„Matome, kad 300 eurų visoms studijų sritims ar bendrai pedagogikos programai efekto neduoda. Nedavė ir, ko gero, neduos, nes šiaip mes pedagogų parengiame pakankamai Lietuvoje, mums tikrai jų nereikia, kiek parengiame skaičiais. Jums tiek pakaktų regeneracijai, bet parengiame ne tose srityse. Čia yra pagrindinis dalykas“, – penktadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“ teigė J. Šiugždinienė, kartu pridurdama, kad tiksliųjų mokslų mokytojų trūkumo problema yra susijusi ir su tuo, kad šių dalykų egzaminų nesirenka ir mokiniai.

„Vidurinėje mes jau neturime, kas renkasi tuos tiksliųjų mokslų egzaminus, neturime ir chemikų, fizikų ir t.t.“, – pridūrė ji.

Ministrės įsitikinimu, skatinamąsias priemones būtina nukreipti ten, kur susiduriama su didžiausiu mokytojų stygiumi. Dar viena problema, pasak jos, yra ir tai, kad studijas baigę pedagogai nenoriai renkasi dirbti regionų mokyklose.

Vidurinėje mes jau neturime, kas renkasi tuos tiksliųjų mokslų egzaminus, neturime ir chemikų, fizikų.

„Valstybei reikėtų finansuoti prioritetines sritis pirmiausiai. Antras dalykas, reikia finansuoti sąsają su darbo vieta, nes mes matome, kad tik 40 proc. baigusiųjų įsidarbina dirbti mokytojais. Įsivaizduokite, mes parengiame 100, o įsidarbina tik 40. O 20 proc. jų įsidarbina regionuose. Tai įsivaizduokite, niekas nevyksta į regionus. Mes galime rengti, skatinti, duoti kiek nori pinigų, bet jie nevažiuos į regioną“, – tvirtino ji.

Švietimo ministrė įsitiknusi, kad pedagogikos studijų pasirinkimą skatinančios priemonės turi būti susietos su įsipareigojimu tam tikrą laiką dirbti būtent mokyklose.

„Jeigu nori, gali gauti paskutiniame kurse 500 eurų, bet mes norime sutarties su mokykla. Aišku, mes čia turime dirbti ir savivaldybė turi dirbti. Reikalinga (studento – ELTA) praktika mokykloje ir trejus metus jis turi įsipareigoti atidirbti mokyklai tam, kad jam nereikėtų grąžinti stipendijos“, – aiškino J. Šiugždinienė.

Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, numatomi veiksmai, kaip pritraukti į mokyklas naujų specialistų ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tikimasi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2023 metus parengti iki 800 mokytojų, o tai leis užtikrinti lygiavertes ugdymo sąlygas vaikams visoje šalyje.

Tam, kad į mokyklas ateitų dirbti dalyko pedagogai, kurių poreikis didžiausias, siūloma nuo kitų metų skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas stojantiesiems tik į prioritetines pedagogikos sritis. Net 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje pabaigę studijas įsipareigoja dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus.

Šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po 2 būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, 9 būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Prognozuojama, kad jau po kelerių metų mokykloms labiausiai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni nei 50 metų. Po 7–10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.

Regionuose vyrauja vyresnio amžiaus mokytojai. Vienose savivaldybėse mokytojų sudėtis atsinaujina greičiau nei kitose. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje mokytojai vyresni nei 50 m. sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc. Tuo tarpu net aštuoniose savivaldybėse vyresni nei 50 metų sudaro daugiau nei 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.

Tai numatyta naujame Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane.

„Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Jeigu dabar nepriimsime greitų sprendimų, tai ta situacija, kai mums po kelerių metų truks daug mokytojų, gali mus užklupti visai netikėtai“, – teigė ji.

Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos.

Ministerija siūlo peržiūrėti skatinimo sistemą ir stipendijas skirti prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams, taip pat ketinama padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių pedagoginėse studijose prioritetinėse srityse, plėsti studijų programų ratą.

Stojantiesiems į prioritetines pedagogikos sritis nuo kitų metų norima skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas, 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje baigus studijas įsipareigotų dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau nei trejus metus.

Pasak J. Šiugždinienės, dabartinė skatinimo sistema, kai stipendija skiriama visiems, nesprendžia problemų – tik 40 proc. studijas baigusių žmonių įsidarbina mokyklose, o vos 20 proc. – regionuose.

Tam ketinama perskirstyti valstybės biudžeto skiriamas lėšas.

„Šiuo metu mes per metus išleidžiame 3,5 mln. stipendijoms, per ketverius metus – virš 12 mln. eurų. Mes jas ketiname perskirstyti, taikliau paskirstyti“, – teigė ministrė.

Ministerijos parengtame plane taip pat numatoma išplėsti galimybes į mokyklas ateiti dirbti specialistams iš kitų sričių, o jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją.

Nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio taip pat siūloma 20 proc. padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, skiriamą profesinėms pedagogikos studijoms, į jas galėtų ateiti jau įgijusieji dalyko bakalauro ar magistro laipsnį.

