Tai numatantis Vyriausybės nutarimas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir netrukus bus pateiktas Vyriausybės posėdyje tvirtinti, BNS pranešė Kultūros ministerija.

Įsteigti įstaigą ketinama dar šiemet.

Anot ministerijos, kai Nacionalinė koncertų salė jau bus pastatyta, šios įstaigos dalininke taps ir Vilniaus miesto savivaldybė – tai numatyta pernai pasirašytoje sutartyje tarp ministerijos ir savivaldybės.

„Įstaigos veiklos pradžioje steigėja bus Kultūros ministerija. Savivaldybė dalyvaus įstaigos veikloje per deleguotus asmenis įstaigos meno taryboje“, – rašoma BNS perduotame ministerijos komentare.

Įstaigos veiklos pradžioje steigėja bus Kultūros ministerija. Savivaldybė dalyvaus įstaigos veikloje per deleguotus asmenis įstaigos meno taryboje.

Baigus koncertų salės pastato statybą, viešajai įstaigai jis bus perduotas patikėjimo teise, kaip valstybei ir savivaldybei priklausantis materialusis turtas.

„Įstaiga, būdama komplekso valdytoja bei operatore, teiks aukščiausios kokybės profesionaliojo scenos meno paslaugas: organizuos koncertus, spektaklius ir kitus renginius Lietuvoje ir užsienyje, rengs tiriamuosius, edukacinius, informacinius ir reklaminius leidinius, publikacijas, susijusias su Nacionalinės koncertų salės veikla, užsiims jų leidyba ir platinimu“, – teigia ministerija.

Anot jos, įstaiga taip pat rengs ir įgyvendins kultūrinės edukacijos projektus, formuos savitą profesionaliojo scenos meno kryptį, pristatys Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdys visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrins jo prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.

Kaip informavo ministerija, šiuo metu vyksta Nacionalinės koncertų salės pastato rangos konkursas, tikslinamos paraiškos. Pirminius pasiūlymus numatoma gauti iki gegužės 31 dienos, sutarties pasirašymas planuojamas iki rugsėjo 20 dienos.

Bendras komplekso plotas sieks apie 24 tūkst. kvadratinių metrų. Planuojama, kad didžioji koncertų salė talpins iki 1,6 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams.

Daugiafunkcinis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą.

Nacionalinei koncertų salei iš viso numatyta  skirti 121 mln. eurų. Iš pradžių projektas bus finansuojamas Kultūros ministerijos ir savivaldybės, o baigtas valstybės lėšomis.

Pirmą kartą konkursas buvo skelbtas pernai spalio pradžioje, tačiau buvo nutrauktas gavus daug tiekėjų klausimų, be to, atlikus akustinius bandymus tapo aišku, kokius sprendinius reikia koreguoti ir tikslinti.

VVK vadovė Laura Joffė anksčiau sakė, kad dabar konkurso sąlygos patikslintos, jos didins konkurenciją ir būsimos salės kokybę.

Kaip skelbia bendrovė, nepaisant to, kad konkursas skelbiamas iš naujo, projektą įgyvendinti planuojama numatytu laiku – sutartį su rangovu tikimasi pasirašyti vasarą, o statybas pradėti šių metų antrąjį pusmetį.

Dėl projekto įgyvendinimo pernai rugsėjį pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos, įtvirtinęs šalių įsipareigojimą pastatyti Nacionalinę koncertų salę bei užtikrinti tęstinę jos veiklą.

Bendras „Tautos namų“ komplekso plotas sieks apie 24 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad didžioji koncertų salė talpins iki 1,6 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams.

Daugiafunkcinis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Nacionalinei koncertų salei iš viso numatyta 121 mln. eurų. Iš pradžių projektas bus finansuojamas Kultūros ministerijos ir savivaldybės, o pabaigtas valstybės lėšomis. 

Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko teigimu: „Nacionalinė koncertų salė būtent dėl akustinių sprendinių užpildys spragą kultūros sektoriuje ir sostinę įrašys į konkurencingiausių Europos kultūros erdvių žemėlapį“.

