"Mano vyras būdamas moksleivis rado sidabrinę penkių litų monetą, ant kurios buvo pavaizduotas Vytis. Jis jį perpiešė, pasigamino trafaretą ir pasisiuvo tais laikais madingą maišelį, ant kurio užpurškė Vyčio simbolį. Su šiuo maišeliu nuėjo į mokyklą, kur kilo didžiulis triukšmas. Už Vyčio simbolį jį net norėjo išmesti iš mokyklos. Mano vyrui Vytis – tai stiprybės ir pasipriešinimo simbolis, todėl, praėjus daugeliui metų po šio įvykio, jis manęs paprašė sukurti drabužį, kurį būtų galima vilkėti ir per šventes, ir kasdien, taip, kad Vytis būtų įkomponuotas pačio drabužio rašte, bet kartu ir neatrodytų provokuojančiai", – prisimena gavusi nepaprastą iššūkį.

Universalu: tapybos darbus primenantys N. Šakelienės drabužiai skirti ir šventei, ir laisvalaikiui. Natalijos Šakelienės / „Nstudija“ nuotr.

Iš pradžių Natalijai kilo mintis pasiūti ne tik vyrišką, bet ir moterišką tokio drabužio variantą sau, kad abu derėtų. "Vyriškiems rūbams kaip foninis raštas buvo naudojami ąžuolo lapai, simbolizuojantys jėgą ir vyriškumą, o moteriškiems – rūtos – grožio ir dorovingumo simbolis. Lietuviški Vyčiai harmoningai įsipynė į audinio raštą. Iš tolo atrodo, kad tai vientisas raštas, o pažvelgus iš arčiau ima ryškėti lietuviškasis Vytis", – pristato naujausią kolekciją jos kūrėja.

Dizainerė pastebi, kad lietuviai valstybinių švenčių metu noriai vilki tokius drabužius. Ji neabejoja, kad dėl subtiliai įkomponuoto Vyčio šios kolekcijos drabužius žmonės mielai vilkės ne tik per valstybines šventes, bet ir laisvalaikiu.

Audinius, ant kurių spaudžiu savo raštus, kruopščiai atrenku.

Tai labai populiarus drabužis tarp patriotų, užsienio lietuvių, kuriems jis visuomet primins, kad jų šaknys – Lietuvoje. Juos labai vertina ir tautiškumą puoselėjančios šeimos, norinčios atrodyti harmoningai, vilkėdamos tarpusavyje suderintą aprangą.

Patriotinę kolekciją sudaro laisvalaikio stiliaus rūbai: džemperis, kelnės, šortai, palaidinė, sijonas, suknelė, kuriuos lengva tarpusavyje derinti. Svarbiausias šios kolekcijos akcentas – tautiniai simboliai, kuriais puošti audiniai: nuo Vyčio, rūtų ir ąžuolo lapų motyvų iki kunigo ir poeto Maironio žodžių.

Lietuviškumo tematika ne pirmą kartą atsispindi dizainerės kūryboje. Pernai vasarą ji sukūrė lininių suknelių kolekciją "Lietuvaitė", kurioje karaliauja Lietuvos gamta – laukų gėlės, paukščiai, rugiai.

Arti dviejų dešimčių kolekcijų pristačiusi R.Šakelienė yra sukūrusi raštais ir piešiniais išsiskiriančią audinių gamybos technologiją.

Stilistika: išskirtinis N. Šakelienės sukurtų drabužių akcentas – tautiniai simboliai, kuriais puošti audiniai. Natalijos Šakelienės / „Nstudija“ nuotr.

"Audinius, ant kurių spaudžiu savo raštus, kruopščiai atrenku. Negailint laiko ir jėgų pavyko sukurti tokią audinių gamybos technologiją, kad nei valant, nei skalbiant drabužis neišblunka, o jo priežiūra lengva", – tikina dizainerė.

Tiesa, ji pripažįsta, kad be pagalbos niekaip to nepadarytų. "Aš sugalvoju idėją, pateikiu modelį, siuvu, o techninę šio darbo dalį – rašto perkėlimą ant audinio – atlieka vyras, kuris ne tik turi teisinį išsilavinimą, bet ir yra meniškos sielos žmogus, baigęs dailės mokyklą", – džiaugiasi savo pagalbininku, pirmuoju darbų vertintoju ir kritiku, puikiai išmanančiu mados užkulisius.

Autorė patikino – anksčiau nieko panašaus ji nėra mačiusi, o mintis suteikti gyvybę laisvalaikio kostiumui, pagamintam iš lietuvių mėgstamo audinio, kilo spontaniškai.

