Miškininkai prašo pajūrio poilsiautojų ypatingo dėmesio ir atsakingumo lankantis Kuršių nerijoje – vienoje miškingiausių šalies teritorijų, priskirtų aukščiausiam gaisrų rizikos laipsniui.

Gaisrai Juodkrantės girininkijoje kilo apie 13–14 valandą.

„Visur buvo žemutiniai gaisrai, degė miško paklotė. Urėdijos miškininkų ir ugniagesių bendrų pastangų dėka pavyko greitai lokalizuoti gaisrus ir jie neišplito. Pavojus buvo dėl pakankamai stipraus vėjo. Įtariame tyčinius padegimus, kaip matyti iš nuotraukų, gaisro židiniai net nespėjo susijungti“, – sako VMU Kretingos regioninio padalinio miškininkas Sigitas Kupšys.

Pastaruoju metu, šalyje vyraujant sausrai ir trečdalyje Lietuvos teritorijos pasiekus aukščiausią gaisringumo klasę, miškininkai prašo visuomenės būti atsakingais, vengti lankytis miškuose, susilaikyti nuo laužų kūrimo net ir įrengtose laužavietėse.

Būtent neatsargus poilsiautojų elgesys yra dažniausia miško gaisrų priežastis.

Kuršių nerija – viena miškingiausių teritorijų Lietuvoje. Miškai dengia apie 73 proc. sausumos, vyrauja spygliuočių miškai.

Daugiausiai (virš 80 proc.) miško gaisrų kyla gausiai lankomuose miškuose esančiuose tarp Smiltynės ir Alksnynės.

„Nuo antradienio popietės per vadinamąjį Landiraso gaisrą išdegė dar 6 tūkst. ha pušyno, todėl teko evakuoti apie 3 800 žmonių“, – sakoma Žirondos regiono pareigūnų pranešime.

Pasak prefektūros, „gaisras yra itin smarkus ir išplito į piečiau esantį Landų departamentą“, kur yra regioninis parkas „Landes de Gascogne“.

Pakrantės vietovėje, į kurią vasarą plūsta didžiulės turistų minios, niekas nenukentėjo, tačiau netoli Belen Beljė kaimo buvo sunaikinta 16 namų.

Prefektūra įspėjo, kad gaisras artėja prie greitkelio A63 – svarbios arterijos, jungiančios Bordo su Ispanija.

Greičio apribojimai greitkelyje buvo sumažinti iki 90 km per val. tam atvejui, jei dūmai pradėtų riboti matomumą. Jeigu gaisras dar labiau sustiprėtų, magistralė gali būti visiškai uždaryta.

Liepą įsiplieskęs Landiraso gaisras buvo didžiausias iš kelių, šiemet siautėjusių pietvakarių Prancūzijoje, kamuojamoje rekordinės sausros ir virtinės karščio bangų.

Kai kuriuos gaisrus sukėlė padegėjai, todėl pareigūnai iš pradžių įtarė, kad ir Landiraso gaisras kilo dėl nusikalstamos veikos. Vėliau policija paleido sulaikytą įtariamąjį, nes pritrūko įrodymų.

Įvykio vietoje dirba apie 500 ugniagesių, jiems padeda vandenį pilantys lėktuvai.

Landiraso gaisras ir antras didelis gaisras netoli Arkašono išdegino iš viso 21 tūkst. hektarų ploto ir privertė evakuoti daugiau kaip 36 tūkst. žmonių, kol buvo suvaldyti, bet ne visiškai užgesinti.

Tuo metu Vakarų Prancūzijoje netoli Anžė ir Le Mano nuo pirmadienio kilęs miško gaisras išdegino 1,2 tūkst. hektarų, stichiją stengiasi lokalizuoti beveik 400 ugniagesių.

Regioninis gaisrų gesinimo koordinavimo centras pareiškė įtariantis, kad už kai kuriuos „neįtikėtinus gaisro protrūkius“ atsakingi padegėjai.

