Kaip nurodoma šią savaitę išplatintame VMT pranešime, įvertinus 2023-ųjų rudenį vykdytos miško paklotėje žiemojančių pjūklelių kokonų apskaitos ir 2024-ųjų kovą atlikto papildomo tyrimo rezultatus, nustatyta, kad šiemet paprastojo pušinio pjūklelio masinio dauginimosi židinys bus ramybės fazėje.

„Židinio teritorijoje pavasarį gali būti fiksuojami pavieniai nauji lajų pažeidimai, tačiau jie nebus intensyvūs ir 2024 metais paprastasis pušinis pjūklelis reikšmingos žalos pušynams nedarys“, – teigiama pranešime.

Anot VMT, nuolat stebint židinio vystymąsi, pernai vasaros pabaigoje nustatyta, kad kenkėjo antrosios kartos lervos ėmė masiškai žūti dėl didelės populiacijos ir maisto trūkumo sukeltų infekcinių ligų, nepalankių orų.

Išgyvenusios pjūklelio lervos spalio-lapkričio mėnesiais iš lajų nusileido į miško paklotę žiemoti ir virto kokonais. VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai atliko miško paklotėje žiemojančių pjūklelių detaliąsias apskaitas.

Miškininkai nustatė, kad 60,5 proc. visų apskaitytų patelių kokonų buvo pažeisti ir pavasarį nebus pavojingi.

Židinio teritorijoje pavasarį gali būti fiksuojami pavieniai nauji lajų pažeidimai, tačiau jie nebus intensyvūs.

Remdamiesi gautais rezultatais specialistai parengė pušinio pjūklelio pirmosios kartos spyglių nugraužimo intensyvumo prognozę 2024 metams – pagal ją kenkėjo židinys Ignalinos rajono miškuose perėjo į gesimo fazę.

Dėl to, pasak VMT, šių metų pavasarį galimi tik nedideli pušynų spyglių pakenkimai, o „taikyti naikinamąsias priemones purškiant iš oro insekticidinį preparatą netikslinga“.

Kaip nurodė tarnyba, jei medžiams pakaks drėgmės, nealins sausros ir kaitros, pušų lajų būklė turėtų atsistatyti per 2-4 metus. Tankumo atsistatymas ilgiausiai truks židinio vietose, kur lajose buvo likę 10 proc. ir mažiau spyglių.

10 tūkst. hektarų pušynų pernai lapkritį išžvalgę VMT ir Valstybinių miškų urėdijos specialistai nustatė, kad rudenį visų nuosavybės formų miškuose buvo pažeista 6,7 tūkst. hektarų pušynų.

Dėl žievėgraužių tipografų ir pušinių pjūklelių sukeltų pažeidimų pernai rugpjūtį-rugsėjį šešių savivaldybių miškuose buvo paskelbta stichinė nelaimė, juose taikytos specialiosios apsaugos ir padarinių šalinimo priemonės.

Ignalinos rajono miškuose buvo pažeista apie 400 tūkst. kubinių metrų medynų, Rokiškio – 25 tūkst., Šalčininkų – 43 tūkst., Panevėžio – 27 tūkst., Trakų – 26 tūkst., Vilniaus – 35 tūkst. kubinių metrų.

Stichinė nelaimė taip pat buvo paskelbta Joniškio rajono savivaldybėje, kur vėjo ir krušos pažeistų medynų tūris tik valstybiniuose miškuose sudarė 27 tūkst. kubinių metrų.

Minėtuose miškuose stichinė nelaimė atšaukta šių metų pradžioje.

Vyriausybės strateginis komitetas pritarė Aplinkos apsaugos agentūros, Regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD), Geologijos tarnybos ir Miškų tarnybos jungimui į dvi institucijas.

„Keturios institucijos būtų sujungtos į dvi. Viena iš jų formuotų aplinkos apsaugos politiką, o kita ją vykdytų“, - BNS po komiteto posėdžio sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Anot jo, komitetas taip pat pritarė, kad prie Maisto ir veterinarijos tarnybos būtų prijungtos kelios kitų su maistu susijusių institucijų funkcijos. Tokiu būdu verslas galėtų lengviau ir paprasčiau bendrauti su tarnyba.

„Norime, kad geriau veiktų vieno langelio principas, užtikrinant sklandesnį procesą verslui“, - aiškino A.Mačiulis.

Komitetas ketvirtadienį, be to, pritarė, kad ginklų ir sprogmenų kontrolės funkcija būtų perduota Policijos departamentui. Vėliau bus nagrinėjama galimybė sujungti Kelių transporto inspekciją ir transporto priemonių registravimo įmonę „Regitra“.

Komitetas vėliau svarstys ir galimybę 99 viešuosius duomenų centus sujungti į 4 arba 3 didelius centrus.

Vyriausybė rudenį turėtų priimti sprendimus, kokios valstybinės priežiūros institucijos bus pertvarkytos. Įstaigos, kurių sujungimui nereikia keisti teisės aktų, bus sujungtos iki kitų metų liepos, o pagrindinį konsolidavimo darbą žadama baigti iki 2016 metų pabaigos.

Konsoliduojant įstaigas, norima panaikinti 11 biudžetinių priežiūros įstaigų ir taip sumažinti administracinę naštą verslui.

Konsolidavimo procesą rengia 11 darbo grupių ir Konsolidavimo komisija. Proceso analizę už 97 tūkst litų atliko Lietuvos konsultacijų įmonė „Civitta“.