Aplodismentai penketukui

NSA konkursui gavo 35 paraiškas. Bendra teikėjų prašyta valstybės biudžeto lėšų suma pusketvirto karto didesnė nei buvo numatytas finansavimas – 3,5 mln. eurų. Nieko nuostabaus, norinčiųjų apetitas ne visada būna patenkintas, tačiau sprendimas finansuoti tik penkias, o kitas palikti likimo tėkmei, papiktino sporto bendruomenę.

NSA skelbia, kad lėšos skirtos penkioms daugiausia balų surinkusioms sporto organizacijoms, kurios, NSA vertinimu, 2024 m. į Lietuvą pritraukė itin aukšto lygio tarptautinių varžybų.

Iš finansavimą gavusių organizacijų daugiausia – 470 tūkst. eurų – skirta pirmą kartą šalies istorijoje Europos dailiojo čiuožimo čempionatą surengusiai Lietuvos čiuožimo federacijai.

199 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų atiteks pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą organizuojančiai asociacijai „Hockey Lietuva“. Europos jaunimo plaukimo čempionatą surengsiančiai asociacijai „LTU Aquatics“ skirta 180 tūkst. eurų.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai, organizuojančiai pasaulio jaunimo iki 19 metų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą – 129 tūkst. eurų, Lietuvos studentų sporto asociacijai, rengiančiai pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą, – 21 tūkst. eurų.

„Šiais metais Lietuva priima labai aukšto lygio varžybas. Džiaugiamės, kad mūsų šalis tampa vis labiau matoma tarptautinėje sporto arenoje ne tik dėl mūsų sportininkų pergalių, bet ir dėl tarptautinių renginių, kurie didina Lietuvos žinomumą ir tarptautinės sporto bendruomenės pasitikėjimą, rodo mūsų sporto organizacijų kompetencijų lygį ir pasaulinius standartus atitinkančią sporto infrastruktūrą“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Abejoja objektyvumu

Tačiau į finansavimą pretendavusios, bet jo negavusios sporto organizacijos vargu ar sutiktų su tokiu NSA direktoriaus pareiškimu. „Galiu pasakyti, kad 30 federacijų yra nepatenkintos. Jos labai nusivylusios NSA darbu ir kompetencija, ir jau ne pirmą kartą“, – pastebėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.

Pozicija: D. Šaluga sako, kad federacijos suabejojo NSA kompetencija. (V. Balkūno / BNS nuotr.)

Anot jo, vienos organizacijos kreipėsi dėl mažesnių renginių, kitos pateikė projektus dėl Europos čempionatų, tradicinių, ilgamečių, šimtmečius skaičiuojančių tarptautinių renginių, bet liko už borto.

„Daug argumentų niekas neišgirdo nei raštu, nei žodžiu. Kai kurios federacijos išanalizavo vertinimus ir rado neatitikimų. Kai kurios, galbūt turtingesnės, jau kreipėsi į teismą, kitos vargšelės, kurios neturi pinigų, negali tokiu būdu apsiginti“, – teigė D. Šaluga.

NSA federacijas vertina pagal patvirtintus kriterijus. Tačiau federacijoms atstovaujantis D. Šaluga pabrėžė, kad NSA tam ir sukurta, kad, dar neįvykus renginiui, taip pat, kaip ir su tarpiniais egzaminais, analizuotų, prasimuliuotų, numatytų įvykius, keistų įstatyminius ir poįstatyminius aktus, kad sporto bendruomenė jais pasitikėtų.

„Kai kurios federacijos gavo tikrai milžiniškas lėšas, ir aš įsitikinęs, kad ir be tokių didelių lėšų būtų galimybė tuos renginius organizuoti. Federacijos, kurios visiškai negavo lėšų, dabar turi arba atšaukti renginius, arba dirbtinai bankrutuoti, gauti kažkokių burbulų iš tarptautinių federacijų, į kurių kalendorių jų renginiai įtraukti, ir taip toliau, ir panašiai“, – susiklosčiusią situaciją aiškino D. Šaluga.

Neabejojama, kad toks lėšų paskirstymas turės įvairiausių padarinių. Tačiau akcentuojama, kad dabartinė sporto valdžia visiškai nesidomi, nepaiso, ką sako federacijos ir kokias problemas kelia.

Liūdna padėtis

65 Lietuvos sporto federacijos vienijančios LSFA prezidentas D. Šaluga sako, kad situacija su sportu Lietuvoje yra liūdna. Esą dar nepasimiršo pernykštis pinigų paskirstymas inventoriui. Neprasprūdo, kad buvo tam tikrų mylimų federacijų, kurio gavo inventorių, nors kreipėsi daug federacijų. D. Šaluga pastebėjo, kad federacijų, gavusių pinigų inventoriui, pavadinimai beveik kartojasi tarp tų penkių, šiemet gavusių finansavimą renginiams.

„Ne pirmą kartą šita finansavimo tendencija kartojasi, ir niekas nebesistebi, tik labai liūdna. Kai kurie žmonės pripažįsta savo klaidas arba kompetencijos trūkumą, kai kurie nepripažįsta, bet anksčiau ar vėliau vis tiek triumfuoja teisybė. Be abejonės, ateis laikas ir sporto agentūros kai kuriems klerkams prisipažinti, kad kompetencijos trūksta. Sporto bendruomenė tai aiškiai mato“, – teigė D. Šaluga, pastebėjęs paralelę su tarpiniu patikrinimu vienuoliktokams.

Nacionalinė švietimo agentūra neįsiklausė į mokytojų pastebėjimus, o NSA, anot D. Šalugos, prisiėmė prokuroro funkciją ir visiškai nepaiso federacijų nuomonių.

„Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas. Nieko stebuklingo neįvyko. Kompetentingų specialistų nepavyko pritraukti, o gal ir niekas nenorėjo jų pritraukti, o gal ne taip daug jų ir yra, bet kadangi jau yra federacijų, yra kitų sporto organizacijų, skėtinių organizacijų, tai gal įsiklausykime, ką jos sako?“ – ragino D. Šaluga.

Federacijų atstovas ironizavo: jei laukiama, kol sportininkai, federacijos, teisėjai susirinks prie agentūros ir paprašys pasitraukti, tokį renginį galima organizuoti.

Sieks kompensacijos

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) taip pat liko prie suskilusios geldos. Federacijos prezidentas Vydas Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti.

„Prašėme 160 tūkst. eurų. Jau prieš dvejus metus buvo aišku, kad šis Europos čempionatas vyks Lietuvoje. Mums, aišku, tai yra didelis nuostolis. Dar kartą kreipėmės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Sieksime kompensacijos“, – sakė LKF prezidentas V. Gedvilas.

V. Gedvilas stebėjosi, kad sprendimą priėmė trys žmonės. LKF pateiktame projekte esą pritrūko Sporto tarybos pritarimo, tačiau prezidentas tikino, kad, rengiant projektą, šito niekas nenurodė ir nereikalavo.

