Parlamentinė laikinoji grupė „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ šią savaitę nusprendė paremti tokio sąrašo, galiojančio nuo 2001 metų, atšaukimą. Sąrašas galėtų būti panaikintas jau nuo vasaros.

Grupės vadovas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas “valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad pavojingų veislių sąrašas yra perteklinis, o kontrolės mechanizmai neveikia.

„Nėra fiziškai, kaip nustatyti, koks tas  gyvūnas, šeimininkas gali parodyti, bet gali ir neparodyti dokumentų. Mokslininkai sako, kad yra įrodyta, kad šuns elgsena ir psichika neturi bendro su veisle. Taip pat nustatyta, kad auklėjimo ir integracijos faktoriai lemia šuns agresiją. Veterinarai patvirtina, kad jiems dažniau įkanda ne dideli, pavojingų veislių, o maži šuniukai, kurie miega lovose“, – BNS teigė K. Mažeika.

Analogišką klausimą ministrai pasitarime svarstė praėjusį rugpjūtį ir tada atmetė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyvą dėl sąrašo naikinimo, ministerijai nurodyta paieškoti „rimtų argumentų“ dėl šio sprendimo būtinumo. Ministerija daugiau šio klausimo nebekėlė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pastabą, kad neatsirado aplinkybių keisti galiojančią tvarką.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys „darbietis“ Petras Čimbaras BNS pareiškė, kad priešinsis sąrašo naikinimui, nes pasak politiko, „kovinis, agresyvus šuo prilygsta ginklui“.

P. Čimbaras siūlo pradėti registruoti ir ženklinti visus šunis.

„Pas močiutes, kur yra šuniukai, tegu gyvena iki pabaigos, o visiems naujiems šuniukams turi būti leidimai įsigyti. Kai gimsta vaikas, juk jį registruojame. Gimsta šuniukai, juos irgi laikas registruoti, čipuoti“, – pareiškė parlamentaras.

Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento atstovas Gintaras Leperskas, anot kurio savivaldybė remia sąrašo naikinimą, apgailestavo, kad specialistų diskusijose dėl sąrašo politikai nedalyvauja, o paskui priima lemiamus sprendimus.

„Yra visuomenės dalis, kuri šitą sąrašo panaikinimą supranta kaip kažkokios Pandoros skrynios atvėrimą – tų pabaisų šunų legalizavimą. Kaip ir buvo tokia nuostata, kad labiau kontroliuoti visus šunis ir  jų laikytojus, bet individualiam kiekvieno šuns ženklinimui nepritarta buvo“, – BNS sakė Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė.

Į Vilniaus savivaldybę pernai dėl leidimų įsigyti ir laikyti pavojingus šunis kreiptasi du kartus, užpernai – keturis, o iki 2015 metų, kol buvo privalu registruoti visus laikomus šunis, kasmet būdavo išduodama 30–50 leidimų. 

2014 metais pavasarį Seimui buvo pateiktos pirmosios pataisos. Jomis ir pasiūlyta pakeisti kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokas, nustatant, jog mišrūnams priskiriami šunys, kuriems nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.

Seimas gegužę pataisas grąžino ministerijai tobulinti.

Tuometinė žemės ūkio ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė 2014 metų rugsėjį sudarė darbo grupę naujiems pakeitimams parengti. Tuomet ir gimė siūlymas minėtą sąrašą naikinti.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas iš esmės nesikeičia, tikina Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos (LMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinaras Giedrius Blekaitis. Tačiau kinologai teigia, kad, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, kas antras šuo mišrūnas gali būti konfiskuotas ir nužudytas.

LMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus veterinaras G. Blekaitis aiškina, kad nuo sausio 1 d. Įsigaliojęs Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, jog šalyje koviniai šunys, kovinių šunų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai yra draudžiami.

