Baikerių kolona, kuriai vadovauja klubo įkūrėjas ir lyderis Aleksandras Zaldostanovas, pravarde „chirurgas“, siekia užbaigti žygį Berlyne iki gegužės 9 dienos.

Keli žygio dalyviai mojavo Rusijos ir Sovietų Sąjungos vėliavomis. Kai kurie prie savo motociklų buvo pritvirtinę raidę „Z“, kuri yra tapusi 2022 metų vasarį Rusijos Ukrainoje pradėtos „specialiosios karinės operacijos“ simboliu.

Žygiui, pavadintam „Pergalės keliais“, buvo parinktas tradicinis Rusijos puolimo Ukrainoje šūkis: „Savų nepaliekame“.

Pasak organizatorių, planuojama, kad iki gegužės 1-osios motociklų kolona pasieks Volgogradą – buvusį Stalingradą, kur vyko kruvinas sovietinių ir nacistinės Vokietijos pajėgų mūšis, tapęs Antrojo pasaulinio karo lūžio tašku.

Iš Volgogrado kolona pajudės į Rytų Ukrainos Donbaso regioną, kur verda mūšiai ir kur baikeriai dalys humanitarinę pagalbą civiliams ir rusų kariams.

„Donbaso gyventojai ir mes, esame tokie pat žmonės“, – naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų Artiomas, prieš prisijungdamas prie kolonos.

A. Zaldostanovui, kuris save vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino „draugu“, yra paskelbtos Vakarų sankcijos dėl jo paramos Krymo aneksijai 2014 metais ir Rusijos invazijai į Ukrainą.

2015 metų gegužę jis nebuvo įleistas į Lenkiją, kur jis norėjo organizuoti „motociklų pergalės žygį“ per Europą.

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad dar pernai savivaldybei rekomenduota laikinai sustabdyti bendradarbiavimą su Rusijos Krasnogorsko municipaliniu rajonu, po to, kai liepą Krasnogorske viešėjusios Plungės rajono savivaldybės moksleivių delegacijos atžvilgiu „buvo surengta provokacija, surengiant iš anksto neplanuotą jų susitikimą su baikerių klubo „Naktiniai vilkai“, atvirai remiančio agresyvią Kremliaus politiką, nariais“.

Anot ministerijos, informaciją apie galimas provokacijas ir su jomis susijusias grėsmes URM ir Valstybės saugumo departamento atstovai pernai spalį išsamiai pristatė visų savivaldybių merams Lietuvos savivaldybių asociacijos Tarybos posėdyje.

„Todėl yra sunkiai suprantama, kodėl po pernykščio incidento ir po to sekusios oficialios URM rekomendacijos Plungės rajono savivaldybės vadovai ir administracija vėl kartoja tas pačias klaidas“, – pabrėžia URM.

ŠMM taip pat informavo, jog jau kreipėsi į Plungės rajono savivaldybę, prašydami paaiškinti situaciją.

„Vaikai negali būti siejami su kontroversiškomis organizacijomis, juo labiau dalyvauti jų renginiuose arba tapti kitų valstybių propagandos įrankiais“, – teigia ŠMM.

Ministerija primena, kad pernai buvo išplatinta ir speciali atmintinė savivaldybėms, siunčiančioms vaikus į tarptautinius renginius.

Meras: draudimai grąžins į Sovietų Sąjungą

Plungės meras, Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Klišonis sako, kad Plungės partnerių Krasnogorsko rajono savivaldybės rengiamame festivalyje plungiškiai dalyvauja bent šešerius metus, į jį vyksta ne moksleiviai, o šokantis, muzikuojantis jaunimas iki maždaug 30 metų.

Anot jo, į festivalį be plungiškių nuolat vyksta latviai, bulgarai, baltarusiai, vokiečiai. 

„Mes labai džiaugiamės, kad mūsų krepšininkai nuvažiuoja į Maskvą ir laimi prieš CSKA, kaip padarė „Žalgiris“. O kai nuvažiuoja plungiškiai, parveža, turbūt, kokius ketverius metus iš eilės pagrindinį prizą iš to tarptautinio konkurso, sakome, kad kažkas negerai. Čia yra galbūt pigaus politikavimo arba dviveidiškumo momentai“, – BNS sakė rajono meras.

„Jei mes dabar tiems žmonėms, kurie yra jauni, protingi, pilietiški ir patriotiški žmonės, draudžiame atstovauti mūsų valstybei su savo simbolika, atributika, trispalve, su savo kalba, ar mes negrįžtame į tą buvusią Sovietų Sąjungą?, – svarstė jis. – Ar mes esame visiškai getas, ar galvojama, kad visi Lietuvoje yra išdavikai, parsidavėliai, ar reikia žiūrėti į vieną burną, kuri pasakys, ką daryti? Manau, kad Lietuva yra pilietiškų žmonių šalis, kur jie turi teisę turėti savo nuomonę“.

A. Klišonis pabrėžia, kad rusų jaunimui bendravimas su lietuviais suteikia galimybę gauti objektyvią tiesioginę informaciją apie kaimynus, o ne iš „vienintelio šaltinio – Kremliaus ruporo“.

„Kai nuvažiuoja mūsų atstovai, stoja prieš tą žiūrovų komandą, žiūrovai mato, kad atvažiuoja iš Lietuvos ne fašistai, ne zombiai su automatais, bet normalūs vyrai, moterys, vaikinai, merginos, kurie normaliai, tvarkingai, gerai atlieka savo kūrinius, sušoka ar sudainuoja, manau, kad tai yra viešas poveikis ir kitai pusei“, – aiškino politikas.

Meras abejoja, ar po viešo sujudimo atsiras kolektyvų, kurie išdrįs vykti į rugsėjo 27-30 dienomis organizuojamą festivalį. Šiuo metu, jo duomenimis, išvyka susidomėjo vienas kolektyvas.

Jis pabrėžia, kad savivaldybė neteikia finansinės paramos – dalyviai patys perkasi bilietus, organizuojasi keliones savo lėšomis, savivaldybė tarpininkauja tik gaunant vizas, suteikiant įvairią informaciją.

A. Klišonis pernai sulaukė kritikos dėl moksleivių išvykos į vasaros stovyklą Krasnogorske, kur vaikai susitiko ir su Kremlių remiančiu baikerių klubu „Naktiniai vilkai“. Tuomet meras pripažino, kad siųsti vaikus buvo klaida bei žadėjo įvertinti kartu vykusių savivaldybės atstovų veiksmus, kai šie neužtikrino, „kad vaikų atostogos nebūtų politizuojamos“.

