Anot Nacionalinio egzaminų centro pranešimo, šį egzaminą iš viso laikė 8352 jaunuoliai.

Jį įveikė 93,5 proc. kandidatų, aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2,5 proc. mokinių.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatus planuojama skelbti liepos 4 dieną.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso buvo pateikę 30 tūkst. kandidatų.

Daugiau dešimtokų išlaikė matematikos pasiekimų patikrinimą

Šiemet daugiau dešimtokų nei pernai išlaikė matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

Teigiamą – 4–10 balų – įvertinimą gavo 79,3 proc. mokinių. Palyginti su praėjusiais metais, šiemetiniai rezultatai geresni – pernai matematikos pasiekimų patikrinimą išlaikė 72 proc. dešimtokų, trečiadienį informavo Nacionalinis egzaminų centras.

Padaugėjo ir mokinių, gavusių 9–10 balų įvertinimą: šiais metais jų yra 10 proc., o 2018 metais buvo 6 procentai.

Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime šiemet dalyvavo 24 tūkst. 830 mokinių.

Beje, dešimtokų matematikos pasiekimai yra blogesni nei lietuvių kalbos. Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, lietuvių kalbos patikrinimą išlaikė kiek daugiau nei 94 proc. mokinių.

Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2 proc. mokinių, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą rinkosi 12 tūkst. 643 kandidatai, dalyvavo – 10 tūkst. 856 asmenys.

Pernai lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino rezultatai buvo panašūs – tuomet išlaikė 90,7 proc. kandidatų, aukščiausius įvertinimus gavo 1,3 procentai mokinių.

Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems mokyklinį brandos egzaminą laikė 20 mokinių. Visi mokiniai egzaminą išlaikė.

Mokykliniame brandos egzamine mokiniai galėjo rašyti samprotavimo arba literatūrinį rašinį. Samprotavimo rašinyje atskleisti temą reikėjo remiantis vienu autoriumi iš trijų, nurodytų prie temos, ir kontekstu.

Literatūriniame rašinyje atskleisti temą reikėjo analizuojant vieno autoriaus iš trijų, nurodytų prie temos, kūrybą. Kitą autorių, jei jo reikėjo, mokinys rinkosi savo nuožiūra. Prie kiekvienos rašinio temos buvo pateikta po tris klausimus, kurie mokiniui galėjo padėti rinktis rašymo kryptį. Jais naudotis nebuvo privaloma.

Uostamiesčio abiturientai laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. 10 užsiregistravusiųjų į valstybinį egzaminą neatvyko. Didesnių nesklandumų užfiksuota nebuvo.

Vienas svarbiausių egzaminų vakar išbandymu tapo 2 326 Klaipėdos miesto moksleiviams. Į šį skaičių patenka ir buvę mokiniai, profesinių mokyklų atstovai ar eksternu mokęsi jaunuoliai.

Šiemet daugiau kandidatų rinkosi mokyklinį egzaminą. Tokių būta 1 242. Valstybiniu lygiu egzaminą laikė 1 084 jaunuoliai.

Nuo 9 iki 13 val. vykusio egzamino metu didesnių nesklandumų užfiksuota nebuvo.

Vis dėlto į valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą neatvyko 10 žmonių. Du iš jų – dėl ligos, kiti du prie egzamino nebuvo prileisti dėl neigiamo lietuvių kalbos metinio įvertinimo.

Kiek jaunuolių neatvyko į mokyklinį egzaminą, kol kas nėra aišku.

Neišlaikiusieji valstybinio išbandymo, liepos 7 d. turės galimybę laikyti mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės teigimu, mokinių atsiliepimai apie šiųmetes egzamino rašinių temas – skirtingi.

"Egzaminą mokiniai vertina labai įvairiai. Tai priklauso nuo kiekvieno pasiruošimo, gebėjimų, kitų aplinkybių", – sakė V.Kazakauskienė.

Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Jiems buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos.

Abiejų tipų egzaminuose prie kiekvienos temos buvo pateikti trys privalomi lietuvių literatūros autoriai pagal pasirinktos programos mokymosi kursą.

Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą mokiniams buvo leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

Visoje Lietuvoje valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikyti registravosi 21 095 kandidatai. Mokyklinį – 14 977 jaunuoliai.

Pernai iš viso lietuvių kalbos egzaminą laikyti rinkosi 2 337 uostamiesčio moksleiviai.

Kitas valstybinis brandos egzaminas – biologijos – abiturientų laukia jau rytoj 9 val. Dar šią savaitę, penktadienį, bus laikomas valstybinis matematikos egzaminas.

Nuo 2016 metų planuojama leisti moksleiviams pasirinkti atlikti brandos darbą, kuris turėtų mokyklinio egzamino statusą, sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

„Turime vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias socialines kompetencijas. Vienas pirmųjų žingsnių bendrosios kompetencijos vertinime jau žengtas - įvestas technologijų brandos egzaminas. Praktika rodo, kad ir mokiniams, ir mokytojams tokio pobūdžio egzaminas yra priimtinas. Nuo 2016 metų planuojama įvesti brandos darbą, kuris būtų prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui“, - Seime per diskusiją brandos egzaminų klausimais sakė viceministrė.

Pasak jos, brandos darbas būtų vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinio ilgalaikis darbas, rengiamas per ugdymo procesą, skirtas įvertinti jo bendrosioms ir dalykinėms kompetencijoms.

„Vienas iš svarbiausių šio darbo privalumų būtų tas, kad mokinys jį rengtų atsižvelgdamas į savo pomėgius, interesus ir gebėjimus. Dabar laukia svarbus iššūkis - susitarti su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo, panaudojimo, atrenkant kandidatus studijoms“, - sakė G.Krasauskienė.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) anksčiau yra pateikęs visuomenei susipažinti brandos darbo programos projektą, kuris jungtų dabar vykdomus menų ir technologijų mokyklinius brandos egzaminus. Pagal projektą, mokiniai brandos darbą galėtų atlikti pasirinkdami tiriamąją-taikomąją, menų ar technologijų kryptį.

Pagal sumanymą, mokinys pats rinktųsi ir kryptį, ir mokomąjį dalyką arba integruotus mokomuosius dalykus, galėtų konsultuotis su mokytoju, kuris vadovautų brandos darbo rengimui, formuluotų brandos darbo temą, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais ir priemonėmis.

Idėja įvesti brandos darbą kilo 2008 metais, kai buvo rengiamas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tobulinimo 2008–2012 metais priemonių planas. Tuomet brandos darbas buvo pristatomas kaip lygiavertė alternatyva vykdomiems brandos egzaminams, kuri leistų mokiniui atskleisti dalykines ir bendrąsias kompetencijas, sudėtingas įvertinti centralizuotai organizuojamo egzamino formatu.