Pilka, neišvaizdi siena buvo pagražinta menininko Morfai (Timotiejus Norvila). Jis prisipažįsta jau senai norėjęs atvaizduoti kažką panašaus. Tai klasikinio meno bruožų turintis kūrinys, kuris šiuolaikiškai susipina su komiksų ir grafičio stilistika. Siena išmarginta dramatiška keturių dalių scena, kurioje matyti raudonas kryžius, dūmai, sunkiai ariantys darbininkai, o pačiame centre – geležinkelio pervažos budėtoja, tarsi deivė su skeptru. Kompoziciją užbaigia tolumoje riedantis garvežys ir bėgius perjungianti žmogaus figūra.

Kūrinio eskizą perkelti ant beveik šimto kvadratinių metrų sienos prireikė beveik savaitės. Jo atsiradimo iniciatorius – gatvės meno galerija „Open gallery“, šiemet išeinanti iš uždaros, buvusios „ELFA“ gamyklos, teritorijos į miestą ir vilniečiams dovanoja net tris kūrinius, esančius viešojoje erdvėje. Be Morfai kūrinio netoliese yra Lino Kaziulionio darbas, o kiek paėjus, Šopeno gatvėje išnyra didelis Artur Širin darbas.

„Pervažos epas“ – jau ketvirtas Morfai kūrinys Vilniaus gatvėse. Lygiai prieš metus vilniečiai stebėjo Kaziui Varneliui pagerbti skirtą neofreską „Labirintas“ Savanorių prospekte.

Šio originalaus kūrinio autorius, gatvės meno kūrėjas Timotiejus Norvila pažįstamas kūrybiniu slapyvardžiu „Morfai“.

Tualeto lange – stebinti akis

T. Norvila komentuodamas kūrinį teigia, jog veidas, kurį šiandien matome ant pastato sienos, gimė po ilgų paieškų. Kūrėjas rinkosi iš daugybės skirtingų veidų, jų pasisukimo kampo, akių, smakro padėties, kol galiausiai išsirinko tokį, kuris geriausiai įsikomponavo erdvėje ir perteikė jausmą, jog veidas tikrai žiūri į praeivius.

„Tai daugiau nei piešinys, tai – urbanistinis architektūrinis aplinkos sprendimas. Šis tarpas tarp namų atsirado dėl, galime sakyti, kaimynų namo statybos metu kilusių nesusitarimų tarp gyventojų. Man gimė mintis šią situaciją išspręsti kūrybiškai. Taip atsirado naujas kūrinys“, – priešistore dalijosi T. Norvila.

Inovatyvių kūrybinių projektų nuotr.

Juokinga tai, jog dabar vienam iš kaimynų atitraukus tualeto lango užuolaidą tiesiai priešais jį išnyra didžiulė akis. Iki šiol kaimyninio namo gyventojai buvo nusiminę dėl plikos ir nykios plytinės sienos priešais ir beveik metus laukė kol čia pagaliau atsiras kažkas, kas pakeis šį nykų vaizdą.

Kauno akcentas

Kodėl menininkas pasirinko moters, o ne vyro veidą? „Vyro veidas visgi čia apverstų viską aukštyn kojomis ir greičiausiai atrodytų bauginančiai“, – šypsosi menininkas. Tiesa, net ir pasirinkus moters veidą, kūrėjui teko nemenkas iššūkis, mat vaizduojant tik veidą ir žvilgsnį, perteikti jausmą yra savotiškai sudėtinga.

Justina Sendravičiūtė / Inovatyvių kūrybinių projektų nuotr. 

Iššūkio ištapyti vienuolikos metrų aukščio piešinį nepabūgo profesionali tapytoja Justina Sendravičiūtė. Šį kūrinį nupiešti jai pavyko per septynias dienas.

Ši vieta, adresu Ąžuolyno g. 2A, gausiai lankoma į sporto halę atvykstančių žmonių, o taip pat Sugiharos namus lankančių užsienio turistų ar tiesiog į Ąžuolyną užklystančių žmonių.