Nors meras pripažįsta, jog savivaldybė suklydo, kartu teisinasi, kad trumpo „Naktinių vilkų“ pasveikinimo jaunimui negalima vadinti susitikimu. Jo nuomone, pernykštės stovyklos taip pat negalima lyginti su savivaldybės organizuojamu „Novyj mir“.

Laidoje „Vasaros studija“ taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

– Pone mere, jau sakėte, kad įvyko klaida, kad susitikimas su „Naktiniais vilkais“ nesužiūrėtas. O kas jį turėjo sužiūrėti?

A. Klišonis: Atsiųstoje stovyklų partnerystės programoje apie jokius susitikimus su baikeriais informacijos nebuvo. Kaip sakė renginyje dalyvavę žmonės, patys organizatoriai tai įvardijo kaip „siurprizą“. Manau, kad iš organizatorių pusės tai ne visai gražus dalykas. Visi kiti renginiai, vykę ten, nebuvo politizuoti, tai buvo informacinio pobūdžio renginiai.

– Neatsakėte, kas turėjo rūpintis, kad vaikai nebūtų įtraukiami į tokius renginius.

A. Klišonis: Buvo septyni vaikai, lydintieji žmonės du. Manau, kad jie už tai atsakingi. Bet patys suprantame, kad perkelti visą atsakomybę ant tų žmonių pečių, kai tai daroma nesuderinus iš anksto, būtų nesąžininga.

– Man atrodo, kad labiau jūs, o ne aš bandėte perkelti atsakomybę. Nes Plungės delegacija pernai lapkričio mėnesį šventė Krasnogorsko municipaliteto gimtadienį. Į jį buvo deleguoti Vytautas Tumas iš Juridinio ir personalo administravimo skyriaus, Mindaugas Jurčius ir jūsų pavaduotojas, irgi liberalas, Audrius Šapalas. Tose iškilmėse į besibroliaujančiųjų šeimą kartu su Plunge įsiliejo Eupatorija, kuri, kaip sakė jos merė, pagaliau sugrįžusi namo (suprask – į Rusiją). Jūs pats delegavote į šias iškilmes kolegas. Kodėl?

A. Klišonis: Nes, kaip minėjau, nuo 2003 m. Plungės rajono savivaldybė tuometinio mero kvietimu yra pasirašiusi partnerystės sutartį, pagal kurią mes buvome pakviesti dalyvauti. Todėl miesto šventėje, kuri vyksta Plungėje, ir šiais metais buvo septynių miestų partnerių atstovai, tarp jų – ir iš Krasnogorsko. Tai mandagumo vizitas, kuris būna kasmet.

– Tai, kad Plungė šiuo metu vienoje organizacijoje kartu su okupuotos Eupotarijos miestu, jūsų manymu, tinkama praktika?

A. Klišonis: Išankstinės informacijos, kad Eupatorija dalyvautų, tikrai neturėjome. Mes gauname kvietimus su programa, bet kokie miestai partneriai dalyvaus, informacijos nebūna.

– Bet dabar jau žinote, kas yra partneriai.

A. Klišonis: Šiuo metu tą informaciją turime. Kur Eupatorija dalyvauja, išgirdau konkrečiai tik iš jūsų, tą turėsime omenyje.

– Jūsų pavaduotojas buvo tame renginyje. Ar jis nesupranta rusiškai, ar negirdi, ką kalba tuose renginiuose? Kam tada jis ten važiuoja?

A. Klišonis: Ta informacija man nebuvo perduota.

– Kaip ir kas jums padėjo pasiruošti šiai kelionei, turint galvoje tai, kad vaikai galėjo būti (ir buvo) išnaudoti Rusijai naudingais propagandos tikslais?

J. Venckuvienė: Būdama toje stovykloje, jokių propagandinių veiksmų ir jokių politinių provokacijų neįžvelgiau. Bet prieš išvykdami mes kalbėjome su VSD atstovu iš Klaipėdos apskrities, mus konsultavo Plungės savivaldybės vicemeras.

– Kokią gavote konsultaciją?

J. Venckuvienė: Kad mes nesiveltume į jokias viešas provokacijas, kad vengtume viešumos. Mes vakar vėl pakalbėjome su VSD atstovu, tai sako, iš tikrųjų mes gyvenome uždaroje patalpoje, įeidavome, išeidavome ir į mūsų erdvę joks svetimas žmogus, išskyrus stovyklos darbuotojus, neturėjo teisės įeiti.

Mes tuos baikerius pamatėme tik tą akimirką, tai buvo didžiulė staigmena mums visiems ir jų pavadinimas „Naktiniai vilkai“ nei man asmeniškai, nei mūsų vaikams nieko nesakė.

– Gavau iš jūsų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad Plungės vaikai kartu su kitais stovyklautojais plojimais sveikina prokremliško baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ narius, o jų atstovas pasakoja apie tai, kad klubas turi 130 skyrių visame pasaulyje, tarp jų – Australijoje, ir kad labai rūpinasi patriotiniu auklėjimu. Ką jūs vaikams pasakojote apie tą klubą?

J. Venckuvienė: Mes tuos baikerius pamatėme tik tą akimirką, tai buvo didžiulė staigmena mums visiems ir jų pavadinimas „Naktiniai vilkai“ nei man asmeniškai, nei mūsų vaikams nieko nesakė. Mes tiesiog matėme ant motociklų sėdinčius motociklininkus.

– Tai jūs nieko nežinojote apie tą klubą ir vaikams paaiškinti, kad tai yra aktyvus agresyvios Vladimiro Putino politikos rėmėjas, kad jie patys vadina save geležine prezidento kavalerija ir kad prieš porą metų dėl savo simbolikos nebuvo įleisti į Lietuvą, nelabai galėjote?

J. Venckuvienė: Jie buvo pristatyti kaip baikeriai ir vaikai matė tik ant motociklų sėdinčius vairuotojus.

– Pone mere, J. Venckuvienė sako, kad vaikai nebuvo išnaudoti propagandai, bet visai kitaip baikerių svetainėje rašo „Naktinių vilkų“ lyderis Aleksandras Zaldostanovas, pravarde Chirurgas: „Viskas, pavėlavote lietuviškieji rusofobai, vaikai jau ne pirmus metus atvažiuoja pas mus, jiems čia patinka, jie jau pasivažinėjo mūsų motociklais, pasiėmė mūsų kontaktus, pažadėjo atvažiuoti į baikerių šou „Rusiškasis reaktorius“, į miestą herojų Sevastopolį [...]. Taigi vėloka blaškytis, ponai rusofobai.“ Ar tie mainai tęsis toliau?

