Plieno ir aliuminio importo muitai – atitinkamai 25 ir 10 proc. – turėjo įsigalioti antradienį, pasibaigus ES, Kanadai, Meksikai ir kitiems JAV sąjungininkams kovo mėnesį nustatytos laikinosios išimties terminui.

Europa pasirengė įvesti atsakomuosius muitus iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant motociklus „Harley-Davidson“, džinsus ir burboną, tačiau jų kol kas neprireiks, nes bus tęsiamos derybos.

Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpo administracija „pratęsia derybas su Kanada, Meksika ir Europos Sąjunga galutiniam 30 dienų laikotarpiui“.

JAV prezidentas pareiškė, jog „spręsti grėsmės nacionaliniam saugumui problemą“, kurią kelia šių metalų importas, „būtina ir tinkama tęsiant šias diskusijas ir pratęsiant šioms šalims nustatytą laikinąją išimtį“.

JAV taip pat paskelbė, jog baigė rengti prekybos susitarimą su Pietų Korėja, į kurį įtrauktos kelios Seulo padarytos nuolaidos, taip pat šios šalies plieno eksporto kvota.

Vašingtonas yra parengęs „principinius susitarimus“ su Argentina, Australija ir Brazilija, „kurių detalės netrukus bus galutinai suderintos“.

„Derybose su visomis šiomis šalimis administracija daugiausia dėmesio skiria kvotoms, kurios padės apriboti importą, užkirsti kelią perkrovimui ir užtikrinti nacionalinį saugumą“, – nurodoma Baltųjų rūmų pranešime.

D. Trumpo administracija prekybos partneriams yra pareiškusi, kad jie privalo padaryti nuolaidų, tačiau Europos Sąjunga paskelbė, jog derėsis tik po to, kai bus visam laikui atleista nuo muitų.

Sprendimas pratęsti išimties taikymą Kanadai ir Meksikai nebuvo netikėtas, nes Meksikas, Otava ir Vašingtonas tęsia Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) peržiūrą. 2017 metais Jungtinės Valstijos iš Kanados importavo plieno ir aliuminio už daugiau kaip 12 mlrd. JAV dolerių, o iš Meksikos – už 3 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau dėl išimties pratęsimo ES būta abejonių.

Trys didžiausi ES ūkiai – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – savaitgalį surengė skubias derybas ir Prancūzijos prezidentūra vėliau pranešė, jog buvo sutarta, kad „ES turi būti pasirengusi imtis veiksmų“, jeigu Vašingtonas visgi nustatys naujuosius muitus.

D. Trumpas praėjusią savaitę susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Marconu (Emanueliu Makronu) ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, tačiau nedavė suprasti, ar Europos Sąjungą, kuri pernai į JAV rinką eksportavo plieno ir aliuminio už daugiau kaip 7,7 mlrd. JAV dolerių, planuojama atleisti nuo naujųjų muitų.

Vokietija praėjusią savaitę pareiškė mananti, kad Vašingtonas muitus pradės taikyti gegužės 1-ąją, nors D. Trumpo ekonomikos patarėjas ketvirtadienį užsiminė, kad ES gali būti padarytos tam tikros nuolaidos.

„Labai svarbu, kad mūsų draugai, kurių yra tiek daug, padarytų tam tikrų nuolaidų dėl prekybos praktikos, muitų ir mokesčių“, – interviu CNBC pareiškė Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Larry Kudlow (Laris Kadlou).

Briuselis D. Trumpo sprendimo atidėti muitų įvedimą kol kas nekomentavo.

Tuo tarpu JAV rinkose platesnio prekybos karo perspektyva sukėlė nerimą. Investuotojams spėliojant, kokių veiksmų D. Trumpo administracija imsis dėl naujųjų muitų, pirmadienį smuko visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai.

Vos prieš dieną Pekinas dėl JAV nustatytų muitų importuojamam plienui ir aliuminiui įvedė muitus maždaug 3 mlrd. JAV dolerių vertės iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant kiaulieną, vyną ir vaisius.

