Birželį buvusi situacija netenkina nei pedagogų, nei tėvų ar moksleivių, tačiau trumpinti mokslo metų nežadama.

Pasitarime ministerijoje dėl Seime vykusio Vyriausybės pristatymo dalyvauti negalėjęs dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žurnalistams tvirtino, kad mokslo metai trumpinami nebus. Esą mokyklos bus konsultuojamos, kaip kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, pristatoma geroji praktika, ieškoma papildomai lėšų ugdymo veikloms.

„Tikrai tai nėra lengvas uždavinys, kaip reikėtų ugdymo programą, kuri apima tam tikrą valandų skaičių, įgyvendinti sėkmingai. Bet yra labai daug geros patirties, kaip tą daryti. Pats lengviausias dalykas būtų sutrumpinti, apriboti ir pasakyti, kad dedame tašką, bet žymiai svarbiau yra matant svarbiausią tikslą – vaiką – kaip tą ugdymo programą įgyvendinti ne popieriuje, bet iš tikrųjų vaiko savybes, gebėjimus (ugdyti – ELTA). (...) Jeigu pastebėjote, tai nebuvo diskusija dėl trukmės, tai buvo tema apie gerą mokyklą... ir link to krypsta. Geros mokyklos koncepcija yra, bet praktikos dar trūksta. Kaip turi formuotis geros mokyklos praktika – šita kryptimi dar ne kartą susitikę kalbėsimės“, – sakė A. Monkevičius.   

Pasak ministro, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija netrukus bus parengtas higienos normų ugdymo patalpose reglamentas. Taip pat bus siekiama ateinančiais metais padvigubinti finansavimą mokinių pažintinei veiklai. Tam reikia mažiausiai 6 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius po pasitarimo sakė nieko naujo dėl pailgintų mokslo metų iš ministerijos atstovų neišgirdęs.

„Tos pačios šnekos, kad tai yra politinis sprendimas, priimtas prieš dvejus metus. Ir priėmus tą sprendimą, jokių aiškių planų, kaip turi dirbti mokyklos nebuvo. Šiandien vėl buvo svarstoma, dalijamasi gerąja patirtimi, kaip turėtų dirbti mokyklos. Antri mokslo metai jau ant nosies, bet niekas nekalba apie tai, kaip ilgesni, trumpesni mokslo metai veikia ugdymo kokybę, ar gerina, ar blogina, ar apskritai neturi jokios įtakos. Apie papildomas lėšas neformalioms veikloms, apie kurias daug kalba, irgi nekalbama, kalbama tiktai, kad reikėtų ieškoti, galima būtų suieškoti, bet jokių konkrečių dalykų nėra ir aišku, kad ateinantys mokslo metai bus palikti mokykloms, ir kiekviena mokykla kapanosis“, – pabrėžė A. Jurgelevičius.

Situacija tėvų netenkina

Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas sako, kad esama situacija prailginus mokslo metus tėvų netenkina. Laikas esą praleidžiamas neproduktyviai, organizuoti papildomas veiklas su visa klase yra sudėtinga, vaikai nei dirba, nei ilsisi.

Tėvų forumas siūlo įvesti tvarką, kad pailgintų mokslo metų užsiėmimai būtų neprivalomi.

„Organizuoti edukacinę veiklą, išvyką imant visos mokyklos lygmeniu yra tikrai didelė užduotis, didelis iššūkis. Jeigu prailgintų mokslo metų dvi arba trys savaitės būtų neprivalomos ir klasėje liktų, pavyzdžiui, trečdalis ar penktadalis mokinių, tai su tais likusiais mokiniais būtų galima suorganizuoti įdomias veiklas, edukacines išvykas ar net pačioje klasėje veikti. Bet taip, kaip yra dabar, miestuose mokyklos perpildytos, tai kitokias veiklas nei tradicinės pamokos sunku organizuoti“, – sakė Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Bet taip, kaip yra dabar, miestuose mokyklos perpildytos, tai kitokias veiklas nei tradicinės pamokos sunku organizuoti.

Pasak jo, jei vasarai prasidėjus dvi tris savaites į mokyklą eiti būtų neprivaloma, tai išspręstų ir papildomo ugdymo organizavimo, ir vaikų užimtumo problemas.