A. Klišonis: Informaciją šiuo metu rengiame. Papildomai kreipsimės į URM ir VSD dėl tolimesnių ryšių palaikymo, nes ta provokacija ir akibrokštas nenuteikia maloniai.

– J. Venckuvienė pati pasakė, kad neturi supratimo apie tą klubą. Akivaizdu, kad ji negali paaiškinti vaikams, ką jis reiškia Rusijos „patriotinio auklėjimo sistemoje“. Ar jums atrodo normalu siųsti darbuotoją, kuris nežino tokių dalykų, nors turėtų reaguoti į provokacijas?

A. Klišonis: Manau, kad mes turbūt neturime darbuotojų, turinčių tokią aukštą kvalifikaciją tokiems dalykams, kaip kad turi VSD. Kaip minėjo savivaldybės darbuotoja, ji išklausė pakankamą detalų instruktažą, bet įvardinti visiškai visų organizacijų, kurios vykdo agresyvią prorusišką ir galbūt šovinistinę politiką, turbūt neįmanoma. Politologai, kurie užsiima Rytų ir Rusijos klausimais, gali detaliai pasakyti. Eilinis darbuotojas, nors puikus ir lojalus mūsų šaliai, galbūt neturi tokios kompetencijos.

– Pone Linkevičiau, Plungės rajono meras tikrai kreipėsi į URM 2015 m. sausio mėnesį ir klausė, ką daryti su tokiomis kelionėmis. Viceministras Andrius Krivas į tą raštą atsakė: „Jaunimo atstovų dalyvavimas tarptautinėse vaikų ir jaunimo mainų programose yra sveikintinas.“ Kas čia yra sveikintino?

L. Linkevičius: Tai viską paskaitykite, jeigu jau skaitote. Arba bent jau tą dalį, kur rekomendacijos yra. [...] Pirmiausia noriu pasakyti, kad 35 Lietuvos savivaldybės bendradarbiauja su Rusijos miestais ir tai daro dešimtmečius. Tai tikrai nieko ydingo. Susiklosčiusios tam tikros tradicijos, o bendravimas kultūros srityje naudingas, nes mes ir patys tą darome – organizuojame ir Rusijos forumą trečius metus, kviečiame, bendraujame, kalbamės.

– Bet Chirurgas su savo geležiniu žirgu turbūt neužsuka.

L. Linkevičius: Aš ne apie Chirurgą dabar kalbu. Jis – atskira istorija, tai tos provokacijos elementai, kurie yra visose rekomendacijose. Noriu pabrėžti, kad ryšiai, kontaktai yra gerai, visa tai turėtų vykti, bet ir tame laiške, kurį minite, irgi yra įspėta, kad tai gali būti naudojama provokaciniais tikslais, todėl turi būti paruošti ir tie žmonės, ir vadovai. Nes jokia rekomendacija nepakeis sveiko proto ir orientacijos, esant tam tikrai situacijai, o vykstantys žmonės turi žinoti, kas yra Rusija, skaityti laikraščius, žinoti, kas yra „Naktiniai vilkai“, Eupatorija. Iš pokalbio supratau, kad ne pirmą kartą jie yra apgauti.

– Meras sako, kad neturėjo informacijos.

L. Linkevičius: Galbūt ir neturėjo, tai čia pamoka visiems. Bet būtų kraštutinumas dabar uždaryti visas duris ir langus. Manau, kad tai nebūtų teisinga ir protinga, juo labiau kad patys kontaktai plečia akiratį ir pačių Rusijos jaunuolių, kurie šiuo metu stovyklose Lietuvoje. Beje, jie sužino daug nes jie, matyt, Rusijoje tik savo televizijos programą gali matyti, o čia gali sužinoti tokių naujienų, kad Rusija kariauja Ukrainoje, – jie buvo įsitikinę, kad Rusija Ukrainoje yra taikdariai, kad jų Vakarai paprašė.

Taigi kontaktai yra naudingi, bet žmonės, esantys šalia, vadovaujantys konkrečiai grupei, turi orientuotis. Ir jeigu jie pakliūva į tokią padėtį, kaip jie sako, siurprizas ar provokacija, gal kitą kartą reikia atsargiau bendrauti. Mes rekomendacijas tikrai sugriežtinsime ir pateiksime. Labai lengva pasakyti – mes paprašėme, mums leido ir mes išvažiavome. Būna, kad žmonės prie jūros išvažiuoja, ir paskęsta, bet tai nereiškia, kad nereikia važiuoti prie jūros. Tiesiog reikia orientuotis [...].

– Pone Maliukevičiau, kaip vertinate šią istoriją?

N. Maliukevičius: Išklausius visą istoriją, galvoje sukasi naujausios Edwardo Lucaso knygos pavadinimas „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ (angl. „Deception. Spies, Lies and How Russia Dupes the West“). Man atrodo, kad apgaulės samprata vyrauja daugelyje Kremliaus politikos strateginių krypčių. Tarsi išnaudojamos tradicinės bendradarbiavimo formos, bet jos paverčiamos kažkokiais propagandiniais šou ar pan.

Ten bandyti atskirti politiką ir jaunimo programas tikrai sudėtinga.

Ar reikia išsamių URM ar VSD rekomendacijų ir paruošimo? Ar užtenka sveiko proto ir atsakomybės prieš tuos pačius vaikus ir jų tėvus? Ar dabartiniame geopolitiniame kontekste verta važiuoti į vaikų stovyklas, kuriose išlikusios pionieriškų stovyklų tradicijos?

Ten bandyti atskirti politiką ir jaunimo programas tikrai sudėtinga. Man atrodo, kad tokių siurprizų tikrai bus. Tokie bendradarbiavimo formatai turi būti pergalvoti, ar tai būtų Plungė, ar kitos savivaldybės.

– L. Linkevičiau, užsiminėte, kad ministerija ims peržiūrėti rekomendacijas, nes, kaip minėjo N. Maliukevičius, sveiko proto neužtenka. Aptartame rašte, pasirašytame A. Krivo, sakyta, kad siūloma atitinkamai parengti šių renginių dalyvius, kad jais nebūtų pasinaudota nedraugiškais tikslais. Tačiau kaip galima parengti vaikus, jeigu juos lydintys suaugusieji nėra pasirengę?