Pasakodamas apie minėtos idėjos užuomazgas, kurias norėtų realizuoti Laisvės alėjoje, T. Norvila užsiminė, jog anksčiau, iki šaliai išsikovojant nepriklausomybę, toje erdvėje stovėjo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos ir Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrėjui Vincui Mickevičiui-Kapsukui skirtas biustas.

T. Norvila-Morfai / Asmeninio archyvo nuotr.

„Ta vieta liko tuščia, todėl man kilo klausimas – negi mes neturime simbolių, kuriais galėtumėme pakeisti senus sovietinius paminklus? Tokių erdvių Kaune yra ir daugiau, bet jose niekas nieko nedaro. Šioje vietoje, kur Laisvės alėja susikerta su Vytauto prospektu, norėtųsi tokio meninio objekto, kuris būtų konkretus ir šiek tiek šmaikštus nei abstraktus. Daugelis galbūt turi nekokią nuomonę apie balandžius, bet man jie labai patinka. Be to, tai – Laisvės alėja, jie dažnai čia matomi“, – pamąstymais dalijosi menininkas.

T. Norvila pastarąją idėją sakė pasiūlęs ir konkursui „Kauno akcentai“, tačiau kol kas nežino, ar dėl šalį sukausčiusio karantino sumanymų patvirtinimas  bei jiems ketinamo skirti finansavimo klausimas neužtruks ir nenusikels į rudenį. Menininkas prasitarė tiksliai nežinantis, kaip jo idėją – „patupdyti“ Laisvės balandį tiksliai įvertino komisija, bet net ir tuo atveju, jei nepasisektų laimėti, kūrėjas neslėpė bandysiantis ieškoti kito kelio kaip sumanymą įgyvendinti. Tačiau pirmiausia sakė norintis išgirsti kauniečių nuomonę.

T. Norvila-Morfai / Asmeninio archyvo vizualizacija

„Įdomu, palaikys ar sukritikuos?“ – svarstė menininkas. O paklaustas, jei vis dėlto ne tik kauniečių, bet ir miesto valdžios pritarimo šiuo metu dar „ore kabanti“ idėja sulauktų, kaip jis įsivaizduoja ją realizuosiantis, T. Norvila teigė, jog Laisvės balandis turėtų būti pagamintas iš stiklo pluošto.

„Stiklo pluoštas – lengvai formuojama medžiaga, ji nesveria daug. Tačiau skulptūrai pritvirtinti reikėtų ir metalinio karkaso. O paskui Laisvės balandžio paviršių planuočiau nupurkšti dažais – išpiešdamas akis, plunksnas ir visą kitą. Žinoma, dėl to, kad būtų įmanoma skulptūrą įtvirtinti kuo geriau, praplatėtų paukščio kojos“, – vardijo pašnekovas.

Menininkas užsiminė, jog šis akcentas turėtų būti masyvus – maždaug dviejų žmonių ūgio dydžio, kad praeiviai ne tik jį matytų iš tolo, bet ir priėję galėtų atsisėsti greta ir nusifotografuoti.

„Paskutinis keleivis“ – naujas mano piešinys, visiems gerai pažįstamame I-ajame perone Kaune, prie 11, 12 kelio.

O kol nupiešiau teko tikrai daug tokių bėgikų pamatyti“, – feisbuke rašė menininkas, prie piešinio dirbęs visą praėjusį savaitgalį.

Portalui kauno.diena.lt jis atskleidė, kad šią vietą nusižiūrėjo jau seniai.

„Ta sienelė, kuri yra pirmame perone, turi labai įdomią tekstūrą ir aš tai seniai pastebėjau“, – teigė Morfai.

Jis pasakojo, kad šią vietą būtų galima pavadinti auksine vietele. Kasdien pro ją į traukinius skuba daugybė žmonių.