Didžiausią žalą Ispanijoje patyrė šiaurės vakarinė Samoros provincija, kur ugnis nusiaubė didesnę nei 30 tūkst. ha teritoriją, informavo regiono tarnybos.

Tuo metu Vokietijos pareigūnai pranešė, kad trijų netoli Berlyno esančių kaimų gyventojams liepta palikti namus dėl sekmadienį artėjusio gaisro.

Pasak ispanų pareigūnų, po tris dienas tvyrojusio karščio, stipraus vėjo ir mažos drėgmės, sekmadienio rytą termometrų stulpeliai šiek tiek smuktelėjo. Tai leido apie 650 ugniagesių ir vandenį pilantiems lėktuvams nustatyti perimetrą aplink gaisrą, kilusį Samoros Kulebros kalnuose.

Tarnybos perspėjo, jog vis dar yra grėsmė, kad nepalanki orų kaita gali vėl pakurstyti gaisrą, dėl kurio buvo evakuota 18 kaimų.

Ispanijoje, kur daugelį rajonų birželį kamavo rekordiniai karščiai, paskelbtas intensyvių gaisrų protrūkio pavojus. Ekspertai neįprastai karštą Europai laikotarpį sieja su klimato kaita. Visą praėjusią savaitę daugelyje Ispanijos miestų termometrų stulpeliai buvo pakilę virš 40 laipsnių – tokios temperatūros paprastai fiksuojamos rugpjūtį.

Šiemet šalyje iškrito mažai kritulių ir pūtė gūsingas vėjas, todėl susidarė palankios sąlygos gaisrams kilti.

Pasak tarnybų, nepastovios krypties vėjas, kurio greitis siekė 70 km per val., taip pat prie 40 laipsnių ribos artėjusi temperatūra, labai apsunkino ugniagesių darbą.

„Ugnis sugebėjo pereiti maždaug 500 metrų pločio rezervuarą ir pasiekti kitą krantą – įsivaizduokite, su kokiais sunkumais susidūrėme“, – ispanų valstybinei televizijai TVE sakė Kastilijos ir Leono regiono pareigūnas Juanas Suarezas-Quinonesas (Chuanas Suaresas Kvinjonesas).

Tarnybų duomenimis, gamtinis gaisras Samoroje kilo dėl žaibo iškrovos per audrą. Dėl plintančių liepsnų šeštadienį buvo nutrauktas greitųjų traukinių eismas iš Madrido į Ispanijos šiaurės vakarus. Susisiekimas buvo atnaujintas sekmadienio rytą.

Samoroje, Navaroje ir Leridoje kariuomenė dislokavo gaisro gesinimo padalinių.

Pranešimų apie žuvusiuosius negauta, tačiau liepsnos pasiekė kai kurių Samoros ir Navaros kaimų pakraščius. Automobilių keleivių nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip liepsnos laižo pakeles. Kituose kaimuose gyventojai su neviltimi stebėjo, kaip nuo netoliese esančių kalvų kyla juodi dūmai.

Navaros centrinėse ir šiaurinėse dalyse valdžia atsargumo dėlei evakavo apie 15 kaimelių, pasirodžius prognozėms, kad aukšta oro temperatūra šiose vietovėse laikysis iki trečiadienio.

Be to, ūkininkų paprašyta nenaudoti sunkiosios technikos, galinčios netyčia sukelti gaisrą.

„Padėtis lieka kebli. Dėl itin aukštos temperatūros ir stipraus vėjo turime įvairių aktyvių gaisrų“, – televizijai TVE sakė Navaros regiono viceprezidentas Javieras Remirezas (Chavjeras Remiresas).

Anot jo, kai kurių kaimų apylinkėse nukentėjo keli pastatai.

Pareigūnai nurodė, kad iš Navaros gyvūnų parko teko perkelti dalį laukinių gyvūnų į bulių ringą.