„Šiais metais turime dešimt rinktinių ir visas reikia išvežti – į Europos čempionatą, Pasaulio čempionatą, Olimpines žaidynes. Sako, kad mes gauname daugiausiai pinigų. Bet jūs įsivaizduokit, kiek rinktinių yra, o kiekvienoje rinktinėje yra beveik po 20 žmonių“, – teigė V. Gedvilas.

Dvidešimtmečių rinktinę V. Gedvilas vadina auksine karta. Jos yra Europos čempionės ir Europos vicečempionės. „Tai auksinė karta, kuri taip pat dalyvaus 20-mečių čempionate, o 2027 m. moterų Europos čempionato finalai vyks Lietuvoje. Bus kovojama dėl kelialapio į JAV vyksiančias olimpines žaidynes“, – svarbą minėjo prezidentas.

Situacija: V. Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

V. Gedvilas neslepia ambicijų: dedamos didžiulės pastangos, kad moterų rinktinė patektų į Olimpines žaidynes, formuojasi nuostabi krepšininkių karta, o pinigų nėra.

„Buvome nustebę: na gerai, 160 tūkst. negali, tai 100 tūkst. gal gali arba pusę sumos. 2011 m., kai vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas, mes iš viso neėmėme iš valstybės. Dabar šalis, viešbučiai, kavinės džiaugsis, bet tik ne mes“, – stebėjosi V. Gedvilas.

Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas.

Pastebėjo neatitikimų

Lietuvos automobilių sporto federacija jau kreipėsi į administracinių ginčų komisiją. Federacija prašė skirti beveik 71 tūkst. eurų Europos autokroso čempionato 3 etapo varžyboms. Nepatekę tarp laimingųjų, jie pastebėjo tam tikrų neatitikimų.

Skunde nurodoma, kad teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Tačiau tiek priimtas įsakymas dėl finansavimo, tiek jo sudėtinė dalis – komisijos protokolas, buvo priimti pažeidžiant minėtą teisinį reguliavimą. Todėl ginčų komisijos prašoma naikinti įsakymą dėl finansavimo, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas Karolis Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas 1 mln. eurų objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. „Vadinasi, Lietuvai svarbūs tik tie penki renginiai. Visos kitos sporto organizacijos liko už brūkšnio. Niekam tai netinka, nė vienai sporto federacijai“, – sakė K. Ramoška.

Federacijas užgavo ir tai, kad, neskirdama finansavimo, NSA nesiteikė paaiškinti savo pozicijos. Anot K. Ramoškos, „Formulės-2“ varžyboms finansuoti parengtas projektas surinko pakankamai daug vertinimo balų, bet sėkmė nenusišypsojo.

„Gal turėtų būti su argumentais išdėstyta, kodėl nefinansuojama; kodėl kiti buvo finansuoti, irgi turėtų būti argumentų. Jokių argumentų, jokių dokumentų. Daugiau niekas nieko iš viso negavo“, – piktinasi K. Ramoška.

Įtarimai: K. Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas milijonas objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Agentūros argumentai

NSA Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Marius Žiūkas aiškino, kad kam skirti lėšų, o kam ne – ne pasirinkimo klausimas. Esą vertinama pagal švietimo, mokslo, sporto ministro nustatytą tvarką.

„Šita priemonė yra konkursinė. Pareiškėjai teikia paraišką. Ministro įsakyme nustatyta tvarka įvertinama, ar paraiškos  atitinka specialiuosius kriterijus, kurie yra privalomi. Tiek NSA, tiek ministerija, rengdama aprašo patikslinimą, stengėsi išgryninti kriterijus, kad jie būtų objektyvūs ir nepriklausytų nuo subjektyvios vertintojo valios, ar skirti penkis balus, ar tris balus“, – aiškino M. Žiūkas.

Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas pateikė kelis pavyzdžius: vertinami sporto šakos pasiekimai per paskutinius ketverius metus; jeigu olimpinėse žaidynėse užimta 1–8 vietos, skiriami penki balai, jeigu pasaulio čempionate – 1–8 vietos, keturi balai, Europos čempionate užimta 1–4 vieta pelno tris balus; vertinamas varžybų rangas – jei tai Pasaulio čempionatas – penki balai, jei tai Europos čempionatas – keturi, jaunimo, tarkim, pasaulio čempionatas, trys balai.

Visos paraiškos vertinamos pagal 26 kriterijus, už kiekvieną jų skiriami balai, kuriuos susumavus gaunamas bendras paraiškos balas. Tada paraiškos išrikiuojamos nuo surinkusių daugiausia balų iki surinkusių mažiausiai ir vertinami biudžetai.

Anot M. Žiūko, finansavimą gavusiems pareiškėjams nebuvo skirtos tokios sumos, kokių jie prašė, skirtos mažesnės. Kodėl iš 35 federacijų tik penkios tapo laimingosiomis, M. Žiūkas aiškino paprastai: skirstomas milijonas baigėsi.

Kitaip tariant, ėmus dalinti lėšas nuo pirmosios daugiausia balų surinkusios ties penkta federacija pinigai baigėsi, todėl ne šešioms ar septynioms šiemet nusišypsojo laimė, o tik penkioms federacijoms.

„Esame gavę skundų ir bus sprendžiama. Mūsų valioje tuos argumentus išdėstyti ir administracinių ginčų komisijoje. Jeigu kažkas mato, kad neteisingai elgiamasi, tikrai turi teisę skųsti tokius veiksmus“, – teigė M. Žiūkas.

Skyriaus vedėjas pastebėjimus, kad neįsiklausoma į federacijų nuomonę, atrėmė tuo, kad ministerija prieš kelias savaites išplatino informaciją ir paprašė federacijų pateikti siūlymų, kaip galima patobulinti finansavimo modelį.

„Surinkus pastabas, vyksta diskusija. Taip, tai aš suprantu, kad norima, jog į kiekvieną pasiūlymą būtų iškart atsižvelgta, bet ir ministerija, ir agentūra turi išklausyti visų ir priimti galutinį sprendimą. Tas sprendimas nebūtinai gali būti toks, kaip kažkuri federacija yra pasiūliusi“, – sakė M. Žiūkas.

Iššūkiai – skirtingi

NSA susitikimus su strateginių sporto šakų federacijomis ir organizacijomis vainikavo diskusija Druskininkuose.

Ikiolimpinės atrankos situaciją ir iššūkius, artėjant Paryžiaus žaidynėms, taip pat aptarė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), NSA, Lietuvos sporto centro (LSC), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai.

„Šis susitikimas – trečias šiemečių rezultatų aptarimas. Pasidžiaugėme iškovotais olimpiniais kelialapiais, išgirdome problemas, su kuriomis susiduria sporto šakų federacijos. Jų iššūkiai – skirtingi, dauguma pabrėžė išaugusią konkurenciją ir aukštus atrankos kriterijus. Pokalbius tęsime 2024-ųjų vasarį, o artimiausiu metu planuojame susitikti su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir negalią turinčių asmenų sporto federacijomis“, – teigė NSA vadovas M. Špokas.

Kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 mūsų šalies sportininkų.

Kol kas – tik 19

Šiuo metu teisę dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinę 19 Lietuvos sportininkų.

Daugiausia irklavimo atstovų – šeši, taip pat penki baidarininkai, keturi plaukikai, du lengvaatlečiai, viena penkiakovininkė ir viena breiko šokėja.

