Neįprasta situacija

Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai pernai vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir vėliau staigus kainų kritimas. Jai taip pat reikia daugiau saugojimo pajėgumų.

„Artėjant vasarai, ES didžiausios energetikos krizės jos istorijoje metu susiduria su neįprasta situacija: per daug dujų, kad ji galėtų su jomis susitvarkyti“, – pavasarį paskelbtoje ataskaitoje įspėjo Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro tyrėjai Akosas Loszas ir Ira Josephas.

Pernai rugpjūtį kainos ES pašoko iki rekordinių 350 eurų už 1 megavatvalandę (MWh), nes, Rusijai sumažinus tiekimą, trūko dujų. 2023 m. kainos sumažėjo, iš dalies dėl švelnesnės, nei tikėtasi, žiemos.

Pasak Bruegelio ekonomikos studijų centro, dėl 2022 m. kainų šuolių teko imtis didžiulių valstybės intervencijų – ES vyriausybės skyrė 646 mlrd. eurų įmonėms ir vartotojams apsaugoti.

Be dujų tiekimo iš Rusijos Europos dujų rinkos subalansuotesnės nei anksčiau, vadinasi, paklausos padidėjimas ar tiekimo sutrikimas gali turėti neproporcingai didelį poveikį, sako Kamilis Lipinskis iš Lenkijos ekonomikos instituto (PIE).

„Naftogaz“ priklausančių Ukrainos saugyklų bendras pajėgumas siekia 31 mlrd. kub. m. Didesnius nei Ukrainos dujų saugyklų pajėgumus turi tik JAV ir Rusija.

Galimybė balansuoti rinkas

Anot K. Lipinskio, Vokietijos dujų saugyklos, kurioms tenka 22 proc. visų ES dujų saugyklų pajėgumų, sugebėjo užtikrinti pakankamą tiekimą ES, kad būtų galima išvengti vartotojų ir svarbiausių dujomis kūrenamų elektrinių paklausos ribojimo. Tačiau vien šių saugyklų nepakanka kainų svyravimams visoje ES subalansuoti, todėl blokas ieško papildomų galimybių.

Europos Komisijos atstovas spaudai Timas McPhie patvirtino, kad ES valstybėms narėms iki lapkričio reikės 90 proc. užpildyti savo saugyklas.

„Europai reikia panaudoti kuo daugiau Ukrainos požeminių saugyklų pajėgumų, kad būtų galima padengti galimus žiemos paklausos šuolius“, – sakė Jacopo Casadei iš energetikos analitinio centro „Energy Aspects“.

2020 m. Ukraina suderino savo reguliavimo sistemą su ES ir sumažino ES įsikūrusiems prekybininkams taikomas dujų sandėliavimo vietos saugyklose kainas, apkarpiusi tarifus ir muitus. Prieš du mėnesius dujų saugyklų operatorė „Ukrtransgaz“ buvo sertifikuota pagal ES dujų saugojimo taisykles.

Ukrainos rinkoje taip pat siūloma saugoti dujas už fiksuotą kainą, todėl išvengiama neatidėliotinų sandorių rinkos svyravimų.

Valstybinei dujų bendrovei „Naftogaz“ priklausančių Ukrainos saugyklų bendras pajėgumas, vertinant vienuolika požeminių saugyklų, siekia 31 mlrd. kub. m.

Didesnius nei Ukrainos dujų saugyklų pajėgumus turi tik JAV ir Rusija. Tai lėmė buvęs Ukrainos, kaip svarbios rusiškų dujų tranzito į Europą šalies, vaidmuo.

„Naftogaz“, patronuojančiosios „Ukrtransgaz“ bendrovės, atstovai sako ES šalims galį pasiūlyti 10 mlrd. kub. m dujų saugyklų pajėgumų, t. y. 10 proc. papildyti esamus ES dujų saugyklų  pajėgumus, kurie šiuo metu yra 100 mlrd. kub. m.

Pasak „Naftogaz“, šis kiekis galėtų būti padidintas iki 15 mlrd. kub. m, jei Ukraina susigrąžintų Rusijos okupuotą teritoriją.

Apie 25 mlrd. kub. m dujų saugyklų pajėgumų, arba 80 proc. visų Ukrainos dujų saugyklų pajėgumų, yra Vakarų Ukrainoje, netoli Lenkijos ir Slovakijos sienų.