„Nacionalinės koncertų salės projektas turi visas sąlygas sėkmingai tęsti pradėtą procesą ir sklandžiai pasiekti finišą. Projekto finansavimas yra numatytas Pažangos programos lėšomis: tai reiškia, kad ir 2025 m. pasibaigus Valstybės investicijų programai niekam neturės kilti klausimų, kaip toliau šis projektas bus finansuojamas. Telieka palinkėti sėkmės Vilniaus miesto savivaldybei, kad ir prasidėsiantys rangos darbai vyktų sklandžiai ir operatyviai“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

Dėmesys akustikos kokybei

Projektavimo stadijoje būtinas kruopštus akustinio modelio rengimas ir testavimas, nes šiame etape priimami sprendimai, kurie ir lems patalpų akustiką. Modeliuojant tiriami garso atspindžiai, garso sugeriamumas, atsispindėjusių garsų įtaka kalbai, muzikai ir kt.

„Nacionalinės koncertų salės projektas yra išskirtinis fokusu į kokybinius parametrus, todėl projektavimo etape skyrėme labai daug dėmesio sprendinių testavimui ir medžiagų parinkimui.  Dabar, kai projektavimo darbai ir testavimas užbaigtas, pereisime į  kitą projekto įgyvendinimo etapą – per šaltąjį sezoną užbaigsime koncertų salės rangos konkursą ir pirmąjį kitų metų pusmetį pasirašysime sutartį. Tuomet nedelsiant prasidės rangos darbai“, – teigė Vilniaus miesto meras V. Benkunskas.

Akustinis modelis – technologija, iki šių dienų naudojama japonų akustikos specialistų, kurie projektuoja aukščiausios klasės koncertų sales. Šia technologija praktiškai išbandomi teoriniai skaičiavimai.

Akustinio modelio ilgis siekia 6 m, plotis – 4 m, o aukštis – 4 m. Testų metu, pasitelkiant įvairius garsus išbandoma salės akustika, aidas. Modelis pagamintas iš medžio, jame naudojami garsą sugeriantys paviršiai. Akustinis modelis turi būti sandarus, nes per bandymus užpildomas azoto dujomis, kad garso dažnis būtų proporcingai pritaikytas modelio masteliui – sumažinamas dešimt kartų. Viena bandymo sesija trunka apie tris valandas.

Akustinį modelį testavusi japonų bendrovė „Nagata Acoustics“ daugiau nei 50 metų projektuoja aukščiausio lygio koncertų salių skambesį. Įspūdingosios Hamburgo „Elbphilharmonie and Laeiszhalle“ salės, Los Andželo  Volto Disnėjaus koncertų salės, Kioto, Šanhajaus koncertų salių, Tokijo koncertų salės „Suntory Hall“ ir daugelio kitų garsių aukščiausio lygio salių garso projektavimu rūpinosi „Nagata Acoustics“.

Baigus testuoti modelį specialistams, netrukus jį apžiūrėti galės ir sostinės gyventojai ar svečiai.

Įgyvendinamas bendradarbiavimo principu

Dėl Nacionalinės koncertų salės statybos projekto įgyvendinimo šių metų rugsėjo mėnesį pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos. Nacionalinei koncertų salei iš viso numatyta 121 mln. eurų, šiame etape perkamai rangai numatyta iki 103,48 mln. eurų.

Pirmieji projekto etapai įgyvendinami  Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės pastangomis – bendradarbiaujant tarpinstituciškai sutelktos finansinės jėgos, abiem pusėms numatant 2024-2025 m. skirti po 22,5 mln. Eur (iš viso – 45 mln. Eur).

Daugiafunkcis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Statybas planuojama baigti iki 2030 metų.

Bendras Nacionalinės koncertų salės komplekso plotas sieks apie 24 tūkst. kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1600 klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams.