Be kita ko, planuojama atnaujinti karjeros modelį ir taip didinti mokytojo profesijos patrauklumą, kadangi šiuo metu mokytojų funkcijos, priklausomai nuo pareigybės lygio, beveik nesiskiria, o finansinės paskatos siekti metodininko arba mokytojo eksperto pareigybės yra labai menkos.

Mokytojų atliekamos funkcijos yra peržiūrimos, jas ketinama susieti su darbo apmokėjimu. Dabar mokytojų kvalifikacinės kategorijos suteikiamos visam gyvenimui, svarstoma šią nuostatą keisti, kad kategorijos būtų suteiktos tam tikram laikotarpiui.

Labiausiai artimiausiu metu gali trūkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni kaip 50 metų. Ministerija teigia, kad po septynerių–dešimties metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.

Ministerijos duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Tačiau vienose savivaldybėse mokytojų sudėtis atsinaujina greičiau nei kitose – Neringos savivaldybėje mokytojai, vyresni nei 50 metų, sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc., tačiau aštuoniose savivaldybėse tokio amžiaus pedagogai sudaro daugiau kaip 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.

Šio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, per kurį iš viso apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, jog dalis keliamų problemų yra svarbios ir aktualios, tačiau pateikia savo duomenis, kurie rodo kitokią situaciją nei VDU tyrime.

Mokyklų direktorių apklausa atskleidė, kad privalomųjų dalykų mokytojų trūksta 23 proc. šalies mokyklų. Trūksta daugiau kaip 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų.

„Po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus“, – teigiama pranešime.

Labiausiai mokytojų trūksta Šalčininkuose ir Skuode

Be to, beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas.

Iš viso pernai rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61.

VDU mokslininkai pagal direktorių apklausą sudarė mokytojų poreikio indeksą. Skalėje, kur vienas reiškia didžiausią, o minus vienas – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse.

„Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse“, – teigiama pranešime.

Tyrėjų skaičiavimais, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2 tūkst. pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad Lietuvoje juntamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Pasak VDU, artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

Atlyginimas neatitinka lūkesčių

Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje.

Nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius: šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 euro atlygį, tuo metu, jų pačių nuomone, teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 proc. šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.

„Tyrėjai taip pat atskleidė, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo metu po įvedimo – vos 31 proc.“, – teigiama pranešime.

Tyrime taip pat konstatuota, kad mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Mokytojai sparčiai sensta

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50–59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais.

Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą, – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis.

Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, čia amžiaus vidurkis siekia 30,7 metus, viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinė mokykla“, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metai.

EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje 51,5 proc. pedagogų buvo 50 metų ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.

Ministerija: turinčių pilną darbo krūvį mokytojų daugėjo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS teigė, jog remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusių metų antroje pusėje buvo užregistruoti 533 darbo ieškantys mokytojai ir 436 laisvos darbo vietos.

Didžiausia darbo pasiūla buvo anglų kalbos mokytojams, o tarp darbo ieškančių daugiausiai buvo kūno kultūros ir dailės mokytojų.

„Vienur mokytojų per daug, kitur juntamas trūkumas“, – teigia ministerija.

Pasak ministerijos, lyginti mokytojų darbo anksčiau su dabartiniu ir teigti, jog 70 proc. mokytojų dirbo pilnu etatu negalima, nes tokio rodiklio kaip etatas tiesiog nebuvo. Tuo tarpu 2017 metų mokytojų krūvio duomenys rodo, kad 36 valandas per savaitę, kas prilygsta visam etatui, turėjo 8 proc. mokytojų.

2018 metais, įvedus etatinį apmokėjimą, tokių mokytojų, ministerijos duomenimis, jau buvo 24 proc., o pernai pilnu krūviu dirbo 37 proc. mokytojų.

„Nepakankami darbo krūviai išties yra problema, nulemianti ir mažesnį darbo užmokestį, menkesnį profesijos patrauklumą. Mokyklai sunku rasti mokytoją vos kelioms darbo valandoms per savaitę. Kad ši problema būtų lengviau sprendžiama, valstybė trečius metus finansuoja mokytojų, kurie nori įgyti papildomą kvalifikaciją ir mokyti antro ar trečio dalyko, studijas“, – pastebima pateiktame atsakyme.

Šia galimybe jau pasinaudojo 800 pedagogų.

Jaunų mokytojų, tuo tarpu, savivaldybės mėgina pritraukti įvairiais skatinimo būdais, tokiais kaip važinėjimo į darbą išlaidų dengimas, aprūpinimas būstu ar stipendijos, kitos lengvatos. Tokias sąlygas taiko trečdalis Lietuvos savivaldybių.

Ministerija nurodo ir kitokius atlyginimų dydžius: Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas atskaičius mokesčius pernai trečią ketvirtį buvo 928 eurai.

Iš viso Lietuvoje dirba apie 30 tūkst. mokytojų.