Dar 2 mlrd. kub. m pajėgumų yra centrinėje Ukrainoje, toli nuo karo fronto linijų ir Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.

4 mlrd. kub. m pajėgumų yra arčiau rytinių Rusijos dujų įleidimo taškų, iš dalies okupuotoje teritorijoje.

Vakarų Ukrainoje esančioje Bilčės-Volycko-Uhersko saugykloje, didžiausioje visoje Europoje, galima sukaupti daugiau nei keturis kartus didesnį kiekį gamtinių dujų nei didžiausioje Vokietijos saugykloje. Ekspertai sako, kad ją galima lengvai prijungti prie ES tinklų. Kalbama, kad ES pareigūnai svarsto, ar pritarti jungtims su šia saugykla, kurioje galima saugoti iki 17,05 mlrd. kub. m dujų.

Anot Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės atstovų, šalies dujų perdavimo sistema turi daugiau kaip 100 transportavimo maršrutų tarp savo objektų ir ES sienų.

Būtina mažinti riziką

„Rusija metodiškai puola infrastruktūrą, dažniausiai siekdama sukelti skausmo ir kančių Ukrainos gyventojams, tačiau savo dujų tranzitą ji išlaiko nepažeistą. Nežinia, ar ji galvoja, kad ateityje galės tuo pasinaudoti“, – sako Anna Mikulska iš Rice’o universiteto Bakerio viešosios politikos instituto.

Rusija taip pat vis dar siunčia kažkiek dujų per Ukrainą. Esant įtemptoms rinkos sąlygoms, tai gali tapti dar vienu būdu daryti spaudimą Europai, pridūrė A. Mikulska.

Fizinės dujų infrastruktūros apgadinimas, konkrečių įrenginių ar objektų kontrolės praradimas ir vyriausybių draudimai eksportuoti ar reeksportuoti gamtines dujas ekstremaliosios tiekimo padėties atveju –  tik keli rizikos veiksniai, su kuriais susiduria Europos prekybininkai, pažymima PIE ataskaitoje.

Norint Ukrainoje saugoti trečiųjų šalių dujas, reikėtų valstybės garantijų, kad komercinės bendrovės galėtų naudotis valstybei priklausančiais pajėgumais, mano Pasaulinės energetikos politikos centro ekspertai.

Vienas iš jų siūlymų – pasitelkti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Šis skolintojas, pasak ekspertų, galėtų suteikti garantijų, kurios padengtų politinę ir su karu susijusią riziką. Tačiau bankas „Deutsche Welle“ pareiškė, kad dar per anksti skelbti kokią nors informaciją.

T. McPhie patvirtino, kad Europos Komisija nagrinėja, kaip viešųjų institucijų išduodamos garantijos galėtų suteikti tinkamą draudimo apsaugą Ukrainoje saugomoms gamtinėms dujoms. Tačiau laiko lieka vis mažiau.

„Gavome skundą. Nagrinėsime jį pagal mūsų standartines procedūras“, – pirmadienį per trumpą spaudos konferenciją kalbėjo EK atstovas Timas McPhie (Timas Makfi).

Daugiau paaiškinimų jis nepateikė.

Anksčiau Ukrainos valstybinė įmonė skelbė tokį skundą EK Konkurencijos generaliniam direktoratui pateikusi gruodžio 21-ąją, ragindama „imtis skubių priemonių padėčiai normalizuoti“.

Gavome skundą. Nagrinėsime jį pagal mūsų standartines procedūras.

„Gazprom“, nepaisydamas augančios paklausos, smarkiai sumažino dujų tiekimą Europos neatidėliotinų sandorių rinkai, riboja kitų gavybos įmonių galimybes tiekti papildomus dujų kiekius į Europą bei konkuruoti su „Gazprom“, – sakė „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

Jo žodžiais, būtent tai yra pagrindinė energetikos krizės ir rekordinio dujų kainų augimo Europoje priežastis.

„Gazprom“ veiksmai kertasi su laisvos konkurencijos principais, skaudžiai atsiliepė visiems gamtinių dujų vartotojams Europoje. „Naftogaz“, kaip vienas didžiausių dujų pirkėjų Europoje, taip pat patiria nuostolių dėl šių piktnaudžiavimų. Todėl prašome Europos Komisijos tinkamai reaguoti į šiuos pažeidimus“, – pabrėžė J. Vitrenka.