„Tie vaikai, kuriems reikėtų pasitempti, kažką pasikartoti ar kurie dėl ligos atsiliko, galėtų per prailgintą mokslo metų laiką užpildyti spragas. Galėtų lankyti ir tie, kurių tėvams labai svarbus užimtumas, ypač mažų vaikų, nes mažų vaikų nėra kur palikti. Tačiau vyresni vaikai galėtų eiti dirbti, savanoriauti ir gauti tam tikras patirtis, kurių mokykla šiandien negali užtikrinti, o gyvenime jų labai reikia“, – sakė K. Mikolajūnas.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė sako, kad didžiosios dalies Lietuvos mokyklų moksleiviai yra nusivylę dėl neproduktyviai praleisto prailgintų mokslo metų laiko. Jei būtų visgi nuspręsta esamą tvarką palikti, esą privalo būti užtikrinta veiklų kokybė.

„Prieš kelerius metus, kai buvo kalbama apie mokslo metų ilginimą, Lietuvos moksleivių sąjunga labai aiškiai pasisakė už ilginimą, jei tas papildomas laikas bus išnaudojamas produktyviai ir kokybiškai. Šiandien mes to nematome. Kai kur, taip, sėkmės pavyzdžių yra, bet bendra situacija nėra gera ir mes nesame tuo patenkinti. Mes skatiname ir norime, kad tos papildomos savaitės, kurių tikslas praleisti jas kokybiškai, sužinoti, išmokti kažko naujo, paveikti kokias nors kitokias veiklas, kad jos kažką naujo suteiktų moksleiviui. To nevyksta. Mes raginame visgi akcentuoti svarbą gerai ir tinkamai išnaudoti tą laiką“, – sakė S. Aškinytė. 

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė sako, kad, norint kokybiškai organizuoti papildomas veiklas per pratęstą mokslo metų laiką, būtina tam skirti kur kas daugiau lėšų nei skiriama dabar.

„Pavyzdžiui, dvi klases išvežti į Vilnių kainuoja 700 eurų, plius dar kaina už muziejų ir taip toliau. Bet jeigu mokykloje yra dvidešimt penkios klasės?...Tai yra pinigai, dideli pinigai iš tikrųjų. Jei dabar vaikui yra skiriama arti penkių eurų, tai kokia turėtų būti ta pinigų suma, kad iš tikrųjų gautume kokybę?“, – klausė J. Andrijauskienė.

Ji taip pat pabrėžė esanti įsitikinusi, kad pagrindinė mokyklos užduotis yra kokybiškai organizuoti pamokas, o ne popamokinę veiklą.

„Naudos mokslo metų prailginimas duotų tik tuo atveju, jei tai būtų tikroji ugdomoji veikla“, – pabrėžė J. Andrijauskienė.

Komentare BNS ministras teigė dėkojantis Lietuvos savivaldybių asociacijai už išreikštą nuomonę, o iki rugpjūčio antrosios pusės ministerija esą numačiusi ir daugiau susitikimų su „visomis pusėmis“ konsultuojantis dėl ugdymo proceso birželį, aiškinantis, kaip prasmingai išnaudoti mokymosi laiką ir kokios pagalbos reikia įstaigoms.

„Karščiai gali užklupti tiek birželį, tiek gegužę ar rugsėjo pradžioje“, – komentare BNS sakė ministras, reaguodamas į savivaldybių teiginius, kad dauguma šalies mokyklų nepritaikytos dirbti per karščius.

Pasak ministerijos atstovų, įvertinti visus pasiūlymus ketinama iki rugpjūčio pabaigos – rugsėjo pradžios.

M. Monkevičius taip pat sako, kad konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu peržiūrimos Higienos normos, kad būtų reglamentuotas ne tik mokyklos lankymas esant dideliems šalčiams, bet lygiai taip pat per karštus orus: kokiai temperatūrai esant nerekomenduojama eiti į mokyklą, dirbti klasėse.

„Reikia visiems kartu sutarti, kokie sprendimai reikalingi keičiantis klimatui. Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir  mūsų kaimyninės šalys, kuriose ugdymo procesas trunka net ilgiau, pavyzdžiui, Lenkija“, – sakė ministras.