VDU siekia Vilniuje išsaugoti Švietimo akademiją, kuri buvo įkurta 2019 metų pradžioje prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu.

VDU dvejus metus ribojo priėmimą į švietimo studijas Vilniuje. Universiteto atstovė Ina Žurkuvienė BNS pirmadienį sakė, kad į dalį ugdymo krypties programų priėmimas atnaujintas.

VDU motyvuoja, kad Švietimo akademijos Vilniuje uždaryti negalima dėl ypač didelio mokytojų poreikio.

Premjeras tvirtino, kad nepaisant plano sutelkti mokytojų rengimą trijuose universitetuose, valstybės finansuojamos pedagogikos studijos vėl „išmėtomos“ per įvairias aukštąsias mokyklas.

Pasak jo, tokia logika prieštarauja siekiui gerai rengti mokytojus, daryti jų profesiją patrauklia ir prestižine.

„Jeigu (...) sukoncentruojame tris mokytojų rengimo centrus, tai yra Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete ir Šiaulių universitete, vėl matome: Klaipėdos universitete vaikystės pedagogika – 16 vietų, Mykolo Romerio universitete socialinė pedagogika ir teisės pagrindai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje menų pedagogika – 15 vietų“, – per Vyriausybės posėdį kalbėjo premjeras.

„Kaip čia dera su tais mūsų sprendimais? Ar mes vėl einame atgal ir leidžiame tas programas, kurios išbalansuoja tą strateginį sprendimą, kurį mes tikrai sunkiai priėmėme“, – tvirtino jis.

Planą pateikęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad po kitus universitetus valstybės finansuojamos vietos paskirstomos pagal tarpusavio aukštųjų mokyklų sutartis.

Jo teigimu, aukštosios mokyklos kartais pasirenka perleisti studijų programas kitoms mokykloms, jeigu neturi reikiamo potencialo.

Ministras pirmininkas pareiškė, kad taip „apgauname save“.

„Turime tris centrus, kur koncentruojame potencialą ir mokytojai bus rengiami pačių geriausių specialistų, bet pasirašykime su dar penkiais universitetais po vieną kitą sutartėlę, kur yra tos programos veikiančios. Kam mes tą darėme tada?“ – klausė S. Skvernelis.

„Gerbiamas kolega, paaiškinkite man ir kabinetui. Dabar matau Vilniaus universitete programą „vaikystės pedagogika“ ir nežinau, kokios priežastys lemia, kad Klaipėdos universitete „vaikystės pedagogika“ taip pat yra rengiama. Tai kur čia to potencialo nėra? Vilniaus universitete ar Klaipėdos universitete?“ – teigė jis.

Švietimo ministras paaiškino, kad su Klaipėdos universitetu sutartį turi Vytauto Didžiojo universitetas.

„Bet jeigu bus nuspręsta, kad nereikia (tokių sutarčių), tai nereikia“, – sakė A. Monkevičius.

„Gal dar kokių nuomonių? Man tai atrodo, kad čia yra visiškas diskreditavimas pačios idėjos“, – tvirtino premjeras.

Per mažai medikų rezidentų

S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad Švietimo ministerija turėtų padidinti valstybės finansuojamų gydytojų rezidentų studijų vietų skaičių.

Ministerija siūlė šiemet finansuoti 345 rezidentų studijas.

„Ar bus taip, kad tie medikai, kurie baigs šešerių metų (vientisąsias) studijas, (...) ar jie turės galimybę tapti rezidentais? Nes jeigu ne, tai mes kažkokiu būdu dalį medikų (...) išeliminuojame iš gydytojo profesijos“, – sakė premjeras.

Anot jo, rezidentų studijos gali būti finansuojamos ir naudojant programines Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Per šiuos projektus keliamos sąlygos po studijų kurį laiką privalomai dirbti, bet S. Skvernelis paragino bent suteikti medikams galimybę pasirinkti nemokamą mokslą.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis taip pat paprašė Vyriausybės padidinti šiemet valstybės finansuojamų rezidentų skaičių iki 365, nes ministerija mato „realią riziką, susijusią su studentų emigracija“.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius kritikavo Švietimo ministerijos pasiūlymą šiemet sumažinti valstybės finansuojamų tiksliųjų mokslų studijų vietų skaičių.

Siūlyta į matematikos, informatikos, fizinių, gyvybės, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio, inžinerijos, technologijos mokslų ir sporto krypčių grupės studijų programas nemokamai priimti apie 7,4 tūkst. asmenų.

Pernai šioms programoms skirta beveik 11,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų, bet į jas įstojo daugiau nei 6,8 tūkst. studentų.

„Reikia vengti tokio planavimo, kuris trečdaliu planuoja pro šalį“, – Vyriausybės posėdyje sakė švietimo ministras.

Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras teigė, kad siūlomas sumažinti skaičius yra „baisus“.

