Šiaulių „Gintros-Universiteto“ ekipos kapitonė Greta Kaselytė šio sezono kartu su komanda neužbaigs. 23 –ejų metų Lietuvos nacionalinės moterų futbolo rinktinės vartų sargė pirmą kartą savo karjeroje paragaus legionierės duonos. Iš Ukmergės kilusią futbolininkę „Gintros-Universiteto“ klubas paskolino Napolio „Calcio Femminile “ ekipai iš Italijos.
Pagrindinis šio sezono antroje pagal pajėgumą Italijos lygoje rungtyniaujančio ambicingo Napolio moterų futbolo klubo tikslas – laimėti čempionatą ir žengti į „Serie A“ pirmenybes. Jaunoje ir perspektyvioje Napolio komandoje G.Kaselytė tapo pirmąja klubo legioniere.
Medicininę patikrą sėkmingai įvykdžiusios „Gintros-Universiteto“ komandos vartininkės debiutas dėl biurokratinių problemų Italijoje užsitęsė. Vis tik, kaip sako pati G.Kaselytė, problemos jau išsisprendė ir ji su nekantrumu laukia pirmųjų rungtynių.
- Greta, pirmą kartą savo karjeroje ragausi legionierės duonos? Koks tai jausmas?
- Jaučiuosi gerai. Esu laiminga, kad galiu išbandyti savo jėgas užsienyje, juo labiau Italijoje, kur futbolo lygis išties aukštas. Žinoma, pirmą kartą išvažiuojant svetur yra šioks toks jaudulys, bet jau įsikūriau Napolyje ir tikiu, kad viskas bus gerai.
- Tapai pirmąja Napolio komandos legioniere. Kaip tave priėmė klubo valdyba, komandos draugės?
- Tiek treneriai, tiek komandos draugės priėmė labai šiltai, tokio sutikimo net nesitikėjau. Nėra lengva būti vienintele komandos legioniere, bet reikia su tuo susitaikyti ir bendrauti su vietinėmis žaidėjomis. Daugelis komandos draugių jaunos – vyresnio amžiaus yra tik kapitonė, kuriai 29 –eri ir jos pavaduotoja, kuriai 24 –eri. Taigi, ir mane galima priskirti prie labiau patyrusių komandos žaidėjų. Maloniai nustebau, kad komanda keturiomis valandomis anksčiau prieš visas namų rungtynes susirenka vietiniame restorane, kartu papietauja, padiskutuoja, o tuomet keliauja į stadioną ir pradeda ruoštis rungtynėms. Manau, kad tai tikrai padeda palaikyti tinkamą komandos dvasią ir nusiteikimą.
- Jau spėjai įsikurti Napolyje, ką gali pasakyti apie šį miestą? Kokias apgyvendinimo sąlygas sudarė klubas?
- Įspūdžiai išties geri. Napolio miestas yra Italijos pietuose, todėl čia šilta, kasdien vyrauja maždaug 20 –ies laipsnių šiluma. Pats miestas – gražus, didelis, net keista kai jame šurmuliuoja tiek daug žmonių. Kol kas dar nespėjau aplankyti žymių, istorinių miesto vietų, bet tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks tai padaryti. Gyvenu viena, pusantro kambario bute. Butas nors ir nedidelis, bet jaukus, todėl apgyvendinimo sąlygomis skųstis negaliu.
- Kokiais būdais leidi laisvalaikį?
- Kol kas laisvo laiko turiu tikrai nemažai. Pirmą savaitę susipažinau su ta miesto dalimi, kurioje gyvenu, sykį buvau nuvykusi prie jūros. Dabar laisvalaikį vis dažniau leidžiu skaitydama knygas, žiūrėdama televiziją bei mokindamasi italų kalbą. Kalbos barjeras yra jaučiamas, todėl užsibrėžiau sau tikslą išmokti bent jau italų kalbos pagrindus.
- Su kokiomis problemomis susidūrei atvykusi? Kodėl negalėjai greitai debiutuoti naujoje komandoje?
- Viešosiose institucijose vyrauja biurokratinės problemos. Mane priregistruojant komandoje reikėjo vykti į miesto policijos skyrių, gyvenamosios vietos registravimo centrą ir kitas įstaigas. Taigi, dėl šių priežasčių mano debiutas naujoje komandoje šiek tiek užsitęsė. Panašu, kad visus dokumentų reikalus klubui jau pavyko sutvarkyti, tad turėčiau debiutuoti jau kitame Italijos čempionato ture.
- Ar treneriai, personalas bendrauja anglų kalba? Ar nekyla komunikacijos problemų?
- Apskritai, klubo personalas yra gana didelis – vyriausiasis treneris, du asistentai, vartininkų treneris, kiekvienoje treniruotėje būna gydytojas. Vyriausiasis treneris anglų kalba komunikuoja nedaug, todėl man pasitarnauja angliškai bendraujančios komandos draugės. Vartininkų treneris, su kuriuo per savaitę turiu dvi atskiras treniruotes anglų kalba bendrauja laisvai, todėl komunikuojant su juo problemų nekyla.
- Kaip vertintum klubo sporto bazės infrastruktūrą? Ar galėtum ją palyginti su Lietuvos sporto bazėmis?
- Sąlygos, kurias sudaro klubas sportuoti – tikrai geros. Treniruojamės dviejuose stadionuose. Vienas iš jų yra dirbtinės dangos, o kitas gyvos žolės. Pastarajame, kurio pavadinimas „Stadio Colana“ žaidžiame ir čempionato rungtynes. Nors jis turi privalumų – geras apšvietimas, didelės tribūnos žiūrovams, bet yra ir minusų, pavyzdžiui aikštės kokybė prastoka. Apskritai, Napolyje yra labai daug futbolo stadionų, o juose gali žaisti ir mėgėjai ar aplinkinių namų gyventojai. Akivaizdu, kad sporto bazių infrastruktūra lyginant su daugeliu Lietuvoje esančių bazių yra geresnė.
- Kokie Napolio komandos tikslai šiame sezone?
- Praėjusį sezoną „Serie B“ D pogrupyje komanda užėmė 4 vietą iš 12 ekipų ir iš tolimesnių kovų dėl patekimo į aukščiausią divizioną pasitraukė. Šiais metais komanda gyvena kitomis ambicijomis, o klubo prezidentas spaudos konferencijos metu pareiškė, kad mūsų tikslas – užimti aukščiausią poziciją pogrupyje ir kovoti dėl patekimo į „Serie A“.
