„Skaitėte laikraščius? Rašoma, jog Vokietija užėmė Austriją. Tikriausiai bus karas“, – tokiais žodžiais lankytojus pasitiko naujai įrengto muziejaus darbuotojai, kurių balsus slopino traukinio ratų dundesys ir švilpuko gaudimas.

Buvusiame nacių ginklų sandėlyje šiandien atgijo Klaipėdos Antrojo pasaulinio karo istorija su ypač retais eksponatais, dokumentinėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir skausmingų emocijų atgarsiais.

Metus  užtruko šio muziejaus įkūrimas. Prie jo dirbo ne tik muziejininkai, istorikai, bet ir žinomi Klaipėdos dizaineriai – Anatolijus ir Romanas Klemencovai, sukūrę įspūdingą instaliaciją sunaikintoms miesto bažnyčioms bei Atminties kambario kelioninį vežimą su karo laikų artefaktais, kuriuos pamatyti galima, nuo stiklo ranka nubraukus smėlį.

Vienas unikaliausių eksponatų – po Smiltynės miško gaisro rastas pilnas prancūziško vyno butelis, tokį gerdavo vokiečių karininkai.

„Butelį rado paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas prie Alksnynės bunkerio. Butelis pilnas, atidarėme, žinoma, ragauti rizikinga, nes vynas veikiausiai jau virto actu, nes jam mažiausiai 70 metų“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

„Gaisras Smiltynėje atvėrė tam tikrus senus dalykus, kurie buvo paslėpti. Pavyzdžiui, ši lėkštė su svastika irgi atrasta gaisravietėje. Jos čia gana retos, nes po karo, tarybiniais laikais jas naikino vien  jau dėl to, kad jose pavaizduota svastika“, – pasakojo muziejaus istorikas Saulius Karalius.

Muziejuje yra interaktyvių ekspozicijų, kur galima matyti, kiek statinių Klaipėdos senamiestyje buvo 1942 metais ir kiek jų liko 2015-aisiais.

„Mieste neliko gyventojų, neliko pastatų. Miestui tai buvo katastrofa. Vizualiai galime matyti, kas vietoj buvusių pastatų yra dabar. Vaizdas gana dramatiškas. Radikaliau pasikeisti miestas turbūt negalėjo. Visos senosios vertybės dingsta. Šia ekspozicija mes ir siekėme parodyti tą skausmingą mūsų miesto istorijos laikotarpį“, – per naujo muziejaus atidarymą kalbėjo J.Genys.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys teigė, kad ekspozicijos pavadinimas „Muziejus 39/45“ tapo savotišku prekės ženklu. Ekspozicija įrengta Piliavietėje, buvusiame Antrojo pasaulinio karo nacių amunicijos sandėlyje.

„Ekspozicijoje atskleidžiami du Klaipėdos lūžiai – tai 1939 m. kovas, kai buvo pasirašytas J.Ribbentropo ir J.Urbšio raštas dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos, mūšiai dėl Klaipėdos – 1944 m. spalį ir 1945 m. sausį bei pereiname į 1946-uosius, kai miestas dar kartą keičia savo veidą ir prasideda sovietmečio vystymosi kelias“, – pasakojo J.Genys.

Paskutiniąją ekspozicijos salę muziejininkai pavadino Atminties sale, kurioje atskleidžiama, kokia vis dėlto tragedija žmonėms tapo Antrasis pasaulinis karas.

„Šioje salėje daug subtilių eksponatų, pavyzdžiui, vienos Klaipėdos krašto tremtinės lėlė. Moteris tada dar maža pateko į Sibirą, kartu vežėsi lėlę ir ją po visų kančių sugebėjo išsaugoti ir parsivežti į tėvynę. Yra paskutinio tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro bokalas, tai yra to žmogaus, kuris pasirašė Klaipėdos kapituliacijos aktą 1939 m. kovo 22-ąją. Per tokius išlikusius daiktus atskleidžiame žmonių lemties siaubą, kurį jiems teko išgyventi“, – teigė J.Genys.

Muziejus bus itin modernus, ekspozicijų salėje yra įrengta 13 interaktyvių taškų, pradedant kompiuteriniais terminalais, projekcijomis, kuriose bus vaizdžiai matomos Europos dalybos ir baigiant Antrojo pasaulinio karo pabaiga.

„Yra labai įdomus 3D miesto bombardavimo maketas, kuriame atsispindi įvykiai nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. sausio pabaigos. Vizualiai tai bus galima matyti projekcijose. Virš maketų skraidys lėktuvai bombarduos, sproginės kvartalai“, – atskleidė muziejaus vadovas.

Muziejininkai į ekspoziciją sudėjo ne tik A.Hitlerio vizito Klaipėdoje fotografijas ir dokumentus, bet ir sovietų kino operatorių, kurie lydėjo 16-ąją diviziją į tuometį Memelį, filmuotą medžiagą.

„Klaipėdos kapituliacijos akto originalo muziejuje neturime, nes jis yra Vokietijos archyve, bet terminale yra šio dokumento kopija. Sekdamas profesoriaus Liudo Mažylio patirtimi, kreipiausi į Vokietijos užsienio reikalų archyvą ir užklausiau, ar jie turi tą dokumentą ir man labai greitai atsiuntė jo kopiją. Lietuvoje to dokumento ir nėra, tik rusiškas šio akto vertimas, istorikai mano, kad jis veikiausiai yra Maskvoje“, – teigė J.Genys.

Metus kurtas nauja ekspozicija Pilies muziejuje lankytojams bus atverta sausio 18-ąją.