Buvo sveikas ir guvus
"Žygimantas buvo sveikas guvus dvejų metų berniukas. Vieną dieną jis dar bėgiojo lauke, o po pusantros paros jau teko rūpintis jo laidotuvėmis", – pradeda pasakoti G.Griškus. Tačiau pusamžio vyro balsas užlūžta – prireikia pauzės, kad galėtume kalbėtis toliau. Apie įvykius prieš vienuolika metų pasakoja Žygimanto tėtis. Mamai ir dabar per sunku.
Sūnaus mirtį skaudžiai primena nuotraukos, iš kurių žvelgia besišypsantis mažylis. Primena ir kiekvienas gimtadienis, jo mirties diena, Žygimanto bendraamžiai draugų ir kaimynų vaikai, tapę paaugliais.
2009 m. liepos 22 d. Žygimantui tapo lemtinga. Naktį berniukas pasijuto prastai: iki 39 laipsnių pakilo temperatūra, jis vėmė, viduriavo. Panaudojus paracetamolio žvakutę, laikinai pagerėjo – dvimetis užmigo. Ryte vėl ėmė kilti temperatūra. Žygimanto mama paskambino į tuometį Sargėnų sveikatos centrą, prie kurio šeima buvo prisirašiusi. Tačiau berniuko gydytoja atostogavo, todėl, jei būklė negerėtų, administratorė pasiūlė kreiptis nuo 15 val. pas pavaduojančią gydytoją. Karščiavimui tęsiantis, 12 val. mama paskambino greitosios pagalbos numeriu. Kaip vėliau, vykstant ikiteisminiam tyrimui, liudijo Žygimanto mama Greta Griškuvienė, greitoji vykti atsisakė. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos dispečerės liudijimu, tai esą nebuvo atsisakymas – tik pasiūlymas kreiptis į vaiko gydytoją.
Gediminas Griškus.
Įnešė ant rankų
Sulaukę 15 val., kai darbą tuometiniame Sargėnų sveikatos centre pradėjo berniuko gydytoją pavadavusi šeimos gydytoja Viltė Kaminskienė, tėvai su Žygimantu atvyko į apžiūrą. "Sūnus tuo metu jau buvo vangus. Jis nebepastovėjo ant kojų, apskritai vos pajudėjo. Į gydytojos kabinetą žmona jį įnešė ant rankų", – pasakojo G.Griškus. Tačiau, apžiūrėjusi berniuką, gydytoja V.Kaminskienė neskyrė kraujo ir šlapimo tyrimų. Diagnozę nustatė be jų – ūmus gastroenterokolitas, ir paskyrė simptominį gydymą: vartoti skysčių pusiausvyrą atkuriantį ryžių miltų su elektrolitais tirpalą ir paracetamolį.
Sūnus tuo metu jau buvo vangus. Jis nebepastovėjo ant kojų, apskritai vos pajudėjo. Į gydytojos kabinetą žmona jį įnešė ant rankų.
"Mums gydytoja paaiškino, kad tai greičiausiai rotavirusas, kad tai greitai praeis", – pasakojo berniuko tėtis. Kaip liudijo G.Griškus, gydytoja nesiūlė gultis į ligoninę, neišrašė siuntimo į kitą gydymo įstaigą – pasiūlė palaukti ryto ir, jei būklė negerėtų, kreiptis vėl.
Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V.Kaminskienė liudijo, kad ji buvo siūliusi mamai, vaiko būklei negerėjant, kviesti greitąją ir vežti berniuką į stacionarą. O kraujo ir šlapimo tyrimų esą neskyrusi todėl, kad vaikas sirgo tik pirmą parą.
Po apžiūros šeima grįžo namo. Išgėrus gydytojos skirtus vaistus, Žygimanto būklė šiek tiek pagerėjo. Po ilgo blaškymosi berniukas apie vidurnaktį užmigo. Apie 1 val. nakties šalia gulėjusi Žygimanto mama pastebėjo, kad sūnus neberodo jokių gyvybės ženklų. Tėvai bandė gaivinti mažylį, darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau veltui. Per 40 min. atvykusi greitoji pagalba konstatavo dvimečio mirtį.
Buvusį guvų dvimetį Žygimantą liga pasiglemžė per kiek daugiau nei parą.
Po Žygimanto mirties atlikus teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad berniukas mirė nuo visai kitos ligos – nepatikslinto pūlingo inkstų uždegimo. Tokį uždegimą diagnozuoti padeda šlapimo tyrimas – randamas padidėjęs leukocitų skaičius, gydymui skiriami antibiotikai.
