Du valdančiosios „valstiečių“ frakcijos atstovai Seime Valerijus Simulikas ir Kęstutis Smirnovas parengė Vyriausybės įstatymo pataisas, kad „ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui“.

Pagal projektą, kanclerį penkerių metų kadencijai į pareigas priimtų ir atleistų ministras.

Taip pat siūloma riboti kanclerio kadencijų skaičių – jis galėtų būti skiriamas į pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Projekto autorių teigimu, pagal priskirtas funkcijas ministerijos kancleris yra ministerijos administracijos vadovas, jis kontroliuoja ministerijos administracinę-ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, – iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą.

„Ministerijos kancleris tiesiogiai nedalyvauja formuojant atitinkamos srities politiką, o tik ją įgyvendina, organizuodamas ministerijos administracijos padalinių darbą, todėl yra tikslinga išlaikyti ministerijos kanclerio politinį neutralumą“, – projekto aiškinamajame rašte teigia autoriai.

2018 metų pabaigoje Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, kad ministerijų kancleriai turi būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Ši tvarka pradėjo galioti nuo 2019 metų sausio.

Ministerijų kanclerius iš karjeros tarnautojų paversti politinio pasitikėjimo pareigūnais tuomet pasiūlė taip pat valdančiųjų „valstiečių“ atstovai – Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Raimundas Martinėlis (jis vėliau perėjo į konservatorių frakciją), Vida Ačienė ir Jonas Jarutis.

Jų teigimu, reikėjo suvienodinti ministerijų kanclerių skyrimo tvarką su Vyriausybės ir Prezidentūros kanclerių skyrimo tvarka. Šių dviejų institucijų kancleriai jau turėjo politinio pasitikėjimo pareigūnų statusą.

Opozicijos atstovai tada kritikavo, kad kanclerius padarius politinės komandos nariais, kurie keisis drauge su ministrais, nebeliks darbų tęstinumo ministerijose.

Tuo metu už pataisą agitavę valdantieji tvirtino, kad dabar ministerijų kancleriai trukdo įgyvendinti Vyriausybės programą, o atleidžiami skundžiasi teismui.

Iki 2019 metų ministerijų kancleriai buvo karjeros tarnautojai, skiriami ketverių metų kadencijai konkurso būdu.

Dabar ministerijų kancleriai yra karjeros tarnautojai, skiriami ketverių metų kadencijai konkurso būdu. Kanclerių pavertimas politinio pasitikėjimo pareigūnais leistų ministrams juos skirti be konkurso, taip pat paprasčiau atleisti.

Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymą, kad ministerijų kancleriai bus politinio pasitikėjimo, o jų kadencija baigsis drauge su ministro.

Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

To laukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – dėl jos kanclerės „darbietės“ Danguolės Juozapavičienės pastarąjį pusmetį buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Ministro Lino Kukuraičio atstovė spaudai Eglė Samoškaitė BNS patvirtino, kad įsigaliojus pataisoms kanclerė bus atleista.

Tarnybinis patikrinimas jos atžvilgiu tęsėsi nuo liepos, nes pradėjus tyrimą D. Juozapavičienė dėl atostogų arba nedarbingumo nustojo rodytis darbe.

Dabar reikėtų palaukti kol įsigalios priimtas įstatymas. Kai įsigalios, vykdysime.

Šis patikrinimas buvo atliktas dėl ministerijai ir jai pavaldžių įstaigų, daugiausia socialinės globos namų, vykdytų viešųjų pirkimų, kaip įtariama, pritaikytų buvusio kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus įmonei „Conversio“.

D. Juozapavičienė darbe pasirodė praėjusį pirmadienį – trečiadienį, tačiau nuo ketvirtadienio vėl pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą.

Pasak E. Samoškaitės, kanclerė buvo supažindinta su tarnybinio patikrinimo išvadomis, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė.

„Tarnybinis patikrinimas kanclerei buvo baigtas, patikrinimo metu buvo nustatyti tam tikri pažeidimai (pavyzdžiui, laiku nebuvo parengtos reikiamos vidaus tvarkos), bet komisija ministrui pasiūlė pripažinti, kad kanclerė nepadarė tarnybinio nusižengimo“, – BNS sakė ministro atstovė spaudai, vėliau patvirtinusi, jog ministras pasirašė patikrinimo išvadas.

Ji taip pat patvirtino, kad D. Juozapavičienė bus atleista iš pareigų, įsigaliojus naujam įstatymui.

„Remiantis šiuo teisės aktu, ministerijos kancleris, iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai priimtas į pareigas ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną ėjęs ministerijos kanclerio pareigas, atleidžiamas įstatymų nustatyta tvarka“, – kalbėjo E. Samoškaitė.

Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) nuolatinio kanclerio neturi nuo sausio, kai tuometinis kancleris Algirdas Stončaitis pradėjo vadovauti Vyriausybės kanceliarijai.

Kelis kartus atidėjusi ketinimus skelbti konkursą, galiausiai ministerija pareiškė, jog lauks, kada kancleriai taps politinio pasitikėjimo pareigūnais.

„Dabar reikėtų palaukti kol įsigalios priimtas įstatymas. Kai įsigalios, vykdysime“, – BNS sakė ministro Eimučio Misiūno atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Šiuo metu VRM kanceliarijai laikinai vadovauja ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Pileckienė.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad šalies vadovė dar vertina priimtas pataisas.

Seime priimto įstatymo iniciatoriai sako, kad taip bus užtikrinamas darnus valstybės valdymas, nes politinio pasitikėjimo tarnautojas dabar yra Vyriausybės kancleris, o nuo kitų metų bus ir Prezidento kanceliarijos vadovas.

Pataisas kritikuojantys politologai ir viešojo valdymo ekspertai teigia, kad tokia naujovė atvers galimybę politizuoti ministerijų administracijas. Opozicija sako, kad kanclerius padarius politinės komandos nariais, kurie keisis drauge su ministrais, nebeliks darbų tęstinumo ministerijose.

Už naujas nuostatas balsavo 69 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 3 parlamentarai.

Pagal priimtus įstatymo pakeitimus ministerijų kancleriai bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministrai.

Taip Seimas nusprendė atsisakyti nuo sausio 1 d. turėjusios įsigalioti tvarkos, pagal kurią ministerijų kancleriai į pareigas būtų priimami ketverių metų kadencijai konkurso būdu ir pareigas eitų ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pasak pasiūlymo iniciatorių, kadencijos trukmė nereglamentuojama, nes buvimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, suponuoja, kad kadencija sutampa su asmenį pasirinkusio politiko ar kolegialios institucijos įgaliojimų laikotarpiu.

Ministerijos kancleris, iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai priimtas į pareigas ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną ėjęs ministerijos kanclerio pareigas, bus atleidžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Iki šiol Vyriausybės įstatyme buvo įtvirtinta, ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui.

Balsuoti dėl tokių Vyriausybės įstatymo pataisų registravosi 68 parlamentarai. Per priėmimo stadiją balsavime privalo dalyvauti ne mažiau kaip 71 Seimo narys, todėl prie šio klausimo bus grįžta vėliau.

„Šituo įstatymu mes ištrinsime institucinę atmintį, o tam, kad galėtume į šias pareigas paskirti asmenis, kurie negeba išsilaikyti bendrų gebėjimų testų, kurie nesugeba išsilaikyti vadovavimų testų, privalome politizuoti šitas pareigybes“, – ironizavo liberalas Vitalijus Gailius.

Konservatorius Mykolas Majauskas taip pat įspėjo, kad atsisakius kanclerio, kaip karjeros tarnautojo, strigs darbų tęstinumas. Anot jo, tokiu būdu politiniame turguje atsiranda dar 14 postų, kuriais gali būti prekiaujama.

Už pataisą agitavę valdantieji tvirtino, kad dabar ministerijų kancleriai trukdo įgyvendinti Vyriausybės programą, o atleidžiami skundžiasi teismui.

„Turime situacijų, kai užsitampome po teismus, darbas yra paralyžiuojamas, negali ir kito žmogaus priimti į darbą, nes vyksta teismų procesai. Ar mes norime tokio darbo?“ – tvirtino „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Pagal projektą, ministro politinę komandą turi sudaryti viceministrai, ministerijos kancleris, patarėjai, atstovas spaudai ir kiti tarnautojai.

Jame nurodoma, kad „ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas“.

Dabar ministerijų kancleriai yra karjeros tarnautojai, skiriami ketverių metų kadencijai konkurso būdu.

Penktadienį priėmus Vyriausybės įstatymo pataisas, numatyta, kad ministerijos kancleris ketverių metų kadencijai į pareigas bus atrenkamas konkurso būdu.

Dabar ministerijų kancleriams nenumatytos nei kadencijos, nei jų skaičius.

Įvesti kancleriams kadenciją pasiūlė Vyriausybė. Anot jos, ministerijos kancleris iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Kadangi kitiems įstaigų vadovams taip pat norima įvesti kadencijas, jos pasiūlytos ir kancleriams.

„Taip pat būtų sudarytos sąlygos kitiems gerai pareigas atliekantiems tarnautojams kilti karjeros laiptais“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Be to, Seimas penktadienį priėmė siūlymą, kad Prezidentūros kancleris būtų politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, jį į pareigas priimtų ir atleistų prezidentas.

Anot Vyriausybės, Prezidentūros kanclerio darbas iš esmės prilygsta Vyriausybės kanclerio funkcijoms, todėl ir jis turėtų būti politinio pasitikėjimo pareigūnas.