Ukrainos energetikos milžinė tvirtina, kad „Gazprom“ sąmoningai neužpildė dujų saugyklų Europos Sąjungoje ir jos kaimynėsė, staiga ir be rimtos priežasties nutraukė pasiūlą per savo elektroninę prekybos dujomis platformą.

„Gazprom“, disponuodamas pakankamais dujų kiekiais bei turėdamas galimybę panaudoti laisvus dujų tranzito per Ukrainą pajėgumus, atsisakė gerokai didinti tiekimą į ES. Be to, „Gazprom“ ir toliau blokuoja Rusijos privačių dujas išgaunančių įmonių eksportą, taip pat blokuoja dujų tranzitą iš Vidurio Azijos į Europą“, – teigta „Naftogaz“ pranešime.

Anot Ukrainos valstybinės įmonės, akivaizdu, kad tokiais veiksmais Rusijos dujų monopolininkas siekia sukurti dirbtinį dujų deficitą ES, kad jos institucijos kuo greičiau leistų naudoti "Gazprom" kontroliuojamą naująjį eksporto dujotiekį „Nord Stream 2“, nesilaikant atitinkamų Europos teisės aktų reikalavimų, kuris leis visiškai eliminuoti Ukrainos dujų eksporto koridorių.

Per pirmadienį surengtą paskirstytojo atsisakymo aptarnauti (DDoS) ataką serverių darbo sutrikimus pavyko greitai pašalinti, o bendrovės IT saugos specialistai aiškinasi galimus šio puolimo organizatorius, sakoma trečiadienį paskelbtame „Naftogaz“ pranešime.

„Laikome tokius veiksmus aktyviu mėginimu žlugdyti dujų atvirosios rinkos darbą, trukdyti sąžiningai konkurencijai“, – pabrėžė bendrovė.

„Naftogaz“, valdanti didžiausias Ukrainos naftos ir dujų gavybos įmones, užsiima dujų ir elektros energijos tiekimu buitiniams vartotojams ir verslui. Ji taip pat yra požeminių dujų saugyklų ir naftos transportavimo vamzdynais per šalies teritoriją monopolininkė.

„Po penkias dienas trukusių intensyvių dvišalių derybų Vienoje buvo priimti galutiniai sprendimai ir pasiekti galutiniai susitarimai. Tuo pat metu pasirašytas visas susitarimų ir sutarčių rinkinys, ir šie susitarimai išties yra didelis paketinis sandoris, atkuriantis šalių interesų pusiausvyrą. Nuo šios dienos šie dokumentai įgyja teisinę galią ir užtikrina Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą po 2019 metų gruodžio 31 dienos“, – žurnalistams sakė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.

„Gazprom“ ir „Naftogaz“ pasirašytu neatšaukiamu susitarimu šalys atsisako visų abipusių pretenzijų arbitražuose ir ieškinių teismuose, kurių nagrinėjimuose galutinės nutartys nepriimtos, atsisako ateityje jas reikšti ir teikti pagal 2009-ųjų sausį pasirašytas dujų tiekimo ir tranzito sutartis.

„Gazprom“ ir Ukrainos teisingumo ministerija pasirašė neatšaukiamą taikos susitarimą, kuriuo Ukraina atsisako visų esamų ir galimų ateityje pretenzijų koncernui „Gazprom“ pagal Ukrainos antimonopolinio komiteto sprendimą.

„Gazprom“ ir „Naftogaz“ pasirašė susitarimą dėl dujų transportavimo per Ukrainos teritoriją organizavimo.

„Naftogaz“ veiks kaip tranzitą organizuojanti įmonė, prisiims atitinkamą riziką“, – teigiama „Gazprom“ pranešime.

„Naftogaz“ ir Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius pasirašė transportavimo susitarimą, o „Gazprom“ ir Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius – operatorių bendradarbiavimo susitarimą.

Ukraina įsipareigojo rezervuoti magistralinių dujotiekių pajėgumus rusiškų dujų tranzitui per artimiausius penkerius metus iš viso 225 mlrd. kubinių metrų apimtimis: 65 mlrd. kubų 2020 metais ir po 40 mlrd. kubų 2021-2024 metais.

