Europoje tokios šalys dvi – Norvegija ir Švedija. Iki šiol danės į kariuomenę galėjo stoti savanoriškai ir tą jos daro aktyviai.

„Manau, svarbu, jog karinę tarnybą papildytų plataus užmojo lyčių lygybės iniciatyvos. Pirmiausia, manau, kad tai svarbu, nes turime daugiau žinoti, į kokią vietą įpareigojame pateikti Danijos jaunimą“, – kalbėjo moterų veteranių pirmininkė Karen Philippa Larsen.

Pernai Danijos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 4,7 tūkst. šauktinių, iš kurių net ketvirtadalis buvo moterys.

„Tai laikoma vyriška darbo vieta, kuriai būdinga vyriška tvarka. Daugelį metų Danijos kariuomenėje buvo vykdoma įvairovės politika, kuria buvo bandoma pakeisti kariuomenės sudėtį“, – nurodė universiteto profesorė Kathrine Bjerg Bennike.

Karių sąjunga tikina sulaukianti ir skundų iš moterų, kurios jaučiasi spaudžiamos pasitraukti iš ginkluotųjų pajėgų dėl lyties, o ginkluotosioms pajėgoms esą vis dar būdingas seksistinis tonas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Šiuo metu moterys laimingesnės, kad yra šaukiamos į karinę tarnybą, nei vyrai. Taip pat turime duomenų, rodančių, kad moterys yra laimingesnės gyvendamos su vyrais, nei vyrai su moterimis. Taigi, šiuo metu pačioje karo prievolėje nematome didelės problemos, kad moterys į ją ateitų lygiomis sąlygomis su vyrais. Manome, kad prie jų prisijungs daugiau moterų, o tai taip pat prisidės prie kultūrinių pokyčių ne tik ginkluotosiose pajėgose, bet ir visoje šalyje“, – šnekėjo Šauktinių tarybos narė Sandra Thorshauge.

Pertvarkydama kariuomenę Danija pailgins ir tarnybos laiką tiek vyrams, tiek moterims. Tarnybos laikas pailgės nuo keturių iki vienuolikos mėnesių. Pirmuosius penkis mėnesius šauktiniai esą mokysis bazinio kurso, o likusį laiką tarnaus vienoje iš kariuomenės rūšių, įskaitant karines jūrų ir oro pajėgas.

„Žinoma, yra dalykų, kuriuos reikia įgyvendinti, jei norite, kad šauktinių būtų daugiau. Reikia sutvarkyti apgyvendinimo sąlygas, užtikrinti, kad būtų pakankamai žmonių jiems apmokyti. Tačiau kalbant apie kultūrą, manome, kad daugiau moterų prisidės. Tada turėsime ir įvairesnę gynybą“, – teigė S. Thorshauge.

Tikimasi, kad moterys į kariuomenę Danijoje bus pradėtos šaukti nuo 2026-ųjų. Lietuvoje moterys gali tarnauti tapdamos savanorėmis. Šalies ginkluotuose pajėgose šiuo metu moterų yra apie dešimtadalį.

„Gal nereikia, kad būtų privaloma. Jei nori, prašau – eik“, – nuomonę išreiškė senjorė.

„Apskritai manau, kad į kariuomenę turėtų eiti savanoriai, kurie būtų motyvuoti“, – sakė vaikinas.

„Manau, kad nereikia. Produktyviausia yra, kai moterys eina savo noru. Gal ir norisi, kad lygybė būtų visur, bet žiūrint iš fundamentalios pusės neįmanoma to pasiekti. Nebūsime visi lygūs, yra fiziologiniai skirtumai“, – teigė mergina.

„Jei reikia ginti, tai visiems reikia ginti. Nematau skirtumo, ar moteris, ar vyras. Aš už lygias teises“, – kalbėjo vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Moteris kariuomenėje nėra naujiena, bet moteris šauktinių sąraše būtų naujiena. Įtraukti moteris į tokius sąrašus siūlo Lietuvos verslo konfederacija.

Apie tai plačiau papasakojo Lietuvos verslo konfederacijos

– Kaip kilo idėja įtraukti moteris į šauktinių sąrašus?

