą, kuriuo šį tarnautoją anksčiau skyrė vadovauti darbo grupei, turėjusiai pasirengti Privačių interesų registro steigimo darbams.

VTEK Tyrimo komisijos išvadoje nurodoma, kad tokiais veiksmais buvęs VTEK vadovas galėjo siekti padėti M. Siauriui išvengti gresiančios tarnybinės atsakomybės.

Tarnybinės nuobaudos skirti neįmanoma

„Tačiau tarnybinės nuobaudos už padarytus pažeidimus M. Siauriui skirti nebeįmanoma: pasibaigė Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Buvęs VTEK pirmininkas šio tarnautojo veiklos netyrė, o nuo R. Valentukevičiaus atsistatydinimo dienos M. Siaurys daugiau nei penkis mėnesius darbe nebuvo dėl atostogų, nedarbingumo ir vaiko priežiūros atostogų“, – nurodoma VTEK pranešime.

Tačiau M. Siaurys gali neišvengti nuobaudų dėl kitų pažeidimų – interesų deklaravimo.

Komisija galimam tarnybiniam M. Siaurio nusižengimui tirti, patikrinusi M. Siaurio privačių interesų deklaraciją, taip pat aptiko galimų pažeidimų tarnautojui galbūt nesilaikius privačių interesų deklaravimo tvarkos.

Rugsėjo pradžioje tarnautojas deklaravo tris sandorius, vienas jų buvo sudarytas 2005 metais, kiti du – 2016 metais. VTEK atliko atskirą tyrimą dėl šių aplinkybių ir penktadienį žada priimti sprendimą.

Pripažino, kad pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad jos darbuotojas, Prevencijos skyriaus vedėjas M. Siaurys pažeidė įstatymą, nes nesilaikė prievolės laiku deklaruoti interesus.

VTEK sudaryta komisija tikrino M. Siaurio privačių interesų deklaraciją ir pastebėjo galimų pažeidimų.

Tyrimo duomenys rodo, kad M. Siaurys tik šių metų rugsėjo pradžioje deklaravo tris sandorius, du iš jų – su komerciniais bankais. Vienas sudarytas 2005 metais būsto kreditui gauti, antras – 2016 m. paskolai gauti. Trečias sandoris taip pat sudarytas 2016 m. Juo iš privačios bendrovės buvo pirktas būstas.

M. Siaurys VTEK pradėjo dirbti 2014 metais, o 2005-aisiais jo sudarytas būsto paskolos sandoris yra galiojantis iki šiol, tačiau tarnautojas jį VTEK teiktoje deklaracijoje nurodė tik šiemet – pavėlavęs daugiau nei trejus metus.

„Tokia veika, VTEK nuomone, yra trunkamojo pobūdžio pažeidimas. Kitus du sandorius Prevencijos skyriaus vedėjas pavėlavo deklaruoti daugiau nei pusantrų metų“, – teigia VTEK.

Įstatymai valstybės tarnautojus įpareigoja pateikti interesų deklaraciją per mėnesį nuo priėmimo į darbą bei turi nurodyti per metus sudarytus, taip pat anksčiau sudarytus ir vis dar galiojančius sandorius, kurių vertė didesnė, nei 3 tūkst. eurų.

„Pažymėtina, kad VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo atliekamos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su privačių interesų deklaravimo išmanymu ir tinkamu šios srities teisės normų taikymu. Be to vadovaujančias pareigas einantiems asmenims yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniams tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokias pareigas einantys valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų“, – pabrėžia tarnyba.

M. Siaurys sako tiek su tarnybinio patikrinimo išvadomis, tiek su penktadienį priimtu VTEK sprendimu, jog jis pažeidė įstatymą, nesutinkantis bei žada sprendimus skųsti.

„Aš ketinu skųsti komisijos išvadas ir trauktis iš pareigų, kada baigsis visi tyrimai. Nes negaliu su tokia komisija dirbti, kuri prarado mano pasitikėjimą. Kai aš parodysiu, kas iš tikrųjų yra ta komisija, tada aš trauksiuos iš pareigų“, – BNS teigė jis.

VTEK darbuotojas teismui jau apskundė sprendimą jį laikinai nušalinti nuo pareigų, kol buvo atliekamas tyrimas. M. Siaurys pabrėžia, kad jis nenaudojo minimos leksikos ir nėra siuntęs tokių laiškų R. Valentukevičiui, kurie minimi tyrimo išvadoje.

Patikrinusi M.Siaurio privačių interesų deklaraciją, VTEK sudaryta tyrimo komisija nustatė, kad jis galėjo nesilaikyti reikalavimo patikslinti deklaraciją naujais duomenimis per 30 kalendorinių dienų. Šio rugsėjo pradžioje tarnautojas deklaravo tris sandorius, vienas kurių buvo sudarytas 2005 metais, o kiti du – pernai.

VTEK pažymi, kad M.Siaurys nušalintas nuo pareigų iki tyrimo pabaigos.

Pats M.Siaurys BNS atsisakė komentuoti situaciją. Jis dėl įvairių aplinkybių - atostogų, ligos ir kt. - faktiškai nesilanko darbe nuo kovo, kai iš pareigų atsistatydino buvęs VTEK vadovas Romas Valentukevičius.

Tai jau antrasis tyrimas dėl M.Siaurio elgesio šioje institucijoje. Pirmasis buvo pradėtas dar balandį, aiškinantis veiksmus dėl informacijos apie buvusią Seimo narę Gretą Kildišienę. Komisija tiria, ar tarnautojas nepažeidė įstatymuose nustatytų etikos principų ir taisyklių ir ar neviršijo tarnybinių įgaliojimų „nepaisius VTEK kolegialumo principo bei sumenkinus VTEK reputaciją“. Tyrimą VTEK nariai prašė atlikti jau metų pradžioje, tačiau tuometinis VTEK pirmininkas R.Valentukevičius tai daryti atsisakė - tyrimas pradėtas tik R.Valentukevičiui pasitraukus iš tarnybos vadovo posto.