Po du kvalifikacinius normatyvus yra įvykdę plaukikai Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine).

Pagal šalies strateginių sporto šakų pateiktus duomenis, kitąmet galimybių iškovoti olimpinius kelialapius turės apie 60 sportininkų.

Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 42 Lietuvos sportininkai, Rio de Žaneire – 67, Londone – 62. Daugiausia mūsų šalies atletų varžėsi Pekino olimpinėse žaidynėse – 71.

Įvardijo problemas

Dažniausios sporto šakų federacijų ir organizacijų įvardytos problemos – medicinos ir mokslo specialistų trūkumas, netinkamos sąlygos treniruotis Lietuvoje, sudėtinga trenerių paieška ir jų įdarbinimo procesas, naujo sportinio inventoriaus trūkumas, brangus sportininkų, negaunančių valstybės stipendijų, išlaikymas.

„Esame prie olimpinio ciklo finišo, bet dar žiūrime, ką galime patobulinti. Vis dėlto didelių pokyčių prieš pat žaidynes daryti negalime, turime užtikrinti stabilumą. Viena iš jau patvirtintų pagalbos priemonių sporto šakų federacijoms – galimybė įsigyti sportinį inventorių, kuriuo reikės startuoti olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Darbus pradeda aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sistemos tobulinimo darbo grupė, kurios indėlis ir pateikti pasiūlymai bus svarbūs ilgalaikei perspektyvai“, – sakė ŠMSM viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Kaip BNS nurodė agentūros Kompetencijų centro vadovė Vilma Čingienė, aukštąjį išsilavinimą turi 72,5 proc., tai yra, beveik trys ketvirtadaliai, dirbančiųjų sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje.

Kaip rodo liepos pabaigoje paskelbti Eurostato duomenys, ES šis vidurkis siekia tik apie 40 procentų.

Antroje vietoje yra Graikija, kurioje ši dalis siekia 66 procentus. Mažiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų sporto srityje dirba Danijoje – 23,4 proc. ir Suomijoje – 19,9 procento.

Lietuvoje taip pat nuo 2019-ųjų augo sporto sektoriuje dirbančių asmenų dalis.

Praėjusiais metais sporto ir laisvalaikio sektoriaus užimtumas nuo bendros šalies darbo jėgos siekė 0,54 proc., kai 2019 metais – 0,42 procento. Vis dėlto tai nesiekia 0,8 proc. ES vidurkio.

V. Čingienė teigia, kad tokį santykinį augimą „reikėtų vertinti atsargiai“. Jos teigimu, vertinant pastarųjų dvylikos metų užimtumo statistinius duomenis, Lietuvos rodikliai mažai keitėsi ir svyravo nuo 0,4 proc. iki 0,5 procento.

Tuo metu Skandinavijos šalyse asmenų, dirbančių sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje, yra daugiausia – 1,1–1,4 proc. nuo bendros darbo rinkos, o mažiausiai dirbančiųjų šiame sektoriuje yra Rumunijoje – 0,2 procento.

Nacionalinės sporto agentūros atstovė taip pat pastebėjo, jog vertinant lyties aspektu, Lietuvoje šiame sektoriuje moterų dirba daugiausia visoje Bendrijoje – 52,6 procento. ES vidurkis – 45 procento.

Pasak V. Čingienės, Lietuvoje sporto sektoriuje taip pat dirba daug jaunimo: 15-29 metų žmonės jame sudaro 35 proc., kai ES darbo rinkos vidurkis yra 17 procentų.

Dominuojanti yra 30–64 metų amžiaus grupė, sudaranti 75 proc., kas taip pat yra 13 proc. daugiau nei bendras Europos šalių vidurkis.

Valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse įgyvendinančiai organizacijai reikėjo suburti komandą, sklandžiai perimti darbus, užsitarnauti sporto bendruomenės pasitikėjimą. Nacionalinės sporto agentūros misija – efektyviai valdant resursus kurti  fiziškai aktyvią,  sveiką visuomenę, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, jiems pasirengti ir dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse sporto varžybose bei iškovoti jose medalius.

2022 m. liepos 1 d. veiklą pradėjusiai Nacionalinei sporto agentūrai laikinai, 41 dieną, vadovavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji patarėja Sandra Ragėnaitė. Vėliau direktoriumi paskirtas Valstybės tarnybos departamento organizuotą konkursą laimėjęs, ilgametę patirtį sporto vadybos srityje sukaupęs, buvęs olimpietis Mindaugas Špokas. Nacionalinės sporto agentūros vadovas sako, kad pirmieji organizacijos vystymo metai praskriejo. Kviečiame skaityti visą pokalbį su M. Špoku.

– Nacionalinė sporto agentūra veiklą pradėjo prieš vienerius metus. Kokie šie metai buvo organizacijai?

– Metai – trumpas laiko tarpas ir pralėkė labai greitai. Nacionalinei sporto agentūrai vadovauju kiek mažiau nei metai, nes buvau paskirtas direktoriumi po daugiau nei mėnesio nuo agentūros įkūrimo. Mano pirmtakė S. Ragėnaitė atliko daug svarbaus darbo.

Pradžia lengva nebuvo – patalpose, kur įsikūrė Nacionalinė sporto agentūra, buvo tik sienos, todėl, visų pirma, reikėjo įrengti darbo vietas, kad kolegos galėtų pradėti dirbti. Antra, nuo pat įkūrimo dienos organizacija perėmė ir valstybės stipendijų, rentų, premijų mokėjimą. Stipendijų mokėjimas negalėjo sutrikti, nes sportininkus šios lėšos turi pasiekti laiku. Tai ir padarėme ir dabar valstybės stipendijas su užtikrinamomis socialinėmis garantijomis mokame daugiau nei 180 sportininkų. Per šiuo metus buvo daug nematomo darbo – džiaugiamės, kad labai greitai dokumentų valdymą organizacijoje leido supaprastinti įdiegta dokumentų valdymo sistema (DVS), labai svarbu ir tai, kad turime centralizuotą finansų sistemą, tai leidžia dirbti greičiau, sklandžiau.

Nuo pat pradžios siekėme pagrįsti organizacijai iškeltus tikslus – vieni pirmųjų darbų buvo susitikimai su sporto organizacijomis, aukšto meistriškumo sporto finansavimo ir kitų aprašų rengimas. Norėjome susipažinti ir su jau turimais šalies sporto sistemos įrankiais, pavyzdžiui, sporto gimnazijos, turime viziją, kaip jas įveiklinti.

Pastaruoju metu kilo daug diskusijų, kad, optimizuojant biudžetines įstaigas, Nacionalinė sporto agentūra galėtų būti sujungta su Lietuvos sporto centru ir Lietuvos sporto muziejumi. Tokiu atveju Nacionalinė sporto agentūra administruotų sporto bazes. Manau, esame tam pasirengę, nes žinome, su kokiais iššūkiais susiduria šalies sporto federacijos, siektume, kad visos administruojamos sporto bazės sporto organizacijoms būtų pasiekiamos lygiateisiškumo principu. Mūsų vizija – skaidriai veikianti šalies sporto sistema.