Gamtinių gaisrų taip pat kilo trijuose šiaurės rytiniuose Katalonijos rajonuose: Leridoje, Taragonoje ir kiek piečiau Barselonos esančiame Garafe.

Anot ugniagesių, Leridoje išdegė 2,7 tūkst. ha teritorija, o per pastarąją savaitę vien tik Katalonijoje buvo gesinama daugiau kaip 200 įvairių gaisrų.

Liepsnų siautėjimas Vokietijoje

Pastarosiomis dienomis Vokietijoje taip pat fiksuota virtinė gamtinių gaisrų, kilusių dėl didelio karščio ir negausių kritulių. Šalies nacionalinė meteorologijos agentūra pranešė, kad sekmadienį rytiniuose Drezdeno ir Kotbuso miestuose termometrų stulpeliai rodė 39,2 laipsnio.

Stiprus vėjas pakurstė gaisrą netoli Trojenbryceno miestelio, esančio maždaug už 50 km į pietvakarius nuo Berlyno – taigi, vietos valdžia sekmadienį liepė evakuoti tris kaimus.

Apie 600 žmonių Fronsdorfe, Tyfenbrunene ir Klausdorfe buvo liepta nedelsiant evakuotis į bendruomenės centrą.

„Tai ne pratybos“, – tviteryje parašė miestelių pareigūnai.

Gesinti gaisro, taip pat paveikusio buvusį karinių mokymų poligoną, kaip žinia, nusėtą šaudmenimis, buvo mobilizuota per 1,4 tūkst. ugniagesių, karių ir civilinės gynybos ekspertų.

Pareigūnai išreiškė viltį, kad vėlai sekmadienį iš vakarų artėjusi audra padės suvaldyti liepsnas.

Socialiniuose tinkluose ir Turkijos televizijos paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip gelbėtojai iš sraigtasparnių pila liepsnos plitimą slopinančių medžiagų ant degančių pastatų ir laukų pajūryje įsikūrusiame Manavgate ir jo apylinkėse.

„Tai neįtikėtinai prastas reginys“, – televizijai „CNN Turk“ komentavo Manavgato meras Sukru Sozenas (Šiukriu Siozenas).

Vietos pareigūnai pranešė, kad buvo evakuoti keturi miesto rajonai ir kad gaisras yra iš dalies suvaldytas.

Lieka neaišku, kiek žmonių buvo paveikti, tačiau televizija NTV nurodė, jog vienoje miesto dalyje sudegė 20 pastatų, kur gyveno apie 500 žmonių.

Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra paneigė pradinius pranešimus, kad atsargumo sumetimais buvo evakuota vietos ligoninė.

Tirštų juodų dūmų kamuoliai kilo į padangę maždaug už 75 km į rytus nuo Turkijos kurortinio miesto Antalijos.

Pakrantės regionas aplink Antaliją yra mėgstama turistų europiečių, ypač rusų ir Rytų Europos gyventojų, vasaros atostogų vieta.

Antalijos meras Muhittinas Bocekas (Muchitinas Biodžekas) patikino, kad gaisras nekelia jokio pavojaus šiam kurortui.

„Laimei, neužfiksavome jokio gyvybės praradimo“, – sakė jis televizijai NTV ir pridūrė, jog liepsnos, regis, įsiplieskė iškart keturiose vietovėse.

„Tai galėtų reikšti padegimą, tačiau šiuo metu apie tai neturime aiškios informacijos“, – pažymėjo M. Bocekas.

Žemės ūkio ministras Bekiras Pakdemirli (Bekiras Pakdemirlis) savo ruožtu patvirtino, kad gaisrai kilo keturiose vietose, bet pabrėžė, kad dar negalima pasakyti, dėl ko įsiplieskė liepsnos.

Jis pridūrė, jog ugnį kursto vėjai, kurių greitis siekia iki 50 km per valandą.