„Mes šiandien dienai grįžtame atgal ir sakome, kad sistema yra teisi, kad priėmimo faktas yra teisingesnis už valstybės užsakymą. Ir toliau ruošime galimai emigracijai arba perkvalifikavimui ir programuosime problemas“, – sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, planuoti didesnį priėmimą nei faktinis nėra pinigų švaistymas, nes nepanaudoti pinigai studijoms finansuoti grįžta į valstybės biudžetą.

„Esminis dalykas yra signalas, kurį valstybė siunčia. Praėjusiais metais Vyriausybė pasiuntė labai aiškų signalą, kad valstybė apmokės mokslus tiems specialistams, kurių valstybei ateityje reikės“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Planas dėl valstybės finansavimo studijoms Ministrų kabinete atidėtas iki pirmadienio.

Atskiru nutarimu Vyriausybė patvirtino preliminarų 2019 metų į profesinio mokymo įstaigas planuojamų priimti mokinių skaičių – beveik 20,2 tūkst. žmonių. Toks pats priimamųjų skaičius buvo ir pernai.

Daugiausiai – 4848 – mokinių planuojama priimti į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 3533, transportą ir saugojimą – 2693 žmones.

Mokytojai buvo rengiami dėstyti pagal pernai rugsėjį įsigaliojusią naują sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą.

„Jeigu paskaičiuoti, tai apie tūkstantis mokytojų buvo parengta“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete sakė G. Kazakevičius.

Taip jis kalbėjo kai kuriems opozicijos politikams reiškiant nerimą, kad mokytojai lytiškumo ugdymui Lietuvoje rengiami nesistemingai.

Viceministras tvirtino, jog pedagogai ugdyti lytiškumą gali mokytis pagal 45 kvalifikacijos tobulinimo programas.

Pasak jo, didelis dėmesys mokymuose ir seminaruose buvo skiriamas regionų pedagogams: „Vyko seminariniai ne keturių valandų, o 40 valandų mokymai“.

G. Kazakevičius taip pat svarstė, jog pedagogai lytiškumo ugdymui ateityje galėtų būti rengiami universitetuose.

„Yra mūsų noras, kad pedagogai, baigiantys studijas, turėtų bent minimalias žinias apie vaikų poreikius. Galėtų būti įvedamas ugdymo programos, kad nereiktų sukti mokytojams galvos, su kuo tas valgoma, ir jie turėtų pirminį parengimą“, – sakė jis.

Tuo metu Seimo narė Dovilė Šakalienė komiteto posėdyje pareiškė girdinti dalies mokytojų nuogąstavimus, kad šie nebuvo ruošiami naujai mokymo programai.

„Kai kurie tiesiai sako, kad mūsų niekas neruošia, nes mes patys niekada tokio ugdymo neturėjome, mūsų rengimo universitetuose metu irgi nebuvo tai temai skiriama pakankamai dėmesio, mes esame nepasiruošę“, – sakė opozicinių socialdemokratų atstovė.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos rengimas sukėlė daug diskusijų visuomenėje išsiskyrus nuomonėms, kaip vaikams turi būti pristatomi lytiniai santykiai ar kontracepcija.

Programos kritikai teigė, kad jaunimui aktualūs lytiškumo klausimai pateikiami paviršutiniškai, ignoruojama socialinė realybė.

„Esu pati sulaukusi skundų iš mokytojų ir susirūpinimas yra apie tai, kad vienas dalykas, dalis iš jų tiesiai sako, kad nėra aišku, iš kurios pusės pūs toliau politinis vėjas, ar galima iš tikrųjų apie tai kalbėti, ar galima kalbėti apie lytinį švietimą, nes žmogaus teisių klausimai mūsų valstybėje yra pakankamai aštriai vertinami“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Lytiškumo ugdymo programa buvo patvirtinta 2016 metais.

Joje pristatomos tiek lytinės sveikatos temos, pavyzdžiui, šeimos planavimo metodai, kontraceptinės priemonės, abortas ir jų poveikis sveikatai, tiek vertybinės nuostatos: sveikatai palankios lytinės elgsenos formavimas, taip pat ankstyvų lytinių santykių ir su jais susijusių problemų, lytinio išnaudojimo ir priekabiavimo, diskriminacijos dėl lyties prevencija.

„Statistika liūdniausia Europoje, Lietuvoje daugiau nei 50 proc. mokytojų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų. Vyriausias Lietuvoje dirbantis mokytojas yra 87 metų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė J. Petrauskienė.

Anot jos, „jokiu būdu nereikia sakyt, kad vyresnis mokytojas kažkoks prastesnis mokytojas, jokiu būdu taip nėra“, bet tai, kad į sistemą neateina jaunų mokytojų – didžiulė problema.

„Neateina nauji, jauni, ir tokių ateinančių turime mažiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Mokytojų iki trisdešimties metų mes turime 4 procentus, tai rodo, kad sistema neatsinaujina“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, jau šiuo metu trūksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, per kelerius metus pritrūks gamtos mokslų mokytojų. Ministrė tikina, jog į tokią statistiką atsižvelgta šiemet skelbiant priėmimą į pedagogines studijas.