JAV parengtas naujasis prekių sąrašas, į kurį pateko elektronikos prekės, orlaivių dalys, palydovai, medicinos įranga, staklės ir kitos prekės, dar nėra galutinis. Muitai šioms prekėms bus nustatyti dėl Kinijos tariamai vagiamos JAV įmonių intelektinės nuosavybės ir technologijų.

„Siūlomas prekių sąrašas buvo sudarytas remiantis išsamia ekonomine analize, kurią atliko įvairios agentūros. Bus nusitaikyta į produktus, kurie duoda naudos Kinijai pagal jos pramoninius planus, ir kartu bus siekiama kuo labiau sumažinti poveikį JAV ekonomikai“, – pareiškė JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio (Roberto Laithaizerio) biuras.

Į sąrašą įtrauktos iš viso maždaug 1,3 tūkst. pavadinimų prekės, kurioms gali būti taikomas 25 proc. importo muitas. Tačiau sąrašas įsigalios tik po peržiūros, kuri tęsis bent iki gegužės pabaigos.

Kinija JAV ketinimus nustatyti importo muitus minėtoms prekėms pavadino „vienašališkais ir protekcionistiniais“. Pasak Pekino, toks žingsnis pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principus.

„Tai neatitinka nei Kinijos, nei JAV interesų, jau nekalbant apie pasaulio ekonomikos interesus... Kinija pasinaudos PPO ginčų sprendimo mechanizmu ir, vadovaudamasi Kinijos įstatymais, nustatys atitinkamas tokio pat masto ir poveikio priemones JAV produktams“, – pareiškė Kinijos prekybos ministerija.

Kinija pateikė atsaką

Kinija trečiadienį paskelbė planuojanti nustatyti naujus 25 proc. muitus iš JAV importuojamoms sojos pupelėms, orlaiviams, automobiliams ir kitoms prekėms, kurių bendra vertė sudaro 50 mlrd. JAV dolerių per metus.

Apie šiuos ketinimus Pekinas paskelbė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sąrašą kiniškų prekių, kurioms bus nustatyti importo muitai, paskelbė Vašingtonas.

Kinijos prekybos ministerija išvardijo 106 produktus, kuriems bus nustatyti muitai, ir pareiškė, kad muitų įvedimo data bus paskelbta atskirai.

Be sojos pupelių, orlaivių ir automobilių, naujieji muitai taip pat bus taikomi, pavyzdžiu, chemijos produktams, tabako gaminiams, jautienai, kviečiams, kukurūzams ir medvilnei.

Kinijai paskelbus apie naujus muitus, tarp dviejų didžiausių pasaulio ūkių kilęs prekybos konfliktas dar gerokai paaštrėjo: 100 mlrd. JAV dolerių bendros vertės prekės, kurioms bus taikomi abiejų šalių muitai, sudaro apie 17 proc. dvišalės prekybos apyvartos, kuri pernai sudarė 580 mlrd. JAV dolerių.

Kinija perka maždaug trečdalį viso JAV sojos pupelių eksporto. Pernai šio JAV eksporto į Kiniją vertė sudarė 14 mlrd. JAV dolerių. Sojos pupelės tiekiamos iš žemės ūkio valstijų, kurios per 2016 metų rinkimus balsavo už prezidentą Donaldą Trumpą.

D. Trumpo administracijai prekybos srityje imantis vis naujų priemonių prieš Kiniją, Pekinas pabrėžė nenorįs prekybos karo, bet nepasiduosiąs JAV spaudimui.

„Bet kokie bandymai grasinimais ir bauginimais parklupdyti Kiniją niekada nebus sėkmingi. Nebus jie sėkmingi ir šįkart“, – spaudos konferencijoje pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuang (Genis Šuanis).

„Prekybos karuose nėra laimėtojų. Tas, kas jį pradeda, pakenks ir sau, ir kitiems“, – pareiškė jis ir pažymėjo, kad Kinija dėl naujausių JAV priemonių pasiskundė Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Pastarosiomis savaitėmis abi šalys yra sakiusios, jog tęsia derybas, tad galbūt joms pavyks pasiekti susitarimą ir galiausiai išvengti naujų muitų.