„Dabar mūsų darbas yra gesinti gaisrą, – televizijos eteryje pareiškė ministras. – Bus atliktas tyrimas, o priežastys bus nustatytos vėliau.“

Ugnies žiedas apsupo 11 gyvenviečių, toliau gesinami 64 gaisrai.

„Gaisrai per parą išplito [į dar] beveik 10 tūkst. hektarų. Ugnies rate atsidūrė 11 gyvenviečių, taip pat ir visai netoli [srities administracinio centro] Severodonecko... Ugnis apgadino kelias dešimtis namų ir visuomeninių pastatų“, – sakoma srities administracijos pranešime.

Jame nurodoma, kad iki ketvirtadienio ryto Luhansko srityje užfiksuoti 146 gaisrai, kurių 82 likviduoti, o 64 – toliau gesinami.

„Tiesiog atvykite į Kalifornijos valstiją – įsitikinkite savo akimis“, – gubernatorius sakė žurnalistams, stovėdamas ant išdegusio kalno.

Gaisrai Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose siaučia jau tris savaites. Jiems plisti padeda vėjas ir rekordinis karštis. Ugnis išdegino milijonus akrų žemės, sunaikino tūkstančius namų ir pražudė mažiausiai 25 žmones.

Penktadienį Oregono gubernatorė Kate Brown sakė, kad vien jos valstijoje be žinios dingo dešimtys žmonių.

Pastarosiomis savaitėmis JAV vakarų pakrantėje išdegė 4,5 mln. akrų žemės plotas – maždaug tokio dydžio yra Velsas ar Konektikuto valstija.

Nors orų prognozės teikia vilties dėl atokvėpio artimiausiomis dienomis, tikrąjį žalos, kurią padarė dešimtys didelių gaisrų, kilusių Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose, mastą įvertinti vis dar sunku.

Šią savaitę buvo patvirtinta 16 mirčių, o dideli teritorijų plotai vis dar yra atskirti ugnies.

„Rengiamės masinio mirtino incidento padariniams, spręsdami iš to, ką žinome ir kiek pastatų buvo sunaikinta“, – penktadienį perspėjo Oregono ekstremaliųjų situacijų valdymo biuro direktorius Andrew Phelpsas (Endrius Felpsas).

Pasak laikraščio „The Washington Post“, Oregonas apibrėžia „masinį mirtiną incidentą“ kaip įvykį, lemiantį tiek mirčių ir tokią žalą, kurių padarinių neįmanoma panaikinti įprastais asmens ar bendruomenės ištekliais.

„Manome, kad [mirčių] skaičius gali išaugti, kai grįšime į liepsnos nuniokotas vietoves, o dūmai, akivaizdu, jau pradeda sklaidytis“, – perspėjo Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas (Gevinas Niusomas), apsilankęs išdegusiame miške netoli siaučiančio „Kompleksinio šiaurės gaisro“.

Patvirtintais duomenimis, Bjuto apygardoje, kur šią savaitę dėl stiprių ir sausų vėjų bei aukštos oro temperatūros gaisrai greitai judėjo Orovilio miesto link, žuvo dešimt žmonių.

Kaimyninėje Oregono valstijoje, kur išdegė 400 tūkst. kvadratinių kilometrų plotas bei žuvo trys žmonės, o dar dešimtys yra dingę, daugiau nei 40 000 gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o apie pusė milijono buvo įspėti apie evakuaciją, spaudos konferencijoje pranešė gubernatorė Kate Brown (Keit Broun), patikslindama ankstesnius didesnius pareigūnų skelbtus duomenis.

„Dėl gaisrų dingusiais laikomi dešimtys žmonių“, – pažymėjo gubernatorė.

Nors orų prognozė teikia vilties, G. Newsomas niūriai kalbėjo apie Kalifornijos ateitį.