Mažąją, kitaip – daugiafunkcę, profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę, planuojama naudoti pačių įvairiausių meno žanrų pristatymui. Trečioji salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Ketvirtoji repeticijų salė, leis vykdyti repeticijas ir edukacines paslaugas, panašiomis sąlygomis, kaip ir didžiojoje, netrukdant didžiojoje salėje planuojamiems renginiams.

Šiuo metu vyksta Nacionalinės koncertų salės rangos konkursas darbo projekto dalies rengimo ir statybos darbams įsigyti.

„Šiuo metu neturime aukštos akustinės klasės koncertų salės, kuri galėtų priimti garsiausius pasaulio orkestrus. Šis projektas visiškai apvers situaciją ir pakeis mūsų miesto konkurencinę padėtį kultūros srityje ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Dėl projekto įgyvendinimo šių metų rugsėjo mėnesį pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos, įtvirtinęs šalių įsipareigojimą pastatyti Nacionalinę koncertų salę bei užtikrinti tęstinę Nacionalinės koncertų salės veiklą.

„Kultūros ministerijos ir savivaldybės pečių surėmimas leido institucijoms sugeneruoti po 22,5 milijono eurų. Kitaip tariant, iki 2025 metų pabaigos startuosime su 45 milijonais eurų, kurie bus skirti konkrečiai Nacionalinei koncertų salei“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.

Šią Nacionalinės koncertų salės projekto dalį, kurios pirkimo vertė gali siekti iki 103,48 mln. eurų, iš dalies finansuos Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros ministerija.

Daugiafunkcis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Statybas planuojama baigti iki 2030 metų.

„Šimtmečio idėja virsta realybe. Rengiantis Nacionalinės koncertų salės statybai baigiama kurti akustinė, iki 10 kartų sumažinta, didžiosios salės replika. Kviečiame didžiąsias Lietuvos ir užsienio kompanijas nepraleisti galimybės sudalyvauti paskelbtame rangos konkurse bei palikti įspaudą viename ambicingiausių ir be jokios abejonės įspūdingiausių architektūrinių kūrinių Vilniaus istorijoje“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos generalinė direktorė Laura Joffė.

Bendras Nacionalinės koncertų salės „Tautos namų“ komplekso plotas sieks apie 24 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1,6 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams.

Mažąją 500 vietų salę, kitaip – daugiafunkcę, profesionalaus meno, planuojama naudoti įvairių meno žanrų pristatymui.

Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai. Ketvirtoji repeticijų salė, leis vykdyti repeticijas ir edukacines paslaugas, panašiomis sąlygomis, kaip ir didžiojoje, netrukdant didžiojoje salėje planuojamiems renginiams.

Nacionalinės koncertų salės rangos darbams iš viso numatyta 121 mln. eurų, iš kurių šiame etape perkamai projekto daliai numatyta iki 103,48 mln. eurų. Iš pradžių projektas bus finansuojamas Kultūros ministerijos ir savivaldybės, o pabaigtas valstybės lėšomis.

„Finalizavus projektavimo darbus, kitas laukiantis žingsnis – tarptautinis rangos konkursas. Planuojama, kad rangos sutartis galėtų būti pasirašyta 2024 metų pavasarį. Statybos darbai numatyti 60 mėnesių terminui, tad Nacionalinės koncertų salės pabaiga planuojama 2030 metais“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Kultūros ministerija iš valstybės investicijų programos Nacionalinei koncertų salei numato skirti 22,5 mln. eurų, tokią pat sumą iš savo biudžeto planuoja skirti ir sostinės savivaldybė.

Anot ministerijos, pridėjus dabartiniame etape likusią neišnaudotą lėšų sumą, per artimiausius dvejus metus projekto darbams skirtas finansavimas sieks daugiau kaip 45 mln. eurų, o viso projekto kaina sieks 121 mln. eurų.

Pasak ministerijos, šiuo metu rengiamas akustinis modelis – iki dešimties kartų sumažinta pastato replika. Rengiant pastato akustinį modelį siekiama geriausiai įvertinti statomos salės akustiką.