L. Linkevičius: Kaip suprantu, prieš pat renginį VSD atstovai dėl išvykos įspėjo, tačiau buvo nesuprasta, ką jie sakė. Tai jau komplikuota, tad jokios rekomendacijos nepadės. Kai jau sakiau, sveiko proto pakeisti negali joks tekstas. Vienas kraštutinumas yra užsidaryti, užsiblokuoti ir su niekuo nebendrauti. Tačiau vyksta sporto varžybos, koncertai, visko yra buvę.

Kai kuriose savivaldybėse yra to alternatyvaus mąstymo, tai naudinga. Jei žmonės neparuošiami, jie nesiorientuoja erdvėje, tada patenka į keblias situacijas ir net savotiškus spąstus. Mums visiems dabar nesmagu apie tai kalbėti.

Mūsų rekomendacijos ir būtų tokios, kad reikia stebėti tokius renginius. Ypač tuos, kur pasirodo apgaulės požymių, vadinamųjų siurprizų, o iš tikrųjų – provokacijų. Tokių kontaktų tiesiog nereikia. Reikia juos nutraukti ir labai aiškiai pasakyti, kad ne tam susirinkome, ne tam bendraujame ir mūsų ne toks tikslas. Reikia turėti daugiau atsparumo ir sveiko proto.

– 35 savivaldybės iš 60 su Rusijos miestais palaiko kultūrinius, sportinius ar kitokius bendradarbiavimo ryšius. Kuo būtų galima pakeisti tokį bendradarbiavimą, nes akivaizdu, kad Lietuva nėra tinkamai pasirengusi nerizikuodama tęsti tokią politiką?

L. Linkevičius: Neapibendrinčiau, kad visa Lietuva nepasiruošusi. Manau, kad esame gana pasiruošę, kaip parodė pastarojo meto įvykiai. Turiu omenyje akciją viešojoje erdvėje.

– Andriaus Tapino iniciatyvą?

– Taip, jo, taip pat ir kitų piliečių. Tuo gal išsiskiriame net iš kitų šalių. Ne visi taip reaguoja, kai kurie gal numoja ranka. Sakoma, kad į kiekvieną tokį krepštelėjimą tikrai nereikia reaguoti. Tačiau tai būtų didžiulė klaida.

Yra atvejų, kurie tampa pamoka. Tuomet reikia padaryti išvadą. Suprantu, kad Plungės meras jaučiasi nejaukiai ir tikrai nemanau, kad jis neskaito laikraščių. Matyt, kad žmonės, dirbantys su vaikais, nėra pakankamai paruošti.

N. Maliukevičius: Sutinku su tuo, kad jei nėra kompetencijos suprasti, kur vykstama, geriau nevykti. Nesu tikras, ar A. Klišonis žino, kas yra „Naktiniai vilkai“. Savivaldybės pranešimas spaudai, nuo kurio ir prasidėjo visa istorija, yra tarsi lakmuso popierėlis. Ten visiškai nekritiškai popieriuje išdėstyta apie karo muziejus, „Naktinius vilkus“ ir pan. Juk pranešimas spaudai pereina visus lygmenis iki pat galutinio patvirtinimo. Nemanau, kad tai galima paaiškinti darbuotojų nekompetencija ir nežinojimu.

– Turite omenyje, kad visa savivaldybė nežinojo, kas yra „Naktiniai vilkai“?

N. Maliukevičius: Man atrodo, kad situacija gana banali. Dabar tikrai visa savivaldybė žinos, kas yra „Naktiniai vilkai“. Galbūt iš šios situacijos pasimokys ir kitos savivaldybės. Deja, tai ne pirma istorija apie tokias stovyklas. Manau, kad čia nereikia kažkokių užsienio politikos, geopolitikos teorijų. Tai atsakomybės prieš vaikus ir tėvus klausimas.

– Informacinis saugumas neatskiriamas nuo užsienio politikos. Kokius kitus užsienio politikos tikslus įvardytumėte?

L. Linkevičius: Turbūt niekam nekeista, kad mūsų prioritetas – nacionalinis saugumas. Čia persipina ir krašto apsauga, ir užsienio politika, ir santykiai su strateginiais partneriais, ypač su JAV. Tai, kas šiuo metu vyksta mūsų teritorijoje, tos pratybos su labai moderniais ginklais – ne ginklų žvanginimas. Mes nė iš tolo nesilyginame su tuo kariniu judėjimu kitoje sienos pusėje. Tačiau taip siunčiame žinią, kad savo saugumą vertiname labai rimtai.

Kitas dalykas – energetinis saugumas. Tai dalis mūsų suvereniteto, strateginių interesų. Tai susiję su elektros tinklų sinchronizavimu su Vakarais, branduoline sauga. Išskirsiu dar vieną dalyką, kuris dabar aktualus.

Į rimtą misiją atvyko Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovai. Jie peržiūrės mūsų integracinę bylą. Kaip vyksta tas procesas? Visos institucijos labai intensyviai dirba. Organizacijoje yra 21 komitetas. Kai kurie darbai reikalauja kraujo, įtampos ir dramos, kaip buvo su urėdijomis. Tai vienas prioritetų, nes ši organizacija prestižinė, Lietuva į ją tikisi būti pakviesta kitų metų pavasarį.

Kultūrinių mainų skandalas

Miestų partnerystė virto skandalu po to, kai Krasnogorsko rajono savivaldybės kvietimu plungiškių jaunimo delegacija dvi savaites praleido Rusijoje.

Plungės savivaldybės pranešime stovykla apibūdinama kaip kultūrinių mainų programa. Nurodoma, kad Plungės atstovai į ją pakviesti, nes Plungė – Krasnogorsko miestas partneris.

Stovyklos programoje buvo numatyti apsilankymai kariniuose muziejuose, istorinėse vietose.

Taip pat Plungės vaikai susitiko ir su baikerių klubo "Naktiniai vilkai" nariais, pagarsėjusiais nacionalistiniais renginiais ir sovietinės simbolikos demonstravimu.

Klubo vadovas Aleksandras Zaldostanovas palaiko artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kai kurie baikeriai aktyviai pritaria prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje.

Ne perkūnas iš giedro dangaus

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad dėl situacijos, į kurią pateko Plungės moksleiviai, atsakomybę prisiimti turi savivaldybė.