– Paskutiniais metais gynybos klausimai tampa vis aktualesni. Kiekvienas suprantame, kad be saugios aplinkos verslas negalės veikti. Gynybos tema mums ne nauja. Pernai dalyvavome diskusijoje dėl pilietinio pasipriešinimo strategijos. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje siūlėme gynybos mokestį. Taip pat analizuodami šauktinių reformą, vertinome pozityvius dalykus joje, bet pasigedome moterų įsitraukimo. Šauktinių poreikis auga. Mes jau dabar susiduriame su iššūkiais pritraukti žmones į tarnybą. Turime ir demografinius iššūkius, kurie ateityje tik išaugs. Po Krymo aneksijos 2015 m. Norvegija priėmė lyčiai neutralų šaukimą į kariuomenę. Švedija šiuo keliu pasuko 2017 m. Šis sprendimas atrodo neišvengiamas.

– Nuo kada moterys būtų šaukiamos?

– Tai daug iššūkių kelianti tema. Mes žinome, koks visuomenės požiūris į moterų šaukimą. Žinome, kad Lietuva vadovaujasi stereotipais, kalbant apie lytis, moters padėtį. Todėl kol kas nesiūlome konkrečių sprendimų, kada tai turi įvykti. Suprantame, kad tai pareikalaus labai ilgų diskusijų, kol pati visuomenė pribręs, kol mūsų institucijos pasiruoš, adaptuos savo infrastruktūrą. Galime kalbėti apie kokio dešimtmečio pereinamąjį laikotarpį, kol susidėliosime, kaip šis sprendimas turėtų atrodyti.

Tai daug iššūkių kelianti tema.

– O kaip daro jūsų paminėtos šalys? Ar merginos iš karto po mokyklos šaukiamos į tarnybą?

– Jie taiko tą pačią tvarką, kaip ir su vyrais. Šis sprendimas jau duoda rezultatus. Moterų procentas kariuomenės rezerve kasmet didėja. Mes turime remtis šiomis teigiamomis kitų šalių patirtimis.

– Ar neužtenka, kad moterys gali eiti tarnauti savanoriškai?

– Trūksta jau ir vyrų. Savanorių kiekis senka. Turime galvoti, ką su tuo daryti. Negalėsime remtis vien tik savanoriais.

– Sakote, kad yra labai daug specialisčių, kurios savo darbu galėtų prisidėti?

– Dabartiniame projekte yra numatytos išimtys, kad moterys ir dabar galėtų būti pakviestos tarnauti – jei moteris yra įgijusi slaugės, medikės ar akušerės specialybę. Nelabai suprantame, kaip remiantis šiuolaikinės darbo rinkos tendencijomis galime numatyti tik šias tris profesijas. Moterys rodo ypatingai gerus rezultatus ir kitose profesijoje. Jei kariuomenėje reikės IT specialisto, tai koks skirtumas, ar jis bus vyras, ar moteris. Krašto apsaugos ministerija galėtų įgyvendinti šį siūlymą jau dabar. Jei kariuomenėje trūksta kažkokių, konkrečių specialybių, tada moterys pagal jas galėtų būti šaukiamos jau dabar.

Susipažinkite – tai aktorė Gal Gadot. Artėjančios premjeros proga pateikiame įdomiausius faktus apie šią kino žvaigždę.

* Viena didžiausių jos aistrų – plieniniai žirgai. Pati ji važinėja „Ducati Monster S2R“ motociklu.

* Mėgsta žaisti krepšinį, tinklinį ir tenisą.

* Aktorės vardas hebrajų kalba reiškia „bangą“, o pavardė – „krantą“. G. Gadot tiki, jog būtent tai sąlygojo jos neramų būdą.

* Ne kartą pateko į žurnalo „Maxim“ karščiausių pasaulio moterų šimtuką.

* Prieš mėnesį susilaukė antrosios dukrelės Mayos. Jos ir Yarono Versano pirmagimė gimė 2011-aisiais.

Visuomet sakydavau, kad noriu suvaidinti stiprią, savimi pasitikinčią ir nepriklausomą moterį, nes tikiu, kad tokių moterų filmuose vis dar nėra pakankamai daug.