Už Vyriausybės teiktas kelių įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo vienas, 32 susilaikė. Projektai grąžinti Vyriausybei tobulinti.

Vyriausybė siūlė įvesti ministerijų kancleriams ketverių metų kadencijas. Pagal projektą, ministerijų kancleriai nebūtų galėję dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Teigta, kad kadencijos leistų vykdyti dažnesnę kanclerių rotaciją, sudarytų geresnes sąlygas kitiems tarnautojams kilti karjeros laiptais.

Kancleriai yra ministerijų administracijų vadovai, jie organizuoja ministerijų ūkinę veiklą.

Vyriausybės BNS pateiktais duomenimis, ilgiausiai dirba Teisingumo, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ministerijos kancleriai, jie šias pareigas eina nuo 2009 metų.

Parlamentarams užkliuvo ir Vyriausybės noras turėti galimybę steigti biudžetines įstaigas, kurios perimtų dalį ministerijų bei Vyriausybės kanceliarijos funkcijų ir jas vykdytų centralizuotai.

„Ar čia nėra užslėptas noras, kad Vyriausybės kanceliarija valdytų tiesiogiai ministerijas? Tai gal jūs, ministrai, nebereikalingi?“ – ironizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Projektą teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tvirtino, kad būtų centralizuojamos bendrosios funkcijos.

„Mes kalbame apie bendrųjų funkcijų centralizavimą. Šiuo pasiūlymu siekiama centralizuoti bendrąsias funkcijas. Pavyzdžiui, teisės aktų teisinis vertinimas. Ar reikėtų kiekvienai ministerijai? Galbūt galėtų turėti Vyriausybės kanceliarija tokią komandą, kuri įvertintų, ir kitoms įstaigos derinti nereikėtų. Taip pat buhalterija, galbūt viešinimas ir kiti dalykai. Yra daug bendrų funkcijų, kurias reikėtų centralizuoti. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje“, – teigė ministras.

Jei tam pritars ir Seimas, ministerijų kancleriai negalėtų dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Vyriausybės kanceliarija aiškinamajame rašte nurodo, kad kadencijos leistų vykdyti dažnesnę kanclerių rotaciją, sudarytų geresnes sąlygas kitiems tarnautojams kilti karjeros laiptais.

Kancleriai yra ministerijų administracijų vadovai, jie organizuoja ministerijų ūkinę veiklą.

Vyriausybės BNS pateiktais duomenimis, ilgiausiai dirba Teisingumo, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ministerijos kancleriai, jie šias pareigas eina nuo 2009 metų.

Kitą savaitę Vyriausybė šį klausimą persvarstys posėdyje ir pateiks įstatymų projektus Seimui, BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Siūloma, kad ministerijų kancleriai negalėtų eiti daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės.

Vyriausybės kanceliarija aiškinamajame rašte nurodo, kad kadencijos leistų vykdyti dažnesnę kanclerių rotaciją, sudarytų geresnes sąlygas kitiems tarnautojams kilti karjeros laiptais.

Kancleriai yra ministerijų administracijų vadovai, jie organizuoja ūkinę veiklą.

Vyriausybės BNS pateiktais duomenimis, ilgiausiai dirba Teisingumo, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ministerijos kancleriai - jie šias pareigas eina nuo 2009 metų.

Pagal įstatymo projektą, kuris trečiadienį turėtų būti svarstomas Vyriausybės pasitarime, kancleriai negalėtų eiti daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės.

Vyriausybės kanceliarija aiškinamajame rašte nurodo, kad kadencijos leistų vykdyti dažnesnę kanclerių rotaciją, sudarytų geresnes sąlygas kitiems tarnautojams kilti karjeros laiptais.

Kancleriai yra ministerijų administracijų vadovai, jie organizuoja ūkinę veiklą.

Vyriausybės BNS pateiktais duomenimis, ilgiausiai dirba Teisingumo, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ministerijos kancleriai - jie šias pareigas eina nuo 2009 metų.

Šis klausimas turėtų būti svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje.

Kanceliarija nurodo, kad šiuo metu teisės aktai leidžia minėtiems asmenims mokėti iki pusės vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio, t.y. beveik 410 eurų kompensacijas už kurą, taip pat automobilo amortizacinėms išlaidoms padengti.

Už išleistus pinigus ministerijų vadovybė neturi atsiskaityti.

„Tokiu reguliavimu siekiama ne tik sutaupyti, bet ir didinti ministerijų atsakomybę, užtikrinant racionalų, atsakingą ir skaidrų joms skirtų išteklių naudojimą ir valdymą“, - teigia projekto iniciatoriai.

Šių metų pirmo ketvirčio duomenimis, tuo naudojosi 30 asmenų iš 13 ministerijų.