Pastaruoju metu ekonomistams ir politikams kalbant apie tai, kad galimai artėja nauja krizė, Lietuvos gyventojai dėl to patiria susirūpinimą. Dėl galimos krizės daugiausia nerimauja vidutines ir didesnes pajamas gaunantys, aukštesnes pareigas einantys didmiesčių gyventojai.

Lapkričio 9-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų atsakė, kad jie jaučia nerimą ir susirūpinimą dėl galimai artėjančios naujos pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės: 16 proc. jaučia didelį nerimą ir susirūpinimą ir 37 proc. greičiau dėl to susirūpinę.

Ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad dėl to nerimauja vidutiniškai (nei taip, nei ne). Dėl naujos krizės kol kas nesijaudina kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) šalies gyventojų (5 proc. visiškai dėl to nesirūpina ir 7 proc. greičiau nesirūpina). 8 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Dėl galimai artėjančios naujos pasaulinės krizės jaučia didelį nerimą ir susirūpinimą daugiau 30-49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su vidutinėmis (600-1000 eurų) ar didžiausiomis (virš 1000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, dirbantys gyventojai (ypač vadovai bei specialistai ir tarnautojai), rusų tautybės gyventojai.

Matome, kad tvenkiasi debesys virš pasaulio ekonomikos, pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi.

Dėl galimos naujos ekonomikos ir finansų krizės nejaučia nerimo ir susirūpinimo daugiau jaunimas iki 30 metų, bedarbiai ir namų šeimininkės, besimokantis jaunimas.

Kaip ELTA jau skelbė, už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris yra perspėjęs, kad pasaulio ekonomikos padangė pastaruoju metu gerokai aptemo.

„Matome, kad tvenkiasi debesys virš pasaulio ekonomikos, pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi. Matome, kokių sprendimų ėmėsi (JAV prezidentas Donaldas. - ELTA) Trumpas, (Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine. - ELTA) Lagard, reiškia, kad tikrai įmanoma krizė“, - Briuselyje kalbėjo G. Oettingeris.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2-3 metus, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek šalies Vyriausybė šiems procesams esą yra gerokai labiau pasirengusi nei prieš dešimtmetį.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad krizė tikrai bus, tačiau neaišku, kada išryškės ją lemsiantis „išorinis šokas“. Kad ir kaip būtų, jo teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis dabar yra visai kitokia, nei buvo prieš praėjusią krizę, ir vidutinio stiprumo sukrėtimas šalies būklei nebūtų toks sunkus.

Tuo metu ekonomistas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, nors išvados po buvusios ekonominės krizės ir yra padarytos, tačiau nauja krizė gali turėti kiek kitokį pobūdį dėl prekybos karų, akcijų kursų pervertinimo ar Pietryčių Azijos skolų. Vis dėlto, kaip pabrėžė G. Nausėda, gali būti, kad nuo naujos krizės nepavyks visiškai apsisaugoti.

„Jeigu kiltų panašaus masto iššūkis, mums tokiam smūgiui amortizuoti reikėtų ne 1,5, o 4 mlrd. eurų, todėl dabartinis rezervas nėra pakankamas. Tokiu atveju tenka konstatuoti, kad tai yra geriau nei nieko, bet šiandien net ir eidami teisinga linkme einame per mažais žingsniais - neturime pakankamai lėšų nuosmukiui kompensuoti“, - sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu, ekonomistams ir politikams vis dažniau kalbant apie galimą naują krizę, finansų ministras Vilius Šapoka yra pasakęs, kad svarbu ne tik būti gerai pasiruošusiems, bet ir neįsikalbėti ligos.

„Sunkesniems laikams visuomet turime ruoštis. Kuo noriu pasidžiaugti - tai, kad trečius metus iš eilės pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes kaupiame rezervus. Bet taip pat labai svarbus dalykas - neįsikalbėti ligos“, - teigė V. Šapoka.

Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.

Nesutaria ir lyderiai: Vokietijos kanclerė paragino Prancūziją ir Italiją laikytis biudžeto drausmės, o Prancūzijos prezidentas atkirto, kad jam nepavyko įtikinti kolegų, kad dabar svarbiau priemonės, skatinančios augimą.

Per visą pasaulį jau daugiau kaip savaitę ritasi akcijų kursų smukimo banga, bet Europos biržose ketvirtadienį įvyko naujas šokas – antras per dvi dienas. Visose pagrindinėse biržose – Londone, Paryžiuje, Frankfurte, Milane, Amsterdame ir Lisabonoje – kursai smuko 2–3 proc.

Kol kas nedaug kas tiki, kad pasikartos tokia krizė kaip prieš kelerius metus – mat šįkart paniką lemia ir žinios apie Amerikos bei Kinijos ūkio sulėtėjimą bei Ebolos virusą. Tačiau blogos žinios iš dviejų silpnųjų euro zonos ekonomikų kelia susirūpinimą, kad svarbiausi euro zonos pacientai taip ir nepasveiko.

Ispanijai ketvirtadienį nepasisekė parduoti tiek obligacijų ir už tokią kainą, kokios norėjo vyriausybė. Graikijos vyriausybei už savo obligacijas jau tenka mokėti nepakeliamas palūkanas: 9 proc.

Graikija dėl politinių motyvų norėjo kuo greičiau atsisakyti griežtų reikalavimų, kuriuos nekenčiamas Tarptautinis valiutos fondas nustatė mainais į jau paskolintus 240 mlrd. eurų. Dabar vargu ar galės pasitraukti iš kredito programos ir skolintis finansų rinkose.

Kad panika neplistų, Europos Komisija ketvirtadienį pareiškė visais įmanomais būdais padėsianti Graikijai skolintis rinkose.

Euro krizę prieš dvejus metus sustabdė Europos centrinio banko vadovo pažadas padaryti ką tik reikės, bet dabar pirmą kartą investuotojai jau ima abejoti, ar bankas sugebės įveikti visų pirma Vokietijos pasipriešinimą, ir, jei reikės, pradės spausdinti pinigus, kad supirktų vyriausybių obligacijas.

Vokietija pati atsidūrė ties recesijos slenksčiu, todėl kritikai aiškina, kad Angelos Merkel taupymas yra blogas receptas. Bet kanclerė pakartojo, kad taupymas iš pat pradžių buvo vienintelis teisingas kelias. Berlynas nori, kad kitąmet pirmąkart per 46 metus biudžete nebeliktų deficito ir kritikų neklauso. A. Merkel perspėjo, kad krizė anaiptol neįveikta, nes nepašalintos jos priežastys – nei euro zonose, nei atskirose šalyse.

„Visos – ir čia dar kartą pabrėšiu: visos – valstybės narės turi visiškai laikytis sutvirtintų taisyklių“, – sakė A. Merkel.

Tai tiesioginė kritika Prancūzijai, kuri atvirai skelbia dar bent trejus metus laužysianti Europos Sąjungos nustatytą drausmės taisyklę, kad deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, ir Italijai, kurios deficitas kitąmet taip pat viršys ribas.

Prancūzijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė toliau kovosiantis, kad Europa skatintų išlaidas, o ne taupymą, bet pripažino, kad kol kas supratimo nesulaukia. Berlynas ir Paryžius, pasak šaltinių, iki gruodžio mėgins pasiekti kompromisą, pagal kurį Vokietija didintų išlaidas, o Prancūzija labiau taupytų. Bet abejojama, kad dviejų didžiausių Europos ekonomikų, vykdančių priešingą politiką, kompromisas būtų pakankamas.