Žada daugiau savarankiškumo

Komentare žiniasklaidai pirmadienio popietę A. Monkevičius pabrėžė, kad šiuo metu tvirtinant ugdymo planus, pakankamai didelė laisvė suteikiama ir pačioms savivaldybėms, mokykloms, o ateityje šį savarankiškumą jis būtų linkęs stiprinti.

Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir  mūsų kaimyninės šalys, kuriose ugdymo procesas trunka net ilgiau, pavyzdžiui, Lenkija.

„Mano idėja tokia: ateityje reikėtų kaip galima daugiau suteikti galimybių savivaldybei, mokyklai, mokyklų tinklui patiems, gerai apgalvojus, žinant kaip reikėtų įgyvendinti ugdymo planą, savivaldybės specifiką, kuo savarankiškiau spręsti šį klausimą“, – teigė jis,

Anot A. Monkevičiaus, mokyklose turėtų būti užtikrinamos geresnės sąlygos, nes „jos pastatytos taip, kad orientuotos į pietus, neturi žaliuzių“. Dėl dar to bus tariamasi su savivaldybėmis.

Jis pabrėžė, kad pailginus mokslo metus, moksleiviams rengiami užsiėmimai galėtų būti ir „mokymasis plaukti, saugus elgesys gamtoje“.

Jo nuomone, trumpesni mokslo metai ypač aktualūs kurortinėms savivaldybėms, kur dalis vyresnių klasių moksleivių jau dirba kurorto sezono metu.

„Bet mes matome išeitį: galime ugdymo programoje numatyti verslumo dalyką, ir ta praktinė dalis gali būti labai gražiai organizuojama: anksčiau pasibaigtų ir mokslo metai, vaikai atliktų ir verslumo, finansinio raštingumo užduotis per tą laiką, kai jie kažkur dirba. Tai būtų ne tik darbas, kuriame vaikai užsidirba, bet kartu ir ugdymas“, – dėstė ministras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausa parodė, kad du trečdaliai šalies savivaldybių yra už trumpesnių mokslo metų grąžinimą.

Savivaldybės taip pat nurodė, kad dauguma šalies mokslo įstaigų nepritaikytos dirbti per tokius karščius, kurie šalyje vyravo šį birželį.

Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites, iki birželio 21-osios. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius palaiko ilgesnių mokslo metų idėją. Pasak ministro, prailginti mokslo metai atveria galimybes organizuoti netradicines ugdymo veiklas.

„Manau, kad mes eitume blogu keliu (jei mokslo metai būtų trumpinami – BNS), kadangi susispaustume – ir taip vaikai yra perkrauti tam tikrais intervalais. Reikia stengtis, kad visi mokslo metai būtų kuo tolygesni, vaikai nebūtų perkrauti“, – BNS sakė A. Monkevičius.

Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.

Tiesa, mokslo metus mokyklos gali baigti ir kiek anksčiau – tai priklauso, kaip intensyviai buvo organizuotas ugdymo procesas konkrečioje mokykloje ir nuo to, kada pradėti mokslo metai.

Jeigu mokslo metus mokykla pradėjo šeštadienį – rugsėjo pirmąją, ta mokykla juos gali baigti birželio 20 dieną, taip pat jeigu kai kurios mokyklos rengė edukacines veiklas šeštadieniais, jos mokslo metus gali baigti dar anksčiau.

Mokyklų vadovai abejoja

Kai kurie mokyklų vadovai sako, kad per prailgintus mokslo metus sudėtinga rasti naudingos edukacinės veiklos.

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktore 23-ejus metus dirbanti Genė Pulkienė abejoja, ar prailginti mokslo metai duoda naudos.

„Pirma reikia sugalvoti, kaip tą daryt, o tada daryt. Sakykim, miestuose galbūt didesnės galimybės edukacines veiklas organizuot, na, o mes be gamtos neturim, ką parodyti“, – BNS sakė mokyklos vadovė.

Gimnazija įsikūrusi visai netoli Užvenčio dvaro ansamblio, netoliese teka Ventos upė. Mokyklos direktorė teigia, kad per prailgintus mokslo metus į pamokas stengiamasi žiūrėti kūrybiškai ir kuo daugiau užsiėmimų mokiniams organizuoti lauke.