„Tai prakeikta ekstremali klimato situacija. Tai realu ir tai vyksta“, – pareiškė jis interviu televizijos kanalams, kai vertino padarytą žalą.

Jis pridūrė: „Kalifornija, žmonės ,– tai Amerika ateityje. Tai, ką mes patiriame dabar, patirs ir bendruomenės visose Jungtinėse Amerikos Valstijose, nebent imsimės drauge spręsti klimato kaitos problemą, nebent atsisakysime visų tų nesąmonių, kurias skleidžia labai nedidelė žmonių grupė.“

„Netekę žado“

Kalifornijos šiaurės vakaruose siaučiantis „Kompleksinis rugpjūčio gaisras“ susijungus daugeliui mažesnių gaisrų ketvirtadienį tapo didžiausiu gaisru valstijoje per visą stebėjimų istoriją. Ugnis apėmė apie 300 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Tačiau tai tik vienas iš maždaug 100 didelių gaisrų Vakarų pakrantėje.

„Šiuo metu esame netekę žado“, – laikraščiui „San Francisco Chronicle“ kalbėjo gyventojas Bobbie Zedakeris (Bobis Zideikeris), DNR tyrimui parodžius, jog jo pradingęs 16 metų sūnėnas tapo „Šiaurės kompleksinio gaisro“ auka.

Dar du žmonės žuvo netoli Hapi Kempo kaimo bendruomenės, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Kalifornijos miškininkystės ir priešgaisrinės apsaugos departamento atstovė.

Visgi kalnuotame Kalifornijos centriniame regione, netoli vietos, kur siaučia vadinamasis Kriko gaisras, kai kurie indėnų bendruomenės nariai, nepaisydami evakuacijos nurodymų, atsisakė palikti savo namus.

Didžiuliai miškų gaisrai tampa vis dažnesni. Pasaulio meteorologijos organizacija nurodo, kad penkeri metai iki 2019-ųjų buvo beprecedenčiai kalbant apie gaisrus, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Dėl klimato kaitos stiprėja sausros, daugelyje regionų sukuriančios idealias sąlygas plisti nevaldomiems gaisrams, kurie padaro neregėto masto materialinių nuostolių ir žalos aplinkai.

Kalifornijoje šiemet jau išdegė daugiau kaip 1,25 mln. kvadratinių kilometrų plotas – tai metinis rekordas.

Gaisrų sezonas regione tęsis dar beveik keturis mėnesius.

Kalifornijoje šiuo metu tvyro labai didelis karštis, o daugumą gaisrų, kaip pranešama, sukėlė žaibai. Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas paskelbė nepaprastąją padėtį.

Didžiausia grėsmė kyla Vakavilio miestui, esančiam tarp San Francisko ir Sakramento, turinčiam apie 100 000 gyventojų.

„Iš tiesų svarbu, kuo greičiau sureaguoti ir būtent patekti į gaisro židinį, ką geriausiai ir žino patys miškininkai. Atsižvelgiant į tą specifiką, įsigyti šie specifinius poreikius atitinkantys automobiliai“, – pirmadienį per automobilių pristatymą Kaune kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Miškininkų įsigyti „Isuzu D-MAX Space cab“ automobiliai aprūpinti gaisrų gesinimo įranga, galinčia gabenti 300 litrų vandens. Su tiek vandens galima užgesinti apie 20 arų plotą. Jie turi universalius švirkštus, skirtus gesinti skirtingiems gaisrams.

Skirti pirminiam gesinimui

Nors, pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Sauliaus Greičiaus, šių automobilių talpa yra apie dešimt kartų mažesnė nei įprastos ugniagesių autocisternos, jie gali būti veiksmingai panaudoti gesinant nedidelius, dar neišplitusius gaisrus.

„Kai dega ne keli hektarai, bet kada kažkas paliko neužgesintą laužavietę ir plinta paklotės degimas, nedideliam židiniui užgesinti, tas pajėgumas yra pakankamas“, – sakė jis.

