Parodoje pristatomi Lietuvos menininkai Linas Blažiūnas, Vytenis Burokas, Algirdas Jakas, Agnė Juodvalkytė, Beatričė Mockevičiūtė, Sallamari Rantala, Ieva Rojūtė, Eglė Ruibytė, Aistė Marija Stankevičiūtė, Marija Šnipaitė.

Pasitelkę skulptūros, tapybos, tekstilės ir grafikos raiškos priemones, kūrėjai nagrinėja šviesos, rituališkumo, peizažo, kolektyviškumo, izoliuotumo bei socialines temas. Objektų linijos ir tūriai nejučia primena vieni kitiems apie save – kaip apie aštriabriaunius kūnus, tirpius ir laikinus vieni kitų pavidalus.

A. M. Stankevičiūtė. SKRAJOS / A.Vasilenko nuotr.

Parodos kuratorė – Milda Dainovskytė. Ji yra šiuolaikinio meno kuratorė, menininkė, kuratorinio dueto (drauge su Laurynu Skeisgiela) narė ir viena iš susitikimų erdvės „Lokomotif“ (2019–2021), kurioje jungiamos šiuolaikinio meno praktikos ir miesto identiteto formavimo strategijos, įkūrėjų. Parodos architektas – konceptualaus dizaino kūrėjas Vytautas Gečas, kuris, eksperimentuodamas su kontekstu ir subjekto suvokimu, kuria sudėtingą fragmentiškumą, sluoksniavimą ir mišrias nuorodas. Parodos dizainerė – Eglė Ruibytė, vertėja – Alexandra Bondarev.

I. Rojūtė. VIENAS DALYKAS, TU ESI SLIDUS / Autorės nuotr.

Paroda parengta ir pristatoma bendradarbiaujant su Vakarų Vokietijos menininkų sąjunga, parodą remia Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Vizualaus meno paroda „Kaip karštis slysta paviršiais“ parodų ir projektų erdvėje „Hawerkamp 31“ Miunsteryje veiks iki rugpjūčio 14 d.

Šiemet šis garbingas apdovanojimas įteiktas trims Baltijos šalims už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Atsiimdama apdovanojimą prezidentė pabrėžė, kad Baltijos šalys, prieš šimtą metų atkūrusios valstybingumą, gerai žino, kad taika nėra gaunama už ačiū. Patyrusios penkiasdešimties metų okupaciją, mūsų tautos nesijautė nugalėtos, nes laisvės dvasia visada buvo gyva. Mes žinome, kad laisvę galima iškovoti dainuojančia revoliucija, todėl nieko nebijome, net agresyviai besielgiančio kaimyno, nes turime patikimus draugus.

Šalies vadovė sakė, kad didžiuojasi šiuo apdovanojimu, kurį Baltijos šalys gauna už savo darbą ir pasiaukojimą. Prezidentė Lietuvos žmonių vardu taip pat padėkojo Vokietijai, kurios kariai padeda užtikrinti mūsų saugumą ir naujų grėsmių akivaizdoje išsaugoti taiką visai Europai. Prezidentės teigimu, ši premija - tai artimų mūsų šalių ryšių ir bendro įsipareigojimo taikai simbolis.

R.Dačkaus (LR Prezidento kanceliar.) nuotr.

Istoriniai Vestfalijos susitarimai, kurių vardu pavadinta ši prestižinė premija, užbaigė religinius karus Europoje ir tapo pagrindu kurtis šiuolaikinei suverenių valstybių sistemai. Simboliška ir tai, kad būtent Vokietija išsaugojo ir Lietuvai grąžino mūsų valstybingumą atkūrusį istorinį Vasario 16-osios aktą.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Baltijos šalių žmonės sveikino ir Vokietijos prezidentas Frankas - Walteris Steinmeieris. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką. Tarp premijos laureatų - buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs JT generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofis Ananas, Jordanijos karalius Abdullah II, buvę Vokietijos kancleriai Helmutas Kohlis ir Helmutas Schmidtas.

Šios premijos steigėja - įtakinga Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija, vienijanti per 60 tarptautinių Vokietijos kompanijų, kurios dirba ir Lietuvoje. Tai „Schmitz Cargobull AG“, „Miele“, „CLAAS“ ir kitos įmonės. Lietuvai svarbūs ir ryšiai su Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žeme, kuriai priklauso Vestfalijos ir Lipės regionai. Tai svarbiausias Vokietijos energetikos, automobilių, elektronikos pramonės centras, su kuriuo mus sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė - pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Vokietijoje, tarp mūsų miestų užmegzta net 14 partnerystės sutarčių. Būtent čia prieglobstį nuo sovietinės okupacijos žiaurumo gavo daugybė Baltijos šalių pabėgėlių, o šiandien šios žemės mieste Bonoje įsikūrusi gausi Vokietijos lietuvių bendruomenė.