Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime aptartos šeimų stiprinimo priemonės, kurių valstybė imasi ir kurių turėtų imtis, Lietuvos šeimų gerovės, demografinės situacijos rodikliai.

„Lietuvai reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas. Sprendimų, kurie apsaugotų ir stiprintų šeimas, drąsintų žmones jas kurti. Šeimos skleidžia solidarumo kultūrą, kuria tvirtą visuomenės audinį, asmeninių ryšių tinklą, kuriame visi ir kiekvienas gali jaustis saugiai. Būtent šeimos yra esminis valstybės stabilumo pagrindas“, – pranešime cituojamas prezidentas.

Šalies vadovas pažymėjo, kad valstybės šeimos politika turi užtikrinti pagarbą šeimoms, suteikti jas stiprinančias socialines ir ekonomines garantijas, užtikrinti visiems šeimos nariams prieinamas kokybiškas paslaugas ir palankias sąlygas tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.

Prezidentas išklausė Nacionalinės šeimų tarybos siūlymus ir aptarė įžvalgas, kaip Lietuvoje reikėtų stiprinti ekonominį šeimų saugumą, „skatinti įsipareigojimus šeimai, jos tvarumą, atvirumą ir pagarbą gyvybei“.

Nacionalinė šeimos taryba yra Seimui atskaitinga, iš savivaldybių Šeimos tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų sudaryta šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija.

Susitikime dalyvavo Nacionalinės šeimos tarybos laikinai pirmininko pareigas einanti Lijana Gvaldaitė, nariai Roma Jusienė, Vytis Turonis, Kristina Malinovska, Rima Sitavičienė, Inga Ulevičiūtė-Rukšėnienė bei Tarybos sekretoriato vadovė Ingrida Tamulevičiūtė, vyriausioji specialistė Deimantė Rusteikaitė, nurodoma pranešime.

Seime ketvirtadienį už R. Jurkuvienės skyrimą į šias pareigas balsavo 60, prieš – 11, susilaikė penki Seimo nariai.

Krikščionių sąjungos vadovas Rimantas Jonas Dagys apie R. Jurkuvienę teigė, kad „jos kvalifikacija niekam nekelia abejonių“, o priekaištai dėl konservatyvumo yra ne kas kita kaip diskriminacija pažiūrų pagrindu.

„Tikrai jos biografija ir jos kvalifikacija niekam nekėlė abejonių, žmogus yra tam darbui pasiruošęs, dirbęs ir praktinį darbą, ir ne vienas išsilavinimas – ir gydytojo, ir socialinių mokslų“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatęs Seimo narys.

„Iš esmės neradus priekaištų kandidatūrai nuskambėjo priekaištas – man jūsų konservatyvios pažiūros yra nepriimtinos. Įsiklausykime, Seimo salėje mes dėl pažiūrų norime pradėti diskriminaciją. Neturėtų būti metami kaltinimai dėl to, kad turi konservatyvias pažiūras. Tiksliau, normalias pažiūras apie vyrą ir moterį, apie šeimą, kam ji reikalinga“, – kalbėjo R. J. Dagys.

Liberalų sąjūdžio vadovė  Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog nerimą kelia būsimos vadovės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje.

„Pasisakymai apie smurtą artimoje aplinkoje, mėginimai ieškoti kažkokių giluminių priežasčių ar netgi kalbėti apie tai, kad mes nežinome, kiek kartų moterys smurtauja prieš vyrus, yra tikrai mėginimas neigti šios labai opios problemos mastą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Sukuriama dar viena institucija, kurios, matyt, pagrindinis tikslas yra stumti tam tikrą, labai konservatyvų požiūrį ir neigti problemas, kurios yra labai realios ir su kuriomis Lietuvos moterys kasdien susiduria“, – teigė liberalų vadovė.

Kas man la­bai stip­riai ke­lia abe­jo­nių, ar tik­rai po­li­ci­nės prie­mo­nės yra pa­čios efek­ty­viau­sios ko­vo­jant su smur­tu.

R. Jurkuvienė anksčiau prisistatydama Seime teigė, kad po to, kai buvo priimtas Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je aplinkoje įsta­ty­mas, smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ne ­su­ma­žė­jo, bet pa­dau­gė­jo, „ir ne ke­liais pro­cen­tais, o šim­tais procentų“.