– Per pirmuosius metus buvo formuojamas ir Nacionalinės sporto agentūros kolektyvas. Šiuo metu organizacijoje dirba 31 darbuotojas, kai kuriems jų – tai pakankamai nauja patirtis. Kaip, jūsų manymu, pavyko suburti Nacionalinės sporto agentūros komandą?

– Pripažįstu, kad šis procesas lengvas nebuvo, bet šiuo metu jau turime suformuotą komandą. Turime įvairialypį kolektyvą su skirtingomis asmenybėmis ir jų stipriosiomis pusėmis. Manau, tai mūsų tvirtybė. Džiaugiamės, kad turime atsakingus ir profesionalumo siekiančius žmones. Būrėme komandą, atsižvelgdami į Nacionalinės sporto agentūros tikslus – siekėme, kad ji būtų kompetentinga, turinti žinias ir galinti sklandžiai veikti, o svarbiausios savybės – pasitikėjimas ir komandinė dvasia. Džiaugiamės, kad tokį kolektyvą ir subūrėme.

Siekiame sudaryti sąlygos efektyvesniam sportininkų rengimui. Sportininkams yra mokamos valstybės stipendijos ir užtikrinamos socialinės garantijos. Sportininkai su negalia ir be negalios turi vienodas sąlygas. Atsižvelgdami į sportininkų lūkesčius, pateikėme siūlymus dėl tam tikrų Sporto įstatymo pakeitimų. Jais siekiama įtvirtinti sportininkų, sporto federacijų ir Nacionalinės sporto agentūros teises ir pareigas. Tikiu, kad ateityje atsiras ir trišalės sporto veiklos sutartys, nes norime, kad sportininkai turėtų tinkamas veiklos sąlygas ir jaustųsi saugūs.

Nuo 2023 m. pradžios Nacionalinės sporto agentūros fizinio aktyvumo skyrius perėmė administruoti beveik 400 valstybės biudžeto lėšomis dalinai finansuojamų projektų, skirtų fizinio aktyvumo skatinimui. Projektų koordinavimas ir administravimas yra viena pagrindinių šio skyriaus funkcijų. Taip pat, rengiantis 2023 m. nacionalinių fizinio aktyvumo projektų kvietimui, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo parengtas nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašas ir nustatytas šių metų kvietimo prioritetas bei specialieji vertinimo kriterijai.

Nacionalinės sporto agentūros iniciatyva didžiausias dėmesys 2023 m. kvietime yra skiriamas vaikams, taip norime paskatinti kuo daugiau juos įtraukti į fizinio aktyvumo veiklas, padėti išsiugdyti įprotį judėti visur ir visada. Šiuo metu baigiamas projektinių paraiškų vertinimo procesas. Fizinio aktyvumo skyrius prisidėjo ir rengiant Nacionalinių fizinio aktyvumo programų aprašą, jau paskelbėme kvietimą teikti paraiškas šioms programoms. Komanda yra motyvuota ir siekia naujo kokybinio pokyčio, skatinant fizinį aktyvumą Lietuvoje.

– Nacionalinė sporto agentūra konsultuoja sportininkus, siekia jiems padėti ginti savo teises. Kiek ši funkcija svarbi Nacionalinei sporto agentūrai?

– Norėjome pateisinti buvusios Švietimo, mokslo ir sporto ministrės lūkesčius – Jurgitos Šiugždinienės vizija, kad sportininkams būtų užtikrinamos teisės ir pareigos ir, jeigu jiems kiltų klausimų, atsakymus turėtų duoti Nacionalinė sporto agentūra, nes iki šiol jie nelabai turėjo, kur kreiptis.

Džiaugiamės, kad sportininkai gauna valstybės stipendijas, per reguliarius susitikimus kartu su sporto federacijomis aptariame ir jų pasirengimo planus, medicinos aptarnavimą. Rudenį vertinsime, kaip pavyko pasiekti suplanuotus rezultatus. Skirtingų sporto šakų atstovai turi skirtingas problemas, bet stengiamės kartu jas spręsti. Matome, kad daugelį iššūkių išspręstų trišalės sporto veiklos sutartys – tada visoms pusėms būtų lengviau dirbti, nes kiekviena suinteresuotoji šalis turėtų savo teises ir pareigas bei privalėtų jų laikytis.

Nacionalinė sporto agentūra unikali tuo, kad stengiamės dirbti kaip krumpliaratis. Aukšto meistriškumo sportas yra neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo. Turime sukūrę sportinio meistriškumo vystymo piramidės viziją, kuri apima vaikus nuo pat mažumės iki aukščiausio lygio sportininkų. Čia labai svarbus ir savivaldybių indėlis.

Šiuo metu inicijuojame naujo vaikų fizinio aktyvumo finansavimo modelio, grįsto „krepšelio“ principu, sukūrimą. Mūsų tikslas, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, turėtų galimybę užsiimti mėgstama fizinio aktyvumo veikla. Manome, kad šie pokyčiai prisidėtų prie didesnio fizinio aktyvumo šalyje ilgalaikėje perspektyvoje, kurtų sveikesnę, o kartu ir laimingesnę visuomenę. Čia neatsiejama dalis yra ir sporto infrastruktūros įveiklinimas – šiuo metu sporto bazėse dalį laiko užima aukšto meistriškumo sportininkai, mūsų vizija, kad likęs laikas efektyviau būtų užpildomas fizinio aktyvumo veiklomis.

– Nacionalinė sporto agentūra kokybiškai įveiklino vieną iš savo skyrių – Kompetencijų centrą. Kuo svarbus šalies sporto sistemai šis centras?

– Džiaugiamės, kad Kompetencijų centras padeda spręsti opias problemas. Pravesti 3 konsultaciniai seminarai dėl sportininkų darbo santykių, organizuotas seminaras sporto organizacijoms dėl viešųjų pirkimų klausimų, atliktas strateginių sporto šakų federacijų gerojo valdymo principų diegimo įsivertinimo tyrimas ir aptarti gauti rezultatai.

Visi nuotoliniai pravesti renginiai įrašomi, todėl galima juos dar kartą peržiūrėti. Kompetencijų centras – nėra stebuklinga lazdelė, kuria sumojavus išnyks problemos, tačiau siekiame sporto organizacijoms duoti meškeres, t. y. parodėme įrankius ir kryptį, kaip siekti tam tikrų tikslų. Esame pozityvūs ir tikime sporto organizacijomis bei jų augimu ir tobulėjimu.

Turime ir dar vieną su sporto bendruomene jungiančią grandį – kasmėnesinius valstybės premijas iškovojusių sportininkų ir jų trenerių apdovanojimus. Norime visuomenei pristatyti ir kuo daugiau sėkmės istorijų, todėl kilo idėja sukurti tinklalaidę „Įkvėpti judėti“. Joje atskleidžiame unikalius sportininkų pasakojimus. Taip parodome, kad už pergalių slypi ne vien tik šlovė, bet ir sunkus darbas, pralaimėjimai, kliūtys. Norime įkvėpti jaunąją kartą, skatinti juos būti bent jau fiziškai aktyviais, o galbūt paskatinsime eiti ir profesionalaus sportininko keliu.

