Daliai šalies mokytojų penktą savaitę tęsiant streiką ypatingos skubos tvarka teikiamos pataisos supaprastina mokytojo etatinio apmokėjimo modelį ir didesnį dėmesį skiria tiesioginiam mokytojo darbui – pamokoms.

Numatoma, kad prezidentės siūlomi pasikeitimai įsigaliotų nuo 2019 metų rugsėjo – kitų mokslo metų.

Už tokias pataisas balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė keturi parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, jo svarstymas Seimo posėdyje numatytas ketvirtadienį.

Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė pažymėjo, kad pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelis iš esmės yra reikalingas, tačiau jo įgyvendinimas sukėlė daug įtampų švietimo bendruomenėje.

„Jo sklandžiam įvedimui nebuvo tinkamai pasiruošta, pritrūko laiko, jau pirmą mėnesį išryškėjo apčiuopiami etatinio darbo apmokėjimo trūkumai. Delsiant priimti sprendimus buvo prieita prie savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų supriešinimo, o galiausiai prie kraštutinių protesto formų, kurios palietė didelę dalį visuomenės, situacijos įkaitais tapo tėvai ir vaikai“, – kalbėjo R. Kačkutė.

Anot patarėjos, modelis bus supaprastinamas: vietoje dabartinių trijų kategorijų mokytojų veiklų siūloma nustatyti dvi, didesnę svarbą suteikiant tiesioginiam mokytojų darbui.

„Pirmoji apima veiklas, susijusias su ugdymo plano įgyvendinimu, tai yra kontaktinės pamokos, pasiruošimas pamokoms, mokinių vertinimas, vadovavimas klasei. Antroji kategorija apima profesinį mokytojų tobulėjimą ir veiklas su mokyklos bendruomene“, – pataisas pristatė R. Kačkutė.

Šiuo metu šios veiklos išskaidytos į vadinamąsias tris kišenes, t. y. kontaktines valandas (pamokas), nekontaktines valandas (pasirengimą pamokoms, darbų taisymą) ir darbą bendruomenei. Pagal dabartinę redakciją, veikla bendruomenei gali sudaryti iki pusės mokytojo etato.

Prezidentės pataisos taip pat nustato kitas proporcijas, kiek mokytojo etate sudaro pamokos, pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei. Iš 36 valandų per savaitę etato darbui su bendruomene galės būti skiriamos 6 valandos.

Taip pat veiklų su bendruomene sąrašą tvirtins švietimo ir mokslo ministras, o ne mokyklos vadovas.

„Siūloma švietimo ir mokslo ministrui, o ne mokyklos direktoriui, kaip yra dabar, pavesti tvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles, apibrėžti veiklų su bendruomene sąrašą ir profesinio tobulėjimo veiklas. Šiuos poįstatyminius teisės aktus ministras tvirtins suderinęs su švietimo bendruomene“, – teigė prezidentės patarėja.

Parlamentaras Mantas Adomėnas prezidentės patarėjos klausė, ar nevertėtų išvis atsisakyti dabartinio pedagogų etatinio apmokėjimo modelio, vietoje to mokytojams padidinant pareiginius koeficientus.

„Etatinio darbo apmokėjimo sistema iš esmės yra tikrai būtina ir reikalinga, šitą nuomonę patvirtino visi pas prezidentę lankęsi susitikimo dalyviai. Mokytojai, vadovai perėjo labai sunkų kelią, ir šiuo metu atšaukti etatinio darbo apmokėjimo sistemą būtų šiek tiek neatsakinga, bet kad ją reikia greitai tobulinti – tikrai“, – atsakė R. Kačkutė.

Parlamentaras Gintaras Steponavičius tikslinosi, ar likusią mokslo metų dalį mokyklos liks gyventi pagal dabartinį „trijų kišenių“ modelį.

„Išlieka trečioji kišenė, per kurią tarifikuojama neretai abejotinos veiklos, ne veltui tai pavadinta „snaigių karpymo“ kišenė. Ar teisingai suprantu, kad nepaisant siūlymų taisyti ydingą modelį visą likusią mokslo metų dalį mokyklos gyventų pagal jau dabar surėdytą trijų kišenių paskirstymą?“ – klausė G. Steponavičius.

Prezidentės patarėja patvirtino, kad pagal siūlymą pataisos pradės veikti nuo kitų metų rugsėjo, bet kartu teigė, kad jos „tobulina ir buvusią trečią, dabartinę antrą kišenę, labai aiškiai numatydamos prievolę ministrui aiškiai apibrėžti, kas yra veiklos su bendruomene“.

„Šito aiškumo dabar labai pasigendame“, – pažymėjo patarėja. Įstatymo įgyvendinamuosius aktus švietimo ir mokslo ministras turės parengti iki kovo 1 dienos.

Tęsiantis streikui keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvojo ir žada toliau nakvoti Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.