Sandorio su „Gazprom“ sudarymą patvirtinęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, jog per penkerius jo galiojimo metus Ukraina gaus iš jo mažiausiai 7 mlrd. JAV dolerių (6,26 mlrd. eurų) pajamų. V. Zelenskio žodžiais, sutartis su rusiškų dujų eksporto vamzdynais monopolininku gali būti pratęsta dar dešimčiai metų.

„Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka akcentavo, jog į naują rusiškų dujų tranzito sutartį įtraukta „pumpuok arba mokėk“ sąlyga.

„Tai yra pirmas kartas Ukrainos istorijoje, kai „Gazprom“ pasirašė tranzito sutartį pagal Europoje taikomą principą „pumpuok arba mokėt“. Iki šiol „Gazprom“ dujas tiekė pagal sąlygą „imk arba mokėk“ – naudingą Rusijai, bet nenaudingą Ukrainai“, – pabrėžė J. Vitrenka.

Praėjusios savaitės pabaigoje, vykstant deryboms Austrijos sostinėje, „Gazprom“ sumokėjo „Naftogaz“ Stokholmo tarptautinio arbitražo priteistus 2,9 mlrd. JAV dolerių, o šios savaitės pradžioje Ukraina atsisakė 7,4 mlrd. JAV dolerių finansinės pretenzijos Rusijos dujų gigantui už jos antimonopolinių taisyklių pažeidimus.

Maskvos ir Kijevo derybos dėl tiesioginio rusiškų dujų tiekimo Ukrainai, nutrūkusio 2015-ųjų lapkritį, planuojamos 2020-ųjų pradžioje.

„Pagal Stokholmo arbitražo teismo sprendimą, „Gazprom“ atliko 2,9 mlrd. JAV dolerių mokėjimą“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė „Gazprom“ atstovė spaudai.

„Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino, jog mokėjimas buvo gautas.

Stokholmo teismo pernai priimtas sprendimas buvo viena pagrindinių kliūčių Maskvai ir Kijevui derantis dėl naujos dujų tranzito sutarties.

Rusijos dujų milžinė anksčiau buvo atmetusi reikalavimą sumokėti šią sumą, tačiau prezidentas Vladimiras Putinas šį mėnesį pareiškė, jog Rusija nori rasti sprendimą.

„Naftogaz“ pranešime nurodė, jog dvi šalys tęsia derybas dėl „sąlygų, kuriomis bus bendradarbiaujama“ pasibaigus dabartinės sutarties galiojimui.

Po kelių mėnesių sunkių derybų Maskva ir Kijevas praėjusią savaitę pasirašė preliminarų susitarimą dėl rusiškų dujų tranzito į Europą per Ukrainą.

V. Putinas anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog Maskva nori ir toliau tiekti dujas per Ukrainą, nors nuo tada, kai buvo sudaryta šiuo metu galiojanti sutartis – o tai įvyko prieš dešimtmetį – Rusija nutiesė kelis dujotiekius į Europą.

Jis pridūrė, jog Maskva nenori naudoti savo gamtinių išteklių, kad priverstų Ukrainą prieš savo valią sudaryti sutartį, nors Rusija dažnai yra kaltinama tokia taktika.

„Mes suinteresuoti tuo, kad Ukraina gautų išteklių, o mūsų klientai Europoje būtų ramūs, žinodami, jog mūsų santykiai su mūsų kaimynais yra normalūs“, – pareiškė jis.

Iš rusiškų dujų tranzito į Europą Ukraina uždirba apie 3 mlrd. JAV dolerių per metus, tačiau nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje, Maskvos ir Kijevo santykiai yra smarkiai pašliję.

Rusiškų dujų tranzito problemos kilo suirus Sovietų Sąjungai ir nepriklausomai Ukraina perėmus vamzdynų infrastruktūros kontrolę.

Vėliau įvyko kelios tiekimo krizės: 1992, 1993 ir 1994 metais Rusija panaudojo dujas kaip ginklą prieš Ukrainą ir ne kartą nutraukė jų tiekimą.