„Ta vieta, kaip mes sakome, auksinė vietelė – Kaune yra daug tokių vietų. Daug tokių sienų, kur daug žmonių praeina, kur kontekstas kažkoks įdomus. Aš tokias vietas vadinu auksinėm vietelėm. Čia buvo viena iš tokių vietų, kuri prašosi kažkokio piešinio.“

Menininkas atskleidė, kad šiame pastate buvo geležinkelio stoties tualetai. Dabar čia sandėlis. Pastato savininkai žada jį griauti, bet dar negreitai – mažiausiai dvejus metus pastatas išliks.

Morfai dėkojo Kauno miesto savivaldybei, padėjusiai įgyvendinti idėją. Tai „Kauno akcentų“ programos dalis.

Kauno erdves puošiantis menininkas pasidalijo ir ateities planais.

„Planų tikrai yra, ypač Vilijampolėje norisi padaryti kažką. Žiūrėsim, ką komisija patvirtins, kam likimas bus palankus“, – toliau miestą gražinti vylėsi jis.

Pseudonimu Morfai save pristatantis menininkas Timotiejus Norvila nuotaikingais piešiniais puošia įvairias Kauno vietas.

Eilė atėjo miesto medžiams. „Nupiešiau keletą iliustracijų. Tada dar nežinojau, kad Kauno tarpukario modernioji architektūra bus įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašus. Galiausiai kilo mintis padaryti inkilus tarpukario architektūros stiliumi“, – pasakojo menininkas.

Morfai pasistengė, kad vieną medį papuoštų inkilas-centrinio pašto kopija. Kiti inkilai labiau improvizacijos tarpukario architektūros stiliumi.

„Kauno akcentų“ komisija pritarė Morfai inkilų projektui, todėl pirmieji 10 inkilų medžiuose įsitaisys dar iki paukščių perėjimo pabaigos.

Morfai atviravo stengęsis inkilus daryti pagal rekomendacijas, kad paukščiai juose tikrai perėtų ir jaustųsi gerai.

Menininkas domėjosi, kokie inkilai kokiems paukščiams tinkami, inkilus darė su durelėmis, kad būtų galima juos išvalyti ir paruošti naujiems perėjimams.

Timotiejus tikisi, kad mediniuose, impregnuotuose tarpukario architektūros stiliumi pagamintuose inkiluose paukščiai dar suspės apsigyventi.

Kitą dalį inkilų menininkas žada iškelti iki rugpjūčio mėnesio.

Piešinį sukūręs gatvės menininkas Morfai pasakojo užrašą perkėlęs nuo nebeveikiančio "Laisvės" kino teatro iškabos.

"Viskas prasidėjo nuo to, kad pamačiau šitą logotipą, kuris panašus į grafičio šriftą. Be to, pats žodis laivė yra visiems bendras, kažką reiškiantis. Pasirodė, kad būtų įdomu perkelti jį kažkur kitur, į visai kitą kontekstą", – pasakojo daugybės gatvės meno kūrinių mieste autorius.

Menininkas pasirinko šį namuką, nes jo dydis kaip tik buvo tinkamas tokiam piešiniui, be to, teritorija apleista, todėl niekas neturėtų skųstis vandalizmu. Morfai pasakojo, kad jam kuriant piešinį, ne vienas praeivis skundėsi nesutvarkyta teritorija, bet ne gatvės menu.

"Ką jau pyksi, kai aplink toks šiukšlynas. Atrodo, kad neatsiranda sklypo savininkas, todėl tai yra tarsi niekieno zona. Niekas netvarkys, jeigu nepriklauso", – menininkui dirbant prie jo priėjo ir situacija skundėsi ne tik praeiviai, bet ir greta esančio namo pirmininkė.

Nors originalus kino teatro logotipas įrėmintas kabučių, Morfai nusprendė jų atsisakyti. "Tada būtų netikra laisvė, o man nesinorėjo jokių dviprasmybių, jokių naujų interpretacijų. Laisvė kūrybai, laisvė saviraiškai. Juolab kad aplinkui toks šiukšlynas. Kokia ta laisvė, jeigu viskas taip?" – retoriškai klausė menininkas.

