"Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad šis klausimas jo susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru nesvarstytas", - pranešė NATO spaudos tarnyba. 

J. Stoltenbergas pabrėžė dialogo su Rusija svarbą, ypač esant rimtiems nesutarimams.

NATO vadovas ir S. Lavrovas "aptarė karinę padėtį ir karinius mokymus, įskaitant anksčiau šį mėnesį vykusias didžiausias per Rusijos istoriją pratybas „Vostok 2018“ („Rytai 2018“), taip pat būsimus NATO manevrus "Trident Juncture" (Tridantė jungtis"), rašoma Aljanso spaudos tarnybos pranešime. 

"Taip pat atkreipiau dėmesį į NATO susirūpinimą dėl tebesitęsiančių agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir išsakiau tvirtą NATO solidarumą su Jungtine Karalyste po išpuolio Solsberyje. Sutarėme su ministru S. Lavrovu toliau palaikyti kontaktus", - sakė J. Stoltenbergas, cituojamas Aljanso spaudos tarnybos. 

Lenkija pasiūlė JAV steigti šalyje nuolatinę karinę bazę ir padengti didžiąją dalį jos išlaidų. Amerika, vadovaujanti Lenkijoje dislokuotai NATO sąjungininkių pajėgų kovinei grupei, kol kas nepriėmė sprendimo šiuo klausimu.

JAV pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariai tiesiogiai kišasi į susirėmimus Ukrainos Debalcevės rajone, ir, jeigu jų ataka bus sėkminga, jie gali nukreipti savo dėmesį į Mariupolio uostą.

„Iš amunicijos kiekio, (karinės) įrangos tipo akivaizdu, jog Debalcevės rajone vyksta tiesioginė Rusijos karinė intervencija“, – sakė generolas leitenantas B.Hodgesas, lankydamasis NATO bazėje Ščecine, šiaurės vakarinėje Lenkijoje.

„Man tikrai neramu – jeigu Debalcevėje jiems pasiseks, savo dėmesį jie nukreips į Mariupolį. Negaliu to tikrai tvirtinti, bet esu susirūpinęs“, – kalbėjo jis.

Pasak B.Hodgeso, prie rytinės Ukrainos sienos Rusija yra sutelkusi 10 kariuomenės batalionų.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas ketvirtadienį pranešė siūlysiąs miesto savivaldybės tarybai atšaukti sutartį dėl projekto greta karinio oro uosto, iš kurio vykdoma NATO oro policijos misija.

Tai socialdemokratas meras nusprendė po susitikimo su mieste viešėjusiu partijos pirmininku premjeru Algirdu Butkevičiumi.

„Kalbėjome su premjeru, kad jis rekomenduoja savivaldybei atšaukti priimtą sprendimą. Grįžtu dabar iš minėjimo ir duosiu komandą parengti sprendimą“, - BNS sakė meras.

Sutartį miesto valdžia pasirašė su įmone „Rail Skyway Systems Ltd.“, jos akcininkai yra Rusijoje gyvenantys asmenys.

Anot mero, sutarties nutraukimui turės pritarti savivaldybės taryba, kurios artimiausias posėdis numatytas kitą ketvirtadienį.

J.Sartauskas mano, kad savivaldybė su investuotoju elgėsi tinkamai, tačiau anksčiau turėjo į šį procesą įsijungti kontroliuojančios tarnybos.

„Aš galvoju, kas procese Lietuvoje turi anksčiau įsijungti visos struktūros, o ne tada, kada kažkas padaro sprendimą, nes mes, kaip savivalda, tikrai negalime ir neturime išsiųsti jokio signalo investuotojui, kad mes juos sekame ar kažkokie tyrimai daromi. Priešingai - kiekvienam investuotojui stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad greičiau ateitų į miestą ir kad išsivežtų geriausius linkėjimus ir prisiminimus apie savivaldybę“, - sakė meras.

Meras apgailestavo, kad šį kartą viršų esą paėmė politikavimas, o ne pragmatinis kelias.