„Va, kaip tik prieš akis sėdi vaikai pavėsyje, po pušimis ir kažką kalbasi su mokytoju, kažką žymisi, rašo. Kiti išvyko į ekskursiją. Buvo Naisiuose didelis autobusas, kiti į Anykščius, į Kauną važiuoja artimiausiu metu“, – teigė G. Pulkienė.

Mažiau nei tūkstantį gyventojų turinčio miestelio gimnazijoje yra tiek pradinukų, tiek ir vyresniųjų klasės. Ir vieni, ir kiti pamokų metu būna lauke, nes klasėse, kai karšta, pasak direktorės, išbūti neįmanoma.

„Mokiniai iškeipę, išgeibę – karšta, leipsta. Stengiamės kuo mažiau patalpose būti, nes neįmanoma. Mes laimingi tuo, kad turim didelę teritoriją, daug medžių, daug žalumos, ir upę šalia turim, ir dvaro malūną“, – sakė gimnazijos direktorė.

„Priversti mokinius pamokoje dirbti labai sunku“, – pridūrė ji.

Pamokų ritmą jaukia egzaminų sesija

Vilniaus Pilaitės bei Vasilijaus Kačialovo gimnazijų vadovai mano, kad mokslo metai galėtų būti trumpesni dėl vykstančios egzaminų sesijos.

„Jeigu atostogos, tai atostogos. Jeigu pamokos, tai pamokos. Geriau, kad nebūtų to tampymo – vienais metais vienaip, kitais metais kitaip, trečiais metais dar kitaip. Tampymo nebūtų, jeigu egzaminai vyktų kažkaip kitaip ir mokytojai galėtų vesti pamokas“, – BNS teigė Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas.

Geriau, kad nebūtų to tampymo – vienais metais vienaip, kitais metais kitaip, trečiais metais dar kitaip.

Pilaitės mokykloje kai kurie mokytojai dėl to negali vesti pamokų, todėl egzaminų nelaikantiems mokiniams atsiranda vadinami „langai“. Problema randant pavaduojančius mokytojus egzistuoja ir Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje.

„Nu, sunku, bet randam – ką padarysi. Mes stengiamės išvengti „langų“, bet tai labai sunku, nes mokytojai irgi dalyvauja egzaminuose. Yra tokių vidinių niuansų. Nėra lengva padaryti, kad vaikai būtų prižiūrėti“, – BNS sakė Vasilijaus Kačialovo gimnazijos vadovė Roza Dimentova.

„Jeigu būna egzaminai, tai kiti mokiniai ateina kokią 11 valandą, tai stengiamės jau kokių kontrolinių darbų nedaryt“, – pridūrė ji.

Jos vadovaujamoje gimnazijoje yra penktų klasių mokiniai ir gimnazistai – 9-12 klasių moksleiviai. Pasak R. Dimentovos, jiems organizuojamos įvairios veiklos.

„Yra labai skirtingų veiklų, skirtingų dienų. Vieną dieną buvo kviečiami tėvai ir kartu su vaikais dalyvavo pamokoje ir kažką kartu su jais veikė – ėjo į kabinetus, kūrė kažką. Visokių pamokų yra: turim du vidinius kiemelius, ten vedam pamokas. Stengiamės kūrybiškai žiūrėt į ugdymo procesą, nes kitaip neišeina“, – teigė R. Dimentova.

Tuo metu Pilaitės mokykloje gimnazistams daugiausia vyksta tradicinės pamokos.

„Pas mus yra gimnazija – 9-12 klasės, vyresnieji mokiniai. Mes mokomės, mes važiuojam, lankom ir kitas edukacines aplinkas. Mūsų mokykla renovuota, tai viduje yra vėsu. Mokiniai mokosi, yra pamokos. Iki pat birželio 21-os vyksta pamokos“, – sakė Z. Popovas.

Abiejų gimnazijų vadovai pritaria, kad bent jau pradinukams ir 5-8 klasių moksleiviams mokslo metai galėtų būtų trumpesni ir baigtųsi gegužės pabaigoje.

Galimybės netradicinėms veikloms

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja teigia, kad prailginti mokslo metai nei pernai, nei šiemet mokykloms nesukėlė didelių iššūkių ar nepatogumų.