– Kaip Kompetencijų centrą pastiprino už sporto mediciną ir sporto mokslą atsakingi darbuotojai?

– Nacionalinė sporto agentūra apima skirtingas kryptis – aukšto meistriškumo sportą, fizinį aktyvumą, sporto infrastruktūrą ir kompetencijas. Kai Kompetencijų centre atsirado už sporto mediciną ir sporto mokslą atsakingi darbuotojai, visos šios sritys buvo dar labiau sujungtos. Svarbu žinoti, kaip gali būti atrenkami vaikai, kaip sporto federacijos gali prisidėti prie jaunųjų talentų identifikacijos. Vienos sporto federacijos koja kojon žengia su sporto mokslu ir sporto medicina. Vis dėlto daugumai sporto mokslas dar yra tabu.

Vis garsiau girdime, apie krentančius fizinio aktyvumo rodiklius, todėl sporto mokslo rezultatai privalo būti integruoti, skatinant visuomenę būti fiziškai aktyvia. Taip pat matome trūkumų, suteikiant sporto medicinos paslaugas aukšto meistriškumo sportininkams. Vytenis Trumpickas ir Aurelijus Domeika yra pasirengę padėti sukurti sistemą, kuri garantuotų aukščiausio lygio paslaugų suteikimą elitiniams sportininkams.

Apgailestaujame, kad dėl teisinių aspektų nepavyko šiemet pradėti talentingų sportininkų identifikavimo (Talentų ID) ir trenerių pritraukimo į regionus programos, tačiau tai bus padaryta kitų metų pradžioje. Ši programa gyvybiškai svarbi sporto federacijoms – tai suteiks galimybę sporto organizacijoms konkuruoti, išsiskirti, atrasti talentus, ypatingai regionuose. Taip pat šiame procese turėtų būti integruotos sporto gimnazijos ir sporto klasės.

– Nacionalinė sporto agentūra ėmėsi pokyčių ir informacinių technologijų srityje – sporto organizacijos, projektų pareiškėjai visus duomenis teikia elektroninėse platformose. Koks buvo šių inovacijų tikslas?

– Geri darbai – padaryti darbai. Vis dėlto ne visi tokius darbus prisimena, bet kartelę tikrai kilstelėjome į kitą lygmenį. Žinoma, naujovės visada reikalauja naujų įgūdžių ir gebėjimų, pradžioje neretai sudėtinga prisitaikyti, bet vėliau tos technologijos labai padeda. Tai geriausiai galėtų įvertinti sporto federacijos. Ateityje matome, kad skaitmenizavimo procesas galėtų padėti, įveiklinant sporto infrastruktūrą, pritaikant sporto mokslą ir sporto mediciną sporto organizacijų reikmėms.

Komunikuojame su sporto federacijomis, įsiklausome į jų problemas ir stengiamės padėti. Vienas iš svarbiausių atliktų darbų, tai sporto federacijų finansavimo tęstinumas. Nacionalinei sporto agentūrai pavyko jau vasario pradžioje pervesti 2023 m. skirtas valstybės biudžeto lėšas. Taip sporto federacijos galėjo racionaliau planuoti biudžetus ir išlaidas. Kitais metais sieksime, kad šios lėšos dar anksčiau pasiektų sporto federacijas ir taip būtų užtikrinamas efektyvus ir kokybiškas pasirengimas Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Mūsų siekis ne trukdyti, o padėti sporto organizacijoms įgyvendinti savo planus.

– Ką jums kaip Nacionalinės sporto agentūros direktoriui davė šie pirmieji metai?

– Tai neįkainuojama patirtis ir šįkart kaip valstybės tarnautojui. Važiuodamas į darbą iš Kauno į Vilnių, turiu daug laiko apmąstymams. Tai trečia darbovietė, kur būriau komandą. Tai unikalu, tačiau žilų plaukų atsirado daugiau, nei buvo. Kiekvienas iš mūsų galime keisti Lietuvą. Manau, kad valstybė nepakankamai duoda Lietuvos vaikams, todėl Nacionalinės sporto agentūros  tikslas, kad valstybė daugiau duotų ateities kartoms. Ne nuo tėvų kišenės dydžio turėtų būti priklausomas vaikų užimtumas, valstybė turėtų sudaryti popamokinių veiklų tinklelį, kad vaikai nebūtų palikti namuose be priežiūros.

Mano siekis kartu su komanda tobulinti šalies sporto ir fizinio aktyvumo sistemą. Šios organizacijos siekis žiūrėti viena kryptimi ir veikti išvien su kitomis šalies sporto sistemos suinteresuotųjų grupėmis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, sporto federacijomis ir sporto organizacijomis, savivaldybėmis. Esame girdimi dėl Sporto įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų, aprašų rengimo, kartu dirbame su Sporto grupe. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja sporto politiką, Nacionalinė sporto agentūra – ją įgyvendina, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas čia yra be galo svarbus.

Bendradarbiaujame ir su tarptautiniais partneriais. Apsikeitėme vizitais su Estijos kultūros ministerija. Glaudų bendradarbiavimą turime ir su Lenkija. Dalijamės gerąja patirtimi, analizuojame sritis, siekiant pagerinti veiklos kokybę.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas daugelį metų buvo šalies krepšinio rinktinių gydytojas, konsultuoja ir kitų sporto šakų – plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, futbolo, rankinio – atstovus.

NSA Kompetencijų centre dirbsiantis V. Trumpickas rengs rekomendacijas sporto organizacijoms dėl sporto medicinos mokslo taikymo sportininkų treniruočių planavimo procese, įgyvendinant traumų prevenciją ir reabilitaciją po traumų ar ligų, teiks sporto organizacijoms informaciją apie naujausius sporto medicinos mokslo tyrimų rezultatus, konsultuos sporto organizacijas sporto medicinos, traumų prevencijos, medicininių tyrimų klausimais ir analizuos užsienio valstybių patirtį sporto medicinos mokslo srityje.

Po keliasdešimt pacientų per dieną priimantis V. Trumpickas sako pasiryžęs prisijungti prie Nacionalinės sporto agentūros, nes sporto medicinos sričiai Lietuvoje būtinos permainos.

– Kodėl priėmėte sprendimą dirbti Nacionalinėje sporto agentūroje?

– Visą gyvenimą dirbu su sportininkais. Patinka tas darbas, dėl to ir apsisprendžiau. Girdžiu daug atsiliepimų iš sportininkų, kad yra žiauriai bloga situacija, kad jie negauna tam tikrų paslaugų, kurios, mano nuomone, yra kasdienės ir visiškai nesudėtingos. Norisi, kad tokios situacijos nebūtų, ypač tiems sportininkams, kurie yra aukščiausio lygio, olimpinių žaidynių ar pasaulio čempionatų dalyviai. Norisi, kad tokiems sportininkams nekiltų klausimų ir jie visada žinotų, kur gali nueiti.

– Kokia, jūsų nuomone, yra sporto medicinos situacija Lietuvoje?