Dabartinė Rusijos ir Ukrainos sutartis buvo pasirašyta po vėliausios krizės 2010 metais, kuomet buvo sutrikdytas tiekimas Europai. Ji baigia galioti šių metų pabaigoje.

Savo ruožtu Ukrainos premjeras neatmetė „dujų karo“ su Rusija galimybės.

„Kol kas galutinių susitarimų pasiekti nepavyko. Buvo susitarta, kad dujų kompanijų vadovai ir atitinkami ministrai tęs bendravimą“, – pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į „Interfax“ klausimą, ar V. Putinas ir V. Zelenskis sugebėjo susitarti, ir ar jie sutiko atsiimti abipusius ieškinius Stokholmo tarptautiniame arbitraže.

D. Peskovas pabrėžė: „Kol kas negalima sakyti, kad mums pavyko susitarti dėl tranzito sutarties pratęsimo ir pretenzijų Stokholmo arbitraže“.

Jo žodžiais, prezidentų dvišaliame susitikime buvo išdėstytas šalių požiūris dėl šių nesutarimų.

„Šalių pozicijos išdėstytos, gerai žinomos ir nuoseklios – kalbant apie Rusijos pusę“, – pridūrė V. Putino atstovas.

Tuo tarpu Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas pareiškė, jog jo šalis neatmeta „dujų karo“ su Rusija galimybės bei yra pasirengusi ir tokiomis sąlygomis tęsti derybas dėl dujų tranzito po 2020-ųjų sausio 1-osios.

„Ukraina tęs derybas dėl dujų, galbūt sudėtingas, galbūt „dujų karo“ sąlygomis. Tačiau mes tam esame visiškai pasirengę: mūsų saugyklos pripildytos, mūsų logika sulaukė Europos Sąjungos pritarimo, ir Stokholmo arbitražo sprendimas, o „Nord Stream 2“ nebaigtas tiesti“, – paaiškino Ukrainos vyriausybės vadovas.

Visą Rusijos gamtinių dujų tranzitą dujotiekiais kontroliuojančio „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris antradienį pranešė, jog dvišalės derybos su Ukrainos „Naftogaz“ bus pratęstos veikiausiai dar šią savaitę.

„Gazprom“ ir „Naftogaz“ sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje.

Ukraina gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos neimportuoja nuo 2015-ųjų lapkričio, jų poreikį patenkinama vietine gavyba bei importu iš Europos.

„Mums tinka pinigai, bet jei „Gazprom“ šią baudą nori sumokėti dujomis, esame pasirengę tokį pasiūlymą apsvarstyti“, – pareiškė „Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka.

Stokholmo arbitražas, 2017-ųjų gruodį niekine paskelbęs „Gazprom“ primestą tiekimo sutarties sąlygą „imk arba mokėk“, draudimą Ukrainai reeksportuoti dujas pripažinęs neteisėta, o rusiškų dujų kainą Ukrainai – nepagrįstai padidinta, pernai vasarį Rusijos dujų monopolininką „nuskriaudė“ ir kitoje abipusių pretenzijų bylos dalyje – dėl dujų tranzito per Ukrainą. Po antrosios nutarties Rusijos dujų gigantas tapo skolingas Ukrainai 2,56 mlrd. JAV dolerių.

Praėjusią savaitę „Gazprom“ pasiūlė „Naftogaz“ iki 2019-ųjų pabaigos galiosiančią tranzito sutartį pratęsti vieneriems metams arba pasirašyti naują sutartį, kuri galiotų vienerius metus. Tačiau tam iškeltos sąlygos: Ukraina turi atsisakyti finansinių pretenzijų ir nutraukti visus teisminius ginčus, įskaitant 12 mlrd. dolerių vertės naujus tarptautiniame arbitraže, atšaukti milijardinę baudą „Gazprom“ dėl konkurencijos pažeidimų vietos rinkoje, atsiimti prašymą Europos Komisijai pradėti prieš Rusijos dujų monopoliją nukreiptą tyrimą.

Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministras Oleksijus Orželas tokį „Gazprom“ pasiūlymą pavadinimo nepriimtinu tiek dėl iškeltų sąlygų, tiek ir dėl trumpalaikiškumo.

