Prieš kiekvieną spektaklį KDT salėje nuskamba priminimas išsijungti mobiliuosius telefonus, nes filmuoti ar fotografuoti spektaklio metu – griežtai draudžiama. Tačiau šis įspėjimas suveikia ne visada.

„Vien išsitraukdamas telefoną ir jį įsijungdamas, staiga nušvitusiu ekranu žmogus jau trukdo tiek savo kaimynams, tiek sėdintiems už nugaros. O dar pasitaiko ir tokių, kurie fotografuoja su blykste – nušviečia visą salę ir sceną“, – pasakojo vyriausioji KDT administratorė Greta Matuzaitė-Archipova.

Pastebėjusios švytinčius ekranus, šio teatro administratorės kaip priminimą, kad telefonus prašoma išjungti, naudoja lazerio spindulį.

Norint su kuo nors pasidalinti vaizdais iš spektaklio, visada galima rasti geros kokybės nuotraukų paties teatro interneto svetainėje, tereikia nurodyti šaltinį.

Pastebima, kad žmonės ypač mėgsta fotografuoti ir filmuoti abu lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz spektaklius – „Meilė“ ir „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“.

Sėdėti kaip namuose ant sofos ir visą spektaklį tiesiog naršyti telefone yra sunkiai suvokiamas reiškinys.

Vizualiai šie spektakliai – itin išraiškingi. 2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už spektaklio „Tarp Lenos kojų“ apšvietimą.

KDT aktorė Digna Kulionytė atviravo, kad būnant scenoje ją iš vėžių išmuša pastebėti naršytojai.

„Nesuvokiu, kaip taip galima – patys nežiūri, neabejotinai trukdo kaimynams, jau nekalbu apie visišką nepagarbą aktoriams. Jau geriau tiesiog išeiti. Puikiai suprantu, kad kartais žmogus tiesiog privalo sureaguoti, gal jam rašo vaikas ar panašiai, jis prisitemdys ekraną, pridengs telefoną, bet sėdėti kaip namuose ant sofos ir visą spektaklį tiesiog naršyti telefone yra sunkiai suvokiamas reiškinys“, – dalinosi aktorė.

KDT atstovai pastebėjo, kad kartais trikdo ne vien telefonai, bet ir garsūs komentarai, diskusijos, net užkandžiavimas spektaklio metu.

„Su mobiliaisiais telefonais gyvename jau apie dvidešimt metų – negi dar neišmokome išjungti garso?“ – retoriškai klausė KDT aktorius Jonas Baranauskas.

Pasak vyriausiosios KDT administratorės G. Matuzaitės-Archipovos, ypač sunku sutramdyti įsikalbėjusius žiūrovus, tad radikaliais atvejais pasiliekama teisė tokius išprašyti iš salės.

Atrodo, koks puikus išradimas, rankoje laikyti prietaisą, kuriuo gali ne tik paskambinti ar parašyti žinutę, bet ir skaičiuoti, fotografuoti, skaityti elektronines knygas bei laikraščių portalus, galų gale, net dirbti, ar mokytis. Tačiau nepaisant šių įrenginių galimybių, vis dažniau pastebima priklausomybės nuo jų problema. O ar kada susimąstėte, kiek savo laiko skiriate naršymui telefone?

Nešamasi net į tualetą

2022 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu išsiaiškinta, kad vienas žmogus naršydamas savo išmaniajame telefone per dieną praleidžia vidutiniškai apie 3,2 valandos.

Kalbant apie vieną dieną tai neatrodo šokiruojamai daug. Tačiau, jeigu tiek laiko telefoną naudojame kasdien, per metus praleidžiame daugiau nei 50 parų vien naršydami telefone.

Ir čia tik statistika, iš tiesų, daugelis šiais įrenginiais naudojasi daug ilgiau, nei mano. Žmonės išmanųjį "maigo" net pačiose netinkamiausiose situacijose: eidami gatve, vairuodami, valgydami, o kartais net nešasi į vonią ar tualetą.

Telefonas neretai tampa ir vaikų auklėjimo prietaisu, kai tėvai, norėdami nuraminti savo atžalą, leidžia jai ištisas valandas naršyti internete, nepagalvodami, kad tai kenkia ne tik vaiko regėjimui, bet ir psichikai.

Dažnai išmanusis telefonas yra pirmasis dalykas, kurį žmogus patikrina vos nubudęs, ir paskutinis, kuriame naršo prieš eidamas miegoti.

Dažnai išmanusis telefonas yra pirmasis dalykas, kurį žmogus patikrina vos nubudęs, ir paskutinis, kuriame naršo prieš eidamas miegoti.

Per dieną žvilgteli 30 kartų

Daugelis jaunuolių teigia pirmąjį savo išmanųjį telefoną gavę dar paauglystėje ir kad nuo to laiko šis įrenginys tapo svarbia jų kasdienybės dalimi.