„Kas man la­bai stip­riai ke­lia abe­jo­nių, ar tik­rai po­li­ci­nės prie­mo­nės yra pa­čios efek­ty­viau­sios ko­vo­jant su smur­tu. Vienas momentas. Ant­ras mo­men­tas yra tas, jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me sku­bios pa­gal­bos sky­rių sta­tis­ti­ką, tai ten dominuoja vy­rų prieš vy­rus smur­tas. Ar tai yra vie­nin­te­lė kon­cep­ci­ja smur­to prieš mo­te­ris, tai yra ly­ties pa­grin­du, ar tai yra, pa­vyz­džiui, so­cia­li­nio iš­mok­tu­mo te­ori­ja, čia dar rei­kia rim­tų ana­li­zių ir la­bai rim­tai rei­kė­tų pa­si­žiū­rė­ti, kaip vis dėl­to, kas čia yra, ko­dėl jo ne­ma­žė­ja, o au­ga, ir ką vei­kia tie spe­cia­li­zuo­ti pa­gal­bos cen­trai“, – kalbėjo R. Jurkuvienė.

Nacionalinė šeimos taryba kaip institucija numatyta prieš porą metų Seimo priimtame prieštaringų vertinimų sulaukusiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Jo šalininkai teigė, jog įstatymas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.

Nacionalinės šeimos tarybos vadovą renka patys tarybos nariai, jis skiriamas Seimo balsavimu.

Įstatymo preambulėje skelbiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.

Už nutarimą dėl tarybos sudarymo ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 12 parlamentarų.

Nepatenkintas tuo, kad Nacionalinėje šeimos taryboje dirbs 14 moterų ir tik vienas vyras, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu pažadėjo kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių.

Beje, Nacionalinėje šeimos taryboje dirbs vienintelis vyras – Vytis Turonis – VšĮ Laisvos visuomenės instituto teikimu.

Iki nuolatinio tarybos pirmininko paskyrimo laikinai tarybos pirmininko pareigas eis Ramunė Jurkuvienė.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė apgailestavo, kad šeima yra  biurokratizuojama kuriant papildomas institucijas. O Seimo narei socialdemokratei Dovilei Šakalienei nauja institucija primena „moralės  policiją.“

Nepaisant opozicijos kritikos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ragino pasitikėti tarybos nariais, kurie „ateina atlikti labai reikalingą ir naudingą darbą.“

Nacionalinėje šeimos taryboje dirbs:

1. Viktorija Čepukienė – Vytauto Didžiojo universiteto teikimu;

2. Lijana Gvaldaitė – Vilniaus universiteto teikimu;

3. Ramunė Jurkuvienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;

4. Roma Jusienė – Vilniaus universiteto teikimu;

5. Danutė Laivienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;

6. Jolanta Lipkevičienė– asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ teikimu;

7. Kristina Malinovska – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;

8. Indrė Pavinkšnienė– asociacijos „Šviesos kampelis“ teikimu;

9. Jolanta Ramonienė– VšĮ „Šeimos institutas“ teikimu;

10. Daiva Riklienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu;

11. Kristina Senkuvienė– Gausių šeimų asociacijos teikimu;

12. Rima Sitavičienė – Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ teikimu;

13. Vytis Turonis– VšĮ Laisvos visuomenės institutas teikimu;

14. Inga Ulevičiūtė Rukšėnienė – asociacijos „Kitoks vaikas“ teikimu;

15. Dalia Vilkauskienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos teikimu.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimai. Jais sudarytas teisinis pagrindas Nacionalinei šeimos tarybai, kaip biudžetinei įstaigai, įsteigti.

Ši taryba yra Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma ketverių metų kadencijai.

Tarybą sudaro  15 narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, septyni šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai.

Seimas šią savaitę 71 balsu „už“, penkiais „prieš“ ir septyniems parlamentarams susilaikius priėmė Šeimos stiprinimo įstatymo pataisas. Pagal jas, taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Iki šiol buvo numatyta, kad ji veikia visuomeniniais pagrindais.

Tarybos pirmininkui bus mokamas darbo užmokestis, o jos nariams už dalyvavimą tarybos veikloje – ne. Vadovą rinks patys tarybos nariai, skiriamas jis bus Seimo balsavimu.