"Mano žiniomis, savivaldybei tai nebuvo perkūnas iš giedro dangaus. Jie buvo perspėti dviejų opozicijos atstovų apie galimas grėsmes, nes jau ne pirmą kartą tokios stovyklos vyksta. Šiuo atveju ten dominavo savotiška Rusijos istorijos interpretacija ir terminai, sakyčiau, nelabai vartotini Lietuvoje. Mūsų požiūris į tai, kas tuo metu vyko, kitoks. Ir, žinoma, visiškas nesusipratimas buvo susitikimai su imperialistines idėjas skleidžiančia grupe "Naktiniai vilkai", V.Putino režimo puoselėtojais", – pabrėžė L.Kasčiūnas.

Parlamentaras svarstė, ar tai yra visiška kvailystė, ar tiesiog Plungės rajono savivaldybės atstovų nesuvokimas, kas vyksta ir su kuo turime reikalų, o gal tai kažkieno tikslingas veikimas.

Rusijos propaganda nėra žodžio laisvė.

"Vis dėlto norėčiau tikėti, kad tai yra kvailystė ir geopolitinis neraštingumas. Rusijos atstovai dažnai pateikia siūlymus tokiems kultūriniams mainams, kurie skirti mokiniams, mokytojams, bendruomenėms. Gaila, bet Plungės rajonas į tokias pinkles pateko. Ir jei trūksta žinių, reikėtų bent pasitarti su išmanančiais tokius dalykus, nes Rusijos propaganda nėra žodžio laisvė", – įsitikinęs L.Kasčiūnas.

Konsultavosi su VSD

Plungės rajono meras A.Klišonis patvirtino, kad turi sutartį su Rusijos miestu. Ją 2003-iaisiais pasirašė tuometis Plungės rajono meras konservatorius Vigantas Danilavičius.

Pagal tą sutartį ir vykdoma jaunimo mainų programa – Rusijos moksleiviai atvažiuoja į Plungę, plungiškiai vyksta į Krasnogorską.

"Po 2014 m. Rusijos agresijos prieš Ukrainą kreipiausi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydamas patarimo, kaip mums toliau elgtis dėl to bendradarbiavimo. Gavome išaiškinimą, kad URM neprieštarauja Plungės rajono jaunimo dalyvavimui Rusijoje rengiamose stovyklose ir kad tas dalyvavimas neprieštarauja "principingai Lietuvos pozicijai dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu", – paaiškino A.Klišonis.

Minėtą URM išaiškinimą plungiškiams pasirašė tuometis viceministras Andrius Krivas. Esą tame dokumente yra įspėjimas, kad gali būti panaudota "minkštoji galia".

"Įvertindami visa tai, prieš kelionę mes susitikome su VSD atstovais. Mūsų darbuotoja, kuri vadovavo plungiškių delegacijai, rodė darbotvarkę. Ir tai, kas nutiko jau ten, tai yra susitikimas su "Naktiniais vilkais", nebuvo numatyta programoje. Tai neva buvo "siurprizas" džiazo festivalio dalyviams. Manyčiau, kad tai –  pačių renginio organizatorių provokacija", – neslėpė A.Klišonis.

Žmonės nori kraujo?

Po skandalingos Plungės jaunimo kelionės į Rusiją visų akys nukrypo į rajono merą A.Klišonį, kuris neketina kratytis atsakomybės ir visuomenės jau viešai atsiprašė dėl tos kelionės.

"Žmonės visad nori kraujo. Ką padarysi. Mano supratimu, už viską atsakingas vadovas. Aš tos atsakomybės nesikratau. Mes vadovavomės ta informacija, kokią gavome. Galiausiai aš pats nesu užsienio reikalų specialistas, todėl ir kreipėmės į tas institucijas, kurios formuoja užsienio politiką, kurios atsakingos už valstybės saugumą. Ir natūralu, kad mes jų rekomendacijas ir įžvalgas vykdome", – tikino A.Klišonis.

Meras teigė, kad dar kartą kalbėsis su URM bei Valstybės saugumo departamento atstovais ir bandys vėl aiškintis susiklosčiusią padėtį.

"Situacija nemaloni. Natūralu, kad dabar visų akys krypsta į mane. Daug nepatenkintų, feisbuke sulaukiau kone grasinimų, taip pat siūlymų nusišauti, galiausiai liepta išmesti iš darbo tuos žmones, kurie ten važiavo. Vis dėlto manau, kad viską reikia protingai apsvarstyti, susirinkti informaciją ir pagalvoti, kaip elgtis toliau", – teigė A.Klišonis.

Feisbuke sulaukiau kone grasinimų, taip pat siūlymų nusišauti.

Klaipėdoje – kita situacija

Klaipėdos tarybos narys, buvęs Valstybės saugumo departamento uostamiesčio padalinio vadovas Algirdas Grublys, perskaitęs apie plungiškių išvyką į Rusiją, teigė suabejojęs, ar žmonės sveiko proto nebeturi, ar juos užvaldė noras važinėti už dyką bet kur.

"Vaikų bendravimas – tarsi ir nieko bloga, tačiau, kai ana pusė tą bendravimą išnaudoja propagandai, patys suprantate, ką tai reiškia. Bjauriausia, kad jie pateko į situaciją, kurios negalėjo suvaldyti. Kitaip tariant, per savo patiklumą papuolė į spąstus", – dėstė A.Grublys.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis teigė, kad neturi duomenų, jog jaunieji klaipėdiečiai dalyvautų panašių kultūrinių mainų programose Rusijoje.

Tačiau pridūrė, kad yra viena stipendininkė, kuri užsiima etninės kultūros tyrimais ir važinėja į Rusiją.

"Tačiau tai yra kilnūs tikslai ir abejonių nekelia. O mes dirbame budrumo režimu. Čia ir anksčiau buvo mėginimų Žvejų rūmuose organizuoti įvairius abejotinus renginius. Mes į tai žiūrime labai atsakingai. Tikriname informaciją, kas tie organizatoriai, su kuo jie susiję", – dėstė N.Lendraitis.

Neišmoktos istorinės pamokos

Itin aktyvios panašių kultūrinių mainų programos buvo rengiamos ir tarpukariu.

1937–1940 m. lietuviškoje spaudoje kone kasdien mirgėjo pranešimai apie Rusijos žurnalistų, rašytojų, muzikantų atvykimus, taip pat gausiai anonsuojami Rusijoje pastatyti propagandiniai-meniniai filmai.