Pirmadienį J. Vitrenko pareiškė, jog „Naftogaz“ savo pozicijos nekeičia – ir toliau sieks naujos ilgalaikės tranzito sutarties su „Gazprom“ pagal „europines taisykles“, tačiau jei dėl jos laiku susitarti nepavyktų, neatmestina ir trumpalaikės sutarties galimybė.

Deryboms vadovavęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, už energetikos sąjungą atsakingas Marošas Šefčovičius po jų pareiškė, jog Ukrainą derybose labiausiai domino rusiškų dujų tranzito išsaugojimas, o Rusiją – galimybės tiekti dujas Ukrainai tiesiogiai.

Jo žodžiais, šalys sutarė visa tai „išdiskutuoti“ per kitą derybų etapą po mėnesio.

„Mes nusprendėme, jog jų įmonės – „Gazprom“ ir „Naftogaz“ – tęs dvišalius pokalbius, kad būtų išspręsti išliekantys nesutarimai, o mūsų susitikimas politiniu lygiu bus pratęstas spalio pabaigoje“, – sakė M. Šefčovičius.

Anot agentūros „Interfax“, iš viešų ir trumpų pasisakymų galima daryti išvadą, kad derybininkai vieni kitiems sudarė įspūdį, jog yra pagaliau pasirengę įsiklausyti vienas į kitą bei bandyti susitarti.

„Esu tikras, kad sprendimus rasime. Šios dienos konsultacijos parodė teigiamą visų suinteresuotų šalių požiūrį. Norime rasti būdų, kaip užtikrinti, kad dujų tiekimas nebūtų nutrauktas, o nuo 2020 metų būtų naujos sutartys ir nauji santykiai“, – pareiškė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.

Jis pabrėžė, jog Rusija yra pasirengusi dirbti pagal senąją sutartį, jei Ukraina negalės sukurti nepriklausomo dujų transportavimo operatoriaus, o tai, anot A. Novako, vargu ar įmanoma per tokį trumpą laiką.

Pasak Rusijos ministro, konkrečios dujų tranzito apimtys nebuvo aptarinėjamos, Rusija siūlė Ukrainai pagalvoti „dėl nulinio varianto Stokholmo arbitraže“. Tai reiškia, kad Ukraina turėtų atsisakyti jos naudai iš „Gazprom“ priteistų 2,6 mlrd. JAV dolerių.

„Nepriklausomo Ukrainos dujų transportavimo sistemos operatoriaus suformavimas užimtų labai daug laiko, todėl geriausia būtų pratęsti dabartinės sutarties galiojimą“, – pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministras Oleksijus Orželas, palankiai įvertinęs šias derybas, pabrėžė, kad „šalys girdi viena kitą“.

Jis pridūrė, jog Ukraina siekia naujos tranzito sutarties su Rusija, kuri atitiktų Europos Sąjungos teisę bei energetikos rinkos taisykles.

„Būsimos sutarties pagrindas turi būti ES teisė ir taisyklės. Mes aiškiai paaiškinome Rusijos delegacijai, kad Ukraina pas save jas pritaiko“, – pritarė M. Šefčovičius.

A. Mileris pridūrė, jog tiek Rusija, tiek ir Ukraina požeminėse saugyklose sukaupė labai solidžias dujų atsargas ir toliau jas didina, lyg lauktų labai šaltos žiemos.

„Dar nežinia, ar žiema bus šalta, bet sukauptų dujų atsargų pakanka vidutinei“, – sakė „Gazprom“ vadovas.

„Gazprom“ jau pradėjo oficialiai informuoti šalis, kurios ribojasi su Ukraina arba yra priklausomos nuo dujų tranzito per jos teritoriją, kad nuo 2020 metų jo bus atsisakyta“, – agentūrai „RBK-Ukraina“ sakė Andrejus Kobolevas.

„Gazprom“ šio pareiškimo nekomentuoja.

Tuo tarpu Bulgarijos energetikos ministrė Temenužka Petkova vietos žiniasklaidai pranešė, jog gautas Rusijos dujų eksporto vamzdynais monopolininko antrinės įmonės „Gazprom export“ laiškas, kuriuo pranešama apie ketinimus nuo ateinančių metų atsisakyti tranzito per Ukrainą.

Pasak A. Kobolevo, Ukrainos dujų perdavimo sistema nuo 2020-ųjų sausio bus perduota naujai įmonei, kuri sieks su „Gazprom“ pasirašyti naują sutartį.