Jau kurį laiką miestiečių dėmesį kausto gatvėmis riedantys linksmieji troleibusai. Pėstieji sulėtina žingsnį, kai pro juos važiuoja baltas dramblys ir senoliuko pypkė. Sėdintys už vairo gi šypteli, kai šalia jų stabteli geltonas „vabalas“.

Mobili gatvės meno paroda „Atia senienos, labas naujienos“ skirta atsisveikinimui su senaisiais troleibusais, kuriuos jau kitąmet pakeis nauji, netrukus pasipildys dar vienu eksponatu ant ratų.

„Spėju, kad jį pamatysite jau pirmadienį“, – apie senutėlį „Škodos“ troleibusą sukosi gatvės menininkas Morfai.

Penktadienio vakarą projektoriaus pagalba ant kėbulo nupiešęs eskizo kontūrus, šeštadienio rytą kartu su pagalbininku menininkas ėmėsi spalvų. Vieno kvadratinio metro lopinėliui, anot Morfai, reikia maždaug vieno flakono aerozolinių dažų, todėl kūrėjas jų atsitempė bent kelias dešimtis. Baltų, geltonų, oranžinių, rudų, bet daugiausiai – mėlynų. Ši spalva bus dominuojanti. Kairėje troleibuso kėbulo pusėje bus pavaizduotas vienas K.Donelaičio g. namų, dešinėje – centrinis paštas.

„Vabalas“ man kol kas mieliausias“, – Morfai prasitarė šįsyk mažai improvizavęs. Piešinys ant troleibuso – „Kaunas IN“ eskizas, todėl savo fantazijos sparnų menininkas negalėjo skleisti. Negalėjo jis atsakyti ir į klausimą, koks piešinys papuoš sekantį troleibusą. Idėjų Morfai nestinga, o arčiausiai širdies – karikatūrų serija, vaizduojanti Kauno akcentus, persipynusius su tam tikromis miesto detalėmis.

Naujas piešinys

Jau kitais metais senieji „Škoda“ troleibusai keliaus užtarnauto poilsio, juos pakeis 85 naujutėlaičiai ir modernūs „Solaris“ troleibusai. Tačiau Kaunas nenori senųjų troleibusų paprastai paleisti, todėl buvo sugalvota surengti mobilią gatvės meno parodą „Atia senienos, labas naujienos!“. Troleibusai taps menininkų fantazijos erdvėmis, o margutės transporto priemonės, vežiodamos keleivius, pasieks įvairius miesto kampelius.

Pirmasis gatvės piešiniais išmargintas troleibusas į Kauno gatves išriedėjo praėjusią savaitę. Ant troleibuso pavaizduoti keli gerai žinomi Kauno gatvės meno akcentai – seneliuko pypkė ir dramblys.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dabar keleivius veža ir antrasis gatvės menininko Timomtiejaus Norvilos – Morfai kūrinys. Ant troleibuso pavaizduotas linksmas geltonas automobiliukas, kuris dažnai vadinamas tiesiog „vabalu“.

„Norėjosi troleibusą įvietinti. Šis piešinys atrodo labai linksmai, ypač dėl to, kad atitinka ir troleibuso ratus. Kai ant posūkio ratai sukasi, atrodo, kad tai yra to automobilio dalis. Kai nudažėme ratus baltai, padarėme juos tarsi retro stiliaus, tai labai susiskambėjo visas derinys. Kol troleibuso padangos nebuvo nudažytos, tikrai ne taip žaviai atrodė“, – kalbėjo gatvės menininkas.

Trečiadienį geltonu automobiliuku padabintas troleibusas važinėjo 7-uoju maršrutu.

Morfai nuotr.