„Iš mokyklų bei tėvų negauta nė vieno nusiskundimo. Mokyklos mokiniams pasiūlė įvairių, netradicinių ugdymo veiklų ir priemonių įvairiose erdvės. Taip pat ir šiais mokslo metais kiekviena mokykla yra pasirengusi ugdymo planą ir numačiusi visas veiklas, kurios yra vykdomos visus metus, ne tik per pratęstą laikotarpį. Taigi pratęsimas nėra kažkas išskirtinio ir ypatingo, su kuo mokyklos turėtų nesusitvarkyti“, – BNS perduotame komentare cituojama A. Kovalevskaja.

Anot jos, mokslo metų prailginimas sudarė galimybę organizuoti įvairesnes, netradicines ugdymo veiklas per visus mokslo metus, skirti didesnį dėmesį edukacinėms, pažintinėms prevencinėms, socialinių kompetencijų ugdymo veikloms.

„Išanalizavus Vilniaus miesto mokyklų ugdymo planus galima teigti, kad mokyklų organizuojamos veiklos yra prasmingos, turiningos ir įdomios“, – teigė specialistė.

A. Kovalevskaja sako, kad pernai egzaminai problemų sklandžiai organizuoti ugdymo procesą nesudarė, nes dauguma brandos egzaminų vyko savaitgaliais, o šiemet, pakeitus egzaminų tvarkaraštį, savaitgaliais egzaminų mažiau, tačiau mokyklos tam galėjo pasiruošti iš anksto.

„Mokyklos mokslo metų pradžioje žinojo brandos egzaminų datas ir vietas, todėl iš anksto suplanavo ugdymo proceso aplinkas, vietas, laikus ir formas“, – sakė savivaldybės administracijos atstovė. 

Ministras: norime išlaisvinti mokyklas

Švietimo ministras A. Monkevičius teigia, kad į pamokas birželį reikia žiūrėti kūrybiškai ir laisvai, taip pat ministras ragina nepamiršti ir to, kad galima trumpinti pamokų laiką.

„Mes norėtume išlaisvinti mokyklas, kad kuo daugiau pačios mokyklos kūrybiškai galvotų, kad mes matytume, ko labiausiai siekiame, tai – vaikų sėkmė. Viską galima suderinti neprasilenkiant su vaikų saugumo, sveikatos reikalavimais. Vien tik direktyvomis to nepadarysi“, – teigė A. Monkevičius.

„Jeigu jau karščiai būna, tai galima trumpinti pamokų laiką. Galima derinti su sąlygomis – jeigu mokykla yra kažkokioje pavėsingoje gamtos aplinkoje, ten galima daug padaryti išradingai, kūrybiškai“, – pridūrė jis.

Ministras įsitikinęs, kad dabartinė mokslo metų trukmė yra tokia, kad galima mokytis ramiai, neskubant, paįvairinant ugdymą įvairiomis netradicinėmis veiklomis.

Viešojoje erdvėje nelabai girdisi erzelio apie aukštųjų mokyklų baigimo peripetijas.

O štai brandos egzaminai kasmet pritraukia dėmesį „tobulais“ žurnalistų štampais („Po egzamino dvyliktokė išklojo visą tiesą“), jau klasika tapusiais klaidų užduotyse aptarimais ir kritiškais pasvarstymais, kas gi iš tikro matuojama standartizuotais testais bei rašiniais.

Šįmet į bendrą liūdnos situacijos foną įsilieja nauja – mokslo metų ilginimo – tema.

Motyvai, kuriais remiasi šį sprendimą tvirtinanti ŠMM, yra tokie:

– Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, nors daugelio Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus;

– Lietuva pagal mokinių pasiekimus nepatenka tarp geriausių valstybių;

– Per mokslo metus nespėjama įgyvendinti numatytos programos;

– Daugeliui mieste gyvenančių tėvų tas būtų patogu, nes jie paprastai vėliau planuoja šeimos atostogas.

Neketinu diskutuoti kiekvieno iš šių punktų. Įdomiausia man, kiek mokyklų vadovų, mokytojų, tėvų, mokinių rimtai tiki, jog prailginus mokslo metus pagerės mokinių pasiekimai.

Kad pagrįsčiau šį savo giluminį netikėjimą, priminsiu, kas šiuo metu vyksta Suomijoje. Šalyje, taip netoli mūsų esančioje geografiškai ir šviesmečiais nutolusioje pagal savo sėkmingai įgyvendinamą švietimo filosofiją.