Kultūros ministerija taip pat įtraukė Nacionalinę koncertų salę į 2021–2030 metų Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“, o tai reiškia, kad iki pat projekto įgyvendinimo pabaigos bus vienu Vyriausybės prioritetinių objektų.

Ministerija bei savivaldybė taip pat sutarė steigti naują bendrą įstaigą, ji bus tiek salės operatorius, tiek rūpinsis turinio veiklomis.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, jog statybos dėl išaugusių kainų brangs 30 mln. eurų iki 104 mln. eurų (be projekto priežiūros išlaidų). Pradedant projektuoti salę 2020 metais preliminariai skaičiuota, kad komplekso statyboms prireiks 74 mln. eurų.

„Tarptautinį architektūros konkursą laimėjusi ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ idėja po daugelio tobulinimų ir konsultacijų su visuomene bei ekspertais tapo projektu. Tikimės, kad dar šįmet projektas gaus kompetentingų institucijų pritarimą ir tada jau – statybos leidimą“, – pranešime sakė Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

„Tolesni etapai – finansavimo užsitikrinimas ir rangos darbų pirkimas. Dėl to jau kalbamės ir su Kultūros ministerija, ir su Vyriausybe“, – pridūrė jis.

Didžioji koncertų salė su japonų „Nagata Acoustics“ suprojektuotais sprendimais talpins iki 1,6 tūkst. žmonių. Ji bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams – su scena ir orkestro duobe. Tokio dydžio akustinės salės Lietuvoje nėra.

Mažojoje salėje bus 500–900 vietų, ji bus skirta įvairių meno žanrų pristatymui. Trečioji „Tautos namų“ salė bus skirta konferencijoms, ekspozicijoms, renginiams ir edukacinei veiklai.

Komplekse bus įrengta ir repeticijų salė. Viduje numatyta vietos meno ekspozicijoms, bendradarbiavimo ir darbo erdvėms, restoranui, kavinėms, patalpos darbuotojams ir atlikėjams.

Šalia koncertų salės bus sodas su lauko meno ekspozicija, apžvalgos aikštelė, kavinė. Bus įrengta požeminė 54 automobilių ir 15 autobusų aikštelė.

Bendras Nacionalinės koncertų salės komplekso plotas sieks apie 23,8 tūkst. kv. metrų.

Viceministras akcentavo, kad su Vilniaus miesto savivaldybe yra sutarta, jog visos būsimųjų koncertinių erdvių ant Tauro kalno išlaidos „nekris valstybei ant pečių“ ir valstybė su miestu dalinsis „finansinį krūvį ir naudą“.

„Dėl tikslių išlaikymo kaštų – manau, infrastruktūra, tikrai kainuoja, aš noriu tikėti ir tikiuosi, kad pavyks sukurti tokį modelį, kad didelių papildomų išlaidų valstybė nepatirs“, – trečiadienį pristatant projektą Seimo Kultūros komitete sakė viceministras.

Konservatorius, komiteto narys Vytautas Kernagis pabrėžė, kad dar nagrinėjant nacionalinės koncertų salės – „Tautos namų“ viziją, dauguma ekspertų siūlė pritaikyti pagrindinę iš keturių planuojamų erdvių – didžiąją salę – ne tik klasikinės muzikos, bet ir kitiems koncertams.

„Tai jūs norite pasakyti, kad „Tautos namai“ yra projektas, kuris savęs neišlaikys, jį reikės nuolatos dotuoti? Tada man kyla klausimas, ar tikrai vertėjo daryti vien tik klasikinei muzikai skirtą salę, ar ji negalėjo būti universali? (...)  Visi ekspertai sakė – mums reikia universalios salės, mes esame per maža valstybė, negalime sau leisti prabangos turėti tokią salę, nes neužpildysime repertuaru“, – kalbėjo V. Kernagis.