– Kalbuosi tikrai su daug šalies sporto federacijų atstovų – tiek ir su vadovais, tiek ir su sportininkais. Yra įvairių nuomonių. Kai kurios sporto federacijos yra sudariusios sutartis su tam tikromis ligoninėmis ar klinikomis, bet didžioji dalis federacijų yra pasimetusios – nežino, kur eiti, nežino, ką daryti. Kalbant apie aukšto sporto meistriškumą, anksčiau ar vėliau randama konsultacija ar paslauga, bet, kalbant apie sportininkus iki 18 metų, dar tik siekiančius rezultatų, situacija yra tragiška.

Mano turimais duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė niekada net nesitikrindavo sveikatos. Po COVID-19 pandemijos tie skaičiai sudėtingai diferencijuojami, nes per pandemiją kurį laiką sportuoti buvo uždrausta. Jauniems sportininkams užtekdavo tik šeimos gydytojo užpildytos formos, kuri pagal įstatymus būtų negaliojanti aukšto meistriškumo sportininkui.

Buvo žiūrima pro akis ir norėtųsi, kad tai baigtųsi. Teko aplankyti keletą valstybinių sporto medicinos centrų, nes girdėjau daugybės sportininkų nusiskundimus apie juose esančią tragišką situaciją, tragišką požiūrį. Seniai juose buvau buvęs, todėl nustebau – nedaromi beveik jokie tyrimai, padaromas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir daugiau beveik nieko. Žinoma, nekalbu apie visus sporto medicinos centrus, nes neteko visuose apsilankyti. Tikiuosi, kad per mėnesį aplankysime ir kitus.

Šie centrai turi pakankamai neblogą reabilitacijai skirtą aparatūrą, bet ji nenaudojama ir stovi tuščia. Teko būti Panevėžyje, tai situacija kritiškai tragiška – tuščias centras, kai kitur procedūrų po 2-3 mėn. laukia tiek sportininkai, tiek paprasti žmonės. Reikėtų darbuotojams motyvacinės sistemos, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Žiūrėsime, ką galima pakeisti, kad centrai užsipildytų. Reikėtų sukurti algoritmą, pagal kurį būtų privalomai atliekamos tam tikros procedūros, o ne spėliojama ir sportininkai būtų siunčiami tai ten, tai ten.

– Turite sukaupęs didelį žinių bagažą daug metų dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje. Ar stengsitės šioje federacijoje taikytą sistemą pritaikyti ir šalies mastu?

– Visko, kas buvo krepšinio federacijoje perkelti neįmanoma, nes šalies krepšinio federacija skirdavo tikrai nemažai lėšų sportininkų sveikatos patikrai, priežiūrai, profilaktikai, bet tikslas turi būti toks, kad visiems sportininkams būtų skirtas reikiamas dėmesys. Žinoma, viską lemia finansai. Atsiradus galimybėms, tikrai bandytume taikyti panašią sistemą.

Tada, aišku, reikėtų ieškoti specialistų, kas tai galėtų įgyvendinti čia ir dabar. „Žalio koridoriaus“ sistema turėtų būti, kur sportininkai greitai patektų pas gydytojus ir turime tokią viziją. Tačiau iš pradžių reikia susirinkti duomenis, kas atliekama šalies sporto medicinos centruose – kokios procedūros, kokia apimtimi, koks finansavimas, kur lėšos naudojamos. Esu 20 m. dirbęs su tuo, tai nesinori padaryti klaidų, nesinori skubėti, todėl tarsimės su visais, jokių greitų sprendimų nebus.

Turime įsitikinti, kad einame teisingu keliu. Surinksime informaciją, bendraujant su visomis sporto federacijomis, gal paaiškės, kad jas tenkina esama situacija, gal jos pačios žino, kaip panaudoti medicinai skirtas lėšas, tada nesikišime ir gerinsime tik sportininkų iki 18 metų sąlygas. Šiuo metu reikia surinkti visą informaciją ir tik tada daryti sprendimus.

– Kiek svarbu aukšto meistriškumo sportininkams turėti tinkamą sporto medicinos priežiūrą?

– Jeigu nėra traumų, tada nestabdomas sportininko tobulėjimas. Tai paprastas atsakymas. Kai yra tinkama medicinos priežiūra, mityba, nėra traumų, raumenų disbalanso, tai sportininko progresas eina šuoliais į priekį ir jis gali maksimaliai išnaudoti savo kūną. Kai yra traumos, tai stabdo sportininką, kai jų nėra – atsiveria kelias progresui ir ramiam gyvenimui.

– Kada galima tikėtis, kad jūsų turima vizija dėl šalies sporto medicinos galėtų bus įgyvendinta?

– Viziją esu parašęs, kai tik suplauks duomenys ir šalies sporto medicinos centrų, tą pačią dieną svarstysime, ką daryti toliau. Kalbamės su sporto federacijomis – treneriais, sportininkais, vadovais.

Susėdę prie vieno stalo, norime išgirsti visus – ne tik vadovus, nes kartais jų nuomonė kardinaliai skiriasi nuo sportininkų. Kai turėsime surinkę informaciją, stengsimės žengti kitus žingsnius. Tokie dalykai greitai nesidaro, padarius skubotus sprendimus, gali tekti juos vėl taisyti, tai norisi nesuklysti, norisi netapti kažkieno priešu, norisi kokybės.

Sukonkretino akcentus

Atsižvelgdamos į tai, kad tarptautinės sporto šakų federacijos tarptautinėse varžybose pradėjo leisti dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, NSA ir ŠMSM papildė balandžio mėnesį teiktas rekomendacijas Lietuvos sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms.

Sportininkams rekomenduojama neprarasti galimybės dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje.

Pabrėžiama, kad Lietuvos sporto šakų federacijos yra savarankiškos nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.

Jeigu varžybos yra olimpinės atrankos dalis, Lietuvos sportininkams rekomenduojama dalyvauti šiose varžybose, nes Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar nepriėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Nenukentės finansiškai

„Skatiname Lietuvos sportininkus kovoti dėl olimpinių kelialapių, nes pirmiausia reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad prireikus galėtum jos atsisakyti.

Turime tris filtrus – valstybės, sporto šakos federacijos ir sportininko apsisprendimo. Šiuo metu sportininkai rengiasi pagrindinėms varžyboms – siekia olimpinių kelialapių, tad reikia nuspręsti, ar jie nori tęsti tą kovą. Daugelio Lietuvos sportininkų vertybinė pozicija stipri, jie – savo šalies patriotai ir palaiko Ukrainą visais įmanomais būdais. Tačiau sportininkai ir sporto šakų federacijos nori aiškių atsakymų. Todėl ir papildėme ankstesnes rekomendacijas“, – sakė NSA direktorius Mindaugas Špokas.

Pirmiausia reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad prireikus galėtum jos atsisakyti.

 

Sporto šakų federacijoms arba atskiriems sportininkams nusprendus  nedalyvauti tarptautinėse varžybose dėl to, kad jose startuos Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, skirstant lėšas Aukšto meistriškumo sporto programoms sporto šakų federacijoms bus įskaityti ankstesnių tarptautinių varžybų rezultatai ir už juos skiriami balai. Tokiu atveju jos nenukentės finansiškai.

