„Gyvenu čia jau beveik trejus metus, žmonės manęs nuolat klausia, ar dar saugu gyventi Lietuvoje. Ir mano atsakymas visada būna tas pats – taip“, – ketvirtadienį Seime per minėjimą teigė jis.

„Jūs esate saugūs, mes esame NATO ir kartu esame saugūs“, – kalbėjo NATO karininkas.

Jis citavo 2002 metų lapkritį Vilniuje viešėjusį JAV prezidentą George'ą Bushą (Džordžą Bušą), sakiusį, kad „ilga baimės netikrumo ir vienatvės naktis baigėsi, jūs prisijungiate prie stiprios ir augančios NATO šeimos, agresijos akivaizdoje drąsūs Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės niekada daugiau neliks vieni“.

„Jo žodžiai šiandien tokie pat teisingi kaip ir prieš daugiau nei 20 metų. Jūs nesate vieni, Lietuva priklauso vieningai ir stipriai NATO, kurią dabar sudaro 32 šalys narės ir kuri gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, – tvirtino pulkininkas.

P. Nielseno teigimu, pernai patvirtinti nauji NATO regioniniai gynybos planai yra išsamūs ir visapusiški, visi padaliniai bus apmokyti juos vykdyti, ir tai bus veiksmingiausia atgrasymo priemonė, kokią tik galima įsivaizduoti.

„Tai neleis Rusijai pulti NATO“, – pabrėžė pulkininkas.

Gyvenu čia jau beveik trejus metus, žmonės manęs nuolat klausia, ar dar saugu gyventi Lietuvoje. Ir mano atsakymas visada būna tas pats – taip.

Seimo pirmininkė: NATO turi prisitaikyti prie grėsmių

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog dėl narystės NATO Lietuva išgyveno santykinio stabilumo laikotarpį, jis leido sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą ir socialinę pažangą.

„Tačiau tiesa ir ta, kad savo pačių sėkmės buvome užliūliuoti. Nors kartais mėgstame priminti savo sąjungininkams žodžius „Ar mes jums nesakėme?“, reikia pripažinti, kad net Lietuvoje Rusijos agresijos prieš Sakartvelą aidas 2008 metais nebuvo ganėtinai garsus, kad priverstų mus skirti daugiau dėmesio savo krašto gynybai“, – kalbėjo ji.

Seimo pirmininkės teigimu, šiandieninėje nestabilioje geopolitinėje aplinkoje, paženklintoje Rusijos karu prieš Ukrainą, siekiu sugriauti tarptautine teise paremtą Europos saugumo architektūrą ir autoritarinių valstybių stiprėjimu, būtina padvigubinti, o jei reikės – ir patrigubinti savo pastangas gynybai. Pasak jos, visiems sąjungininkams kartu dar kartą patvirtinti savo tarpusavio įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.

„Svarbiausia, kad būtų politinė valia gintis ir gebėjimas nuolat prisitaikyti prie kintančių saugumo iššūkių. Palinkėkime, kad jubiliejinis NATO Vašingtono viršūnių susitikimas būtų dar vienas žingsnis saugesnio, stabilesnio ir teisingesnio pasaulio link“, – teigė ji.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis klausė, kam reikalinga NATO, jeigu ji neveda į Ukrainą.

Anot jo, 1949 metais Aljansas įkurtas siekiant apginti Europą nuo Sovietų Sąjungos grėsmės, išsaugoti laisvę, demokratiją, žmogaus teisės ir teisės viršenybę. Parlamentaras pabrėžė, kad būtent dėl to dabar kovoja Ukraina, dėl to į NATO priimtos Vidurio Europos, Baltijos šalys, galų gale Suomija ir Švedija.

„Tačiau ši logika niekaip nebuvo pritaikyta Ukrainai. Nes V. Putinas įsakmiai 2007 metais Miunchene pasakė NATO šios logikos Ukrainai netaikyti. Nuo to laiko Ukraina buvo parduota mažiausiai tris kartus: Bukarešte 2008 metais, po invazijos 2014 metais ir – kalbant be kosmetikos – Vilniuje 2023 metais. Pridėčiau čia dar ir Budapeštą 1994 metais“, – kalbėjo Seimo narys.

„Po kelių mėnesių NATO ir vėl laukia išbandymas – Vašingtono NATO viršūnių susitikimas, jame ir vėl turime du pasirinkimus Ukrainai: eiti Vidurio Europos ir Baltijos šalių, Suomijos ir Švedijos keliu, sėkmės, stabilumo, laisvos ir nedalomos Europos keliu, arba Miuncheno, Bukarešto galų gale Putino keliu“, – teigė jis.

Ž. Pavilionis sakė esąs įsitikinęs, kad NATO neturi ateities be Ukrainos ir Ukraina – be NATO.

Prašymą dėl stojimo į NATO Lietuva pateikė 1994 metų sausio 4 dieną, o 2004 metų kovo 29 dieną ji tapo visateise Aljanso nare.