Savo ruožtu V. Gasparavičius patikino, kad valstybė neplanuoja konkuruoti su verslu, o valstybės išlaidų išlaikant „Tautos namų“ nereikėtų „vadinti nuostoliu ar ne nuostoliu“. Koncertams su įgarsinimu, anot jo, netrukus atsiras ir nauja vieta šalia Vingio parke planuojamame komplekse.

„Universalią salę, mūsų žiniomis, mes kalbėjomės, stato privatus statytojas naujajame „Akropolyje“, keturių ar penkių tūkstančių vietų. Tai tas poreikis Vilniuje bus patenkintas ir bus ji didesnė už dabartines esamas sales, turiu omenyje, „Compensa“, ir bus visai kitokio pobūdžio, nei „Siemens“ arena. Tad, matyt, dubliavimo tokio nereikėtų, nereikėtų konkuruoti su verslu statant universalią salę“, – kalbėjo viceministras.

Kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius, operos solistas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad nuostolingai veikia ir didžioji dauguma Lietuvos teatrų, taip pat ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, tačiau puoselėti akademinį meną, jo teigimu, yra valstybės pareiga.

„Be valstybės pagalbos akademiniam menui išsilaikyti nėra jokių šansų, kaip lygiai visame pasaulyje nutinka“,  – kalbėjo V. Juozapaitis.

Jo žodžiais, tai, jog Lietuva iki šiol neturi klasikinės muzikos atlikėjams skirtos akustinės salės, yra „skola ir didžiulė gėda“, įvertinus ir tai, kad Lietuvos kaimyninės valstybės tokių salių turi „ne vieną ir ne dvi“.

Anot jo, siekiant sumažinti valstybės naštą, išeities galbūt galima ieškoti keičiant įstatymus, lengviau įsileidžiant privačius mecenatus.

Bendras nacionalinės koncertų salės komplekso plotas sieks apie 20 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad Didžiojoje koncertų salėje tilps iki 1,7 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės simfoninės ir kamerinės muzikos koncertams.

Mažąją, kitaip – daugiafunkcę profesionalaus scenos meno vietų salę planuojama naudoti įvairiausiems meno žanrams pristatyti, čia galės vykti ne tik koncertai, bet ir cirko, teatro pasirodymai. Pagal naujausius planus, čia galės tilpti 500–900 žiūrovų, priklausomai nuo to, ar vietos bus tik sėdimos, ar ir stovimos.

Trečioji, Tautos namų salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena. Kompleksą jungs holas, jį žadama pritaikyti įvairioms veikloms, čia veiks ir restoranas bei knygynas. Lankytojams bus atvertos ir terasos bei pastatų stogai.

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas pabrėžė, kad visuose keturiuose pastatuose renginiai galės vykti vienu metu. Jis taip pat sakė, kad šiuo metu projektas dėl įvairių priežasčių vėluoja apie pusantro mėnesio, tačiau „vėlavimas nėra kritinis“.

Salių projektą rengia konkursą laimėjusi Ispanijos įmonė „Arquvio architects“, akustinius didžiosios salės sprendimų ėmėsi Japonijos kompanija „Nagata Acoustics“. Dar šiemet planuojama didžiosios salės akustikos praktiniams bandymams sukurti dešimt kartų mažesnį modelį, po specialistų bandymų jį kitąmet bus galima apžiūrėti ir visiems lankytojams.

Pradėti komplekso statybas planuojama kitąmet.

Kaip antradienį informavo Vilniaus savivaldybė, modelį kurs kartu su konkursą laimėjusia projekto kūrėjų komanda „Arquvio architects“ dirbanti japonų kompanija „Nagata Acoustics“. Modelis bus sukurtas Vytenio gatvėje esančiuose buvusiuose Statybininkų kultūros rūmuose.

„Akustinis modelis  – archajiška technologija, iki šių dienų naudojama japonų akustikos specialistų, kurie projektuoja aukščiausios klasės koncertų sales. Šia technologija praktiškai išbandomi teoriniai skaičiavimai. Garso dažnis yra proporciškai pritaikomas modelio masteliui ir išgaunama tinkamiausia salės akustika“, – teigė savivaldybė.

