Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiai dienai buvo paruošę apie 400 tūkst. eglės, pušies, ąžuolo, beržo ir kitų rūšių medžių sodmenų, kuriais buvo apsodinta bemaž 100 hektarų miško.

„Nacionalinis miškasodis 2019“ – tai jau kelerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.

„Ačiū kiekvienam suradusiam laiko ir skyrusiam jį miškui. Tikiu, kad visi sodinę medelius jau po kelių metų pasidžiaugs, kad ir jų dėka Lietuvoje ošia miškas. Daug pasodinome, buvo puikus oras, smagi nuotaika, prasmingas bendras darbas, dabar reikia tik lietaus“, – sako  Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Miško sodmenys atrodo gležni, tačiau atsparūs sausrai, mat prieš sodinimą jų šaknys yra apdorojamos specialiu geliu, ilgai išsaugančiu drėgmę. Todėl miškininkai neabejoja darbo rezultatais, nors kaip ir kiekvienas laukia žemę gaivinančio lietaus.

To paties miškui linkėjo ir gausus būrys „Nacionalinio miškasodžio“ dalyvių. Pirmą, bet ne paskutinį, kartą medžius sodinusi moksleivė Greta sakė maniusi, jog miško sodinimas daug paprastesnis, nesitikėjusi, kad reikia tiek kruopštumo ir preciziškumo visus sodmenis pasodinti vienodais tarpais. Ji sakė, gyvenanti netoli ir stebės, kaip miškas auga.

„Nacionaliniame miškasodyje 2019“ dalyvavo vaikai ir suaugusieji, moksleiviai, kariai, policijos pareigūnai, šauliai, aplinkosaugininkai, užsienio ambasadų, ministerijų, savivaldybių, kitų įmonių ir organizacijų atstovai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai džiaugiasi bendru darbu vardan to, kad Lietuvoje visada oštų miškas, kad miške visiems būtų gera.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.

Penktadienį Panevėžio medelyne atidaromame didžiausiame ir moderniausiame miško sodmenų auginimo komplekse Lietuvoje bus pristatytos pažangios sėjinukų sėjimo ir auginimo technologijos. Lietuva pagal turimus medelynus buvo atsilikusi nuo ES šalių, o dabar sparčiu žingsniu jas vejasi: šalyje toks medelynas bus jau antras.

Lietuvoje pamažu prigyja naujos sėjimo technologijos, medelių auginimui skirti modernūs šiltnamiai. Naujosios linijos principas - eglių, pušų, beržų ir kt. rūšių sėklas sėti į konteinerius, o ne į gruntą, kaip anksčiau būdavo įprasta.

Pasėtos sėklos išvežamos į visiškai automatizuotą šiltnamį su laistymo sistema, šviesos palaikymu (dienos prailginimu), šildymu, CO2 kontrole. Panevėžyje naujai pastatytas šiltnamis yra 25 m pločio, 80 m ilgio ir 10 m aukščio. Tokiame šiltnamyje sėklos sudygsta per 10-15 dienų. Liepos mėnesį pirmosios sėjos daigai persodinami atviro grunto daigynuose, o dar po metų parduodami vietinėje rinkoje ir eksportuojami.

„Šiltnamis per sezoną bus naudojamas tris kartus. Pirmojoje rotacijoje sėsime egles, po to - pušis, juodalksnius, beržus, ąžuolus - auginsime visų pagrindinių rūšių medžius, reikalingus šalies miškams atkurti. Dirbame ne tik vietinėje rinkoje, bet telkiamės ir į eksportą: daugiau nei 10 metų eksportuojame sodmenis į Švediją, Estiją“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas Egidijus Kaluina.

Jo teigimu, sodmenų poreikis Švedijoje yra didžiulis, o lietuviškus medžius jie labai vertina: auginant želdinius iš lietuviškų sėklų prieaugis yra kur kas geresnis nei iš vietinių sodmenų.

„Gamtoje augančios eglės yra genetiškai pakitusios - jų priskaičiuojama dešimtys įvairių formų. Tačiau lietuviškų eglių sėklos švedams ypač patinka dėl to, kad tai - paprastoji eglė, po paskutinio ledynmečio į Lietuvą atkeliavusi iš vienintelės populiacijos prieglobsčio zonos Rusijos viduryje. Būtent šią, dažniausiai Lietuvoje pasitaikančią paprastąją eglę, sėja ir augina švedai“, - sakė Panevėžio medelyno vadovas.