Pats R.Valentukevičius atsistatydino sulaukęs kritikos dėl šios situacijos, t.y. kai nesitaręs su kitais VTEK nariais pateikė išaiškinimą, kad G.Kildišienė  neprivalėjo deklaruoti, jog naudojasi mamos iš „Agrokoncerno“ nuomojamu automobiliu.

VTEK nurodo, kad išaiškinimą dėl privačių interesų deklaravimo G.Kildišienei „nariams nežinant“ parengė būtent M.Siaurys. Taip pat remtasi tuo, jog vasario mėnesį spaudoje tarnautojas vienasmeniškai pasisakė dėl vienos buvusios Klaipėdos politikės elgesio.

VTEK nariai kreipimesi priminė ir situaciją, kai pernai, nesuderinęs su VTEK nariais, M.Siaurys žiniasklaidai teigė „rengiantis planą, kaip pacientai galėtų legaliai atsidėkoti medikams pinigais“, o gavęs narių įspėjimą dėl nesuderintos pozicijos teikimo viešojoje erdvėje, tarnautojas jį ignoravo ir toliau pristatinėjo minėtąją poziciją žiniasklaidoje. Už tokį elgesį M.Siauriui pernai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau buvęs VTEK vadovas ją, praėjus mėnesiui, panaikino.

Penktadienį baigiantis terminui deklaruoti privačius interesus, to dar nepadarė daugiau nei pusė naujai išrinktų narių Raseinių, Širvintų bei Mažeikių rajono savivaldybių tarybose, taip pat trečdalis Vilniaus ir Kauno politikų, rodo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenys.

Komisijos duomenimis, atmetus Šilutės ir Trakų rajono savivaldybes, kuriose vyko pakartotiniai merų ir tarybų rinkimai, pagal nepateiktų deklaracijų skaičių pirmauja Raseinių rajonas: čia interesus deklaravo 10 iš 25 (40 proc.) politikų. Širvintų rajone tai padarė 9 iš 21 (43 proc.), Mažeikių rajone - 13 iš 27 (48 proc.) naujai išrinktų tarybos narių.

Iš didmiesčių nepažangiausias yra Vilniaus miestas - čia interesus deklaravo 35 iš 51 (68 proc.) tarybos narių, nurodo VTEK. Kaune deklaracijas pateikė 30 iš 41 (73 proc.), Klaipėdoje - 25 iš 31 (81 proc.), Šiauliuose - 28 iš 31(90 proc.), Panevėžyje - 27 iš 31 (87 proc.), Alytuje - 23 iš 27 (85 proc.) politikų.

Kaip BNS sakė komisijos Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys, paskutinė diena, kai naujai išrinktiems savivaldybių politikams galima pateikti deklaracijas, yra liepos 10-oji. Šilutės ir Trakų rajono savivaldybių, kuriose rinkimų rezultatai patvirtinti tik šią savaitę, politikai tam dar turi mėnesį laiko.

„Liepos 10-ąją mes užfiksuosime pažeidimus - atsakomybės neišvengs tie, kurie nesugebėjo deklaruoti. Bet kad jie nebūtų kviečiami tik už formalų nedeklaravimą, mes pradėsime analizę, kas tas žmogus, kuris nedeklaravo. Taip pat pažiūrėsime iš ankstesnių duomenų, ar žmogus iš anksčiau neturėjo privačių interesų ir ar tai neturėjo įtakos jau naujos kadencijos tarybos narių priimtiems sprendimams. Kitaip tariant, tuos, kurie nepateikė deklaracijų, pačiupinėsime labai giliai“, - sakė M.Siaurys.

Jis tvirtino, kad komisija dar vertins, kurių politikų deklaracijos nebuvo priimtos dėl techninių priežasčių (jiems bus išsiųsti perspėjimai), o kurie nedeklaravo interesų piktybiškai. Kitos savaitės pradžioje komisija pradės skelbti piktybiškai interesų nedeklaravusiųjų politikų pavardes.

„Bet jau turime vieną merą, kuris piktybiškai nedeklaruoja interesų - Pakruojo rajono“, - atskleidė M.Siaurys.

Pakruojo rajono savivaldybei vadovauja Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Saulius Gegieckas. Jis BNS patikino deklaraciją pateikęs, tačiau neatmetė, kad joje gali būti klaidų.

„Visada deklaracijas pateikiu - ir dabar esu pateikęs, nebent yra kažkokių klaidų (...). Būtinai reikės pasižiūrėti - kam turėti problemų lygioje vietoje“, - patikino jis.

M.Siaurys taip pat sakė, kad šiuo metu baigiama kurti sistema, kuri leis keistis duomenimis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Sistema leis lengviau patikrinti asmenų patikimumą skiriant juos į įvairias pareigas, įvertinti jų korupcijos rizikos sritis. VTEK atstovas patvirtino, kad STT bus teikiami duomenys ir apie apie interesų nedeklaravusius politikus.

Savivaldybių tarybų ir pirmieji tiesioginiai merų rinkimai vyko kovo 1 dieną, o antrasis merų rinkimų turas - kovo viduryje.

Šilutėje ir Trakų rajono savivaldybėse dėl šiurkščių pažeidimų surengti pakartotiniai tarybų ir merų bei Širvintų rajono mero rinkimai - jų rezultatai baigiami tvirtinti ketvirtadienį.