Modelį ištestavus specialistams, kitų metų pradžioje jį apžiūrėti galės ir paprasti lankytojai. „Vilniaus vystymo kompanija“ šiuo metu ieško eksponavimui patogios erdvės. Modelis bus interaktyvus  – į jį bus galima įeiti ir pačiam įvertinti akustiką.

Statybų leidimo laukiama lapkritį

Pasak savivaldybės, šiuo metu nacionalinės koncertų salės  – „Tautos namų“ – techninis projektas jau baigiamas rengti, statybos leidimas iš viso keturiems pastatams ant Tauro kalno, tikimasi, bus išduotas maždaug lapkričio mėnesį.

Kaip skelbta anksčiau, paties komplekso statybos turėtų prasidėti kitąmet.

Bendras nacionalinės koncertų salės komplekso plotas sieks apie 20 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad Didžiojoje koncertų salėje tilps iki 1,6 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Mažąją, kitaip – daugiafunkcę profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę planuojama naudoti įvairiausiems meno žanrams pristatyti. Trečioji, Tautos namų salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena. Kompleksą jungs holas, jį žadama pritaikyti įvairioms veikloms, čia veiks ir restoranas bei knygynas. Lankytojams bus atvertos ir terasos bei pastatų stogai.

Ardys laiptus iš žydų paminklų

Pasak savivaldybės, dar šiemet žadama pradėti tvarkyti ir Tauro kalno parką – konkursą darbams tikimasi skelbti rugsėjį. Liuteronų sode, prie kurio prisišlies „Tautos namai“, jau šiuo metu vyksta intensyvūs darbai, pradėti nuo archeologinių tyrinėjimų.

Didžioji dalis čia randamų palaikų bus palikti, likusieji, kuriuos iškelti tenka dėl projekto sprendinių bus laikinai perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui ir 2023-iaisiais bus perlaidoti ties pagrindiniu Liuteronų kapinių akcentu  – mediniu kryžiumi.

Savivaldybė, pasitarusi su žydų bendruomenės atstovais ir Kultūros paveldo departamentu, taip pat žada, kad sovietmečiu suteršti ir statyboms naudoti žydų paminklai ant Tauro kalno šalia Liuteronų sodo pagaliau bus deramai pagerbti. Iš paminklinių akmenų sukonstruotas laiptų pakopas ketinama išardyti – darbai bus pradėti jau kitą savaitę. Antkapių fragmentai bus nuvežti saugoti į Senąsias žydų kapines, esančias šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje.

Teritorijoje tarp K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvių bus įrengti nauji lietaus nuotekų tinklai, sutvarkytos vandentiekio ir nuotekų sistemos. Sodo veidą gražins nauji šviestuvai ir mažoji architektūra, sodas bus papildomai apželdintas.

Statybos vėluoja ir brangsta

„Nacionalinio stadiono įkainiai buvo skaičiuoti prie vienų kainų, pavyzdžiui, kuro įkainis padidėjo 50 proc. Pas mus didžioji dalis įdirbio yra technika, kuri naudoja kurą“, – pasakojo UAB „Vilniaus BDT“ darbų vadovas Arnoldas Stankus.

Keičiasi ir darbų trukmė. Anksčiau tikėtasi, kad nugriauti ilgą laiką riogsojusias betono ir metalo konstrukcijas užtruks keturis mėnesius, bet darbai jau išsitempė mažiausiai trims mėnesiams.

Stadiono pamatas lieti dar nepradėtas, o Savivaldybė skaičiuoja, kad maždaug 160 mln. eurų vertės projektas dar gali brangti.