Pekinas pristatė sąrašą prekių, kurioms gali būti nustatyti iki 25 proc. muitai ir į kurį, be kita ko, pateko švieži vaisiai, kiauliena ir vynas.

Apie muitų įvedimą šalis visgi nepaskelbė ir pažymėjo esanti pasirengusi derėtis dėl susitarimo.

„Kinija nenori veltis į prekybos karą, tačiau ji tikrai jo nebijo“, – pareiškė šalies prekybos ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį pasirašė dokumentą, kuriuo prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui (Robertui Laithaizeriui) pavedama užtikrinti muitų įvedimą kiniškų prekių importui.

Per transliaciją iš Baltųjų Rūmų D. Trumpas pareiškė, jog kalbama apie kiniškų prekių importą „už maždaug 60 mlrd. JAV dolerių“ per metus.

Šios priemonės „brendo jau seniai, per gana trumpą laiko tarpą mes praradome 60 tūkst. gamyklų“, pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas vėl pakartojo kaltinimus dėl JAV ir Amerikos įmonių intelektinės nuosavybės vagystės, kurią vykdo Kinija. Anot jo, kiniškoms prekėms gali būti nustatyti iki 25 proc. muitai.

R. Lighthizeris ir jo biuras turės per 15 dienų parengti sąrašą kiniškų prekių, kurioms bus taikomi naujieji JAV muitai.

Prekių, kurioms ketinama nustatyti muitus, bendra vertė (60 mlrd. JAV dolerių) sudaro daugiau kaip 10 proc. JAV importo iš Kinijos. Iš pradžių JAV prezidentui buvo siūlyta nustatyti 30 mlrd. JAV dolerių vertės priemonių paketą, tačiau jis reikalavo laikytis griežtesnio požiūrio.

Tuo tarpu Kinijos prekybos ministerija įspėjo, jog šaliai imantis atsakomųjų priemonių visų pirma būtų nustatytas 15 proc. muitas 120 prekių, įskaitant šviežius vaisius, riešutus ir vyną, importui, kurio bendra metinė vertė sudaro beveik 1 mlrd. JAV dolerių. Antrajame etape, „išsamiau įvertinus JAV priemonių poveikį Kinijai“, būtų nustatytas 25 proc. muitas aštuonių prekių, įskaitant kiaulieną ir aliuminio laužą, importui, kurio metinė vertė sudaro beveik 2 mlrd. JAV dolerių.

Šių konkrečių priemonių būtų imtasi dėl JAV plieno ir aliuminio importo muitų, apie kurių įvedimą D. Trumpas paskelbė šio mėnesio pradžioje.

Pastebėtina, kad į sąrašą neįtrauktos sojos pupelės, į kurias, kaip spėjo Kinijos valstybinis laikraštis „The Global Times“, Pekinas turėjo nusitaikyti, nes tai suduotų didelį smūgį JAV ūkininkams, kadangi Kinijai tenka trečdalis jų sojos pupelių eksporto, o jo vertė pernai siekė 14 mlrd. JAV dolerių.

Be to, tai sukeltų ir didelę politinę riziką, nes per 2016 metais įvykusius rinkimus D. Trumpas nugalėjo Hillary Clinton (Hilarę Klinton) dešimtyje didžiausių sojos pupeles auginančių valstijų.

Pasak ANZ banko ekonomistės Betty Wang (Betės Vang), Kinijos reakcija yra „gana švelni“, nes Pekinas yra linkęs ieškoti sprendimų per derybas.

„Kinijos požiūriu, ji tikrai nenori prekybos karo. Taigi sugrįžimas prie derybų stalo būtų gana geras rezultatas“, – pareiškė ji..

Kiek anksčiau šį mėnesį netikėtai paskelbęs apie 25 proc. muito importuojamam plienui ir 10 proc. muito importuojamam aliuminiui įvedimą, D. Trumpas šokiravo pasaulį ir papiktino artimiausius Vašingtono sąjungininkus, kurie netrukus pareikalavo atleisti juos nuo naujų tarifų.