Kartu J. Petrauskienė teigė, kad siekiant stiprinti mokytojo profesiją reikia ne tik valstybės indėlio, bet ir palaikančio bendruomenės požiūrio.

„Valstybė gali stiprinti mokytojų rengimą, nuosekliai kelti atlyginimus, ir tie žingsniai daromi, ir etatinis mokytojų apmokėjimas sietinas su tuo. Bet jei mes būdami tėvai negerbsime mokytojų, negerbsime šios profesijos, jos svarbos, ir transliuosime tai savo vaikams, (tai darys neigiamą įtaką – BNS), tai irgi labai didelis ir svarbus faktorius“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijai pristačius apžvalgą apie padėtį šalies mokyklose paaiškėjo, kad švietimo kokybės atotrūkis skirtingose savivaldybėse yra didžiulis: daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio.

Anot apžvalgos, pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos. Tuo metu geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.

18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pernai per pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimą pasiekė lietuvių kalbos pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10-12 proc. visų dešimtokų.

Ministerijos parengtoje apžvalgoje taip pat pažymima, kad kaimo vaikams pasivyti Vilniaus bendraamžių pasiekimų vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų.

„Kad pedagogo profesija taptų prestižine ir atitiktų šiandienos reikalavimus, kompleksiškai peržiūrime pedagogų rengimą ir profesinį augimą, nuo naujų mokslo metų keičiame mokytojų darbo užmokesčio modelį. Svarbi mokytojų rengimo būdų įvairovė, kad ne tik baigus pedagogikos studijas aukštojoje mokykloje galima tapti mokytoju. Mokytojo profesijos patrauklumui labai svarbu suteikti profesinę laisvę, išlaisvinant juos biurokratinių procedūrų ir darbų, kurie atima laiką ir energiją. Turime leisti jiems būti laisvais ir kūrybiškais vaikų vedliais bei įkvėpėjais“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Mokytojai bus rengiami aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį.

Po studijų numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.

Įtvirtinama mokytojų rengimo būdų įvairovė. Šalia įprastų mokytojų rengimo būdu, kai baigiamos pedagogikos studijos aukštojoje mokykloje, siūloma leisti įgyti pedagogo kvalifikaciją ir mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, programa „Renkuosi mokyti!“ būtų užskaitoma kaip pedagoginių profesinių studijų dalis.

Aukštosioms mokykloms atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms - numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus.

Gerinamos sąlygos dirbantiems mokytojams įgyti papildomą pedagoginę kvalifikaciją.

Reglamente siūloma pedagoginių studijų programų užsakymą formuoti pagal pedagogų poreikio analizę, kad būtų parengti tokie mokytojai, kurių reikia mokykloms.

Pedagogų bendruomenės siūlymai reglamentui tobulinti ir pildyti laukiami iki kovo 23 d. Galutinį reglamento projektą visuomenei planuojama pateikti balandžio pradžioje.

Akademinė bendruomenė pavyzdžiu mini Suomiją, kurioje iš mokytojų reikalaujama magistro. Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas primena, kad daželiuose ugdomus vaikus tenka ne tik mokyti, bet ir kokį užpakaliuką nuvalyti. „Magistras to nedarys“, - Eltai sakė rektorius.

Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitiko Gintauto Jakšto, Vilniaus kolegija tikrai turi tradicijas rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus.

„Jeigu žiūrėtume, kiek specialistų kas parengia, tai būtų akivaizdu, kad nemažą dalį parengia kolegijos. Tačiau tikrai nesiryžčiau sakyti, kad universitetams reikėtų uždrausti rengti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojus. Gali būti rengiami ir ten, ir ten, ypač dabar, pereinamuoju laikotarpiu. Kol sistema gryninasi, radikalių sprendimų nereikėtų priiminėti. Tokia būtų mano nuomonė“, - sakė G. Jakštas.

Mokytojų parengimo lygis, MOSTA analitiko įsitikinimu, nepriklauso nuo to, kolegijose ar universitetuose jie rengiami.

„Taip, Suomijoje mokytojams reikia magistro, bet Lietuvoje jokiems mokytojams nereikalaujama turėti magistro laipsnį. Nereikėtų paimti iš visos sistemos vieną elementą ir sakyti, kad pas mus turėtų būti taip, nes mūsų sistema visiškai kita“, - atkreipė dėmesį MOSTA atstovas.

Vilniaus kolegijos direktorius G. Bražiūnas. D. Labučio / ELTA nuotr.

Pasak Vilniaus kolegijos direktoriaus G. Bražiūno, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas ir Mykolo Romerio universitetas drauge ruošė pedagogų rengimo koncepciją.

Taip, Suomijoje mokytojams reikia magistro, bet Lietuvoje jokiems mokytojams nereikalaujama turėti magistro laipsnį.

