„Pastarieji metai mums visiems buvo pilni iššūkių. Noriu pakalbėti apie vieną iš jų. Pavadinkim tą iššūkį „Mama, ką man veikti?“. Mano keturmetė pandeminiais metais šitą klausimą ėmė mėtyti į kairę ir į dešinę. Kartais jis mane varo į neviltį, kartais skatina pažvelgti į situaciją kūrybiškai. Bet kai skubu, turiu darbų, esu pavargusi ar prastai jaučiuosi, man, kaip ir daugeliui jūsų, kyla stiprus noras įjungti jai ekraną“, – sako dviejų mažamečių dukrų mama ir psichologijos mokslų magistrė I. Narkutė.

Būsimo miuziklo herojai Tomas ir jo sesuo Kamilė irgi mėgo klausimą „Mama, ką man veikti?“. Kartą jiedu pakliuvo į Telebobo šalį, kurioje vienu mygtuko paspaudimu galima patirti tai, kas realiame pasaulyje neįmanoma. Telebobas – draugiškas ir mielas sutvėrimas. Iš pirmo žvilgsnio jis kupinas geriausių norų. Jis neverčia vaikų susigalvoti veiklos, užbėga už akių nuoboduliui. Skamba kaip tobulas draugas, tiesa? Kamilė ir Tomas irgi taip manė, kol... ėmė justi šalutinius Telebobo pasaulio reiškinius. Kokius nuotykius Kamilė ir Tomas patirs Telebobo šalyje? Kas jiems nutiks persisotinus įspūdžių? Ar galės jie lengvai iš ten išeiti?

Su pirmąja dainele miuziklo istorija tik prasideda. 

Miuziklo „Telebobas ir vaikai“ idėjos ir libreto autorė I. Narkutė pasakoja, kad ekranų ir įsiurbiančio interneto pasaulio temos ėmėsi, nes kasdien susiduria su dilema: drausti ar ne vaikui leisti laiką prie ekranų? Jei leisti, kaip paaiškinti, kad reikia nuostabų įrenginį padėti į šalį? „Skaitmeninėmis technologijomis pripildytame pasaulyje turime pasiimti jų teikiamą naudą, bet tuo pat metu turime išmokyti mažą žmogų tvarkytis su emocijomis, sukaupti dėmesį. Tam reikia laiko, kantrybės, tylos ir žiupsnelio nuobodulio. O ekranai yra visiška to priešingybė“, – sako Ieva.

Jai pritaria ir miuziklo kompozitorius, trijų vaikų tėvas, Stanislavas Stavickis-Stano: „Mes, tėvai, matome, kad vaikus ekranai ypač traukia. Taip stipriai, kad neišvengiamai reikia pakalbėti apie saiką. Miuziklo herojų istorija padės tėvams paaiškinti vaikams, kas būna, kai nebenori išeiti iš Telebobo šalies“, – sako jis.

Miuziklo „Telebobas ir draugai“ veikėjams Kamilei ir Tomui balsus padovanojo projekto „Dvi kartos“ laimėtoja Sofija Vasilevskytė ir „Dainuok su manim“ dalyvis Kristupas Kerulis. Telebobo žodžius įdainavo aktorius Irmantas Jankaitis. Dainelių animaciją kuria smagi jaunų menininkų komanda: iliustratorė Eglė Baltrušaitytė, animatorius Algirdas Kundelis bei videografikos dizainerė Barbora Giliūtė.

– Aiste, koks yra pirmasis tavo vaikystės prisiminimas?

– Pirmasis atėjęs į galvą – kailiniais, kepurėmis ir šalikais apraizgyti tiek, kad išlindusios tik blakstienos, Lasių šeimyna žygiuoja per užšalusias Kauno marias į kitą krantą ir atgal. Iš tiesų prisiminimų yra daug. Tiek pat, kiek ir užmiršimų.

– Kokius dalykus stengiesi užmiršti?