Šie automobiliai, miškininkų teigimu, yra manevringesni ir gali greičiau bei lengviau pasiekti nuošalesnes vietoves.

Iš tiesų svarbu, kuo greičiau sureaguoti ir būtent patekti į gaisro židinį, ką geriausiai ir žino patys miškininkai.

„Miškų gaisrų gesinimas turi tą specifiką, kad gaisras miške neturi gatvės pavadinimo ir namo numerio, todėl vietos aptikimas ir privažiavimas yra pakankamai komplikuotas. Dėl to miškininkai, kurie žino visas kvartalines linijas, visus keliukus, kurie turi stebėjimo sistemą, be abejo, gali patys pirmi ne tik pastebėti gaisrą, bet ir, jei pradeda laiku gesinti, neleidžia tam gaisro židiniui išsiplėsti“, – teigė S. Greičius.

Pasak jo, kuo greičiau į gaisrą sureaguojama, tuo mažesnės padaroma žala.

„Šiuo atveju labai svarbus yra greitas sureagavimo laikas“, – pabrėžė jis.

Gaisrų problema tampa vis opesnė

Pasak Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, keičiantis klimatui ir dažnėjant sausroms, gaisrų pavojus miškuose tampa ypač aktuali problema.

„Šylant klimatui, pastebėjome jau 2019 metais, kad gaisrų daugėja, jų plotas nemažėja“, – kalbėjo jis.

„Vasaros darosi sausesnės ir net ne šiltesnės, o karštesnės, gaisrų pavojus natūraliai kyla“, – kalbėjo V. Kaubrė.

Jo duomenimis, pernai miškuose kilo dvigubai daugiau gaisrų nei ankstesniais metais.

„Palyginti su 2018 metais, įvykusių miško gaisrų kiekis daugėjo dvigubai. Tai tikrai kelia nerimą miškininkams, ugniagesiams – taip pat“, – sakė jis.

Dažniausia gaisrų problema – neatsakinga žmonių veikla miškuose ar deginant žolę.

Vis dėlto, pasak S. Greičiaus, šiuo metu ugniagesių ir miškininkų turima technika yra pakankama suvaldyti visus kylančius gaisrus.

Į miškininkų priešgaisrinę techniką investuos 20 mln. eurų

Šie automobiliai kainavo 751,4 tūkst. eurų, tam pasitelktos Europos Sąjungos fondų lėšos. Pasak K. Mažeikos, šiuo metu vykdomas dar vienas viešasis pirkimas gaisrų gesinimo technikai įsigyti.

„Antru etapu bus perkama dar 11 didelių automobilių, tai visi automobiliai turės atnaujintus ir didžiuosius gaisrų gesinimo įrenginius“, – sakė ministras.

Bendra šių dviejų pirkimų vertė – apie 20 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarys didieji automobiliai.

Pasak K. Mažeikos, naujieji automobiliai galės būti pasitelkiami ir greitam reagavimui į nutolusiose vietovėse ne miškuose įvykusius gaisrus, tokiu būdu padedant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Antara“.

„Iki šiol dėl oro sąlygų atšaukti 33 skrydžiai, - pareiškė oro uosto atstovas. – Mes tikimės, kad palis, ir dūmai išsisklaidys“.

Anksčiau pirmadienį buvo pranešta, kad Riau provincijoje dėl miško gaisrų įvedama nepaprastoji padėtis.

Indonezijos valdžia nusiuntė daugiau kaip 14 tūkstančių žmonių gesinti gaisrų, transporto aviacija kasdien skraido virš salų, purkšdama specialius reagentus krituliams sukelti. Dūmai tvyro ir daugelyje Malaizijos rajonų, kur praėjusią savaitę mokyklose buvo nutrauktos pamokos. Ekologinė situacija pablogėjo ir Singapūre, kur oro taršos indeksas viršijo padalą „nesveikas“.