Dauguma prisipažįsta telefoną tikrinantys net iki 30 kartų, o jame naršantys iki keturių ar net šešių valandų per dieną.

Daugiausia laiko žmonės skiria socialiniams tinklams, šią veiklą pagrindine įvardija net 35 proc. išmaniaisiais telefonais besinaudojančių asmenų.

Kita didžiulė dalis žmonių telefoną vis dėlto suvokia kaip bendravimo priemonę, kuria komunikuoja su savo artimaisiais, dar kiti išmanųjį įrenginį pasitelkia pasaulio naujienoms sekti, įvairiuose portaluose esantiems straipsniams skaityti.

Pati mažiausia dalis žmonių teigia telefonus naudojantys žaidimams žaisti, filmams žiūrėti bei knygoms skaityti.

Besaikio naudojimo pasekmės

Nepaisant neribotų galimybių, kurias mums suteikia išmanusis įrenginys, imama pastebėti vis daugiau telefono naudojimo minusų.

Net 68 proc. išmaniaisiais besinaudojančių žmonių teigia, kad šiems įrenginiams skiria per daug savo laiko ir jaučiasi nuo jų priklausomi, o net 44 proc. pripažįsta, kad išmaniojo telefono naudojimas neretai net sujaukia dienos planus, trukdo atlikti kasdienius darbus.

Taip pat dažnai pastebima didžiulė neigiama telefono įtaka žmonių sveikatai: jie skundžiasi pablogėjusiu regėjimu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, nemiga ir net valgymo sutrikimais, depresija.

Besaikis išmaniojo įrenginio naudojimas turi įtakos ir žmogaus produktyvumui: neretai tampa sunku sutelkti dėmesį į vieną dalyką, kyla sunkumų mokantis ir skaitant.

Naršymas telefone gali lemti ir komunikacijos problemas: dėl nuolatinio noro naršyti išmaniajame įrenginyje žmonės ima vis mažiau bendrauti tarpusavyje, o jei ir bendrauja, tai tik socialiniuose tinkluose.

Dėl šių priežasčių daugelis iš jų jaučiasi vieniši, nebemoka užmegzti realaus kontakto su kitu asmeniu.

Kaip skirti mažiau laiko?

Tačiau kaip šiuolaikiniame technologijų pasaulyje netapti savo išmaniojo telefono įkaitu?

Visų pirma, reikėtų į savo dienos planą įtraukti naudojimąsi telefonu ir stengtis naršyti tik tada, kai svarbiausi dienos darbai jau padaryti.

Antra, suvokti telefono nebūtinumą. Tikrai galite neimti savo telefono eidami pasivaikščioti, susitikdami su draugais ar sportuodami.

Trečia, sekti savo išmaniajame praleistą laiką (jį dažniausiai galite patikrinti telefono nustatymuose), stengtis kasdien jį mažinti.

Galiausiai, ištrinkite daugiausia jūsų laiko sueikvojančias programas ir stenkitės gyventi be jų, o likusiu laisvu metu užsiimkite kokia nors veikla, atraskite naujų hobių.

Nors išmanusis telefonas iš tiesų yra nepamainomas pagalbininkas mūsų kasdienybėje, tačiau būtina suvokti, kad šios technologijos buvo sukurtos mūsų gyvenimui palengvinti, o ne apsunkinti.

Perto mieste Australijoje įsikūrusiame Murdocho universitete neseniai atliktas tyrimas, per kurį išanalizuota nemažai su šiuo reiškiniu susijusių duomenų. Tyrimo išvados, pasak autorės, turėtų priversti paauglių tėvus kaip reikiant sunerimti. Tai pirmasis ilgalaikis tokio pobūdžio tyrimas: juo siekta išsiaiškinti, kaip naudojimasis telefonu naktį veikia paauglių psichinę sveikatą.

Nakties valandos – labai svarbios paauglių raidai

Tyrimo laikotarpiu, kuris truko net ketverius metus, išanalizuoti 1 101 paauglio duomenys. Tiriamųjų amžius – nuo 13 iki 16 metų. Tyrimu siekta nustatyti ryšį tarp naudojimosi telefonu vėlyvu metu ir depresyvios nuotaikos, pasitikėjimo savimi stokos bei negebėjimo susidoroti su sunkumais.

Kaip pastebi specialistė, šie simptomai labai glaudžiai susiję su suprastėjusiais paauglių mokymosi rezultatais.

Pasak tyrimui vadovavusios dr. Lynette Vernon, paauglių, kurie naktimis rašo žinutes ir naudojasi mobiliaisiais telefonais kitais tikslais, kasmet daugėja. Jos teigimu, tarp įpročio nakties miego valandomis naudotis telefonu ir vis didėjančio miego trūkumą patiriančių paauglių skaičiaus yra labai ryškus ryšys. Negana to, dabar tai siejama ir su paauglių gerovės rodiklio sumažėjimu.