„Tai reiškia, kad juos laikyti, jais prekiauti ir juos įvežti yra draudžiama. Tas siūlymas, kuris šiuo metu yra pateiktas Seimui, numato gyvūną „pririšti“ prie dokumento. Jei kovinių šunų mišrūnai arba pavojingų šunų mišrūnai neturi kilmę patvirtinančio dokumento, jie traktuojami kaip mišrūnai“, – aiškina G. Blekaitis.

Paklaustas, ar teisūs kinologai, sakydami, kad, jei šuo mišrūnas yra kovinis ar panašus į tokį, nors neturi dokumentų, bus konfiskuojamas ir nužudomas, G. Blekaitis atsako – gyvūnus, kurie buvo laikomi iki įstatymo įsigaliojimo datos, ir toliau bus galima laikyti.

„Bent jau tie asmenys, gyvūnų augintojai, kurie laiku pasirūpino leidimais, jie be problemų laiko [tokius gyvūnus] ir šiuo metu. Tai – nieko naujo, tai – seno įstatymo dėl šių veislių šunų, pasirašyto 2003 m., ta pati nuostata, kuri įsigalioja 2013 metais. Taigi čia nieko absoliučiai naujo“, – tvirtina LMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinaras.

Tačiau Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė sako, kad nėra viskas taip, kaip buvo anksčiau, nes įstatyme keičiamos sąvokos. Ir būtent dėl keičiamų sąvokų paprastiems mišrūnams esą kyla grėsmė būti pripažintiems pavojingos veislės šuns mišrūnais.

„Jei anksčiau įstatymas numatė, kad kas yra pavojingas šuns mišrūnas, t. y. toks šuo, kurio vienas iš tėvų yra kilmingas šuo, turintis dokumentus, pripažįstančius, kad vienas iš tėvų yra nustatytos pavojingos veislės šuo su kilmės dokumentais. Šiuo atveju siekiama pakeisti sąvoką, kad mišrūnas gali būti pripažintas pavojingos veislės. Tėvai gali neturėti kilmės dokumentų, bet, jei išorėje bus randama tam tikros šuns veislės požymių (net nenustatyta tiksliai, kiek), tai jį galima priskirti prie pavojingos veislės gyvūnų. Tokį šunį reikėtų konfiskuoti ir tiesiog nužudyti“, – sako B. Kymantaitė.

G. Blekaitis aiškina, kad, jei šuns išvaizda yra agresyvi, toks bus ir jo charakteris. „Kaip bebūtų, šuo, kuris buvo veisiamas kovoms arba veisiamas kad jo išvaizda būtų agresyvi, be abejo, jo charakteris taip pat yra agresyvus. Negalima pasakyti, kad tai yra visi gyvūnai be išimties. Bet tai vis tiek žmonėms sukelia vienokias ar kitokias asociacijas, kai jis žiūri įgyvūną, kuris atrodo agresyviai. Jei į laiptinę išeitų pudelis ar mažas šuniukas, ir kaimynams būtų džiaugsmas paglostyti tą šunelį. Jokios agresijos tas šuo nerodytų“, – įsitikinęs G. Blekaitis.

B. Kymantaitė apgailestauja, kad valdiškų institucijų atstovai bando kryptingai įtikinti visuomenę, kalbėdami tokius dalykus: „Kad veisiama agresyvi veislė dėl savo išvaizdos ir kad kažkokia veislė savo išvaizda gali būti agresyvi. Tai yra visiškas klaidinimas.“

Kas yra vilkinis šuo, ko gero, žinome visi. Tačiau JAV veisėjai atvėrė ir vilkinių katinų epochos duris. Jungtinėse Valstijose išvesta nauja kačių rūšis, kurios individai savo išvaizda primena vilkolakius, o elgiasi kaip šunys. Išvertus iš graikų kalbos, jų veislės pavadinimas reikštų "vilkokatės". Vis dėlto tai – katės.

Laikojų (angl. – Lykoi) veislės kačių išvaizda šiurpoka. Tai – genetinė trumpaplaukės naminės katės mutantė, tad dėl natūralių genetinių pokyčių kailiu padengtas ne visas laikojų kūnas (plaukų nėra aplink akis, nosį, ausis ir snukį, o ir kūną kailis dengia labai nevienodu tankumu). Šios veislės atstovės ir atstovai atrodo it gyvi vilkolakiai.