Už pataisas kalbėję Seimo nariai tvirtino, jog reikia institucijos, kuri sistemiškai vertintų šeimos politiką ir teiktų siūlymus jos formavimui, kritikai argumentavo, jog rūpestį šeimą užtikrintų materialinės gerovės augimas, o ne papildomų biurokratinių institucijų kūrimas.

„Tai yra dar viena biurokratinė organizacija. Aš manau, kad atlyginimai, vaiko pinigai – tai yra konkreti pagalba šeimai. Todėl labai keistai atrodo, kad nerandame pinigų šeimoms stiprinti per jų materialinę gerovę, geresnes darbo sąlygas, kitus dalykus, bet bandome viską biurokratizuoti“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Todėl labai keistai atrodo, kad nerandame pinigų šeimoms stiprinti per jų materialinę gerovę, geresnes darbo sąlygas, kitus dalykus, bet bandome viską biurokratizuoti.

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad „čia nereikės milijoninių lėšų, reikės 62 tūkst. eurų“.

„Aš dar vis manau ir manysiu, kad šeima tikrai yra mūsų visuomenės pagrindinė ląstelė, pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir galvoju, kad tai prisidės prie mūsų šeimos politikos stiprinimo“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.

Konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad reikia „turėti platformą, kuri leistų analizuoti mūsų šeimos politikos stiprybes ir silpnybes“.

„Iš tikrųjų demografinė situacija tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje yra liūdna. Jei mes nieko nedarysime, nerasime kelio į proveržį, 2050 metais vienam senjorui Lietuvoje bus tikrai du dirbantieji“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė tuo tarpu siūlė „į šeimą žiūrėti kuo plačiau ir nekurti papildomų tarnybų“.

„Nesprauskime šeimos į rėmus, kuriuos supranta čia keli Seimo nariai, pagal juos diktuoja visai valstybei, visiems žmonėms, kaip jie turėtų gyventi“, – sakė parlamentarė.

Nacionalinė šeimos taryba kaip institucija numatyta prieš porą metų Seimo priimtame prieštaringų vertinimų sulaukusiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Jo šalininkai teigė, jog įstatymas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.

Įstatymo preambulėje skelbiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.

„Įstatymų projektus vertinti, kad jie nepadarytų žalos Lietuvos šeimoms, galima ir reikia. Bet kam steigti dar vieną biudžetinę įstaigą su vadovu, kuriam reikės biuro, administracinio aparato, ir visa tai reikės finansuoti iš biudžeto. Juk kalbame apie tai, kaip mažinsime biurokratiją ir išlaidas jai. Valdantieji naikina gyventojams reikalingas valstybės tarnybas, o dabar steigia naują, kurios funkcijų tikrai gali imtis jau anksčiau veikusi Šeimos komisija“, – sako A. Sysas.

A. Sysui abejonių kelia ir pačios Nacionalinės šeimos tarybos sudėtis, kurioje, be kitų visuomenininkų atstovų, būtų ir šeimoms atstovaujantys nariai.

Valdantieji naikina gyventojams reikalingas valstybės tarnybas, o dabar steigia naują, kurios funkcijų tikrai gali imtis jau anksčiau veikusi Šeimos komisija.

„Vėl Seimas veliasi į visuomenės kiršinimą dėl šeimos sąvokos. Šiais laikais, kai šeimomis save laiko ir kartu gyvenantys, vaikus auginantys žmonės, nebūtinai susisaistę oficialiais santuokos pažymėjimais – vėl bus keliamas klausimas, kas ir kokioms šeimoms galės atstovauti toje Nacionalinėje taryboje, ir kokių žmonių interesai bus ginami. Vėl kuriamų įstatymų užribyje gali atsidurti be santuokos gyvenantys partneriai ir jų vaikai“, – mato grėsmes visuomenei socialdemokratas A. Sysas.

Nors Vyriausybė buvo pareiškusi neigiamą nuomonę, kad naujai steigiama Nacionalinė šeimos taryba būtų biudžetinė įstaiga, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) nusprendė, kad ši įstaiga turėtų turėti būtent tokį statusą, primena ELTA. Iš visuomenininkų sudaryta Nacionalinė šeimos taryba patarinėtų Seimui šeimos politikos klausimais. Steigti Nacionalinę šeimos tarybą numato Seimo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas.

Pagal siūlomą Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimo projektą, Nacionalinė šeimos taryba būtų Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, kuri yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga.