„Prastą signalą išsiuntėme kitiems investuotojams - kad dabar būsite tikrinami ir taip toliau. Turi būti nepolitikuojant tikrinama - darbo tvarka“, - sakė miesto vadovas.

Anksčiau šią savaitę meras sakė, kad įmonė „Rail Skyway Systems Ltd.“ savivaldybei rugsėjo 10 dieną pervedė 1 mln. litų teritorijos tvarkymo darbams dar iki jos išnuomojimo. Sprendimą, ar nuomoti žemę įmonei, turėjo priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Ketvirtadienį meras sakė, kad minėti pinigai bus grąžinti bendrovei.

Registrų centro duomenimis, „Rail Skyway Systems“, kurios įstatinis kapitalas rugpjūčio mėnesį padidintas nuo 105 tūkst. litų iki 1 mln. litų, akcininkai kovo pabaigoje buvo tuo pačiu adresu Maskvoje gyvenamąją vietą nurodę įmonės vadovas Anatolijus Junickis ir Nadežda Kosareva.

Pagal rugsėjo 9 dieną Šiaulių savivaldybėje pasirašytą investicijų sutartį su „Rail Skyway Systems Ltd“, savivaldybė pritarė, jog Nacionalinė žemės tarnyba ne aukciono būdu 99 metams išnuomotų žemės sklypą Aviacijos gatvėje, o įmonė čia įrengtų styginio transporto laboratoriją ir bandomąją trasą. Pasirašęs sutartį investuotojas įsipareigojo iki 2016 metų gruodžio 31 dienos investuoti ne mažiau nei 20 mln. litų ir sukurti ne mažiau nei 50 naujų darbo vietų, o iki 2018 metų pabaigos investuoti ne mažiau 60 mln. litų ir sukurti ne mažiau 150 darbo vietų, nurodė savivaldybė.

Prezidentė šią savaitę pateikė įstatymų pataisas, kad investicijos į strateginius ūkio sektorius ir greta strateginių objektų esančią teritoriją būtų leidžiamos tik įvertinus, ar potencialaus investuotojo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Pagal prezidentės siūlomas pataisas, siūloma į strateginių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą įtraukti šiuo metu karinio aerodromo teritorijoje veikiantį Šiaulių oro uostą bei suteikti strateginės reikšmės objekto statusą visiems Lietuvos teritorijoje esantiems aerodromams.

Teikiamuose įstatymų projektuose nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginiais ūkio sektoriais įvardinami energetika, transportas, komunikacijos, informacinės ir aukštosios technologijos, finansai.

D.Grybauskaitės patarėja ekonomikai Giedrė Kaminskaitė-Salters BNS trečiadienį sakė, kad pataisų pateikimą paskatino situacija Šiauliuose, tačiau jomis siekiama plačiau atsižvelgti į sudėtingą geopolitinę situaciją.

Rumunija suteikė leidimą įkurdinti savo teritorijoje NATO naikintuvus, gilėjant krizei kaimyninėje Ukrainoje, trečiadienį paskelbė jos prezidentas.

„Šie lėktuvai bus dalis NATO integruotos gynybos sistemos kartu su Rumunijos karinėmis oro pajėgomis“, – prezidentas Traianas Basescu (Trajanas Besesku) sakė po susitikimo su šalies gynybos taryba.

„Rumunijos teritorijoje bus iki 200 pilotų, mechanikų ir priežiūros personalo“, – pridūrė jis.

T.Basescu ragino Europą laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu dėl krizės Ukrainoje, o trečiadienį paragino NATO stiprinti savo rytinį sparną, ruošiantis potencialiam padėties pablogėjimui.

„Rusijos karinių jūrų pajėgų buvimas Juodojoje jūroje kelia mums nerimą“, – pažymėjo jis.

Praeitą savaitę prezidentas kvietė Europos Sąjungą (ES) ir NATO aprūpinti ginklais Kijevo vyriausybę, kurios pajėgos kaunasi su prorusiškais sukilėliais Ukrainos rytuose.