„Numatėme, kas ką darys, kad mes, kaip iki šiol, rengsime specialistus vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms, o universitetai - pagrindinėms mokykloms ir gimnazijoms, o dabar būrelis Vilniaus universiteto žmonių stumia mus iš mūsų tradicijos, nes studentų mažėja, o darželio auklėtojų ir pradinių klausių mokytojų poreikis išlieka didelis“, - sakė G. Bražiūnas.

Vilniaus kolegijos direktoriaus nuomone, žlugus Lietuvos edukologijos universitetui, Vilniaus universitetams bus apsčiai darbo rengti dalykininkus. „Bet nusprendė ir iš mūsų daržo pasiimt. Čia gryna medžioklė“, - sakė G. Bražiūnas.

Direktorius akcentavo, kad kolegijų absolventai - vertinami darbdavių, o juos rengti kainuoja dvigubai pigiau, nei universitetuose. „Be to, kaip rodo statistika, po studijų kolegijose pagal įgytą išsilavinimą dirba per 65 proc. mokytojo kvalifikaciją įgijusių absolventų, o po universitetinių studijų vos 20 proc.“, - lygino G. Bražiūnas.

Kaip Eltai patvirtino Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, VU paruošęs dvi pedagogų rengimo studijų programas - vaikystės pedagogikos bakalauro programą ir gamtos mokslų pedagogikos bakalauro programą.

„Abi jos parengtos prieš gerą mėnesį, jei ne du, ir atiduotos vertinti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Speciali ministerijos komisija svarsto dėl poreikio“, - sakė prorektorius, pridurdamas, kad į minėtas studijų programas abiturientus planuojama priimti jau šiemet.

Pasak Eltos pašnekovo, vaikystės pedagogikos programa skirta būsimiems priešmokyklinių ir pradinių klasių pedagogams rengti, o gamtos mokslų pedagogikos programa mokytojams dalykininkams, kurie nuo penktos klasės vaikus mokys galimai integruotų gamtos mokslų, o vyresnėse klasėse gamtos mokslus dėstys kaip atskirus dalykus.

VU planuotų plėsti pedagogų rengimą, tačiau, kaip sakė prorektorius, tai priklausys nuo pedagogų rengimo centrų politikos.

„Kiekvieno pedagogų rengimo centro „portfelį“ reikia suderinti ne tik tarpusavyje, bet ir su Švietimo ir mokslo ministerija. Esame pasiruošę diskutuoti, koks centras kokių pedagogų rengime specializuotųsi. Šis klausimas - ateities. Kaip tik dabar dėl to konsultuojamės su ŠMM bei partneriais, kokias specializacijas numatyti ateičiai“, - sakė prorektorius.

Kaip pabrėžė doc. V. Jaskūnas, VU tikslas - sustiprinti vaikystės pedagogikos mokslinius tyrimus.

„Vaikystės pedagogus rengia ir kolegijos, niekas dėl to nesiginčija. Bet Vilniaus universitetas mato galimybę tas studijas sustiprinti kaip grįstas moksliniais tyrimais. Čia mes tikrai matome sinergijos su Vilniaus kolegija ir šioje srityje bendradarbiausime“, - sakė prorektorius.

Pasak jo, daugiau aiškumo suteiktų pedagogų rengimo reglamentas, kuriame paprastai įtvirtinama, kokiems mokytojams reikalingas bakalauro laipsnis, kokiems - magistro, kokiems užteks profesinio bakalauro kvalifikacinio laipsnio.

„Šitie taškai nėra galutinai sudėlioti. Kol kas aišku, kad Vilniaus universitetas orientuotųsi į aukštesnio kvalifikacinio laipsnio - magistrantūros ir doktorantūros studijas. Neturint bakalauro visą šį ciklą ir jo kokybę užtikrinti būtų sudėtinga“, - sakė VU studijų prorektorius.

Jis primena, kad universitetuose, kuriuose būdavo rengiami mokytojai, seniai nebėra programų chemijos, fizikos, biologijos ar matematikos mokytojams. Licėjaus direktorius stebisi, kad į tai nebuvo atsižvelgiama ir buvo rengiami „nišinių“ specialybių mokytojai, kurių mokykloms praktiškai nereikia.

„Mūsų mokykla verčiasi labai sunkiai. Jeigu ir ateityje nebus rengiami mokytojai, ne tik mūsų, bet ir kitų mokyklų egzistencija pakibs ore. Privalome išlaikyti savo licėjaus lygį, todėl kartais net nesinori galvoti apie ateitį, nes, įvertinus esamą situaciją, kai jau beveik nebėra gamtos mokslų mokytojų, tenka pagalvoti apie įstaigos galimybę išlikti“, – atvirai rėžia S. Jurkevičius.

Švietimo ateitis – valstybinės svarbos problema

Vilniaus licėjus veikia kitaip nei dauguma kitų mokyklų. Čia norintiems mokytis privalu laikyti stojamuosius egzaminus ir šią mokyklą renkasi motyvuoti moksleiviai, todėl mokytojų kolektyvui irgi keliami ypatingi reikalavimai.