Anot E. Kaluinos, naujuoju sodmenų auginimo projektu iš esmės keičiamas požiūris į medelynus, jų ūkį. Šią dieną Panevėžyje veikia įrengtos patalpos darbuotojams, saugyklos, rūšiavimo patalpos - viskas yra paruošta didesniems auginimo mastams; netrukus planuojama statyti dar vieną šiltnamį.

„Apie 2 km nuo Panevėžio esantis medelynas šįmet minės 50-metį - ten sodmenims augti skirta apie 66,6 ha. Kasmet šiame medelyne išauginame daugiau kaip 5 mln. sėjinukų ir apie 4,8 mln. sodinukų: eglių, pušų, beržų, juodalksnio, ąžuolo ir kt. rūsių, skirtų miškams atkurti ir įveisti“, - teigė laikinasis Valstybinės miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

356 kv. m gamybinės linijos pastato, 2000 kv. m ploto sodmenų auginimo šiltnamio ir dviejų skalduoto paviršiaus aikštelių statybos darbai prasidėjo pernai liepą ir buvo sparčiai atlikti per 8 mėnesius; darbus atliko UAB „Hidrostatyba“. Galutinė komplekso vertė - 2 058 071 Eur.

Pasak V. Kaubrės, įgyvendinus šį - pirmąjį - projekto etapą bus pasiektas papildomas 2,5 mln. sodmenų metinis našumas. Atsižvelgiant į gamybinės linijos pajėgumus, specialistų potencialą, augančią miško sodmenų paklausą, tikslinga šį medelyną dar išplėsti. Be Panevėžio regiono miškų atkūrimui naudojamų sodmenų, dalis perduodama kitiems Valstybinių miškų urėdijos regioniniams padaliniams, parduodama privačių miškų ir žemių savininkams, eksportuojama į užsienį.

Kaip sakė šios urėdijos vyriausiasis miškininkas Gediminas Kazlovas, po 2010 m. vasaros pabaigoje Lietuvoje praūžusio škvalo Dubravos urėdija privalėjo iškirsti savo valdose nulaužtus ir vėjo išverstus medžius. Už parduotą medieną urėdija gavo papildomų pajamų. "Siekdami efektyviai panaudoti gautas pajamas, Dubravos miškininkai nutarė įkurti modernų, šiuolaikišką medelyną, kuriame sodmenys būtų auginami konteineriuose. Rengiant medelyno su apribota konteineriuose šaknų sistema projektą, aplankyti panašaus tipo medelynai Lenkijoje, Latvijoje ir Švedijoje. Urėdija pasirūpino, kad būtų suprojektuotas maždaug 2,4 tūkst. kub. m talpos šaldytuvas miško sodmenims laikyti, juos rūšiuoti. Kartu buvo suprojektuotas gamybinis pastatas su inovatyvia konteinerių užpildymo, sėjos ir plovimo įranga, keturi 1,3 tūkst. kv. m ploto šiltnamiai su lauko aikštelėmis ir modernia laistymo, mikroklimato reguliavimo sistema", – aiškino G.Kazlovas.

Dubravos EMMU įgyvendintas projektas – ryškus kokybinis miško sodmenų auginimo technologijų šuolis. Pradėjus miško sodmenis auginti konteineriuose, sodmenų išauginimo laikas sutrumpės beveik dvigubai. Mat įprastu būdu sodmenys auginami maždaug ketverius metus, o nauju būdu pritaikius modernias technologijas – vienus dvejus metus. Jei anksčiau Dubravos EMMU kasmet realizuodavo maždaug po 1,5 mln. sodmenų, tai dabar, pritaikius naująjį metodą, po kelerių metų čia tikimasi realizuoti po 5–6 mln. sodmenų kasmet.

Sodmenų medelyno atidarymo renginyje kalbėję specialistai pažymėjo, kad sulig šiuo naujuoju Dubravos EMMU kompleksu atsiveria platesnės galimybės mokslo institucijoms atlikti mokslinius tyrimus ir analizes. Dubravos EMMU miškų urėdas Kęstutis Šakūnas pasidžiaugė, kad šio naujo komplekso atidarymas sutapo su miškų urėdijos 60-osiomis veiklos metinėmis.