* G. Gadot aktorės karjera trunka 8 metus. „Niekuomet nesuvokiau to, bet manau, kad Nuostabiąją moterį svajojau suvaidinti visą savo gyvenimą. Kai pradėjau lankytis Los Andžele ir prodiuseriai manęs vis klausdavo, koks mano svajonių vaidmuo, visuomet sakydavau, kad noriu suvaidinti stiprią, savimi pasitikinčią ir nepriklausomą moterį, nes tikiu, kad tokių moterų filmuose vis dar nėra pakankamai daug. Ir štai, pagaliau gavau tai, ko norėjau – pagrindinį vaidmenį juostoje „Nuostabioji moteris“, – pasakoja G. Gadot.

* Aktorė išgarsėjo Gisele vaidmeniu filmuose „Greiti ir įsiutę“. Prieš tai ji uždarbiavo iš modelio darbo.

* Baigdama mokyklą, G. Gadot bandė tapti teisininke. Į teisės mokslus ji įstojo tik po to, kai dvejus metus atitarnavo armijoje.

* Po metų universitete jį buvo pakviesta į aktorių atranką, kur buvo ieškoma gražuolės vaidmeniui Bondiados filme „Paguodos kvantas“. Tąkart vaidmuo atiteko Olgai Kurilenko, tačiau G. Gadot tapo Gisele juostoje „Greiti ir įsiutę“, o netrukus jai buvo pasiūlyta įkūnyti Nuostabiąją moterį.

* 2012 metais Izraelio žurnalas „Shalom Life“ G. Gadot įtraukė į pačių talentingiausių pasaulio žydžių moterų 50-tuką. Ji atsidūrė penktoje vietoje, po Evos Green bei Bar Rafaeli.

* 2013 metais, dirbdama modeliu, G. Gadot uždirbo daugiau kaip 2 mln. JAV dolerių.

„Nuostabiosios moters“ nuotykiai ir kovos kino teatruose prasidės birželio 2 dieną.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau sulaukia pasipiktinusių vyrų skundų, kodėl į šauktinių kariuomenę neketinama imti moterų ir merginų. Tačiau šiuo klausimu įstatyme esą yra išimtis, ir privaloma karinė tarnyba numatyta tik vyrams. Todėl tai nelaikoma moterų ir vyrų lygių galimybių pažeidimu, nors visuomenėje tai vertinama nevienareikšmiškai. Vieni mano, kad moterims kariuomenėje ne vieta, kiti įsitikinę, jog tėvynei tarnauti privalėtų visi.

Už

Kęstutis Oginskas, žurnalistas ir buriuotojas:

– Mano nuomone, tiek jauni vyrai, tiek ir jaunos moterys bei merginos turi turėti lygias teises ir galimybes pakliūti į šauktinių kariuomenę. Juk šiuolaikinė armija tikrai nebe ta, kuri buvo prieš 50 ar 100 metų. Situacija pasikeitė ir tikrai nederėtų dairytis atgal. Dabar šioje struktūroje pasiektas visai kitas lygmuo. Ir jei merginos pareiškia norą eiti tarnauti į kariuomenę, jos turi visą teisę tai daryti. Nors nežinau, kokios visuomenės reakcijos sulauktume, jei tai išties taptų privaloma. Pats ne vienus metus dirbu su jaunimu, su studentais, turiu pripažinti, sutinku labai karingų merginų. Tokių visais laikais buvo ir pats pažįstu ne vieną. Kuo jos prastesnės už vyrus? Yra įvairių nuostatų, kad merginos negalima sulyginti su vyru karybos srityje. Esu matęs situacijų, kai merginos ant savo pečių tikrąja ta žodžio prasme nešė nepaeinančius vyrukus. Tačiau tai nereiškia, kad merginas kariuomenėje reikėtų apkrauti pernelyg sunkiais darbais, kaip kokius krovininius arklius. Fizinis krūvis šiais laikais tikrai ne svarbiausias dalykas kariuomenėje. Gal ateis kada laikas Lietuvoje, kai karinė tarnyba taps visuotinė būtinybė, kaip šiandien Izraeliui. Ir moterys, kaip ir vyrai, bus šaukiamos į privalomąją karinę tarnybą. O sprendžiant pagal tai, kas šiuo metu vyksta Rytuose, akivaizdu, jog netrukus teks į armiją Lietuvoje šaukti ir moteris, ne tik vyrus. Ilgą laiką galvojau, kad moterų kariuomenėje nereikia, bet, pasirodo, reikia. Toks yra gyvenimas, kuris koreguoja ankstesnes nuostatas ir mąstymą. Jeigu tėvynės gynybai prireiks ir moterų pagalbos, kodėl gi ne? Juk Izraelyje privalomoji karinė tarnyba yra natūrali visiems, tai vieną dieną ir pas mus bus visiškai natūralu, ir niekam net nekils tokių klausimų, ar moteriai vieta kariuomenėje.

