„Mano brolis buvo gamtos žmogus. Mėgo žvejybą, mišką. Mes labai džiaugiamės, kad galima pagaliau išbarstyti pelenus. Jis to labai norėjo“, – dalijosi Neringa, moteris, kuri atsisveikino su broliu išbarstydama šio pelenus į Nemuną.

Esą toks atsisveikinimas šiek tiek lengvesnis nei tradiciniai būdai.

„Gamtoje daug lengviau atsisveikinti. Tuo labiau, velionis pats to norėjo, tad paleisti jį lengviau. Ir visa ceremonija daug paprastesnė“, – pasakojo Neringa.

Šiemet Lietuvoje įteisintas pelenų barstymas vandenyse, kad žmonės nesavivaliautų ir pelenų nebarstytų bet kur.

Gamtoje daug lengviau atsisveikinti.

„Net iki įteisinimo žmonės tą darė. Susikūrė poreikis, tad nuspręsta pasižiūrėti, apibrėžti tam tikras ribas, kad viskas vyktų atsakingai“, – teigė aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.

Atsisveikinimo ceremonija išbarstant pelenus dažniausiai vyksta keliais etapais. Pirmiausia atsisveikinama gamtoje ar šarvojimo salėje. Vėliau iš laivo.

„Tai sprendžia tam tikras problemas, pavyzdžiui, kapinių vietos trūkumą. Po truputį, laikui bėgant, ši paslauga turėtų populiarėti“, – tvirtino „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.

Siekiant lengvesnio atsisveikinimo populiarėja ir gedulingi pietūs laivuose.

„Sulaukėm tokių užklausų su klausimu, ar galima išsinuomoti laivą. Tai netikėta, reiškia yra noras plaukti kartu ir atsisveikinti su artimuoju. O laivas didelis, tad apačioje žmonės gali pasidaryti paminėjimą prie arbatos“, – pasakojo „Birštono kruizo“ vadovas Mindaugas Žiedelis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Laidojimas pigiau

Įprastas laidojimas vidutiniškai kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Pelenus išbarstyti gerokai pigiau.

„Tokia paslauga kainuotų panašiai kaip tradicinis laidojimas, tik žmogus sutaupytų laidojimo vietai, duobės iškasimui skirtus pinigus“, – skaičiavo K. Jancevičiūtė.

Tiesa, pelenų barstyti bet kur negalima.

„Mirusiųjų pelenus galima išbarstyti jūroje ir upėse. Jūroje – ne arčiau kaip 5 m nuo kranto. Negalima to daryti urbanizuotose vietovėse. Jeigu šalia miestas, ten įrengti paplūdimiai, jei ten gyvena, renkasi pasivaikščioti miestiečiai, ten pelenus barstyti draudžiama“, – aiškino A. Žilinskienė.

Kremavimo paslauga Lietuvoje sparčiai populiarėja.

„Jau kelintą mėnesį 65 proc. Tas skaičius kremavimo vis auga, nežinia, kiek jis dar augs“, – sakė „Kapinių priežiūros“ vadovas Ričardas Čėsna.

Tačiau masiškai barstant pelenus, kaip daroma užsienyje, bene nebelieka gyvosios gamtos.

„Viskas ten yra išdegę“, – dalijosi patirtimi R. Čėsna.

Tuo tarpu aplinkosaugininkai ramina, kad žalos nei gyvūnams, nei augalams vandenyje padaroma nebus.

„Tai nėra dideli kiekiai ir tikrai nekenksminga. Barstoma nedidelė dalelė tų pelenų“, – tvirtino A. Žilinskienė.

Už tokį grupės parlamentarų iš įvairių frakcijų projektą šią savaitę po pateikimo procedūros balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 23 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Autorių teigimu, pataisą paskatino inicijuoti dažnėjantys atvejai, kai pažeidžiant teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje: paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose.

„Nesant galimybės išpilti mirusiojo pelenus atsakingai, saugiai jūroje, upėje ar neurbanizuotoje vietovėje, sudaro sąlygas neteisėtai tai atlikti pasirinktose vietose“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitime numatyta, kad mirusiųjų pelenai išbarstomi ne arčiau kaip penki kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus.