„Dirbti su motyvuotais ir gabiais mokiniais nėra taip paprasta. Deja, pastaraisiais metais beveik neberandame ir nebesulaukiame mokytojų, kurie būtų tinkamai pasirengę. Bet dar puoselėjame viltį, kad jauni mokytojai užaugs ir kaip pedagogai, ir kaip asmenybės. Jeigu ir toliau nebus aiškių nuostatų, kokie universitetai pajėgūs būtų parengti mokytojus, teks priimti į darbą bet ką, kas išmano fiziką ar matematiką“, – kalba S. Jurkevičius.

Jis taip pat pastebi, kad artėja tas kritinis laikas, kai sovietmečiu studijas baigę ir iki šiol dar dirbę mokytojai pasitrauks, nors ir dabar dar dirba mokytojai, kuriems 65 metai ar net daugiau.

Dabartinės valdžios sprendimus panaikinti Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) prijungiant jį prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), ir čia bei Vilniaus universitete (VU) rengti mokytojus S. Jurkevičius vadina politiniais žaidimais, kurie svarbūs patiems universitetams, siekiant išlikti arba sustiprinti savo pozicijas.

Valstybinės svarbos klausimas – ne gynyba ar ekonomika, o – Lietuvos švietimo ateitis. Todėl apie tai būtina kuo skubiau pradėti kalbėti iš esmės ir nedelsiant spręsti mokytojų rengimo problemas.

„Mano galva, valstybinės svarbos klausimas – ne gynyba ar ekonomika, o – Lietuvos švietimo ateitis. Todėl apie tai būtina kuo skubiau pradėti kalbėti iš esmės ir nedelsiant spręsti mokytojų rengimo problemas. Jiems, matyt, kaip ir medikams, derėtų iškelti sąlygą po studijų kažkiek metų atidirbti Lietuvoje“, – įsitikinęs S. Jurkevičius.

Jeigu valdžia ir toliau trypčios vietoje, jis prognozuoja, kad mokyklos pradės vienos iš kitų atiminėti patyrusius mokytojus, o daliai mokyklų, net ir turinčių pakankamai moksleivių, gali tekti užsidaryti.

Norintys tapti mokytojais nežino, kur stoti

Uždaromo LEU socialinės pedagogikos lektorė ir Socialinių pedagogų asociacijos direktorė Auksė Petruškevičiūtė apgailestauja, kad, jungiant universitetus, būsimiems studentams, norintiems pasirinkti mokytojo profesiją, šiuo metu visiškai neaišku, kur stoti: „Jau įpusėjo sausis. Tie, kas nusprendę tapti vieno ar kito dalyko pedagogais, dabar turėtų žinoti, kokiame universitete bus jų pasirinkto dalyko programa. Tačiau ar kas nors šiuo metu galėtų atsakyti į šį klausimą?“

Ji, kaip ir S. Jurkevičius, įsitikinusi, kad būtina kuo skubiau reformuoti mokytojų rengimą, atsižvelgiant į nūdienos reikalavimus: „Reikėtų, kaip ir užsienio šalyse, rengti mokytojus, kurie po studijų gebėtų dėstyti po kelis dalykus. Bet tokias studijas galėtų rinktis tik labai motyvuoti moksleiviai. O kas dabar iš tų, kurie baigia net pačias stipriausias Lietuvos mokyklas, pasirenka mokytojo profesiją“?

A. Petruškevičiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, kad, prijungus LEU prie VDU, visiškai neaišku, kur ir kaip bus rengiami šiuo metu itin paklausūs socialiniai pedagogai. Ši specialybė LEU sulaukdavo norinčių ją įsigyti net sunkmečiu.

„Man jau dabar skambina ir būsimi studentai, ir jų tėvai, o ką aš galiu atsakyti? Vien tai, kad šios specialybės programos gali būti parengtos Kauno, Vilniaus ar Šiaulių universitetuose – didžiulė problema. Ar ryšis vilniečiai išvykti į Kauną? Galų gale, kokie dėstytojai dirbs su būsimais socialiniais pedagogais? Juk šiuo metu daug kas žino LEU dėstytojus. O kur jie atsidurs dar šį rudenį, kol kas niekas nekalba“, – teigia A. Petruškevičiūtė.

Visos viltys – geriausiuose Lietuvos universitetuose

Vienas iš LEU prijungimo prie VDU iniciatorių, Seimo Mokslo ir švietimo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša tvirtina, kad mokytojų rengimas bus stiprinamas geriausiuose šalies universitetuose – VU, VU Šiaulių akademijoje ir VDU.

Komiteto vadovas aiškina, kad studentai, kurie šiuo metu studijuoja LEU, turės galimybę studijas baigti, o naujos mokytojų rengimo programos bus sukurtos VDU.