N. Šakelienė drabužiams kurti naudoja audinį, puoštą jos autoriniais raštais.

„Technologijų pagalba tai, ką nupiešiu ant popieriaus, galiu perkelti ant lino ar daugelio kitų medžiagų. Nors motyvai gali išlikti ir tie patys, vis tiek kiekvienas rūbas bus unikalus, turės nepakartojamų detalių“, – papasakojo dizainerė.

Pirmuosius šiltajam metui skirtos aprangos pavyzdžius ji pristatė dar pernai per Žolinę.

„Mintis apie tokią kolekciją kirbėjo jau seniai, tiesiog taip sutapo ir labai simboliška, kad ji debiutavo būtent per Žolinę – juk pagrindinis kolekcijos leitmotyvas yra Lietuvos laukų gėlės, gamtos grožis“, – sakė kūrėja.

Šį pavasarį ją ji pagausino 14 naujų darbų, tarp kurių ne tik kasdieniniai drabužiai, minėtas laisvalaikio kostiumas, bet ir vakarinės suknelės iš lino.

Anksčiau I. Kvedarienės samdyta siuvėja Natalija Šakelienė savo paskyroje drąsiai skelbia, kad bet kuri Gariūnuose pirkta suknelė su užklijuota angelėlio aplikacija, kokybe prilygs save dizainere vadinančios kūrėjos Indrės Kvedarienės drabužiams.

I. Kvedarienės teigimu, išplatintame N. Šakelienės pranešime apstu pagiežos: pateiktas „faktų“ ir nuomonių kratinys lyg tradicinėje bulvaro nešvarių apatinių skalbykloje. Moteris suskubo imtis atsakomųjų veiksmų.

„Aš tikrai suprantu, kad niekas iš naujo dviračio neišrasime. Aš nesukūriau angelo, taip sakyti būtų visiškai nelogiška. Tiesiog prieš 4 metus gimė idėja susikurti sau kepurę su angelo aplikacija, kuri, mano pačios netikėtumui, tapo mano darbų vizitine kortele.

Aplikacijos aš nesisavinu, subūriau komandą, kurioje kiekvienas dirbame savo darbą, pradedant audinių parinkimais, baigiant nuotraukų apipavidalinimu pristatant kolekcijas. O tokias provokacijas vadinu šmeižtu ir bandymu mane sužlugdyti“, – teigė I. Kvedarienė.

Tekstilės gaminiuose ar interjero dizaino detalėse klasikinių ornamentų, garsių skulptūrų ar dailės kūrinių motyvų naudojimas nėra naujiena. Tai nėra draudžiama, tad tai dažnai praktikuoja ir garsiausi pasaulyje mados namai ar dizaineriai. Jų darbuose perteikiami žinomiausi personažai: italų menininko Leonardo da Vinčio kūrinių atvaizdai, Mikelandželo freskų detalės, graikiškos dorėninės kolonos, heleniniai ornamentai ir daugybė kitų.

Ketverius metus trukusi tyla

Drabužių kūrėja I. Kvedarienė pasakojo, kad mintis susikurti drabužį kilo po asmeninių šeimos išgyvenimų, kuomet šeima susilaukė vaiko su negalia. Finansininkės specialybę turinti moterį kankino depresija. Netikėtai namuose rastas molinis angelas pakišo idėją aplikaciją perkelti ant kepurės. Kadangi tuo metu moteris apie siuvimą pati negalvojo, audinių parduotuvėje jai pasiūlė N. Šakelienės paslaugas.

„Tokio plano, kad tapsiu drabužių kūrėja, aš tikrai neturėjau. Nuotrauką su kepure patalpinau socialiniame tinkle, sulaukiau daugybės užklausų, kur ir kaip tokią gauti. Tuomet ir pagalvojau, kodėl gi nepabandžius, – žinot, būna juk, kad gyvenime netikėtai pasiseka“, – šyptelėjo I. Kvedarienė. Tiesa, moteris pripažino, kad nei prieš 4 metus, nei dabar savo idėjos neužpatentavo.

Po užklausų antplūdžio, kūrėjai N. Šakelienė per savaitę pasiūdavo kelias dešimtis kepurių. I. Kvedarienė teigia, kad ji netikėtai pradėjo kelti darbo kainą, o galiausiai, nieko nepranešusi iš anksto ir neįvykdžiusi užsakymų, išvyko atostogų. „Tuo metu už vienos kepurės pasiuvimą ji manęs prašė lyg už švarkelio kainą. Manau, tokie sprendimai buvo priimti taktiškai, kad aš atsisakyčiau jos paslaugų, o ji mano idėjas galėtų parduoti kaip savo“, – svarstė drabužių kūrėja.