– Nesistengiu. Tie, kurie man nereikalingi – pasimiršta patys. O kurie nepasimiršta, –  ir ne patys maloniausi, vadinasi, reikalingi. Kad kažką suvokčiau. Mes linkę nemalonius jausmus “sukišti į spintą” ir apsimesti, kad tvarkingas “kambarys”. Bet iš tikrųjų, taip tik atrodo.

– Ar tavo išėjimas iš vaikystės buvo sunkus?

– Gal ir nebuvo... Aš ir dabar neretai leidžiu sau būti suvaikėjusia. Nežinau, kada iš  vaikystės išėjau ir ar išvis  – išėjau? Taip pat nežinau, ar kas nors, kada nors iš jos išeina. Nes neaišku, kas yra ta vaikystė – ar  žaislas ir saldainis, ar svajonės, kurias dažnai pradedame pildyti nugyvenę pusę savo gyvenimo? Ir jeigu tai “vaikiškos” svajonės, tai kodėl tada jas pradedame pildyti?

Dabar pats žaviausias žaidimas – gyvenimas. Jis labai azartiškas, su  daugybe adrenalino ir kitų nenuspėjamų jausmų.

– Prisimeni, kada atsisveikinai su žaislais?

– Žaislai man tapo neįdomūs tada, kai suradau kitų užsiėmimų ir veiklų ne namuose: lankiau lengvąją atletiką, po pamokų – treniruotė, grįžti namo – namų darbai. Savaitgaliais pradėjo dominti rimtesni žaidimai – kauliukai ir kortos. 

– Kokie žaidimai tave žavi dabar?

– Dabar pats žaviausias žaidimas – gyvenimas. Jis labai azartiškas, su  daugybe adrenalino ir kitų nenuspėjamų jausmų (juokiasi).

– Vaikystėje tau patikdavo miuziklai? Koks buvo mėgstamiausias?

– Nepamenu, kad vaikystėje būčiau buvusi miuzikle. Ir kam jie, jei mūsų namai būdavo tarsi vienas didelis miuziklas. Tėtis, pravarde Tetis Petis, įjungdavo juostinį magnetofoną, tuomet prasidėdavo dainos ir eilėraščiai. Dainų turbūt mokėjau daugiau, nei moku dabar. Beje, visi įrašai yra išsaugoti.

– Ar tavo akys mėlynos? Kodėl gavai Mėlynakės vaidmenį miuzikle “Pabėgimas iš Trepsės namų”?

– Vieną dieną paskambino mano mėgstamas aktorius Andrius Kaniava ir pasiūlė vaidinti miuzikle, kurį jis režisuoja. Aš sutikau, viskas labai paprasta.

Smagiausia, kad renkantis vaidmenį, mūsų su Andriumi nuomonės sutapo. Jis norėjo, kad vaidinčiau Mėlynakę, tačiau man to nesakė, pasiūlė perskaityti istoriją ir pačiai išsirinkti, kuria lėle norėčiau būti. Mėlynakė man pasirodė labai charakteringa, aikštinga, isteriška, netgi, sakyčiau, nepakenčiama. O man visada labiau prie širdies –mažiau lyriniai personažai. Vis dėlto, neatmetu galimybės, kad gavau vaidmenį todėl, jog mano akys iš tiesų mėlynos.

Vaidmenis miuzikluose esu kūrusi ir anksčiau, šiuo metu irgi dainuoju keliuose. Turiu nemažai reikalų šį pusmetį. Beveik visi jie – muzikiniai.  Laukia mano kaip EYE’stės la’SEE’tės soliniai elektroninės muzikos koncertai, teatralizuotas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, miuziklai arenose ir dar kitų veiklų ir veiklelių.

– Išduok, kokios spalvos šįkart bus tavo plaukai?

Tegu bus jums mįslė: kokios akys – tokie ir plaukai.

– Kuo tau žavi Trepsės istorija? Ir kuo ji galėtų sužavėti šių dienų vaikus?

