Kaltinamosios versija
„Aš pripažįstu savo kaltę, bet negaliu atsakyti už tai, ko neprisimenu“, – teigė gegužės pradžioje prieš teismą stojusi N.Azarevič, anot ekspertų, pasmaugusi pilnai išnešiotą dukrelę elastiniu bintu.
Kaip jau rašyta, teisiamoji pasakojo pabudusi tą lemtingą pernykštės kovo 23-iosios rytą, kaip įprasta, į darbą – šeštą. Tačiau jautė kažkokį neįprastą skausmą nugaroje – juosmens srityje, todėl nusprendusi pagulėti vonioje. Jos paskaičiavimu, gimdyti dar buvo anksti.
Po kurio laiko pajuto ne palengvėjimą, o skausmą ir atsijungė. Kai atsigavo, pamatė vandenyje plūduriuojantį kūdikį. Jis neverkė. Netrukus jai vėl pradėjo mirguliuoti akyse.
N.Azarevič tikino nepamenanti, kad būtų nukirpusi kūdikio virkštelę ar pasmaugusi jį elastiniu bintu. Tik tai, kad įdėjo kūnelį, kuris nerodė jokių gyvybės ženklų, į maišelį. O šį įkišo į kibirėlį, kurį naudodavo plaunant grindis. Ir iš pradžių užkišo šį už vonios. O vėliau paslėpė savo kambaryje – sofos-lovos patalynės dėžėje, bijodama, kad lavonėlio neaptiktų katė.
Teisiamoji teisinosi nekvietusi pagalbon ir mamos, nes jau buvo pabudusios dukros. Tik paskambino bendradarbiams, kad blogai jaučiasi ir neateis. Ir vėl atsigulė.
Karti patirtis
Nuvykusi kitą dieną pas šeimos gydytoją, N.Azarevič ir toliau bandė slėpti buvusi nėščia. Tačiau medikų pergudrauti nepavyko ir šie pranešė apie savo įtarimus policijai. O ši netrukus aptiko ir po sofa-lova slepiamą nusikaltimo įkaltį.
Tik tada teigė sužinojusi, kad dukra vėl buvo nėščia ir nukentėjusiąja pripažinta N.Azarevič motina. Ji tikino, kad to nesimatė, kaip ir ankstesniais atvejais. Jų pasekmė – augančios dvi pametinukės dukrelės. Pirmą kartą jų motina pastojo dar neturėdama aštuoniolikos.
N.Azarevič teisinosi bijojusi tada patirto pasmerkimo ir dabar. Ji neslėpė, kad kūdikio, kurio vėl laukėsi, tėvas ką tik buvo grįžęs iš pataisos namų, kur pusmetį kalėjo už smurtą artimoje aplinkoje. Vos išgirdęs apie nėštumą, mylimasis ją paliko. Tačiau ji vylėsi, kad sugrįš, kaip kartą jau buvę. Būtų viską atleidusi, nors jis viešai vadino ją paleistuve, pats pasirodydamas vis su kitomis moterimis. Šiuo metu jis, kaip ir vyresnių dukrų tėvas, yra užsienyje. Ir pastarąsias ji augina kartu su mama, pas kurią ir gyvena. Iš savo 400-500 eurų algos ir papildomų mamos, kuri verčiasi remontais, pajamų.
Tačiau N.Azarevič tikino neplanavusi atsikratyti naujagimio. Blogiausiu atveju ketino atiduoti jį į globos namus. O slėpė ir šį nėštumą nuo motinos, nes bijojo. Pastaroji teigė nežinanti, kodėl dukra taip elgėsi. Galiausiai pripažino, kad buvo jai gana griežta, tačiau norėdama gero – kad nenueitų klystkeliais.
Rado ne vieną užtarėją
Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė įkalinti laisvėje nuosprendžio laukusią N.Azarevič, kuriai iki jo nebuvo skirti ir jokie apribojimai į vyresnes dukras, devyneriems metams. Tai – beveik minimali už šį nusikaltimą numatyta bausmė. Už bejėgiškos būklės savo naujagimio nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Prokuroras teigė atsižvelgęs į tai, kad teisiamoji labai gailisi, yra neteista, augina du mažamečius vaikus ir charakterizuojama teigiamai. Tačiau ir jo pasiūlyta bausmė iššaukė N.Azarevič ašaras, kurios lydėjo ir didžiąją dalį jos teisme duotų parodymų. Kaip jau rašyta, prieš atverčiant bylą, kaltinamoji naujagimio nužudymu pateikė teismui savo charakteristikas, kurias jai parašė dukrų auklėtoja bei keli asmenys, pavadinę savo raštą atviru laišku teismui. O jos prašymu teisme liudijusi artimiausia kaimynė tikino, kad labai sunkiu nusikaltimu kaltinama N.Azarevič yra atsakinga, darbšti, besirūpinanti savo dukromis ir ne tik nerūkanti, bet ir nevartojanti alkoholio.
Prarado kalbos dovaną
Ir į nuosprendžio paskelbimą, kaip ir į visus šios bylos posėdžius, N.Azarevič atlydėjo mama bei sesuo.
Kaltinamoji savo naujagimio nužudymu buvo su iškalbingu krepšiu, didesniu už moterišką rankinę. Tačiau neatsakė į gausiai susirinkusios žiniasklaidos klausimą, kokio teismo sprendimo tikisi. "Nieko nekomentuok!" – liepė jai mama.
Išgirdusi, kad teismas pripažino ją kalta ir siunčia už grotų, N.Azarevič vėl nesuvaldė ašarų. Kaip ir jos mama bei sesuo. Nepaisant to, kad tokį sprendimą priėmusių teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Antanaitis ir akcentavo, kad jai skiriama mažesnė už tokius sunkius nusikaltimus numatyta bausmė, atsižvelgiant į prisipažinimą, atgailą, teigiamas charakteristikas bei tai, kad ji augina dvi mažametes dukras ir iki šiol nei teista, nei bausta administracine tvarka. Be to, iki nuosprendžio, kurį per dvidešimt dienų galima apskųsti, ji palikta laisvėje. O nuosprendį apskundus, šis įsiteisės tik po jį nagrinėsiančio Apeliacinio teismo sprendimo, kuris ne tik neaišku, kada dar bus, bet ir koks.
Neatsakė N.Azarevič ir į žiniasklaidos klausimą, kaip vertina nuosprendį.