„Iki 2018 metų gegužės 1 dienos stabdomas muitų taikymas plieno ir aliuminio importui iš šių šalių“, – pareiškė Baltieji Rūmai, išvardiję ES valstybes nares, Argentiną, Australiją, Braziliją, Kanadą, Meksiką ir Pietų Korėją.

„Kiekviena iš šių šalių su Jungtinėmis Valstijomis palaiko svarbius su saugumu susijusius santykius“, – nurodoma dokumente.

JAV su šiomis šalimis tariasi „dėl alternatyvių būdų, kurie leistų patenkinamai išspręsti žalos, kurią nacionaliniam saugumui gali daryti plieno gaminių importas, problemą“, ir importuojamam prekybos partnerių plienui muitai kol kas nebus taikomi.

JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris (Robertas Laithaizeris) Senato finansų komitetui ketvirtadienį pareiškė, jog D. Trumpas, likus mažiau negu parai iki naujųjų muitų įsigaliojimo, leido sustabdyti jų taikymą.

„Pagal prezidento sumanymą kai kurios šalys, remiantis tam tikrais kriterijais, turėtų būti atleistos nuo muitų“, – pareiškė R. Lighthizeris komiteto nariams.

Daugelis šalių, įskaitant ES, Baltuosius Rūmus įspėjo, jog imsis ryžtingų atsakomųjų priemonių, jeigu bus nustatyti muitai jų eksportuojamiems metalo gaminiams.

„Prekybos karas niekam nėra naudingas“

Apie metalų importo muitų taikymo sustabdymą buvo pranešta netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė apie naujas sankcijas Kinijai už, anot jo, JAV intelektinės nuosavybės „vagystę“.

Pagrindine didžiulio plieno pasiūlos pertekliaus pasaulio rinkoje priežastimi laikoma Kinija ir europiečiai per pastarosiomis dienomis vykusius pokalbius su Vašingtonu atkakliai pabrėžė šią mintį.

Už prekybą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom) Vašingtone šią savaitę praleido dvi dienas, kurias skyrė deryboms dėl muitų išimties Europos Sąjungai.

Dėl atsargumo Komisija parengė galimų priešpriešinių priemonių sąrašą, įskaitant muitus žemės riešutų sviestui ir „Harley Davidson“ motociklams.

„Aiškiai parodėme, jog nenorime prekybos karo. Prekybos karas niekam nėra naudingas“, – pareiškė Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

„Mes primygtinai to prašysime“, – jo žodžius cituoja naujienų agentūra „Kiodo“.

Japonijos valdžia pareiškė labai apgailestaujanti dėl JAV sprendimo taikyti importo muitų tarifus plienui ir aliuminiui, o šalies Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija leido suprasti, kad Japonija svarstys galimas atsakomąsias priemones.

Japonija kasmet eksportuoja apie 2 mln. tonų plieno į Jungtines Valstijas, arba apie 5 proc. viso Japonijos plieno eksporto.

JAV prezidentas D. Trumpas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl naujų muitų plienui ir aliuminiui, nors jie bus taikomi ne visoms šalims. Dar kovo 1 d. D. Trumpas paskelbė apie ketinimus įvesti importo muitų tarifus plienui ir aliuminiui, aiškindamas, kad juos būtina taikyti, nes Jungtinės Valstijos kenčiančios nuo „nesąžiningos prekybos“, o muitų įvedimas duotų postūmį pramonės plėtrai.

D. Trumpo sprendimas įvesti importo muitų tarifus plienui ir aliuminiui sulaukė griežtos reakcijos iš ES, Kinijos ir kitų metalų gamintojų.

Įstatymas dėl muitų įvedimo įsigalios per 15 dienų. Plieno importui įvedamas 25 proc. muitas, aliuminio importui – 10 proc. muitas. Tačiau D. Trumpas neatmetė galimybės, kad kai kurioms šalims bus numatytos išimtys – tarp jų Kanada, Meksika ir Australija.