Nustatė daug pažeidimų
Nuriję netekties skausmo ir kartėlio ašaras, Žygimanto tėvai negalėjo nuryti neteisybės jausmo.
Kankino abejonės, ar greitoji medicinos pagalba, šeimos gydytoja padarė viską, ką tokiu atveju galima padaryti. Kodėl iš karto nepaskyrė paprastų, tačiau daug pasakančių šlapimo ir kraujo tyrimų? Ir, jei berniukas į gydytojos kabinetą buvo įneštas vangus, kodėl iš karto neparašė siuntimo į ligoninę ar kitą gydymo įstaigą?
Ieškodamas teisybės, G.Griškus kreipėsi į teisėsaugą. Kauno rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti, ar medikai nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimas vėliau perduotas Kauno rajono apylinkės prokuratūrai.
Valstybinė medicininio audito inspekcija (VMAI) Sargėnų medicinos centre atliko paslaugų kokybės kontrolę. Jos išvadose surašyta daug nustatytų pažeidimų. Tarp jų tai, kad gydytoja nesudarė tyrimų plano, nepakankamai įvertino Žygimanto sveikatos būklę, diagnozei patikslinti neskyrė atlikti kraujo ir šlapimo tyrimų, nevertino berniuko širdies ir kvėpavimo sistemų būklės ir kt. Taip pat nustatyta, kad mažamečio mirtis nebuvo nagrinėta Sargėnų medicinos centre, tam tuometinis centro direktorius Raimondas Liekis nebuvo sudaręs įstaigos darbuotojų komisijos, nors privalėjo tai padaryti.
Gydė laiku ir tinkamai?
Vis dėlto VMAI išvadų tam, kad byla patektų į teismą, neužteko. Prokuratūros nurodymu buvo užsakyta atlikti deontologinę (gydymo, gydytojų klaidų – red. past.) ekspertizę. Pasak G.Griškaus, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo atliktos net penkios tokios Žygimanto mirties ekspertizės. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vėliau, gavus tėvų skundą, vėl atnaujintas. "Mes vis užginčydavome ekspertizės išvadas, nes į jas atlikusių komisijų sudėtį patekdavo tai V.Kaminskienės, tai R.Liekio pažįstami. Galiausiai buvo sudaryta penkta ekspertų komisija. Bet ir ji neįžvelgė jokios gydytojos kaltės, nors VMAI išvados priešingos", – stebėjosi G.Griškus.
Galutinėse deontologinės ekspertizės išvadose įvardijama visai kita Žygimanto mirties priežastis – staigios netikėtos mirties sindromas, esą tai patvirtina ir lavono tyrimo išvados. Ekspertų išvadoje taip pat pažymima, esą nei Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos neatvykimas, nei Sargėnų sveikatos centro medikų veiksmai ar sprendimai negalėjo daryti įtakos Ž.Griškaus sveikatos būklės pablogėjimui ir ligos baigčiai. "Konkrečiu atveju Ž.Griškui medicinos pagalba buvo suteikta laiku ir tinkamai", – tokią išvadą, remdamasi ekspertizės išvadomis, padarė Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Toma Laurinaitienė. Jos sprendimu ikiteisminis tyrimas, praėjus beveik dvejiems metams po berniuko mirties, buvo nutrauktas.
Vis dėlto matyti, kad ekspertizės išvadose, kuriomis rėmėsi prokurorė, visiškai nerašoma apie tai, kaip berniuko sveikatos būklė galėjo pagerėti, jei greitoji pagalba būtų atvykusi, nuvežusi jį į ligoninę ir ten jam būtų skirtas atitinkamas gydymas. Arba jei šeimos gydytoja iš karto būtų skyrusi šlapimo ir kraujo tyrimus, kuriuos atlikus, būtų skirtas atitinkamas gydymas.
Sargėnų sveikatos centras dabar veikia kaip klinikos "InMedica" padalinys. Čia tebedirba ir gydytoja V.Kaminskienė, ir gydytojas R.Liekis. Susisiekus su V.Kaminskiene telefonu, gydytoja sakė Žygimanto mirties nepamiršusi: "Kiekvienas gydytojas turi po kapelį. Tai yra žiauru, bet taip yra. Tokie atvejai palieka randus visam gyvenimui. Ar bet koks sunkesnis atvejis, ar panašus vaikas – iš karto iškyla prisiminimai. Aš po to atvejo ir verkiau, ir vaistus gėriau, ir dirbti negalėjau. Bet po kiek laiko vyresnės gydytojos pasakė: turi susiimti ir toliau gydyti žmones – tokia tavo profesija."
