Turkijoje sekmadienį vyks pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai, per kuriuos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) siekia tapti įtakingu valstybės vadovu, nors kritikai baiminasi perėjimo prie autokratinio valdymo.
R.T.Erdoganas ir jo islamiškas šaknis turinti Teisingumo ir plėtros partija (AKP) vadovauja 76 mln. turinčiai šaliai jau ilgiau nei dešimtmetį, tačiau parėmęs prezidento postą jis dar potencialiai galėtų likti valdžioje dvi penkerių metų kadencijas.
Jeigu laimės šiuos rinkimus, R.T.Erdoganas taps ilgiausiai Turkijai vadovavusiu žmogumi po šiuolaikinės respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko), kuris po Osmanų imperijos žlugimo sukurtą valstybę grindė griežtais sekuliarizmo principais.
Pastaraisiais dešimtmečiais prezidento vaidmuo buvo daugiausiai vien reprezentacinis, tačiau R.T.Erdoganas žadėjo sustiprinti šalies vadovo galias, ragindamas priimti atitinkamas konstitucijos pataisas.
Balsavimas rugpjūčio 10-ąją bus pirmasis, per kurį turkai tiesiogiai rinks savo prezidentą. Pasak 60-mečio R.T.Erdogano, šis žingsnis suteiks naujam šalies vadovui didesnį legitimumą imtis aktyvesnio vaidmens.
Beveik neabejojama, kad rinkimus laimės R.T.Erdoganas, su kuriuo varžosi tik du kiti kandidatai. Didžiausias neaiškumas – ar jis laimės per pirmąjį balsavimą, ar prireiks antrojo dviem savaitėmis vėliau.
Daugelį nustebino pagrindinių opozicijos partijų sprendimas savo kandidatu iškelti 70-metį Ekmeleddiną Ihsanoglu (Ekmelediną Ichsanohlu) – mandagų buvusį Islamo bendradarbiavimo organizacijos vadovą, kuris savo akademiko būdu smarkiai skiriasi nuo kovingojo premjero.
Trečiasis kandidatas – 41 metų Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas), iškeltas prokurdiškų jėgų – vargu ar surinks daug balsų, tačiau jo sėkmė gali nulemti, ar prireiks antrojo rinkimų rato.
Privataus viešosios nuomonės tyrimų instituto „Konda“ atlikta naujausia apklausa pranašauja pergalę R.T.Erdoganui, surinkus 57 proc. balsų. Tuo tarpu E.Ihsanoglu gali tikėtis 34 proc., o S.Demirtasas – tik 9 proc. balsų.
„Autoritarinis prezidentas“
Istoriniams sugretinimams neabejingas R.T.Erdoganas gali tebebūti valdžioje 2023 metais, kai šiuolaikinė Turkija minės savo įkūrimo 100-ąsias metines.
Vašingtono instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneras Cagaptay (Soneras Čahaptajus) sakė, kad tapęs prezidentu R.T.Erdoganas siektų kontroliuoti parlamentą, vyriausybę ir teismus.
„Taigi, manau, jis sutelktų reikšmingą dalį valdžios, ir dėl to taptų autoritariniu prezidentu“, – sakė akademikas, prilygindamas potencialias R.T.Erdogano galias toms, kurias dabar turi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
R.T.Erdogano kritikai kaltina jį didėjančiu polinkiu į autokratiją ir vadovavimu „šliaužiančiai“ Turkijos islamizacijai, kuri gali sugriauti Ataturko sekuliarųjį palikimą.
„Turkija gali netikėtai suvokti tapusi autokratiniu režimu, susikūrus sistemai, kurioje nebūtų saugiklių ir pusiausvyros“, – apžvalgininkas Ahmetas Ozeras (Achmetas Ezeras) rašo dienraštyje „Milliyet“.
R.T.Erdogano rinkimų kampanijai papildomą postūmį suteikė kruvinas Izraelio keturių savaičių puolimas Gazos Ruože, suteikdama premjerui galimybę pavaizduoti save kaip vienintelį musulmoniškos šalies lyderį, realiai palaikantį palestiniečius.
Jis taip pat išsakė prieštaringai vertinamų pareiškimų, kuriuose Izraelio veiksmus prilygino Vokietijos nacių lyderio Adolfo Hitlerio politikai.
„Tautos valia, tautos galia“
Tapęs premjeru 2003 metais, R.T.Erdoganas prisiėmė nuopelnus dėl spartaus Turkijos ekonomikos augimo ir ambicingų infrastruktūros projektų, kuriais siekiama šalį priartinti prie Europos gyvenimo standartų.
Tačiau praeitais metais jo valdymą sudrebino žmonių gyvybių nusinešę protestai prieš vyriausybę ir valdžios korupciją, dėl kurių premjeras kaltino savo buvusį sąjungininką – Jungtinėse Valstijose gyvenantį dvasininką Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną).
Tačiau R.T.Erdoganas, buvęs pusiau profesionalus futbolininkas, kadaise pasiųstas už grotų už padeklamuotą islamistinį eilėraštį, atlaikė tą priešpriešą, atakuodamas savo oponentus su dar didesne jėga.
Per šią rinkimų kampaniją jis beveik kasdien važinėdavo po visą šalį, sakydamas kalbas masiniuose mitinguose ir savo retorika pritraukdamas dešimtis tūkstančių klausytojų.
Didžiuliai rinkimų plakatai iškabinti kiekviename Stambulo gatvės kampe. Daugelyje jų išspausdinto nuotraukos, kuriose R.T.Erdoganas matomas atidarantis svarbius infrastruktūros projektus, tokius kaip tunelio po Bosforo sąsiauriu statyba, ir šūkiai, tokie kaip „Padarykime Turkiją dar stipresne“ ir „Tautos valia, tautos galia“.
Premjeras netgi sudalyvavo vienose draugiškose futbolo rungtynėse, vilkėdamas oranžinę – AKP spalvos – uniformą ir pelnydamas tris įvarčius per 15 minučių, sužavėdamas savo šalininkus ir išprovokuodamas oponentų patyčias.
R.T.Erdoganas vadino F.Guleną palaikančias jėgas „paraleline valstybe“, taip pat negailestingai šaipėsi iš E.Ihsanoglu, vaizduodamas jį kaip išsiblaškiusį profesorėlį, kuris nieko nesugebės nuveikti.
Vykstant rinkimų kampanijai, dešimtys aukšto rango policijos pareigūnų buvo suimti įtariant, kad jie pasiklausė kai kurių šalies lyderių, įskaitant R.T.Erdoganą, pokalbių.
E.Ihsanoglu kampanija buvo tyli, palyginti su jo pagrindinio varžovo, tačiau panašu, kad jis tikisi pritraukti rinkėjus, kuriems nepriimtinas pompastiškas premjero būdas ir jo planai stiprinti prezidento galias.
Kadenciją baigiantis prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas), kūręs AKP kartu su R.T.Erdoganu, tačiau dabar tapęs labiau nuosaikiu veikėju, vengė kalbėti apie savo ateities planus, sklandant gandams, kad jis gali tapti artimesnis opozicijai.