„Pagal koncesijos sutartį įmanoma, kad koncesininkas ateitų su prašymu indeksuotis. Maksimali indeksavimo suma – 7 proc. arba apie septyni milijonai eurų. Visa kita, jeigu auganti infliacija ir augančios statybos kainos bus didesnės, tą riziką suvaldyti ir tilpti į tas kainas jau yra koncesininko atsakomybė“, – kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Amžinas ir baseino laukimas

Nesibaigiantis laukimas ir dėl Lazdynų baseino. Ketverius metus vilniečiai viliasi, kad galbūt jau šiemet. Juk ir Vilniaus savivaldybė buvo pažadėjusi liepos mėnesį praverti baseino duris. Tačiau dabar apskritai vengiama pasakyti tikslią atidarymo datą.

„Labai norėtume paleisti rugsėjį–spalį, tačiau šiai dienai tokio griežto pažado tikrai duoti nenorėčiau“, – teigė AB „Panevėžio statybos trestas“ vadovas Egidijus Urbonas.

Baseino statybų baigtumas perkopė 80 proc. Atrodo, kad didelių trikdžių užbaigti darbus jau nėra, mat likusi tik apdaila. Tačiau rangovas leisti vandens į baseiną neskuba, nes vis dar išlenda ankstesnių statybininkų paliktas brokas.

„Negaliu būti užtikrintas, kad dar ko nors nesurasim“, – tęsė E. Urbonas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirminis planas Lazdynų baseiną buvo pastatyti už 22 mln. eurų. Bankrutavus rangovui kaina išaugo iki 35 mln. eurų. Pabrangus žaliavoms neaišku, kokia iš vis bus suma. Statytojas ir Vilniaus savivaldybė nesutaria dėl kainų peržiūrėjimo sutartyje.

„Rangovas nesikreipia dėl sutarties indeksavimo, nes tiesiog sutartyje tokios nuostatos nėra. Turės pabaigti darbus tokioje apimtyje, kuri yra numatyta“, – kalbėjo V. Benkunskas.

„Mes informavome, kad dėl karo Ukrainoje, dėl didelės infliacijos tas pokytis yra tikrai didžiulis. Užsakovas yra informuotas, tačiau kol kas atgalinio ryšio dėl galimybės derėtis ir susitarti neturime“, – pasakojo E. Urbonas.

Vėluoja ir kauniečiai

Mes informavome, kad dėl karo Ukrainoje, dėl didelės infliacijos tas pokytis yra tikrai didžiulis.

Vėluoja ir Kauno stadionas. Statybų finalas vietoje gegužės mėnesio keliasi į liepą. Pasikeitė ir kaina.

„Objektas pabrango apie milijoną 800 tūkst. eurų dėl to, kad taip buvo įrašyta sutartyje, o mes tas nuostatas vykdėme. Manau, kad į 43 mln. eurų telpame“, – pasakojo Kauno savivaldybės statybos valdymo vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Statybininkų asociacija perspėja, kad Nacionaliniams projektams gali grėsti tokia pati krizė, kaip ir 1999 m. Dalis itin svarbių statybų gali įstrigti ilgam.

„Yra didelė tikimybė, kad dalis projektų sustos. Yra akligatvis dėl elektros jungties su Lenkija. „Litgrid“ turi paskelbęs konkursą. Dabar matome, rangovas sako, kad reikia indeksuoti. Projektas sustoja: tai ir struktūrinės lėšos, ir atominės elektrinės uždarymo projektas. Turime sustojusį oro uostą“, – teigė Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Nacionalinės koncertų salės reikalai lėtai, bet juda į priekį. Statybų kol kas nesimato, nes dar rengiamas techninis projektas. Tik po jo bus skelbiamas konkursas ir ieškomas statytojas. Viešinama, kad koncertų salė kainuos 74 mln. eurų. Bet vicemeras abejoja, kad pavyks sutilpti į šią sumą.

„Be jokios abejonės, kad ta suma gali dar kisti“, – teigė V. Benkunskas.

Nors sostinės gyventojai nežino, kiek mokės už koncertų salę, kai kuriems ji jau dabar kvepia beskonybe. Vilnius būtų pirmasis miestas Baltijos šalyse, kuriame iškiltų moderni koncertų salė.