Pasiteiravus, ar gydytoja įžvelgia savo klaidą, V.Kaminskienė atsakė: "Galiu pasakyti tik tiek, kad aš visą laiką save analizuoju. Po to atvejo aš kitaip dirbu: pasidariau įtaresnė – tėvų kelis kartus perklausiu ir į kortelę viską pradėjau rašyti detaliau."
Esminė šios bylos prokurorinės kontrolės klaida buvo ta, kad priežastinio ryšio tarp medikų veiksmų ar neveikimo ir kilusių padarinių klausimas nėra ir negali būti medicinos ekspertizės tyrimo dalykas.
Dabar greitoji važiuotų
Į Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinę dabar nukreipiami visi skambučiai numeriu 112, susiję su grėsme sveikatai, ir numeriu 033 iš Kauno apskrities. Šios stoties direktorius Nerijus Mikelionis teigė, kad šiais laikais greitoji važiuotų pas vaiką, jei tėvai paskambinę pasakytų, kad jo temperatūra pakilusi, jis viduriuoja, vemia. "Pagal tokius nusiskundimus greitosios pagalbos ekipažas vyktų į iškvietimą. Ypač šaltuoju laikotarpiu, kai siautėja infekcinės ligos, kai didesnis meningokokinių infekcijų pavojus. Tačiau bet kuriuo sezonu egzistuoja algoritmas, kad pagal minėtus nusiskundimus greitoji į iškvietimą vyktų", – tvirtino N.Mikelionis.
Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimos medikų veikos ar neveikimo, galėjusio turėti įtakos mažamečio mirčiai, neatsakė į berniuko tėvų keliamus klausimus. Nei dėl medikų galimos atsakomybės, nei dėl berniuko mirties priežasties. "Viskas vyko prieš dešimt vienuolika metų. Tada nebuvo tokių atvejų, kad teismas nuteistų medikus, o dabar jau pasitaiko. Tiesa, Žygimanto atvejis net nebuvo svarstomas teisme", – atsiduso sūnų palaidojęs tėvas.
Kęstutis Jonaitis, advokatas:
Šioje byloje buvo gautos visiškai priešingos medicinos specialistų išvados dėl berniuko mirties priežasčių. Pradinėje tyrimo stadijoje, atliekant berniuko lavono teismo medicininį tyrimą, buvo nustatyta, kad mirties priežastis buvo nepatikslintas pūlingas inkstų uždegimas. Kartu Valstybinė medicininio audito inspekcija (VMAI), atlikusi savo tyrimą, konstatavo, kad berniukui UAB Sargėnų sveikatos centro šeimos medicinos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: gydytojai nesudarė tyrimų plano, nevertino širdies ir kvėpavimo sistemų būklės, neskyrė atlikti laboratorinių tyrimų (kraujo ir šlapimo), nediagnozavo šlapimo organų infekcijos, nuo kurios komplikacijų berniukas ir mirė. Taigi, jau pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo surinkta pakankamai duomenų apie galimus teisės aktų pažeidimus, lėmusius mažamečio berniuko mirtį.
Tolesnė prokurorų pozicija tapo daugiau nei keista: po nepalankaus medikams minėtų VMAI išvadų ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai nurodo atlikti teismo deontologines ekspertizes, kurių išvadose jau pateikiama nauja berniuko mirties priežastis – staigios netikėtos mirties sindromas. Nors prokurorų paskirti specialistai nenustatė ligos, kuri galėtų būti vertinama kaip mirties priežastis, tačiau kartu priėjo prie išvados, kad VŠĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos medikų neatvykimas nedarė įtakos ligos baigčiai, tarp VŠĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos ir UAB Sargėnų sveikatos centro medikų veiksmų ir berniuko mirties priežastinio ryšio nėra. Įdomu ir tai, kad prokurorų paskirti specialistai savo išvadose patvirtino, jog jokių įrašų, kad gydytojai įvertino berniuko širdies ir kvėpavimo sistemų būklę, nėra. Teisės aktai aiškiai nustato, kad šeimos gydytojas privalo paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus.