Idėjų netrūksta

Morfai pasakojo, kad kartu su dar dviems menininkėmis troleibusą paišė visą savaitgalį. Anot jo, kol kas dar nėra tiksliai aišku, koks piešinys papuoš kitą senąjį troleibusą, tačiau idėjų jam netrūksta. Jis savivaldybei yra pasiūlęs įvairių eskizų bei karikatūrų. T.Norvila – Morfai tikino, kad jam karikatūrų serija yra labai patinka. Jose vaizduojami gerai žinomi Kauno akcentai, kurie susipina su kitomis miesto detalėmis.

Štai vienoje iš karikatūrų žymusis seneliukas sėdi ant „auksinio“ tualeto, nes abu objektai yra netoli vienas kito. Kitoje karikatūroje pavaizduota T.Vosyliaus „Valtis“, kuri kabo ties „Aušros“ gimnazija. Šio akcento žvejys sužvejojęs šalia stovinčią Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra. Tiesa, kol kas šis akcentas dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos laikinai perkeltas į Rotušės aikštę.

Pirks naujus

„Kauno diena“ primena, jog praėjusią savaitę Kauno viešąjį transportą valdanti bendrovė „Kauno autobusai“ su Lenkijos kompanija „Solaris Bus & Coach S.A“ pasirašė 29,4 mln. sutartį, kuria nurodoma, kad Kaunas pirks 85 naujus troleibusus.

Kaunas per visą savo istoriją investuoja didžiausią sumą, skirtą viešojo transporto atnaujinimui. Ši sutartis leis pakeisti visiems mums daugelį metų tarnavusius senus „Škoda“ markės troleibusus ir pasiūlyti keleiviams komfortiškiausias paslaugas. Nauji žemagrindžiai moderniausi troleibusai turės daugiau sėdimų vietų, efektyvų salono kondicionavimą ir šildymą, aukštos kokybės informavimo sistemas, vaizdo stebėjimo kameras, ergonomišką vairuotojo darbo vietą. Nauja technika ir lygiagrečiai vykstantys kontaktinio tinklo atnaujinimo bei gatvių remonto darbai leis troleibusams važiuoti patikimiau, gerokai greičiau. Ir, neabejotinai, šiuolaikiško dizaino troleibusai labai papuoš miestą“, – tąkart kalbėjo bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Pirmieji nauji troleibusai Kauną pasieks kitų metų rugpjūtį, o visi senieji troleibusai bus pakeisti iki gruodžio.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Ant namo sienos per savaitę buvo nupieštas lėktuvas „Lituanica“, su kuriuo per Atlantą skrido legendiniai mūsų lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.

Tai yra projektas, laimėjęs programos „Iniciatyvos Kaunui“ konkursą ir savivaldybės finansavimą.

Prie projekto plušo kaunietis gatvės menininkas Morfai ir menininkas iš Kipro, slapyvardžiu Paparazzi.

„Daugiausiai darbo atliko svečias iš Kipro. Aš organizavau patį projektą, suradome namą, sutarėme viską, gavome leidimus“, – pasakojo Morfai.

Kaip prie projekto prisijungė Paparazzi? Morfai pasakojo, kad kolega šiuo metu lankosi Lietuvoje kartu su drauge lietuve.

„Viešnagės metu norėjo Kaunui kažką gražaus palikti, susirado mus“, – kalbėjo menininkas.

„Lituanicos“ temą iš kelių pasiūlytų kroato išsirinko patys gyventojai. Tarp variantų buvo Vaižgantas, sėdintis ant suolelio su šunimi, Maironio biustas.

„Su „Lituanica“ gyventojai labiausiai pajautė ryšį. Pavyzdžiui, namo pirmininkas yra buvęs Lenkijoje, vietoje, kur lėktuvas nukrito ir sudužo“, – sakė Morfai.

Sienos kūrybai jis šįkart ieškojo Dainavoje, nes šiame rajone – daug pastatų, pilkumos, o mažai žaismės ir gatvės meno. 

Piešinio aukštis – apie 19 metrų.