Suomijos švietimo ministrė Krista Kiuru patvirtina – šalies mokiniai neturi namų darbų. Gimnazistai paklausti atsako, jog namų užduotims, jei tokių pasitaiko, jie skiria 10–20 min. per dieną.

Mokyklų direktoriai yra įsitikinę, jog po pamokų vaikai turi daug būtinų veiklų: sportas, muzika, buvimas su draugais, bendravimas su šeima ir net – dėmesio! – privalo turėti laiko džiaugtis gyvenimu.

Paklausti, kokiomis užsienio kalbomis kalba, vyresniųjų klasių mokiniai dažniausiai vardija tris – suomių, švedų, anglų kalba; dažnas mini ispanų kalbą, yra mokančių prancūzų bei vokiečių kalbas.

Suomijoje nėra standartizuotų testų. Kodėl? Nes suomiams seniai aišku, jog mažiausiai trečdalį mokymosi laiko reikėtų skirti pasiruošimui juos išlaikyti.

Nėra standartizuotų testų – nėra ir mokyklų reitingavimo. Visuotinė nuostata: geriausia – arčiausiai namų esanti mokykla. Visos mokyklos lygios ir panašios. Nemokamą mokslą šalyje garantuoja konstitucija, todėl privačių įstaigų beveik nėra.

Turtingesnių šeimų vaikai eina į tas pačias kaimynystėje esančias mokyklas, o jų tėvams svarbu, kad būtent ta mokykla ir būtų gera. Kita tokio sprendimo pusė – vienoje klasėje 10 ir daugiau metų praleidę kartu pasiturintys jauni žmonės dukart pagalvos prieš eliminuodami vaikystės draugą tik dėl gaunamų pajamų skirtumo.

Mokytojai sako – mums svarbu, kad mokiniai „įdarbintų“ smegenis bet kokioje mokyklinėje veikloje, pvz., kepdami pyragus, studijuodami istoriją, mokydamiesi programavimo. Ir dar – kad jie patys kritiškai vertintų tai, ko mokosi.

Įdomus faktas – daugybė Suomijoje pritaikytų ir pasiteisinusių edukacinių idėjų pasiskolintos iš... JAV, kur jos nunyko, nes švietimas virto verslu. Amerikiečiams įkalta, kad poezijos mokymas tikrai nepadės susirasti darbo, o ir kiti menai – tik brangaus laiko švaistymas.

„Pagrindinis mano pamokų tikslas – kad mokiniai gerbtų save ir kitus, kad mokytųsi būti laimingais“, – sako matematikos mokytojas. Mokyklos užduotis – sužadinti mokymosi malonumą ir gyvenimo džiaugsmą, pritaria jam kiti kolegos.

Pagal įstatymą mokslo metai Suomijoje turi trukti 190 dienų. Į jas įskaičiuojamos ir 4 atostogų pertraukos – po savaitę rudenį ir žiemą, 10 dienų kalėdiniu laikotarpiu ir 4 dienos per Velykas.

Reziumė: nei ilgesni mokslo metai, nei nauji gražiai išrašyti ugdymo standartai niekaip negali būti siejami su geresniais mokinių pasiekimais Lietuvoje.

Kaip penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, mokslo dienų skaičius bus padidintas 2017-2018 mokslo metais. Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų. Pasak ministerijos, jos trikdė psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą.

Kaip papildomas 10 dienų išdėstyti 5-11 klasėse, teisė nuspręsti suteikiama pačioms mokykloms, jų steigėjoms savivaldybėms ir mokyklų savininkams. Dėl penkių papildomų ugdymo proceso dienų įgyvendinimo laiko sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų penkių spręs pačios mokyklos.

Pradinukams mokslo metai truks 170 dienų arba 34 savaites, 5-11 klasių mokiniams – 181 dieną arba 36 savaites.

2018-2019 mokslo metais prisidės dar penkios papildomos mokymosi dienos, dėl jų panaudojimo spręs mokyklos.

Naujuose bendrojo ugdymo planuose taip pat numatyta, kad namų darbai negalės būti skiriami vietoj neįvykusių pamokų, o kontroliniai rašomi po ligos ir atostogų.