Rūšies pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos ir reiškia "vilkas-katė". Sužinojus visa tai, ko gero, mažai stebina faktas, jog šios kačių veislės charakteris yra stebėtinai šuniškas.

"Jos mėgsta šniukštinėti aplink namą ar po kiemą, svetimus žmones vertina atsargiai, bet greitai apsipranta ir tampa labai draugiškos, - laikojų būdo ypatumus vardija šiai kačių veislei skirtos internetinės svetainės autoriai. – Šios katės turi ypač ryškiai išreikštą medžiojimo instinktą, tad būtent todėl jos nepaliaujamai šniukštinėja ir puola viską, ką palaiko grobiu".

Vis dėlto šios katės nėra beviltiškai suvilkėjusios ir neklaiksta per pilnatį. Priešingai, laikojai, anot šeimininkų, yra draugiški ir ištikimi, žaisti labai mėgstantys naminiai augintiniai.

Pirmųjų šios veislės egzempliorių "tėvas" buvo natūralus sfinksų veislės mutantas, o "motina" – juoda trumpaplaukė naminė katė.

"Laikojų genas yra natūrali mutacija, išsivysčiusi naminių kačių populiacijoje, - aiškina veisėjas Džonis Goblas (Johnny Gobble). – Žmonės prie šios veislės genetikos nagų nėra prikišę."

Veisėjų indėlis tik toks, kad jie sukryžmino skirtingų veislių individus. Tačiau genais manipuliuojama nebuvo. Veislės autoriais laikomi minėtas Dž. Goblas, jo žmona Britnė Gobl (Brittney Gobble) ir Pati Tomas (Patti Thomas), kuri užaugino pirmus du šios veislės kačiukus. Dž. Goblas pirmuosius laikojų kačiukus išvedė iš dviejų kačių grupių.

Sukryžminus sfinksų ir trumpaplaukių naminių kačių veislės individu,paaiškėjo, kad palikuonys nėra sfinksai (beplaukės katės). Tą patį patvirtino ir laikojų DNR rezultatai – sfinksų geno rasta nebuvo. Mokslininkai suprato, kad turi reikalą su nauja kačių veisle. Tačiau prieš pradedant jos populiacijos didinimą, norėta įsitikinti, ar naujos veislės kačiukai yra sveiki.

Tenesio universiteto (JAV) zoologai atliko genetinių ligų ir odos tyrimus. Nors jokių anomalijų aptikta nebuvo, tyrėjus iš pradžių apstulbino keista laikojų kailio fiziologija. Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurie laikojų plauko folikulai visiškai neturėjo sudėtinių dalių, iš kurių išaugtų plaukas. Taip pat paaiškėjo, kad folikulai, kurie turėjo savotišką "gruntinį" pagrindą (angl. – undercoat), buvo nestabilūs ir negalėjo išsaugoti išaugusio plauko. Tai reiškia, kad šios katės plinka ir kartais (žinoma, nebūtinai per pilnatį) nusišeria visiškai.

Viliamasi, kad šių metų rudenį laikojų egzempliorius kaip "preliminariai naują rūšį" pripažins ir Tarptautinė kačių asociacija (The International Cat Association, TICA). Kol kas pasaulyje žinoma apie 14 šios rūšies kačiukų vadų, o pasaulyje yra įregistruoti tik septyni šios veislės kačių veisėjai. Dž. Goblo teigimu, veisėjai neįprastų kačiukų užsakymų sulaukia kasdien, o apie veislę jo teiraujamasi mažiausiai 10 kartų per dieną.

"Darome viską ir akylai saugome šią kačių veislę, nes norime užtikrinti, kad laikojės bus pripažinta oficialia kačių veisle, kurios individai pasižymi puikia sveikata, charakteriu ir laikojiška išvaizda", - tikino veislės autorius Dž. Goblas.