– Mane labiausiai žavi šio kūrinio personažai ir jų santykiai. Neabejoju, kad daugelis atpažins save šmaikščiose ir jautriose lėlių gyvenimo situacijose. Jei įdomu tau, yra tikimybė, kad bus įdomu ir kitam. Tikiuosi – ir šių dienų, ir kitų dienų vaikui.

Muzikinio spektaklio ,,Pabėgimas iš Trepsės namų” premjera vyks vasario 10, 11 ir 25 d., kovo 25, balandžio 8, 22 d. muzikos klube ,,Legendos” Vilniuje, kovo 3 d. – Kaune, kovo 4 d. – Panevėžyje, kovo 24 d. – Utenoje, kovo 28 d.  –Marijampolėje, rašoma pranešime spaudai.

Jei kas pažvelgtų pro durų plyšį, pamatytų scenoje straksinčius ir dainuojančius aktorius, kuriems diriguoja teatro aktorius, spektaklių režisierius, dainuojamosios poezijos atlikėjas Andrius Kaniava. Vasario mėnesį mažiesiems žiūrovams ir vaikystę dar prisimenantiems jų tėvams jis pristatys nuotykių ir istorijų kupiną miuziklą “Pabėgimas iš Trepsės namų”.

Miuziklas – sena A. Kaniavos svajonė. Iš vaikiškų spektaklių daugeliui pažįstamas aktorius ir režisierius neabejoja, kad vaikai pamėgs miuziklo personažus, kurie jiems gali pasirodyti nauji. Tėvams gi, bus įdomu prisiminti savo vaikystės knygą – nuostabią Jono Avyžiaus apysaką “Aštuonetas iš Trepsės namų”.

Šiais metais sukako lygiai 50 metų, kai ši apysaka buvo išleista. Trepsės istorija keliauja iš kartos į kartą, o knyga įrašyta į 100 reikšmingiausių Lietuvos knygų vaikams trisdešimtuką.

Mergaitės Trepsės istorija nepalieka abejingų - tokių istorijų pilna mūsų kasdienybė. “Trepsės gyveno prieš penkiasdešimt metų, gyvena ir dabar, - sako Andrius Kaniava. - Užtenka joms treptelėti koja ir jų mamos ir tėčiai pasirengę pildyti visus trepsių norus”.

Daugiausia tokių norų miuzikle Trepsei kyla žaislų parduotuvėje. Jos kambarys namuose – pilnas žaislų, tačiau mergaitei jie – nė motais. Vieną dieną pamirštos lėlės susivienija ir pabėga iš namų.

Draugiškai susėdusios į seną automobilį jos leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę. “Viskas bus atskleista”, - kol kas pašėlusių nuotykių neišduoda miuziklo režisierius Andrius Kaniava, tačiau žada, kad kelionė bus įspūdinga.

Libretą ir muziką spektakliui parašė pats režisierius. Pagrindinius vaidmenis kuria gerai pažįstami aktoriai – grupės “Liūdni slibinai” narė, televizijos šou “Auksinis balsas” laimėtoja Aistė Lasytė, iš vaikiškų spektaklių ir lietuviško kino gerai pažįstamas aktorius Darius Auželis, puikiai dainuojantys aktoriai Valentinas Krulikovskis, Marija Korenkaitė, Vaidotas Žitkus, Aleksandra Metalnikova, Agnė Kaktaitė.

Vaizdus spektakliui kuria vaizdo režisierius Vaidas Lekavičius, scenografiją ir kostiumus – dailininkė Rūta Venskutė.

Muzikinio spektaklio premjera: vasario 10, 11 ir 25 d., kovo 25, balandžio 8, 22 d. muzikos klube “Legendos” Vilniuje, kovo 3 d. Kaune, kovo 4 d. Panevėžyje, kovo 24 d. Utenoje, kovo 28 d. Marijampolėje.