Pasyvumas nepriimtinas

Sporto šakų federacijų atstovai taip pat raginami kreiptis į tarptautinių sporto šakų federacijas ir aktyviai siekti, kad būtų užtikrintas TOK rekomendacijų (nepriklausymas karinėms ir saugumo struktūroms, atitikimas tarptautinių sporto šakų federacijų antidopingo reikalavimams) laikymasis dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų patikros, kuriant darbo grupes, duomenų platformas ir kitas priemones.

Kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos (dviračių, šiuolaikinės penkiakovės) jau ėmėsi tokių veiksmų, todėl federacijos kviečiamos perimti ir dalytis gerąja patirtimi.

Situacija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose nuolat kinta, todėl NSA ir ŠMSM skatina nacionalines sporto šakų federacijas operatyviai reaguoti į tarptautinių sporto šakų federacijų sprendimus ir imtis kitų iniciatyvų, kurios šalių agresorių sportininkams išlaikytų užvertą kelią į tarptautines varžybas.

Sportininkams rekomenduojama neprarasti galimybės dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje.

Papildytose rekomendacijose pabrėžiama, kad Lietuvos sporto šakų federacijos yra savarankiškos nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Jeigu varžybos yra olimpinės atrankos dalis, Lietuvos sportininkams rekomenduojama dalyvauti šiose varžybose, nes Tarptautinis olimpinis komitetas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Skatiname Lietuvos sportininkus kovoti dėl olimpinių kelialapių, nes iš pradžių reikia pelnyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kad galėtum jos atsisakyti. Turime tris filtrus – valstybės, sporto šakos federacijos ir sportininko apsisprendimo. Šiuo metu sportininkai  rengiasi pagrindinėms varžyboms, t. y. siekia olimpinių kelialapių ir reikia nuspręsti, ar jie nori tęsti tą kovą. Daugelio Lietuvos sportininkų vertybinė pozicija stipri, jie yra savo šalies patriotai ir palaiko Ukrainą visais įmanomais būdais. Tačiau sportininkai ir sporto šakų federacijos nori aiškių atsakymų. Todėl ir papildėme ankstesnes rekomendacijas“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Sporto šakų federacijoms arba atskiriems sportininkams, priėmus sprendimą nedalyvauti tarptautinėse varžybose dėl to, kad jose leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, skirstant lėšas Aukšto meistriškumo sporto programoms, sporto šakų federacijoms bus užskaityti ankstesnių tarptautinių varžybų rezultatai ir už juos skiriami balai. Tokiu atveju jos nenukentės finansiškai.

Sporto šakų federacijų atstovai taip pat raginami kreiptis į tarptautinių sporto šakų federacijas ir aktyviai siekti, kad būtų užtikrintas Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijų (nepriklausymas karinėms ir saugumo struktūroms, atitikimas tarptautinių sporto šakų federacijų antidopingo reikalavimams) laikymasis dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų patikros, kuriant darbo grupes, duomenų platformas ir kitus įrankius. Kai kurios tarptautinės sporto šakų federacijos (dviračių sporto, šiuolaikinės penkiakovės ir kt.) jau ėmėsi minėtų veiksmų, todėl federacijos kviečiamos perimti ir dalintis gerąja patirtimi šioje srityje.

Situacija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose nuolat kinta, todėl Nacionalinė sporto agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skatina nacionalines sporto šakų federacijas operatyviai reaguoti į tarptautinių sporto šakų federacijų priimamus sprendimus bei imtis ir kitų iniciatyvų, kurios šalių agresorių sportininkams išlaikytų užvertą kelią į tarptautines varžybas.

Šiemet strateginių sporto šakų pareiškėjai galėjo teikti po dvi paraiškas. Šia galimybe pasinaudojo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės ir krepšinio federacijos.

Nacionalinė sporto agentūra gavo 35 paraiškas tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms finansuoti. Dvi šalies sporto šakų federacijos – šiuolaikinės penkiakovės ir krepšinio – pateikė po dvi paraiškas. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą tai galėjo padaryti strateginių sporto šakų pareiškėjai, jeigu suminė abiejų paraiškų prašoma suma neviršija nurodytos maksimalios sumos ir bent vienų prašomų finansuoti varžybų lygis yra ne žemesnis nei Europos lygmens.

Pagal pateiktas paraiškas finansavimo poreikis buvo dvigubai didesnis – 2 mln. Eur. Vadovaujantis Sporto įstatyme įtvirtintu lygiateisiškumo principu, ribotas valstybės biudžeto lėšas buvo siekiama padalinti maksimaliam galimam svarbių tarptautinių sporto varžybų skaičiui. Dėl to skiriamo finansavimo dydis vienai paraiškai buvo ribojamas ir nustatomas, atsižvelgiant į paraiškai skirtų balų sumą.

Iš 26 finansavimą gavusių sporto šakų federacijų daugiausia – 212 tūkst. Eur (108 tūkst. Eur ir 104 tūkst. Eur) – skirta Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos organizuojamiems čempionatams. Europos jaunių (iki 17 metų ir iki 19 metų) čempionatas Druskininkuose vyks birželį. Rugsėjį Druskininkai priims ir šiuolaikinės penkiakovės pasaulio jaunimo (iki 22 metų) čempionatą.

„Organizuoti net du tokio lygio čempionatus yra didelis iššūkis, bet taip pat ir galimybė. Galime labai stipriai patobulėti kaip federacija, tokį šansą turi ir mūsų jaunieji sportininkai. Tikime, kad šiuo renginiu džiaugsis ir Druskininkai, pritrauksime žiūrovų ir rėmėjų. Neturime tokio didelio patirties bagažo kaip didžiosios šalys, bet tikrai labai stengiamės.

Pasirengimas prasidėjo jau praėjusiais metais, kol kas visus iššūkius įveikiame. Po Europos jaunių čempionato birželį galėsime dar geriau įvertinti viską ir rugsėjį pakelti kartelę į dar aukštesnį lygį. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija mus stebi akylai, tad stengiamės jau dabar Lietuvoje vykstančiose varžybose kelti teisėjų kvalifikaciją, visi esame pasiskirstę atsakomybėmis ir kuruojamomis sritimis. Tikimės, pateisinsime lūkesčius ir ateityje Lietuvoje turėsime bent po vieną panašaus lygio čempionatą ar net pasaulio taurės etapą“, – sako Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Justinas Kinderis.

Lietuvos krepšinio federacijos organizuojamoms tarptautinėms varžyboms skirta 124 tūkst. Eur. Liepą vyksiančiam Europos dvidešimtmečių merginų čempionatui, kuris vyks Vilniuje ir Klaipėdoje – 90 tūkst. Eur, FIBA 3x3 merginų ir vaikinų (iki 21 metų ir iki 23 metų) Tautų lygos etapams Panevėžyje – 34 tūkst. Eur.

Valstybės finansavimą gaus ir rugpjūtį Vilniuje prasidėsiantis Europos badmintono jaunių (iki 17 metų) asmeninis ir komandinis čempionatai (83 tūkst. Eur), beveik tuo pat metu Klaipėdoje vyksiantis motorlaivių F2 pasaulio čempionatas (60 tūkst. Eur), Europos rankinio merginų (iki 19 metų) čempionatas (59 tūkst.) ir kitos tarptautinės varžybos.