Subūrusi naują komandą, I. Kvedarienė ramiai dirbo ketverius metu, kol nebuvo informuota, kad dizainerė N. Šakelienė savo puslapyje talpina ir pardavinėja panašius drabužius. Akivaizdžiausias skirtumas – vietoje angeliuko aplikacijoje perteiktas moters atvaizdas.

Plagijavimo skandalas?

Po ilgos tylos pertraukos žiniasklaidoje netruko pasirodyti pasipiktinusios N. Šakelienės pasisakymas, esą I. Kvedarienė tėra plagiatorė ir žurnaluose rastus drabužių modelius pristatinėja kaip savus.

„Žinokit, aš turiu ne tik darbą, bet ir šeimą. Sekti ar be perstojo žiūrėti ir tikrinti, ar kas ko nekopijuoja – ne man. Aš sėkmingai dirbau ir dirbu toliau, stengiuosi realizuoti naujas idėjas. Kaip bandyta mane šmeižti, kad esu tik plagiatorė, tai galiu tik argumentuoti, kad visi domisi aukštosios mados kūrėjų darbais, visi varto garsiausius madų žurnalus, kuriuose ieško naujų detalių, idėjų. Jei šiuo metu keliuose aukštosios mados namuose vyrauja gėlės, tai tarp jų irgi plagiatas?, – apie šmeižtą, esą ji nieko negali sukurti pati, kalbėjo I. Kvedarienė.

Moteris neslepia apmaudo, kad žino, jog tiek turgaus prekybininkai, tiek jaunosios kartos kūrėjos darbuose savinasi ir dizainerės A. Kuzmickaitės drugelius ar jos taip pamėgtą angeliuką. Visi tie drabužiai masiškai nugulę turgaus lentynas ar keliauja į Lenkiją. Tačiau priduria, kad skaudžiausios pastarąsias tris savaites į jos pusę nukreiptos pažeminimo, pasišaipymo frazės. „Angeliukus kepti lengviau nei keksiukus“, „Angelų kūrėjų žmogui diagnozės nustatymui nereikalingas net specialistas“, „Kam tie mokslai, juk svarbu mirgėti žurnalų viršeliuose“, tai – tik keli N. Šakelienės pasisakymai.

I. Kvedarienė prasitarė, kad šiuo metu moterys nebendrauja ir net nebandė kalbėtis. Ji, surinkusi įrodymus, kreipėsi į advokatą, kuris esą patikino, kad už tokius viešus pasisakymus galima kelti bylą dėl žmogaus šmeižto.

Nesutarimai persikels į teismą

Susisiekus su žinomu garsių bylu advokatu Karoliu Rugiu, vyras tik patvirtino, kad Indrė turi teisę kreiptis į teisines institucijas.

„Asmuo turi teisę civilinio proceso tvarka kreipdamasis į teismą reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu yra padarytas nusikaltimas ir paskleista apie žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai gresia baudžiamoji atsakomybė“, – konstatavo advokatas K. Rugys.

Pati I. Kvedarienė teigė žinanti, kad teismo procesai dažniausiai užsitęsia. „Nežinau, ką man pavyks pasiekti, tačiau nebegalėjau leisti, kad mane šitaip žemintų. Jei žmogui buvo reikalingas skandalas tam, kad išgarsėtų, kad prisistatytų, jog ir ji tokia yra – tebūnie. Bet kad ji mano idėjas vadina savo kūryba, tai aš nežinau...“ – su nusivylimu kalbėjo dizainerė.

I. Kvedarienė neslepia, nors jaučiasi užsigrūdinusi, bet situaciją išgyvena skaudžiai ir apgailestauja, kad situaciją teks spręsti teisiniu būdu.

Pasak advokato, ginti savo teises yra būtina ir kiekvieną kartą reikėtų įsivertinti, ar tikrai jos yra pažeistos, kokiu būdu jas galima apginti, ypač po pasisakymų viešojoje erdvėje.

„Pasikonsultavęs su profesionalu, asmuo lengviau galėtų prieiti prie išvados, koks teisių gynimo būdas efektyviausias, kad be reikalo nešvaistytų laiko, pinigų, sveikatos. Neretai net ir nustačius teisių pažeidimą, teismuose neturtinė žala priteisiama palyginti nedidelė, tačiau teisi pusė švenčia savo pergalę visuomenės akyse“, – teigė advokatas K. Rugys.

Į konfliktą įsisukusi I. Kvedarienė prasitarė, kad rudenį ketina pristatyti naują kolekciją.