Prieš

Egidijus Kazlauskis, istorinio karybos klubo vadovas:

– Mano manymu, merginų šaukti į kariuomenę nereikėtų. Vis dėlto gamta surėdė kitaip, ir nesvarbu, kad šiuo metu moterys yra emancipuotos. Kariuomenėje vis dėlto sąlygos yra ekstremalios, jos reikalauja labai didelių ne tik emocinių, bet ir fizinių pastangų. Juk tiriant žmogaus galimybes, yra akcentuojama, kad moters kūno masė yra mažesnė nei vyrų, raumenų masė – mažesnė, fizinė ištvermė – taip pat mažesnė. Ir dabar jas pakviesti į kariuomenę ir sulyginti tai, kas nesulyginama, nereikėtų. Tai tas pats, kaip vežti akmenis motociklu ir krovininiu sunkvežimiu. Nebent moterys kariuomenėje galėtų būti išskirtinėse pozicijose, ten, kur nereikia ypatingo psichologinio ir fizinio pasirengimo ar krūvio. Tarkime, jos galėtų gelbėti ligoninėje, ryšių struktūroje, štabe, bet tik labai nedidelis procentas. Įsivaizduokime, pašauks į kariuomenę tik pabaigusią universitetą jaunutę gležną merginą ir pastatys prie pabūklo, kurio vien sviediniai sveria iki 40 kg. Kaipgi ji juos pakels? Štai pavyzdys, vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metais moterų į kariuomenę neėmė, nors kovotojų labai trūko. Nes jie suprato, kad tai yra neefektyvu. Kam žmogų pražudyti, nes jis nesugebės atlikti savo pareigos? Žinoma, šiais laikais yra šalių, kuriose moterims karinė tarnyba privaloma, pavyzdžiui, Izraelis. Bet tai – maža šalis. Jai privalu turėti didesnę kariuomenę. Jie kokybę paaukojo kiekybei. Kalbant apie lygias galimybes, manau, kad ne visur jos turėtų būti automatiškai pritaikomos. Tai tada tas lygias galimybes užsispyrusiai aklai taikykime ir sporte. Kodėl gi pas mus yra atskirai vyrų ir moterų lengvoji atletika ir visi jie nebėga kartu. Na, neištvers dauguma moterų kariuomenėje: ar jos galėtų įveikti 100 km žygį, nešdamos didelius svorius? Ir kam to reikia? Taip yra gamtos sukurta.

195 litų dydžio išmokas kas mėnesį galės gauti ir baziniuose kariniuose ar jaunųjų karininkų mokymuose dalyvaujančios mamos.

Įstatymu nuo liepos 1-osios jau įsigaliojusi tvarka galutinai reglamentuota trečiadienį Vyriausybės sprendimu, kuriuo pakoreguoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti išmokų vaikams skyrimo nuostatai.

Nurodoma, kad teisę į 195 litų (1,5 MGL) dydžio socialinę išmoką nuo liepos 1-osios įgyja ne tik privalomąją pradinę karo tarnybą einančių tėvų, bet ir mamų vaikai.

Privalomoji pradinė karo tarnyba nuo 2011-ųjų metų gali būti atliekama arba dalyvaujant 90 dienų trukmės savanoriškuose baziniuose kariniuose mokymuose, arba nuo 160 iki 200 dienų trunkančiuose jaunųjų karininkų mokymuose.