Siūloma numatyti, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai.  Ją sudarytų 15 narių iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.

Iš visuomenininkų sudaryta Nacionalinė šeimos taryba patarinėtų Seimui šeimos politikos klausimais.

Steigti Nacionalinę šeimos tarybą numato Seimo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas.

Į komiteto posėdį iškviesta Seimo kanclerė Daiva Raudonienė sakė, kad Nacionalinė šeimos taryba būtų antroji patariamoji biudžetinė įstaiga po šiuo metu veikiančios Nacionalinės sveikatos tarybos. Turint biudžetinės statusą, finansavimas esą turėtų būti skiriamas iš biudžeto, o ne iš Seimo kanceliarijos asignavimų.

Komiteto narys Algirdas Sysas siūlė nesteigti biudžetinės įstaigos, bet atkurti anksčiau Seime veikusią Šeimos komisiją.

Tačiau komiteto narės Rimos Baškienės manymu, būtent biudžetinis statusas leistų Nacionalinei šeimos tarybai tinkamai atlikti savo funkcijas.

„Atsimename praeitį, kad Šeimos komisija tokia buvo, paskui kažkam tai tapo alergija. Visumoje žodis „šeima“ tikriausiai kažkuriuos įžeidė ar leido suprasti, kad to nereikia mūsų visuomenei. Dabar gi Seimas priėmė įstatymą ir įstatymo norma yra siūloma, kad atsirastų Šeimos taryba. Vienas dalykas, jeigu mes kalbame apie komitetą, tai gautųsi, kad mes patys teisės aktus ir analizuojame ir po to vykdome jų priežiūrą. Vis tik čia yra poveikio šeimai vertinimas, priėmus kiekvieną teisės aktą, pažvelgus plačiau. Tas bendradarbiavimo ryšys, ryšys su nevyriausybinėmis organizacijomis, su Šeimos tarybomis – šitiek yra jautrių temų galvojant apie šeimą plačiąja prasme. Todėl galvojant apie tarybą, kokia yra Sveikatos taryba, manau, kad tai yra pavyzdys, kad gali tokia veikti“, – pabrėžė R. Baškienė.

Atsimename praeitį, kad Šeimos komisija tokia buvo, paskui kažkam tai tapo alergija.

Remiantis Nacionalinės sveikatos tarybos patirtimi, manoma, kad Nacionalinės šeimos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, įsteigimui ir jos veiklos užtikrinimui 2020 metams iš valstybės biudžeto prireiks apie 62 tūkst. eurų.

Įstatymo pataisomis siūloma taip pat apibrėžti tarybos pirmininko įgaliojimus, jo skyrimo ir atleidimo pagrindus, nustatyti reikalavimus tarybos nariams.

Pagal siūlomą Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimo projektą, Nacionalinė šeimos taryba būtų Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, kuri yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga.

Siūloma numatyti, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudarytų 15 narių iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.

Tarp svarbiausių Nacionalinės šeimos tarybos uždavinių – skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, dalyvauti formuojant šeimos politiką.

Nutarimo projektu kartu būtų patvirtinami Nacionalinės šeimos tarybos tarybos veiklos nuostatai.

Projektą įregistravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir šio komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Šeimos stiprinimo įstatymą, kuriame numatyta nauja patariamoji institucija, Nacionalinė šeimos taryba, šalies vadovė pasirašė dar pernai lapkritį, tačiau tokia taryba dar nesukurta.

Seime registruotu nutarimo projektu numatoma, kad jį priėmus Nacionalinė šeimos taryba turėtų būti sudaryta per tris mėnesius. Ji Seimui patartų šeimos politikos klausimais.

Taryba būtų finansuojama iš biudžeto, tačiau jos nariai dirbtų visuomeniniais pagrindais.

15 narių tarybos sudėtį tvirtintų Seimas Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu.

Narius į tarybą siūlytų savivaldybių šeimų tarybų, šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų, šeimos politikos klausimus tyrinėjantys mokslo ir studijų institucijų atstovai.

Seimui pernai priėmus Šeimos stiprinimo įstatymą, prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo sulaukusi ir raginimų jį pasirašyti, ir vetuoti.

Už įstatymą pasisakančios nevyriausybinės organizacijos teigė, jog jis būtinas užtikrinti ilgalaikei ir koordinuotai šeimos politikai, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.

Įstatyme nurodoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.