„Šiuo metu pagal įstatymą yra trys galimybės laidoti kremuotus palaikus, tai yra laidojimas palaidojant kape, tada yra galimybė pelenus laikyti ir saugoti kolumbariume ir trečias būdas – pelenus išbarstyti kapinėse tam skirtose vietose“, – teigė projektą pateikęs socialdemokratas Linas Jonauskas.

Anot jo, miškuose, paupiuose, prie jūros, saugomose teritorijose kasmet randama plastikinių žetonų, kurie išduodami atiduodant mirusiųjų pelenus, tai rodo, jog nepaisant draudimo, pelenai buvo išbarstyti.

Demokratų frakcijos narys Kęstutis Mažeika abejojo, kaip pavyks sukontroliuoti, jog pelenai buvo išbarstyti jūroje, o ne pakrantėje.

„Žinome, jūros srovės, bangos tą žetoną gali ir iš 10 kilometrų atplukdyti ir išmesi į krantą ir jį kas nors ras. Ir kaip tada nustatysime, ar tai buvo 5 kilometrai, ar 5 metrai išberti tie pelenai, ar nuo tilto Palangoje, kas yra turbūt logiškiausia ir turbūt kas ir vyksta daugiausiai, jeigu kalbame apie jūrą, nes ten gali šeima nueiti, arba šeimos nariai ir išberti tuos pelenus savo siaurame rate. Kaip tai užfiksuoti, turbūt klausimas“, – teigė jis.

Seimo narys siūlė ministro įsakymu konkrečiau reglamentuoti vietas, kur būtų galima barstyti pelenus, ir galbūt nebedėti žetonų į urnas.

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tokioms Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms, kurias pateikė Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.

Po svarstymo komitetuose į Seimo posėdių salę projektas turėtų sugrįžti gegužės 26 d.

Tikimasi, kad suteikus alternatyvias galimybes išbarstyti mirusiojo pelenus jūroje bei upėse, bus išvengta neteisėto pelenų išbarstymo viešosiose vietose.

Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, kad „kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus“.

Anot L. Jonausko, vis dažnėja atvejai, kai norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje, pavyzdžiui, paplūdimyje, miškuose. Kartais lankytinose vietose, pliažuose gyventojai randa pelenus, mirusįjį po kremavimo identifikuojančius žetonus, palaikams laikyti skirtas kapsules.

„Šiuo metu yra neaiškus reglamentavimas, dėl to trikdomi poilsiautojai. Priėmus įstatymo pataisas, bus daugiau tvarkos“, – mano L. Jonauskas.

Kai kurie parlamentarai siūlė spręsti problemą ne įstatymais, o ministerijos lygmeniu.

Šiuo metu Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.

Ar nepakenks vandenims?

Jau anksčiau buvo teigta, kad 18 Seimo narių yra pateikę siūlymą leisti Baltijos jūroje artimiesiems susiorganizuoti ir išbarstyti mirusiųjų žmonių pelenus. Bet toks barstymas turėtų būti ne arčiau kaip penki kilometrai iki kranto, kad nekeltų kokių nors nemalonių asociacijų paplūdimiuose esantiems žmonėms.

Taip pat buvo numatyta, kad mirusiojo pelenus būtų leista barstyti ir į upes, neurbanizuotose teritorijose.

Siūloma nauja pelenų išbarstymo tvarka užkliuvo Seimo teisės departamento teisininkams.

„Kodėl siūloma nustatyti galimybę barstyti pelenus tik vandens telkiniuose ir tik tam tikruose vandens telkiniuose – Baltijos jūroje ir upėse“, – klausė Seimo teisininkai.

Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis priėmė nuostatą, kad pelenų barstymas į vandenį turi būti įvertintas ir aplinkosauginiu požiūriu – ar jis nedarys poveikio vandens telkiniams, kuriuose siūloma barstyti pelenus? Nurodyta, kad dėl pelenų barstymo į vandens telkinius dar turi vykti diskusija, dėl to turinti pasisakyti ir Vyriausybė.