Išmoka vaikui skiriama visu privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo metu.

Jeigu baziniuose kariniuose arba jaunųjų karininkų mokymuose tuo pačiu metu dalyvauja ir vaiko tėvas, ir motina, šeima gali gauti tik vieną išmoką.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojus įstatymų pakeitimams 195 litų dydžio išmokas kas mėnesį galės gauti ir baziniuose kariniuose ar jaunųjų karininkų mokymuose dalyvaujančių mamų vaikai.

Įstatymu jau įsigaliojusią tvarką galutinai reglamentuoti siekiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtuose išmokų vaikams skyrimo nuostatuose.

Nurodoma, kad teisę į 195 litų (1,5 MGL) dydžio socialinę išmoką nuo liepos 1-osios įgyja ne tik privalomąją pradinę karo tarnybą einančių tėvų, bet ir mamų vaikai. Iki šiol į šias išmokas galėjo pretenduoti tik tėvai.

Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius, privalomoji pradinė karo tarnyba nuo 2011-ųjų metų gali būti atliekama arba dalyvaujant 90 dienų trukmės savanoriškuose baziniuose kariniuose mokymuose, arba nuo 160 iki 200 dienų trunkančiuose jaunųjų karininkų mokymuose.

Išmoka vaikui skiriama visu privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo metu.

Jeigu baziniuose kariniuose arba jaunųjų karininkų mokymuose tuo pačiu metu dalyvauja ir vaiko tėvas, ir motina, šeima gali gauti tik vieną išmoką.

Instruktoriai šūkavo įsakymus grupei palestiniečių moterų, kurios yra ruošiamos tapti riaušių policijos pareigūnėmis; tai iš dalies paskatino noras išspręsti problemas, kylančias dėl konservatyvaus požiūrio į Vakarų Kranto saugumo pajėgas.

Užsidėjusios šalmus, apsiavusios kariškus batus ir guminėmis lazdomis bei skydais apsiginklavusios Jericho policijos mokyklos kursantės mokėsi atremti „ramybės drumstėjų“ svaidomų akmenų krušą, prieš puldamos juos areštuoti.

„Nėra jokio skirtumo tarp vyrų ir moterų, ugdant kovinius gebėjimus ir mokant apieškoti automobilius bei pastatus“, – sakė viena iš instruktorių, leitenantė Naama Shalalfat (Naama Šalafat).
„Teisėsauga nėra rezervuota vien vyrams“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Kursantės, kurios ne vien dalyvauja pratybose, bet ir teorijos paskaitose, priklauso naujam moterų riaušių policijos daliniui, kurį sudarys iki 220 pareigūnių. Kai šis dalinys bus apmokytas, jo narės bus paskirstytos visame Vakarų Krante.

Vakarų Kranto policijos viršininko pavaduotojas pulkininkas Ramadanas Awadas (Ramadanas Avadas) sakė, kad šis dalinys buvo suformuotas, sprendžiant problemas, sukeliamas tradicinio požiūrio į moteris šioje palestiniečių teritorijoje.

„Idėja parengti tokį dalinį kilo 2009 metais, kai viena moterų demonstracija Hebrono gatvėse peraugo į vandalizmo aktus, o policija negalėjo įsikišti, nes mes gyvename konservatyvioje visuomenėje“, – aiškino R.Awadas.

Jericho mokyklos 22 metų kursantė Rashida Brahma (Rašida Brahma) sakė norinti tapti viena pirmųjų, pradėsiančių tarnybą, kuri ilgą laiką buvo laikoma netinkama moterims.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios užsirašiau į policiją baigusi mokyklą – noras tarnauti tėvynei ir gauti darbą, kurį iki šiol galėdavo dirbti tik vyrai“, – ji sakė po pratybų, per kurias buvo mokomasi nuginkluoti užpuoliką.

Palestiniečių policijoje, turinčioje 8 000 pareigūnų, moterys sudaro tik 3 proc., tačiau kai kurios kitos saugumo pajėgų struktūros imasi atsargiai didinti moterų skaičių savo gretose.