„Džiaugiamės, kad tiek daug aukšto lygio tarptautinių varžybų vyks Lietuvoje ir jas galime dalinai finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Šiemet strateginių sporto šakų federacijos galėjo teikti net dvi paraiškas, tikimės, kad dėl šios galimybės dar daugiau aukščiausio lygio varžybų ateityje galės ateiti į Lietuvą. Diskutuosime ir šviesime sporto bendruomenę, kad, prieš svarstydamos apie galimybę Lietuvoje surengti tarptautines varžybas, sporto organizacijos labai atsakingai planuotų, įvertintų, kokį socioekonominį poveikį čempionatai gali turėti šaliai, pasitartų su Nacionaline sporto agentūra. Pokytis jau vyksta, ateityje tikimės dar glaudesnio bendradarbiavimo“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Šalies sporto šakų federacijos ir sporto organizacijos kasmet skelbiamame konkurse gali gauti dalinį valstybės finansavimą einamaisiais metais vykstančioms ir nustatytas sąlygas atitinkančioms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Šiemet minimali vienos paraiškos suma padidinta 4 kartus – iki 20 tūkst. Eur, maksimali – iki 500 tūkst. Eur (anksčiau buvo ne daugiau nei 450 tūkst. Eur). Ne mažiau kaip 10 proc. nuo numatytos sąmatos varžybų įgyvendinimui turi skirti vykdytojai.

Šiemet dalinai valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose varžybose negali dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Jeigu šių šalių atletai dalyvautų su neutralia vėliava, jie privalėtų savanoriškai pasirašyti deklaraciją, kuria būtų reikalaujama baigti karą Ukrainoje, pasisakoma prieš terorizmą ir agresiją, vykdomą Ukrainoje, ir išreiškiamas nepritarimas vykdomai Rusijos ir Baltarusijos politikai.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas daugelį metų buvo šalies krepšinio rinktinių gydytojas, konsultuoja ir kitų sporto šakų – plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, futbolo, rankinio – atstovus.

NSA kompetencijų centre dirbsiantis V. Trumpickas rengs rekomendacijas sporto organizacijoms dėl sporto medicinos mokslo taikymo sportininkų treniruočių planavimo procese, įgyvendinant traumų prevenciją ir reabilitaciją po traumų ar ligų, teiks informaciją apie naujausius sporto medicinos mokslo tyrimų rezultatus, konsultuos sporto medicinos, traumų prevencijos, medicininių tyrimų klausimais ir analizuos užsienio valstybių patirtį sporto medicinos mokslo srityje.

Po keliasdešimt pacientų per dieną priimančio V. Trumpicko teigimu, sporto medicinai Lietuvoje būtini pokyčiai.

Vytenis Trumpickas. / Redakcijos nuotr.

Mano duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė nesitikrindavo sveikatos.

– Daug bendrauju su sporto federacijų vadovais, sportininkais. Kai kurios sporto organizacijos yra sudariusios sutartis su tam tikromis ligoninėmis ar klinikomis, bet dauguma federacijų yra sutrikusios – nežino, į ką kreiptis, ką daryti. Aukšto sportinio meistriškumo atstovai anksčiau ar vėliau randa konsultaciją ar paslaugą, bet sportininkų iki aštuoniolikos metų, dar tik siekiančių rezultatų, situacija – tragiška. Mano turimais duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė niekada net nesitikrindavo sveikatos. Po COVID-19 pandemijos tie skaičiai sudėtingai diferencijuojami, nes kurį laiką sportuoti buvo uždrausta. Jauniems atletams užtekdavo tik šeimos gydytojo užpildytos formos, kuri pagal įstatymus būtų negaliojanti aukšto meistriškumo sportininkui. Buvo žiūrima pro akis ir norėtųsi, kad tai baigtųsi. Aplankiau kai kuriuos valstybinius sporto medicinos centrus, nes girdėjau sportininkų nusiskundimų. Seniai į juos buvau užsukęs, todėl nustebau: atliekami tik bendri kraujo, šlapimo tyrimai ir daugiau beveik nieko. Artimiausiu metu aplankysime ir kitus centrus. Jie turi gana neblogą reabilitacijai skirtą aparatūrą, bet ji nenaudojama. Antai Panevėžyje situacija – kritinė: tuščias centras, kai kitur procedūrų po 2–3 mėnesius laukia tiek sportininkai, tiek eiliniai žmonės. Reikėtų motyvacinės darbuotojų sistemos, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Žiūrėsime, ką galima pakeisti, kad centrai užsipildytų, sukurti algoritmą, pagal kurį būtų privalomai atliekamos tam tikros procedūros, o ne spėliojama ir sportininkai būtų siuntinėjami tai ten, tai šen, – kalbėjo V. Trumpickas.

– Sukaupėte didelį žinių bagažą daug metų dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF). Ar stengsitės šioje organizacijoje veikiančią sistemą pritaikyti ir šalies mastu?

– Visko, kas buvo LKF, perkelti neįmanoma, nes ji skirdavo tikrai nemažai lėšų sportininkų sveikatos patikrai, priežiūrai, profilaktikai, bet tikslas turi būti toks, kad visiems sportininkams būtų skirtas reikiamas dėmesys. Viską lemia finansinės galimybės. Jei jos būtų palankios, tikrai bandytume taikyti panašią sistemą. „Žaliasis koridorius“, kai sportininkai gali greitai patekti pas gydytojus, turi būti. Tačiau iš pradžių reikia susirinkti duomenis, kas atliekama šalies sporto medicinos centruose – kokios procedūros, kokios apimties, koks finansavimas, kaip lėšos naudojamos. Nesinori skubėti, padaryti klaidų, todėl tarsimės, konsultuosimės, ieškosime. Jokių greitų sprendimų nebus. Turime įsitikinti, kad einame teisingu keliu. Galbūt paaiškės, kad sporto federacijas tenkina esama situacija, gal jos pačios žino, kaip panaudoti medicinai skirtas lėšas? Tuomet gerinsime tik sportininkų iki aštuoniolikos metų sąlygas.

– Kokie, jūsų nuomone, kertiniai sporto medicinos priežiūros aukšto meistriškumo atletams akcentai?

– Jeigu nėra traumų, tinkamai sureguliuotas treniruočių procesas, mityba – nestabdomas sportininko tobulėjimas, tuomet progresas – šuoliais į priekį, atletas gali maksimaliai realizuoti savo kūno potencialą.

– Kada galima tikėtis, kad jūsų vizija dėl šalies sporto medicinos galėtų būti įgyvendinta?

– Kai tik suplauks duomenys iš šalies sporto medicinos centrų, tą pačią dieną svarstysime, ką daryti toliau. Norime išgirsti visus sporto bendruomenės atstovus, ne vien vadovus, nes kartais jų nuomonė kardinaliai skiriasi nuo sportininkų. Pasversime visus argumentus už ir prieš, nenorime jokio susipriešinimo, sieksime tik kokybės.