Tarp įpročio nakties miego valandomis naudotis telefonu ir vis didėjančio miego trūkumą patiriančių paauglių skaičiaus yra labai ryškus ryšys.

Ką paaugliai dažniausiai veikia savo telefonuose naktį? Pasiūla išties nemaža: nuo paprasčiausio susirašinėjimo su draugais iki muzikos įrašų siuntimosi. Stresą patiria ne tik tėvai, kai, nusprendę patikrinti, ar saldžiai miega jų atžalos, vidury nakties randa juos vis dar su telefonais rankose. Stresą patiria ir vaikai, nes jie jaučiasi emociškai nepajėgūs išjungti telefonų net ir atėjus laikui miegoti.

Bridžvoterio valstijos universiteto (Masačusetsas, JAV) psichologijos profesorė Elizabeth Englander 2014 m. atliko taip naktinėjančių paauglių tyrimą, kuriame dalyvavo 642 koledžo pirmakursiai. Net 80 proc. abiejų lyčių jaunuolių prisipažino dažnai naktimis lindintys telefonuose. Tuo metu, kai tėvai galvoja, kad jų vaikai miega, jie nurodė su telefonais rankose praleidžiantys vidutiniškai po 1–2 valandas.

E. Englander atliktas tyrimas parodė, kad 42 proc. pastovių naktinėtojų nurodo nuolat kovojantys su depresija; bendrai depresiją patiria apie 25 proc. vaikų.

Trinka hormono melatonino išsiskyrimas

Australijos Perto universiteto tyrėjai į šią problemą pažvelgė per priežastinį ryšį tarp paauglių įpročio naktinėti su telefonais ir depresyvios nuotaikos.

Mobilieji prietaisai ne tik atitraukia paauglius nuo miego, kurio jiems gyvybiškai reikia, – jais naudodamiesi paaugliai jaučiasi mažiau mieguisti, maža to, net ir užmigę, jie miega ne taip kokybiškai. Žurnale „Nature“ skelbtame straipsnyje paaiškinta, kaip dirbtinė mėlyna šviesa, kurią skleidžia elektroninių prietaisų ekranai, veikia smegenų neuronus. Reaguodami į mėlyną šviesą neuronai suaktyvėja, todėl sutrinka organizmo gebėjimas išskirti miegą sukeliantį hormoną melatoniną.

Jau vien šio argumento turėtų pakakti, kad mobiliųjų telefonų paauglių miegamuosiuose nebeliktų, įsitikinusi rašinio autorė M. Price-Mitchell. Jos teigimu, gerai išsimiegoti paaugliams yra be galo svarbu – tai turi lemiamos įtakos jų kognityvinei, socialinei ir emocinei raidai.

42 proc. pastovių naktinėtojų nurodo nuolat kovojantys su depresija; bendrai depresiją patiria apie 25 proc. vaikų.

Daugėjant mokslinių duomenų, patvirtinančių, kad naudojimasis telefonais naktį yra glaudžiai susijęs su paauglių depresyvia nuotaika, pasitikėjimo savimi stoka, negebėjimu susidoroti su sunkumais ir mokymosi rezultatų suprastėjimu, tėvai turėtų suklusti – ir imtis atitinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, tėvai su vaikais galėtų susitarti dėl „sveiko miego valandų“.

Pataria nustatyti aiškias taisykles

Vienas iš svarbių paauglių vystymosi proceso uždavinių – pamažu išmokti elgtis atsakingai. Tačiau be tėvų paramos susidoroti su šiuo uždaviniu jiems sunku. Tyrimų rezultatai vienareikšmiški: tuose namuose, kuriuose galioja sveiko miego režimas ir užtikrinama griežta naudojimosi mobiliaisiais prietaisais kontrolė, vaikai auga sveikesni.

Išmokyti vaikus suvokti miego vertę ir atsispirti pagundai piktnaudžiauti mobiliaisiais prietaisais – ne ką sudėtingiau negu ugdyti juos kitose gyvenimo srityse. Pasak M. Price-Mitchell, šiuo tikslu tėvai turėtų nustatyti aiškias elgesio taisykles, o kai vaikai išmoks elgtis atsakingai ir patys noriai jų laikysis, tas taisykles bus galima sušvelninti.

Taigi kad ir kokio amžiaus būdami vaikai gautų savo pirmąjį mobilųjį prietaisą, tėvai turėtų pasirūpinti, kad juo naudojamasi būtų pagal taisykles, ypač vėlyvuoju paros laiku. Vien tai, kad išmaniajame telefone yra žadintuvas, nebūtinai turi reikšti, kad jis pernakt turi būti šalia. Jei paaugliui reikia žadintuvo, tai ir duokite jam žadintuvą.