Tam tikras noro bendrauti bei, prisidengus kultūra, skleisti savo propagandą, analogijas galima įžvelgti ir šiandien.

"Kalbant apie anuos laikus, tada situacija buvo kiek kitokia, mes rėmėmės į Rusiją dėl Vilniaus krašto. Ir, žiūrint iš šiandieninės pozicijos, tai buvo mūsų geopolitinė klaida. Žinoma, galėjome elgtis kitaip, bet buvo taip. Akivaizdu, kad ir tuo metu buvo padaryta daug klaidų, kalbu apie propagandos galią", – mano L.Kasčiūnas.

Esame ne Marse

Rimvydas Valatka

Apžvalgininkas

Jeigu kas nors sako, kad nežinojo, ko galima sulaukti Rusijoje per tokią viešnagę, tai, kur tada Plungė yra? Šiaurės ašigalyje, Antarktidoje ar Marse? Nė neabejoju, kad jie viską žinojo, manau, kad už to kažkas yra paslėpta. Ir apskritai nesuprantu, kaip galima taip ilgai slidinėti ant savo pačių numestos banano žievės? Dar suprasčiau, kad rajonui vadovautų Darbo partijos ar R.Pakso partijos meras, bet dabar vadovauja liberalas, žmogus dirbęs Seime, buvęs viceministras. Yra nesuvokiama, kad tokie dalykai Lietuvoje vyksta 2017-aisiais, juk dabar ne 2013-ieji, 2008-ieji ar 1998 m. Juk savo vaikų ne tiek daug ir turime, vaikus reikia saugoti, o Plungė savo vaikus kiša velniui į nasrus.

Liberalų mero teigimu, įvyko klaida, kuri bus nedelsiant įvertinta.

„Labai atsiprašau dėl to, kad Plungės vaikai ir jų vasaros atostogos buvo įveltos į aiškius propagandinius požymius turintį renginį. Su mūsų vaikais pagal mainų programą į Krasnogorską vyko savivaldybės atstovai, kurie turėjo prižiūrėti, kad vaikų atostogos nebūtų politizuojamos. Deja, taip nebuvo. Įvyko klaida, dėl kurios nevalia ieškoti pasiteisinimų. Tai bus įvertinta nedelsiant“, - pranešime spaudai teigė meras.

Pranešimą išplatinusi Liberalų sąjūdžio partija teigia, kad iš anksto su Lietuvos institucijomis suderintoje vaikų atostogų mainų programoje baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ narių apsilankymas stovykloje nebuvo numatytas.

Baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ vadovas Aleksandras Zaldostanovas palaiko artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jis ne kartą yra dalyvavęs baikerių organizuojamuose nacionalistiniuose renginiuose. Kai kurie baikeriai aktyviai palaiko prorusiškus separatistus rytų Ukrainoje.

Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai kelis kartus yra neįsileidę šių baikerių, kai jie vykdavo į Vokietiją minėti sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare.

Tuo tarpu Plungės-Rietavo rinkimų apygardoje kandidatuojantis konservatorius Jurgis Razma tvirtina, kad merui jau anksčiau opozicija buvo išsakiusi kritikos dėl vaikų vežimo į stovyklas Rusijoje, tačiau į jų perspėjimus valdžia nereagavo.

„Mūsų opozicijoje esantys atstovai buvo priekaištavę merui dėl kelių kelionių, čia nėra kažkas netikėto, ta diskusija nuolat vyko, kiek per tas keliones galima jaunimą nukreipti į tam tikrus Rusijos propagandinius spąstus“, - BNS trečiadienį sakė J.Razma.

Tuo pačiu konservatorius sutiko, kad anksčiau šios stovyklos neturėjo tokio akivaizdaus propagandinio elemento: „Tik gal anksčiau nebuvo tokių ryškių įtraukimo į propagandinius dalykus faktų kaip dabar šitie baikeriai, tai galbūt būdavo švelnesni atvejai. Dabar atsirado ryškesnių propagandos formų, keik galima spręsti iš aprašymo“.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia įspėjęs Plungės rajono savivaldybę apie grėsmę dėl jaunimo grupės išvykos į Rusiją.

„Apie šią išvyką departamentas gavo informaciją ir darydamas prielaidą, kad galbūt savivaldybei nėra iki galo žinoma, koks yra renginys, koks jo pobūdis, jautė pareigą informuoti ir informavo apie tai, kad renginys gali būti išnaudotas propagandos tikslais ir panašios gali būti provokacijos“, – trečiadienį LRT radijui sakė VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.

Jis pabrėžė, kad apie galimas grėsmes pranešta prieš išvyką, tačiau detali stovyklos programa nederinta.

„VSD viešai teikia nuolat viešai informaciją kasmetiniuose grėsmių vertinimuose ir kitomis progomis, susitikinėjame su atskiromis visuomenės grupėmis bandydami paaiškinti, kodėl ir kokias priemones prieš mus informaciniame kare propagandoje naudoja tam tikra valstybė ir kad renginiai tokio pobūdžio, kurie įtraukia mūsų jautrią visuomenės dalį, jaunimą, jie yra žalingi iš principo. Visais atvejais, kai turime tokios informacijos, mes ja dalijamės būtinai. Šitas atvejis buvo kaip tik toksai“, – teigė pareigūnas.

Plungės rajono meras A. Klišonis patvirtino, kad prieš išvyką tartasi su VSD, tačiau, anot jo, gauta visai kitokia rekomendacija, nei teigė K.Budrys.

„Aš pats bendravau su departamento atsakingu asmeniu, Klaipėdos teritorinio padalinio, ir švelniai kalbant šiek tiek nuomonė buvo kitokia. Nenoriu komentuoti šitos labai svarbios valstybės institucijos vidaus tarpusavio klausimų, gal aš tiesiog ne visada suprantu gerai lietuvių kalbą, bet turbūt negalėčiau labai stipriai tuo skųstis“, – LRT radijui sakė meras.

Anot jo, VSD pareigūnas kalbėjo ir su juo, ir su Plungės delegacijos vadove.

Trečiadienį meras teigė, kad Plungės rajono savivaldybė 2003 metais yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Rusijos Krasnogorsko municipaliniu rajonu. Pagal šią sutartį vyksta jaunimo delegacijų mainai.

A.Klišonios teigimu, po Rusijos agresijos Ukrainoje 2014 metais savivaldybė kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją paaiškinimo, ką daryti su pasirašyta sutartimi. Pasak jo, sulaukta atsakymo, kad tokie tarpusavio mainai reikalingi, siūlyta juos tęsti.