Gražiausios laidojimo vietos

Suomijoje galima pamatyti įrengtas specialias vietas pelenams barstyti prie įlankų. Viena tokių yra Kotkoje, Katarina parke prie Kaapeli iškyšulio. Vieta ne kokia nors nuošali, o priešais Kotkos uostą. Visai šalia yra Katarina gyvenvietė, prie jos bent pora marinų.

Prie Kaapeli kyšulio pakrantėje į iš akmenų suformuotoje nedidelėje salelėje įrengta aikštelė, joje pastatytas laivo inkaras. Į salelę veda metalinis tiltelis.

Simboliška, kad palaikai į vandenį išbarstomi šalia inkaro. Čia, išberiant juos, galbūt, sakomos ir kalbos.

Būti toje vietoje nėra jauku, kai žinai, jog tai dalies žmonių paskutinio poilsio vieta. Šioje vietoje lankosi suomių šeimos su vaikais. Galbūt toje vietoje prisimenami iškeliavę tėvai, seneliai? Galbūt taip nuo mažumės vaikams diegiama pagarba jiems? O gal ateinama į tą vietą tiesiog šiaip jos aplankyti, kaip grąžų gamtos kampelį.

Panašių vietų, kur mirusiųjų pelenai beriami į vandenį, pasaulyje yra ir daugiau. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius teigė, jog jam bene labiausiai žinoma tokia vieta yra Argentinoje, prie Montevidėjo uosto ant La Kote uolos skardžio.

Vieniems galima, kitiems – ne

Įprasta, kad žmonių, kurie buvo pareiškę valią „iškeliauti į jūrą“, pelenų išbarstymo vietos yra ne kur nors užkampyje, o gražioje vietoje.

Sunku įsivaizduoti, kur tokia vieta galėtų būti Lietuvos pajūryje. Gal kur nors Kopgalyje? Gal prie Olando Kepurės? Gal kur nors prie Palangos ar Šventosios?

Čia tik teorinis pasvarstymas, nes jau girdisi pasipiktinusiųjų balsai, kad Lietuvoje turime vos šimtą kilometrų pajūrio, todėl nereikia jo užteršti dar ir pelenais. Tam tikros rizikos būtų, kad pelenams išbarstyti specialiai paskirta vieta prie jūros gali virsti maldų, kryžių vieta su nuolat degančiomis žvakutėmis.

Lietuvoje kol kas net nesiūloma, kad tokia vieta būtų kur nors pajūryje. Numatyta nuostata, kad jūroje tai negalėtų būti arčiau nei 5 kilometrai iki kranto. Jei ir būtų leista pilti mirusiųjų pelenus į jūrą, galbūt tam turėtų būti skirta viena ar kelios vietos – įvertintos srovės, jūros aplinka.

Kur pelenų barstymo vietos galėtų būti prie upių? Išeitų, kad bet kur – atvažiavai ir išpylei į upę.

Įprasta, kad civilizuotame pasaulyje paskutinei mirusiojo valiai įvykdyti, kai jis išreiškia norą būti palaidotas, tarkim, jūroje, yra numatomos aiškios sąlygos. Ir neturi būti taip, kaip Lietuvoje yra įprasta. Vienų pelenai, nors teoriškai ir negalima, išbarstomi į jūrą, o kitų ne, nors tie, kuriems neleidžiama gal netgi ir vertingesni būtų susilieti su jūros erdve? Galbūt jie jūroms ir vandenynams atidavė didesnę dalį savo gyvenimo?

Vienose Šanchajaus kapinėse iš mirusiųjų pelenų pradėti gaminti papuošalai.

Kaip praneša LNK, tikimasi, kad tai padės sutaupyti laidojimui naudojamos žemės.

Papuošalai gaminami išgaunant "gyvybės kristalus".

Naujieji kapai užima vos 55 kv.metrus, tačiau juose amžinojo poilsio atgulti gali net 8 tūkst. mirusiųjų.