Gamtos mokslų rekomenduojama mokyti taikant praktinę tiriamąją veiklą: daugiau dėmesio skirti stebėti gyvąją gamtą, mokslo idėjas ir technologijas pritaikyti kasdieniame gyvenime. Neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla pati spręs, koks jos poreikis konkrečioje klasėje.

Daugiau kaip 700 šalies mokyklų gaus gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonių 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkinių, meteorologinių stotelių, diodinių lazerių, mokomųjų elektronikos rinkinių, cheminių medžiagų, mikroskopų, optikos rinkinių, kėlimo mechanizmų ir kitų.

Atnaujintos lietuvių kalbos ir literatūros programos, išbandomas integruotas gamtos mokslų kursas 5-8 klasėms.

Numatyta, kad mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų paruošti namų darbų namuose, turi būti sudaromos sąlygos tai padaryti mokykloje. Visos mokyklos turės įgyvendinti mažiausiai vieną prevencinę programą, kuri padėtų sumažinti patyčias, ugdytų emocinį mokinių raštingumą, skatintų bendravimą ir tarpusavio supratimą.

Abiturientams jokie pokyčiai dėl mokslo metų trukmės nenumatomi: jiems pamokos pasibaigė gegužę.

Pasak ministerijos, mokytojų atostogos dėl papildomų mokymosi dienų nesutrumpėtų. Pedagogai atostogauja 56 dienas.

„Manau, mėnesio bėgyje sprendimas bus“, – BNS paklausta apie mokslo metų trukmę antradienį sakė ministrė.

Mokslo metrus ministrė siūlo ilginti  10–15 dienų. Pasak ministerijos, taip siekiama pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį.

Kai kurios profesinės sąjungos šiai idėjai nepritaria.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre rengiama tam skirta konferencija „Papildomos dienos tavo ugdymo(si) sąskaitoje: ką galima per jas nuveikti gerinant mokinių pasiekimus?“, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Moksleivių sąjungos prezidento pareigas laikinai einančios Dovilės Bikelytės teigimu, siekis sumažinti kasdien moksleiviui tenkantį krūvį džiugina, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad dvi papildomos savaitės neišspręs visų problemų ir mokinių rezultatai negerės, jei nebus skiriama dėmesio bendrojo ugdymo programoms, jų peržiūrai bei dabar taikomiems mokymo metodams.

„Papildomos dvi savaitės leistų mokytojams skirti daugiau dėmesio sudėtingesnėms temoms, individualiam darbui su moksleiviu, į mokymosi procesą būtų galima įtraukti daugiau netradicinių mokymosi būdų, projektinių veiklų, edukacinių užsiėmimų. Užtikrinant kokybę, pokyčiai būtų teigiami“, – sakė ji.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mokslo metus siūlo ilginti 10–15 dienų. Pasak ministerijos, taip siekiama pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga dėl ketinimų mokslo metus ilginti šią savaitę surengė protesto akciją.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, siūlymui ilginti mokslo metus nepritaria 63 proc. gyventojų, o tarp turinčių mokyklinio amžiaus vaikų nepritariančiųjų yra dar daugiau – 72 procentai.

„Dauguma nepritaria mokslo metų ilginimui, dar daugiau nepritaria tėveliai, turintys mokyklinio amžiaus vaikus“, – balandžio pradžioje atliktos gyventojų apklausos rezultatus BNS komentavo „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Mokslo metų ilginimui pritarė 15,6 proc. apklaustų gyventojų, tuo metu visiškai nepritariančiųjų buvo 38,6 proc., greičiau nepritariančiųjų – 24,1 procento. Dar 21,5 proc. gyventojų į klausimą, pritaria ar nepritaria mokslo metų ilginimui, atsakė „nei taip, nei ne“, rodo apklausos duomenys.

Tarp mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo 6,1 proc. apklausos dalyvių, pritariančiųjų mokslo metų ilginimui buvo 21,7 proc., o nepritariančiųjų – 72,2 procento.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą dėl mokslo metų ilginimo „Vimorus“ atliko balandžio 1–9 dienomis savo iniciatyva, apklausti 1001 pilnametis šalies gyventojas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mokslo metus siūlo ilginti 10–15 dienų. Pasak ministerijos, taip siekiama pagerinti mokinių pasiekimus, tolygiau išdėstyti krūvį. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga dėl ketinimų mokslo metus ilginti šią savaitę surengė protesto akciją.