Sprendimas dėl naikintuvų bazės buvo priimtas NATO ketvirtadienį pradedant svarbų viršūnių susitikimą Velso mieste Niuporte, kuriame pagrindinė tema bus konfliktas Ukrainoje.

Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją palaikant sukilėlius, o T.Basescu taip pat ragino NATO nares „žengti toliau negu gerų ketinimų deklaracijos“ ir kvietė imtis „naujo lygio sankcijas“ prieš Maskvą.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad 28 šalių aljansas sieks patvirtinti „parengties veiksmų planą“, pagal kurį numatoma vykdyti rotacinį karių ir įrangos dislokavimą Rytų Europos šalyse.

Tos pajėgos, kurias veikiausiai sudarytų keli tūkstančiai karių, galėtų per kelias dienas būti pasiųstos reaguoti į bet kokius potencialiai grėsmę keliančius Rusijos karinius veiksmus šiame regione.

Estija nori, jog NATO jos teritorijoje įkurtų nuolatines bazes – gynybai nuo kaimyninės Rusijos ir siekiant sumažinti nuogąstavimus, kad ši Baltijos valstybė gali būti kitas „karštas rajonas“ po Ukrainos, antradienį sakė prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas).

T.H.Ilvesas, JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) vizito Estijoje išvakarėse lankydamasis Osle, atsakė „taip“, kai jo per spaudos konferenciją buvo paklausta, ar jis nori nuolatinių NATO bazių Estijoje.

„NATO neturėtų priklausyti dvejopos šalys: su nuolatinėmis NATO bazėmis ir be (jų). Tai neteisingas signalas ... potencialiam agresoriui“, – sakė jis.

Iš Estijos B.Obama išvyks į NATO viršūnių susitikimą Velse.

Argentinos prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner) trečiadienį pareiškė, kad Atlanto vandenyno pietinėje dalyje esančiose Folklando salose NATO yra įsirengusi branduolinę bazę.

Argentina tą Didžiosios Britanijos administruojamą salyną vadina Malvinais ir laiko jį savo teritorija. Abi šalys 1982 metais dėl tų salų buvo įsitraukusios į trumpą, tačiau kruviną karą.

C.Kirchner pareiškė, kad tos salos „yra NATO karinė branduolinė bazė Pietų Atlante – tai yra tiesa, kurios jie nebegali ilgiau nuslėpti“.

Prezidentė sakė, kad Folklando salos yra „vienos iš labiausiai militarizuotų teritorijų pasaulyje“, tvirtindama, kad jose laikoma apie 1,5 tūkst. karių ir 2 tūkst. civilių kariuomenės darbuotojų, nors nuolatinių salos gyventojų tėra apie tūkstantis.

C.Kirchner, kuri jau ne kartą yra paskelbusi prieštaringai vertinamų pareiškimų apie tas salas, sakė, kad toje teritorijoje yra pagrindinė Britanijos kariuomenės vadavietė Pietų Atlanto regione ir įrengtos svarbios elektroninės žvalgybos sistemos.

C.Kirchner šias prielaidas kėlė per ceremoniją, kurioje buvo pagerbti žuvę argentiniečiai, minint Folklando konflikto pradžios 32-ąsias metines.

Argentinos pajėgos įsiveržė į tas salas 1982 metų balandžio 2 dieną, tačiau buvo priverstos pasiduoti po 74 dienų, kai teritoriją susigrąžino Britanijos ekspedicinės pajėgos.

Per kautynes žuvo iš viso 649 Argentinos kariai, daugiausiai šauktiniai. To konflikto aukomis taip pat tapo 255 britų kariškiai ir trys civiliai Folklando salų gyventojai.