„Visos LEU priedermės turėtų būti perduotos VDU ir čia turėtų būti suburtas stiprus pedagogus rengiančių dėstytojų kolektyvas. Niekas negalės priversti dėstytojų rinktis darbą VDU, tačiau, manau, kad tikrai atsiras dėstytojų, kurie savo mokslinę ir pedagoginę veiklą sutiks tęsti Kaune“, – svarsto E. Jovaiša.

Jis sutinka, kad šiuo metu beveik visose šalies mokyklose gyvybiškai svarbi problema – mokytojų stygius. Trūksta jau ne tik fizinio lavinimo, bet ir gamtos bei tiksliųjų mokslų, anglų kalbos mokytojų. E. Jovaiša taip pat apgailestauja, kad tarp dabar dar dirbančių mokytojų yra tik 7 proc. jaunų mokytojų. Likę – studijas baigę dar sovietmečiu.

Šiuo metu iki 30 metų amžiaus mokytojų, kurie yra patys atviriausi pokyčiams, tėra vos 3,6 proc.

„Taip atsitiko todėl, kad nuo 2010 m. iki 2018 m. buvo mažinamas finansavimas, skirtas mokytojų rengimui, o 2017 m. mokytojams-dalykininkams rengti valstybės biudžete iš viso nebuvo skirta pinigų“, – apgailestavo E. Jovaiša.

Paklaustas, kodėl taip pasielgė jo atstovaujamų „valstiečių“ suformuota vyriausybė, tvirtina, esą „mokytojų rengimui pinigų buvo rasta kitur“. E. Jovaiša įsitikinęs, kad su vadinamuoju universitetų perkrovimu turėtų Lietuvoje prasidėti ir naujas mokytojų rengimo etapas.

Jam antrina Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Vilūnas. Pasak jo, švietimo rezultatai rodo, kad, rengiant mokytojus, reikalingas esminis atsinaujinimas, pedagogai turi būti rengiami, sujungus geriausias šalies aukštųjų mokyklų pajėgas. Būtina atnaujinti ugdymo programas ir mokyklų tinklą: „Bet svarbiausias švietimo sėkmės garantas – kūrybingas, gerai parengtas ir motyvuotas mokytojas.“

Ministerijos LRT.lt pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2017 m. Lietuvoje pedagogus rengė iš viso 16 aukštųjų mokyklų. Buvo registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų. Į pedagogikos studijas 2017 m. priimti 1052 studentai: 295 – kolegijose, 400 – bakalauro studijose universitetuose, 83 – magistro studijose universitetuose, 274 – profesinėse studijose universitetuose. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 m. 50 proc. šalies mokytojų jau buvo vyresni nei 50 metų.

VDU rektorius Juozas Augutis LRT.lt patikina, kad šiuo metu yra peržiūrimos mokytojų rengimo programos: „Neišeis iš mūsų universiteto mokytojas, neišmokęs bent dviejų kalbų, nemokantis dirbti kompiuterius ar integruoti kelių dalykų į vieną“.

Pasak rektoriaus, VDU atsiras Švietimo akademija, kurį laiką veiksianti Vilniuje ir Kaune. Naujų studentų, būsimų mokytojų, priėmimas šiemet numatytas jau Kaune. J. Augutis teigia esąs tikras, kad geriausi LEU dėstytojai atvažiuos dirbti į Kauną.

„Trečdalis mūsų dėstytojų jau ir dabar važinėja iš Vilniaus. Manau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pasirūpins nauju traukiniu Vilnius-Kaunas mūsų būsimiems dėstytojams vilniečiams“, – juokaudamas teigia J. Augutis.

Pramonininkų vadovas skambina pavojaus varpais

Nuolatos pastaruoju metu po šalį važinėjantis ir jau seniai švietimo problemomis besidomintis Pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis, dalindamasis savo patirtimi, su nerimu pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau juntamas mokytojų stygius, o ypatingai – provincijoje.

„Šiuo metu iki 30 metų amžiaus mokytojų, kurie yra patys atviriausi pokyčiams, tėra vos 3,6 proc.  Jau šiandien rajoninių mokyklų vadovai kalba apie tai, kad po 3–5 metų, jeigu nieko nekeisime, mes jau net nesvarstysime, ar pedagogas atliepia šių dienų reikalavimus. Jų tiesiog iš viso nebus“, – įsitikinęs R. Dargis.

Jis prisipažįsta, dažnai klausiąs, kokių argumentų dar reikia politikams ir švietimo bendruomenei, kad pagaliau būtų iš esmės pradėta švietimo reforma? Deja, kol kas būtini darbai ir sprendimai – dar tik popieriuose.

„Švietimo sistemos reforma – ne pati maloniausia užduotis politikams tiek Seime, tiek savivaldybėse, nors būtent nuo jų labiausiai priklauso ugdymo įstaigų reformos sparta regionuose. Diskusijas apie būtinas reformas daugeliu atveju nevienareikšmiai priima ir mokytojai. Pirmieji pokyčiai bus skausmingi, o pirmuosius rezultatus pajustume ne anksčiau nei po dešimtmečio, todėl ir reikia politikų sąmoningumo“, – tvirtina R. Dargis.