NVSC duomenimis, vasario 12–18 dienomis sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodiklis fiksuotas Utenos, o didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis fiksuotas 14 savivaldybių. Pasak NVSC, nors prieš savaitę tokių savivaldybių buvo 35, iki šiol nė viena jų epidemijos nėra paskelbusi. 

Taip pat pranešama, kad praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 126 asmenys: 58 vaikai, 14 asmenų, priklausančių 18–64 metų amžiaus grupei, ir 54 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių vienas vaikas. 

Be to, užregistruoti keturi mirties nuo gripo atvejai. Vienas asmuo priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, kiti trys priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Visi turėjo lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų.

Kaip pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, praėjusią savaitę nuo gripo mirė dvi moterys: 79 metų Kaišiadorių rajono ir 63 metų Kauno rajono gyventojos.

Pranešama, kad viena iš jų sirgo lėtinėmis ligomis, todėl rizika susirgti sunkia gripo forma buvo didesnė.

Abi ligonės nebuvo pasiskiepijusios vakcina nuo sezoninio gripo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje gripas šį sezoną jau pareikalavo septynių gyvybių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų.

Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimo pasaulyje kasmet miršta 0,5–1 milijonas žmonių, tuo metu Europos Sąjungoje/Europos ekonominės erdvės šalyse – vidutiniškai apie 40 tūkst. žmonių.

Gripo virusas dėl galimų komplikacijų yra ypač pavojingas vaikams iki vienerių metų, vyresniems nei 65 metų, asmenims, turintiems lėtinių ligų, bei nėščiosioms. Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai sukelia pneumoniją, bronchitą, ausų uždegimą, sinusitą.

Sergant gripu, gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, gali įvykti infarktas arba insultas.

Gripo komplikacijos gresia 50 proc. gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonėms.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų. Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimo pasaulyje kasmet miršta 0,5–1 milijonas žmonių, tuo tarpu Europos Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse – vidutiniškai apie 40 tūkstančių žmonių.

Gripo virusas dėl galimų komplikacijų yra ypač pavojingas vaikams iki vienerių metų, vyresniems nei 65 metų, asmenims turintiems lėtinių ligų bei nėščiosioms. Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai sukelia pneumoniją, bronchitą, ausų uždegimą, sinusitą. Sergant gripu, gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, gali įvykti infarktas arba insultas. Gripo komplikacijos gresia 50 proc. gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonėms.

Sveikiems ir nesergantiems gretutinėmis ligomis asmenims gripas po ūminio periodo baigiasi be pakitimų, tačiau komplikacijų atvejais liga užsitęsia, gali pasireikšti įvairių organų pažeidimai. Sukeliamos komplikacijos didina mirštamumą, o pasveikusiems dažnai lieka liekamieji reiškiniai – silpnumas, gerklės perštėjimas, kosulys.

Kasmetinė vakcinacija išlieka veiksmingiausia visuomenės sveikatos intervencija, skirta švelninti ir užkirsti kelią sezoniniam gripui. Taikomos ir kitos gripo profilaktikos ir kontrolės

priemonės ribojančios gripo viruso plitimą. Rekomenduojama laikytis rankų, nosies higienos, vengti kontakto su sergančiu asmeniu, stiprinti imunitetą, laikytis darbo ir poilsio režimo, būti fiziškai aktyviems.

Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama kasmet rudens–žiemos mėnesiais. Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 77,0 iki 79,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje kovo 2–8 dienimis daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės.

Gripu praėjusią savaitę susirgo 1531 Lietuvos gyventojas, prieš savaitę – 1494.

Pirmąją kalendorinio pavasario savaitę šalies ligoninėse dėl gripo buvo paguldyti 125 asmenys, tarp jų 81 vaikas.

Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomi šeši asmenys, tarp jų vienas vaikas.

Kaune gyvenusi moteris atvežta pirmadienį ir iškart paguldyta į Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyrių. Jai diagnozuotas gripas ir jo komplikacija – pneumonija.

Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos II skyriaus vedėjas Kazimieras Vieželis sakė, kad šiuo metu skyriuje gydomi du sunkios būklės pacientai, kuriems diagnozuotas gripas: 71 metų amžiaus Kauno rajono gyventojas ir 63 metų kaunietė.

„Kovojame dėl jų gyvybės ir tikimės geriausio“, – vylėsi vedėjas.

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų I skyriuje šiuo metu gydoma 18 pacientų, kuriems įtariamas arba jau diagnozuotas gripas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir toliau didėja. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 31. 

Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėjo – registruoti 139 susirgimai 10 tūkst. gyventojų, savaite anksčiau šis rodiklis siekė 185,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

2017 metais tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 78,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis praėjusią savaitę registruotas Utenos apskrityje (98,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų), didžiausias – Telšių apskrityje (165,8).

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 219 asmenų, maždaug pusė visų sergančiųjų ligoninėse yra nepilnamečiai, iš jų 24 – iki dvejų metų. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios, keturiolika asmenų – Intensyviosios terapijos skyriuje.

Epidemija paskelbta 32 savivaldybėse iš 60-ies.