NATO pajėgų Europoje vadas sako, reaguojant į Maskvos veiksmus Kryme ir telkiamas pajėgas Ukrainos pasienyje, reikia galvoti apie aljanso pajėgų perdislokavimą. Generolas išskyrė Baltijos šalis, nes pasak jo, jei čia nebus NATO karių, agresijos atveju, bus sunku ginti sąjungininkus.

Pačiu laiku – taip galima apibūdinti didžiausias praėjusį lapkritį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykusias NATO pratybas. Po Rusijos agresijos Kryme ir vis garsiau kalbant apie jos telkiamas pajėgas prie Ukrainos sienos, tik pažadų apie gynybą ir vakarų politikų vizitų Baltijos šalims ir vidurio Europai nebeužtenka. NATO pajėgų Europoje vadas sako, kad reikia į rytines NATO nares – tarp jų ir Baltijos šalis – perdislokuoti aljanso pajėgas.

„Prie rytinių Ukrainos sienų yra sutelktos didelės Rusijos pajėgos ir jos tikrai, tikrai pasirengusios. Mes negalime apginti, jei  mūsų ten nėra. Taigi, manau, kad turime galvoti apie mūsų sąjungininkus, mūsų pajėgų perdislokavimą ir jų pasirengimą, kad mes galėtume apginti sąjungininkus, ypač Baltijos ir kitas šalis, jei to prireiktų“, – kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove`as.

Iš principo tai gali reikšti ir nuolatinę NATO bazę ir Baltijos šalyse, ne tik Jungtinių valstijų siūlomas rotacines pajėgas. Tuo metu Britanijos premjeras nelinkęs kalbėti apie karių perdislokavimą.

„Nemanau, kad reikia keisti mūsų planus dėl britų karių esančių Britanijoje, bet manau, kad labai svarbu yra tai, kad NATO partneriams ir sąjungininkams nusiuntėme aiškią žinią, jog mes tikime NATO ir tikime jų saugumu. Todėl mes padedame Baltijos šalių gynybai ir jų poreikiams“, – sakė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.

Vokietijos gynybos ministrė savaitraščiui „Der Spiegel“ pareiškė, kad dabar svarbiausia, jog prie išorinių sienų būtų jaučiamas NATO buvimas. Panašiai sako ir Rumunijos prezidentas.

„Reikia persvarstyti NATO karinius išteklius dėl pastarųjų mėnesių Rusijos Federacijos karinės veiklos“, –sakė Rumunijos prezidentas Traianas Basescu.

Tuo metu Rusija neigia, kad prie Ukrainos telkiamos pajėgos. Esą per pastarąjį mėnesį septynios tarptautinių inspektorių grupės apsilankė Rusijos regionuose prie Ukrainos.

„Inspektoriai galėjo pakalbėti su dalinių vadais, fotografuoti, patys stebėti dalinių judėjimą. Jie liko patenkinti gauta informacija ir pareiškė, aš juos cituoju: „Nėra jokių karinių veiksmų prie sienos su Ukraina“, – kalbėjo Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.

Tačiau Rusija neigė ir tai, kad vasario pabaigoje jos kariai pradėjo blokuoti objektus Kryme. Jie buvo be skiriamųjų ženklų, todėl praminti žaliaisiais žmogeliukais. Vakarai skeptiškai žiūri į Maskvos pareiškimus.

„Prie rytinių Ukrainos sienų yra pakankamos Rusijos pajėgos judėti į Padniestrę, jei būtų priimtas sprendimas tai daryti, ir tai kelia didelį susirūpinimą. Nežinome apie ketinimus. Ką mes girdime, tai tą pačią retoriką, kuri panaudota, kai jie įsiveržė į Krymą“, – sakė P. Breedlove`as.

Baltarusija išplatino vaizdus, kaip Rusijos žvalgybinis lėktuvas kartu su naikintuvais saugo šalių oro erdvę. Čia jie atskrido po to, kai reaguojant į Rusijos agresiją Kryme sustiprinta Baltijos šalių oro erdvė. NATO pajėgų Europoje vado teigimu, Rusija pastaruoju metu elgiasi kaip priešininkė.