„Jei to nepavyks padaryti, teks vėl kreiptis į tarptautinį arbitražą Stokholme“, – sakė A. Kobolevas.

Praėjusį mėnesį skelbta, jog Ukraina atmetė pakartotiną Rusijos siūlymą pratęsti gamtinių dujų tranzito sutartį, kurios galiojimas baigsis kartu su šiais metais, kaip neatitinkančios Ukrainos bei Europos Sąjungos teisės normų.

Po sausio pabaigoje Europos Komisijos būstinėje vykusio Ukrainos ir Rusijos derybų dėl dujų tranzito po 2019 metų pirmojo turo buvo pranešta, jog šalys sutarė jas ministrų, „Naftogaz“ ir „Gazprom“ vadovų lygyje pratęsti gegužės mėnesį, o iki tol periodiškai rengti technines dvišales ekspertų konsultacijas.

2018-aisiais „Gazprom“ per Ukrainą eksportavo 86,779 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų 83,839 mlrd. kubų – į Europą.

„Šią savaitę vykusiame trišaliame susitikime (Ukrainos, Rusijos ir Europos Komisijos atstovų - red.) koncerną „Gazprom“ informavome, kad taikos sutartis dėl tarptautinio arbitražo jau priimtų nutarčių nėra įmanoma“, - pareiškė „Naftogaz“ direktorius komercijai Jurijus Vitrenko.

Jo žodžiais, taikos sutartys galimos tik pagal naujus abipusius ginčus arbitraže, jos nesudarinėjamos pagal teismo jau paskelbtas nutartis.

„Per vėlu prašyti taikos sutarties pagal nutartis, kuriomis „Gazprom“ įpareigotas mums sumokėti 2,56 mlrd. JAV dolerių. Be to, jau pritiksėjo 75 mln. dolerių delspinigių, nekalbant apie išlaidas priverstiniam šios skolos išieškojimui“, - sakė J. Vitrenka.

Vasarį „Gazprom“ pralaimėjimu pasibaigus kelerius metus trukusiam Ukrainos bylinėjimuisi su Rusijos dujų monopolininku, netrukus abi šalys per Stokholmo arbitražą viena kitai pateikė naujus ieškinius. Rusijos koncernas siekia tranzito sutarčių su „Naftogaz“ nutraukimo pirma laiko arba jų sąlygų pakeitimo, o Ukrainos holdingas reikalauja, kad „Gazprom“ atlygintų nuostolius dėl jų nesilaikymo.

„Mūsų pretenzijų „Gazprom“ pagal naujas bylas arbitraže suma jau viršija 12 mlrd. JAV dolerių. Mūsų reikalavimai yra pagrįsti, ir esame tikri dėl mūsų teisinės pozicijos. Jei „Gazprom“ nori taikos sutarties dėl naujų arbitražo procesų, jis privalo neteismine tvarka sumokėti mums tokio dydžio kompensaciją“, - pabrėžė J. Vitrenka.

Stokholmo arbitražas, pernai gruodį niekine paskelbęs „Gazprom“ primestą tiekimo sutarties sąlygą „imk arba mokėk“, draudimą Ukrainai reeksportuoti dujas pripažinęs neteisėta, o rusiškų dujų kainą Ukrainai - nepagrįstai padidinta, vasario pabaigoje Rusijos dujų monopolininką „nuskriaudė“ ir kitoje abipusių pretenzijų bylos dalyje - dėl dujų tranzito per Ukrainą. Antroji nutartis iš esmės reiškė, kad Rusijos dujų gigantas tapo skolingas Ukrainai 2,56 mlrd. dolerių.

Koncernui „Gazprom“ šiuos tarptautinio arbitražo sprendimus vykdyti vengiant, Ukraina bando šią skolą išsiieškoti, per teismus įvairiose Europos šalyse ir JAV reikalaudama areštuoti „Gazprom“ turtą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, jog jo šalis pasirengusi naujai dujų tranzito sutarčiai su Ukraina, kuri įsigaliotų nuo 2020-ųjų, tačiau „Naftogaz“ ir „Gazprom“ esą turi prieš tai susitarti dėl ginčų Stokholmo arbitraže.