Mano giliu įsitikinimu, esminė šios bylos prokurorinės kontrolės klaida buvo ta, kad priežastinio ryšio tarp medikų veiksmų ar neveikimo ir kilusių padarinių klausimas nėra ir negali būti medicinos ekspertizės tyrimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija ir dėl tokio ryšio egzistavimo sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos duomenys, o ne ekspertai. Šiuo atveju prokurorė, konstatuodama priežastinio ryšio nebuvimą tarp medikų veiksmų ir berniuko mirties, pati ėmėsi vykdyti teisingumą dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Nesuprantama, kodėl prokurorai nematė pagrindo (o gal ir nenorėjo) bylą perduoti teismui spręsti, ar medikų veiksmuose yra padaryta nusikalstama veika. Tokia ikiteisminio tyrimo praktika, kai, byloje esant nepaneigtų duomenų dėl galimo medikų darbo aplaidumo, prokuroras pats imasi vykdyti teisingumą dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, o ikiteisminio tyrimo teisėjai palaiko tokią poziciją, negali būti toleruotina ir sektina.
Džiugu, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo precedentuose, tiek atsinaujinantis prokurorų korpusas pradeda atidžiau žiūrėti į tokias akivaizdžias prokurorinės kontrolės ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo klaidas.
Prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas:
Negaliu vertinti šių įvykių, nes nesu su jais susipažinęs. Negaliu vertinti nei ligos, nei jos padarinių. Galiu pasakyti tik tiek, kad per vienuolika metų daug kas pasikeitė.
Vaikai serga dažnai, temperatūra pakyla dažnai, bet kaip atpažinti tikrai sunkią jų būklę? Reikia žiūrėti, ar šio karščiavimo, šios ligos metu vaikas yra toks pats, kaip kitų ligų atvejais. Kalbant apie mažus vaikus ir kūdikius, tokio amžiaus sunkios būklės vaikas pasidaro vangus, mieguistas, atsisako valgyti, jo galūnės pasidaro šaltos. Apskritai dabar teikiant skubią pagalbą ir atliekant karščiuojančio vaiko klinikinį vertinimą, tiek daugelyje pasaulio šalių, tiek Lietuvoje vadovaujamasi vadinamuoju šviesoforo algoritmu. Vertinama tai, kaip vaikas reaguoja į aplinką, ar jis budrus, ar greitai pabunda, ar normaliai verkia, kokia jo odos spalva, ar dažnai kvėpuoja, ar atrodo, kad jam trūksta oro, ar jo širdies susitraukimų dažnis didelis, ar jis visiškai atsisako gerti. Be to, labai svarbus vaiko amžius. Ypač pavojingas kūdikių karščiavimas iki 3–6 mėnesių. Labai svarbus sąmonės vertinimas: ar vaikas vangus, mieguistas, ar ne.
Ir pagal tai skiriamos spalvos, atspindinčios rizikos laipsnį. Žalia – maža rizika, kai vaikui nebūdingas nė vienas iš mano minėtų simptomų. Geltona – vidutinė rizika. Ji nustatoma tada, kai vaikas, pavyzdžiui, yra blyškus, neadekvačiai reaguoja į aplinką, jo aktyvumas sumažėjęs, jis kvėpuoja dažniau, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, šaltos, tarsi marmurinės galūnės, vaikas atsisako valgyti. Arba viso to nėra, bet karščiuojančio vaiko amžius yra iki 3 mėnesių. Tada jis patenka į vidutinės rizikos grupę. Ir raudona – kai minėti simptomai yra žymiai labiau išreikšti. Vaikas išblyškęs, jo sąmonė sutrikusi, jis nereaguoja į aplinką, neįmanoma jo pažadinti, silpnai verkia, labai dažnas kvėpavimas ir jam užtikrinti reikia skirti papildomai deguonies, arba vaiko amžius yra iki 3 mėnesių. Kūdikiams iki 3 mėnesių karščiavimas yra labai pavojingas simptomas. Jau nekalbant apie atvejus, kai vaikas netenka sąmonės, išsivysto traukuliai, jis pradeda gausiai vemti ir panašiai.
Kartais gydytojui gali atrodyti, kad tam vaikui viskas gerai, jis tik truputį karščiuoja, bet kartais pačios mamos pasako: mano vaikas ne toks kaip visada. Blogiau žinda krūtį, miega, kai turėtų būdrauti, nenuraminamai verkia labai ilgą laiką ir pan. Tai yra simptomai, kurie, jeigu vaikas dar ir karščiuoja, tiek tėvams, tiek gydytojams turėtų sukelti nerimą. Dabar dėl COVID-19 yra sudėtinga kreiptis į šeimos gydytoją, bet greitoji medicinos pagalba į iškvietimus važiuoja, mūsų ir kitų ligoninių skubios pagalbos skyriai atviri.