Mero teigimu, „Naktinių vilkų“ dalyvavimas į programą nebuvo įtrauktas, tai neva buvo organizatorių staigmena.

VSD direktoriaus pavaduotojo tvirtinimu, Kremlius šį baikerių klubą išnaudoja savo propagandai.

„Tai yra organizacija, kurią režimas išnaudoja prieš mus nukreiptos propagandos tikslais. Tos organizacijos pastangomis arba ja kaip priemone menkinama mūsų istorinė atmintis, mūsų vykdoma užsienio politika, galų gale per ją yra reiškiama parama vykstančiai agresijai Europoje“, – LRT radijui sakė K.Budrys.

Plungės rajono savivaldybė antradienį pranešė, kad delegacija į Rusiją liepos 1-12 dienomis vyko Krasnogorsko rajono savivaldybės kvietimu.

„Stovyklos metu vyko įvairūs sportiniai turnyrai. Be sportinių varžybų, vyko kūrybiniai vakarai, kurių metu jaunuoliai šoko, dainavo, skaitė eiles, vaidino, piešė. Taip pat turėjo galimybę save realizuoti „Multi pulti“ personažuose, vyko šokių maratonas, inscenizuotos liaudies dainos, „Mis ir Mister stovykla“ grožio ir talentų konkursai. Be įvairiausių užsiėmimų, stovyklos organizatoriai sudarė galimybę pamatyti ir įžymias Rusijos Federacijos sostinės – Maskvos – bei Krasnogorsko miesto vietas. Tarptautinės jaunimo stovyklos dalyviai lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų, Tėvynės karo, Archangelskoje muziejuose, Aleksandrovo sode, Raudonojoje aikštėje. Turėjo galimybę pabuvoti tarptautiniame džiazo festivalyje. Uždarymo ceremonijoje galėjo pabendrauti su motoklubo „Naktiniai vilkai“ baikeriais“, – informavo Plungės savivaldybė.

Plungės rajono savivaldybė antradienį pranešė, kad delegacija į Rusiją liepos 1-12 dienomis vyko Krasnogorsko rajono savivaldybės kvietimu.

„Stovyklos metu vyko įvairūs sportiniai turnyrai. Be sportinių varžybų, vyko kūrybiniai vakarai, kurių metu jaunuoliai šoko, dainavo, skaitė eiles, vaidino, piešė. Taip pat turėjo galimybę save realizuoti „Multi pulti“ personažuose, vyko šokių maratonas, inscenizuotos liaudies dainos, „Mis ir Mister stovykla“ grožio ir talentų konkursai. Be įvairiausių užsiėmimų, stovyklos organizatoriai sudarė galimybę pamatyti ir įžymias Rusijos Federacijos sostinės - Maskvos - bei Krasnogorsko miesto vietas. Tarptautinės jaunimo stovyklos dalyviai lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų, Tėvynės karo, Archangelskoje muziejuose, Aleksandrovo sode, Raudonojoje aikštėje. Turėjo galimybę pabuvoti tarptautiniame džiazo festivalyje. Uždarymo ceremonijoje galėjo pabendrauti su motoklubo „Naktiniai vilkai“ baikeriais“, - informuoja Plungės savivaldybė.

1989 metais, dar prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą, įkurto baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ vadovas Aleksandras Zaldostanovas palaiko artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jis ne kartą yra dalyvavęs baikerių organizuojamuose nacionalistiniuose renginiuose.

Plungės savivaldybės pranešime stovykla apibūdinama kaip kultūrinių mainų programa. Nurodoma, kad Plungės atstovai į ją pakviesti, nes Plungė - Krasnogorsko miesto partneris. Stovykloje iš viso susitiko penkios delegacijos.

Pasak pranešimo, lietuvių delegaciją lydėjo savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Jurga Venckuvienė ir savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jolanta Puidokienė. Pažymima, kad delegacijos vadovės parvežė oficialų kvietimą dalyvauti XVI Krasnogorsko kūrybinio jaunimo festivalyje „Naujas pasaulis“, kuris vyks 2017 metų rugsėjo 21-24 dienomis.

Apie 80 motociklininkų ir penki juos lydintys automobiliai kirto sieną su Čekija ir įvažiavo į Vokietijos rytinį regioną, bet policija nepranešė apie jokius incidentus.

Kremliaus politiką uoliai remiantys „Naktiniai vilkai“ planuoja pasiekti Berlyną pirmadienį, kai Rusijoje ir daugelyje buvusių Sovietų Sąjungos respublikų minimos sovietų pergalės prieš nacius 71-osios metinės.

Jie savo 6 tūkst. km „Pergalės žygį“ pradėjo balandį Maskvoje ir kirto kelias Rytų ir Vidurio Europos šalis, tarp jų Baltarusiją, Lenkiją ir Čekiją, nors ši akcija neapsiėjo be skandalų.

Prieš savaitę septyniems baikeriams buvo uždrausta įvažiuoti į Lenkiją – kaip ir praeitais metais, išliekant įtampai tarp Maskvos ir Varšuvos.

Šis žygis Varšuvai yra nemalonus priminimas apie sovietų dominavimą Lenkijoje po Antrojo pasaulinio karo ir Rusijos veiksmus Ukrainoje, kur „Naktinių vilkų“ nariai aktyviai veikia Maskvos aneksuotame Kryme, o kai kurie iš jų prisidėjo prie prorusiškų separatistų pajėgų rytiniame šalies regione.

1989 metais, prieš pat Sovietų Sąjungos subyrėjimą, įkurtas „Naktinių vilkų“ klubas tvirtina turintis apie 5 000 narių.

Septyni baikeriai nebuvo praleisti per Terespolio-Bresto sienos perėją tarp Baltarusijos ir Lenkijos dėl „saugumo“ priežasčių, nurodė sienos apsaugos pareigūnai.

Tą grupę sudarė keturi slovakai, du vokiečiai ir vienas Rusijos pilietis. Sprendimas jų neįleisti buvo motyvuotas noru „užtikrinti viešąją tvarką“, sakė Terespolio sienos apsaugos tarnybos atstovas Dariuszas Siennickis (Darjušas Senickis).

Jie tikėjosi prisidėti prie kitų Rusijos baikerių, jau įvažiavusių į Lenkiją per kitas perėjas, ir kelių dešimčių lenkų baikerių, turėjusių juos lydėti.

„Jie nebuvo įleisti į Lenkiją dėl saugumo priežasčių. Tai kvaila. Grįžtame į Varšuvą be jų“, – naujienų agentūrai AFP telefonu sakė Lenkijos baikerių grupės „Rajd Katynski“ („Katynės žygis“) vadovas Wiktoras Wegrzynas (Viktoras Vengžynas).

Lenkija jau antrus metus iš eilės neleido surengti nacionalistinio klubo „Naktiniai vilkai“ žygio per savo teritoriją.

Varšuva penktadienį paskelbė uždraudusi grupei Rusijos motociklininkų kirsti šalies teritoriją pakeliui į Berlyną, nerimaujant, kad kai kurie iš jų yra „Naktinių vilkų“ klubo nariai. Ši baikerių organizacija uoliai reiškia palaikymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tie baikeriai norėjo kirsti Vidurio Europos šalis pakeliui į Vokietijos sostinę, kur gegužės 9-ąją tikėjosi atšvęsti pergalės Antrajame pasauliniame kare 71-ąsias metines.

Pernai „Naktinių vilkų“ nariams taip pat nebuvo leista įvažiuoti į Lenkiją, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Varšuvos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija praeitą savaitę vadino tą draudimą „piktavaliu ir cinišku gestu“, kuriuo siekiama „neleisti grupei Rusijos piliečių pagerbti tarybinių karių, žuvusių vaduojant Europą nuo fašizmo“.

1989 metais, dar prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą, įkurtas baikerių klubas „Naktiniai vilkai“ dabar turi apie 5 tūkst. narių visoje Rusijoje ir kai kuriose buvusiose sovietinės imperijos respublikose.

Šio klubo vadovas Aleksandras Zaldostanovas palaiko artimus ryšius su V.Putinu, kuris ne kartą yra dalyvavęs baikerių organizuojamuose nacionalistiniuose renginiuose.

Šie baikeriai aktyviai veikia Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje nuo 2014 metų kovą Maskvos įvykdytos tos teritorijos aneksijos, taip pat Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamame Luhansko regione, kur kai kurie „Naktinių vilkų“ nariai prisidėjo prie kovotojų pajėgų.

Šie baikeriai nori važiuoti per Vidurio Europos šalis į Vokietijos sostinę, kur gegužės 9-ąją paminėtų pergalės Antrajame pasauliniame kare 71-ąsias metines.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje paskelbtame pranešime sprendimą neįsileisti rusų motociklininkų grupės aiškino būtinybe „užtikrinti viešąją tvarką“, o ketvirtadienį pasiuntė panašaus turinio diplomatinį pranešimą Rusijos ambasadai Varšuvoje.

Praėjusiais metais „Naktinių vilkų“ klubo nariams taip pat nebuvo leista įvažiuoti į Lenkijos teritoriją, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Varšuvos.

„Iš to, ką jie sakė, galima iš dalies patikėti, kad tai yra „patriotinis žygis“, – Lenkijos Senato vadovas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) penktadienį sakė televizijai „Polsat“. – Kita vertus, Rusija mus provokuoja, kaip ir Europą, todėl turėjome būti atsargūs.“

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šis draudimas yra „piktavalis ir ciniškas gestas“, kuriuo siekiama „neleisti grupei Rusijos piliečių pagerbti tarybinių karių, žuvusių vaduojant Europą nuo fašizmo“.

„Ypač piktina faktas, kad minėtas sprendimas buvo priimtas po to, kai balandį Rusijos institucijos užtikrino didžiausią įmanoma pagalbą Lenkijai, organizuojant Smolensko srityje atminimo renginius, susijusius su Katynės tragedijos ir Lenkijos prezidento katastrofos prie Smolensko ... metinėmis“, – sakoma ministerijos pranešime, kuriame turima omenyje 2010 metų balandžio 10-ąją Rusijos vakaruose įvykusi katastrofa, per kurią žuvo tuometis Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kaczynskis) ir daug aukšto rango pareigūnų bei visuomenės veikėjų.

Rusija taip pat iškvietė Lenkijos ambasadorę Maskvoje ir įteikė jai oficialią protesto notą.

1989 metais, dar prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą, įkurtas baikerių klubas „Naktiniai vilkai“ dabar turi apie 5 tūkst. narių visoje Rusijoje ir kai kuriose buvusiose sovietinės imperijos respublikose.

Šio klubo vadovas Aleksandras Zaldostanovas palaiko artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Šie baikeriai aktyviai veikia Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje nuo 2014 metų kovą Maskvos įvykdytos tos teritorijos aneksijos, taip pat Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamame Luhansko regione, kur kai kurie „Naktinių vilkų“ nariai prisidėjo prie kovotojų pajėgų.

Kremlių palaikančio rusų baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ Latvijos padalinio vadovas Igoris Lakatošas įtrauktas į vadinamąjį Latvijos juodąjį sąrašą.

Latvijos vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad I.Lakatošas įtrauktas į persona-non-grata sąrašą. Vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis tokį sprendimą priėmė remdamasis Latvijos saugumo tarybų surinkta informacija.

„Naktiniai vilkai“ palaiko artimus ryšius su Rusijos valdžia. Klubo prezidentas Aleksandras Zaldostanovas, pravarde Chirurgas, padėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui per 2013 metų rinkimus ir buvo apdovanotas už patriotiškumą.

„Naktinių vilkų“ klubo nariai kovėsi prorusiškų separatistų pusėje per Krymo krizę ir susirėmimus Donbase, Ukrainoje. Todėl A.Zaldostanovui ir kitiems „Naktinių vilkų“ klubo nariams buvo paskelbtos sankcijos už dalyvavimą atakose prieš Ukrainos karinio jūrų laivyno būstinę Sevastopolyje ir kitus objektus per Krymo pusiasalio aneksiją.

Pernai „Naktinių vilkų“ baikerių klubas organizavo prieštaringai vertinamą žygį Maskva–Berlynas, Raudonosios armijos pergalės prieš nacių Vokietiją 70 metų sukakčiai paminėti. Tokia pati kelionė numatoma ir šiais metais, skelbiama klubo interneto svetainėje.

Praėjusiais metais žygio maršrutas ėjo per Baltarusiją, Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Čekiją ir Vokietiją. Lenkija šį žygį pavadino provokacija ir atsisakė į šalį įsileisti 10 baikerių. Šiemet baikerių žygis turėtų prasidėti balandžio 29 dieną.