Europos Tiekimo grandinių akto tikslas yra užtikrinti, kad didelės įmonės būtų patrauktos atsakomybėn, jei jos už ES ribų pelnosi iš vaikų ar priverstinio darbo. Tam, kad jis įsigaliotų, jis dar turės gauti galutinį Europos Parlamento (EP) ir ministrų pritarimą, tačiau penktadienį aukšto rango diplomatų patvirtintas tekstas žymi sunkiai pasiektą kompromisą tarp šalių narių ir parlamento derybininkų.

Kai šalių narių derybininkai ir parlamentas pasiekia kompromisą, galutinis priėmimas dažnai yra tik formalumas, tačiau Tiekimo grandinių akto kelyje pasitaikė daugiau duobių, nei įprastai. Pradinis kompromisas su parlamento derybininkais buvo pasiektas gruodį tarpininkaujant Ispanijai, veikusiai visų ES šalių narių vardu, bet jis nesulaukė pakankamo aukšto rango diplomatų palaikymo, Vokietijai ir Italijai išreiškus susirūpinimą. Ši kliūtis privertė Belgiją, kuri sausį iš Ispanijos perėmė vyriausiosios derybininkės vaidmenį, įtikinti parlamento derybininkus pakoreguoti susitarimą.

Pagal naują kompromisą pakeliama riba, nuo kurios bendrovėms bus taikomos naujosios taisyklės: nuo 500 darbuotojų ir metinių 150 mln. eurų pajamų pagal senąjį kompromisą iki 1 tūkst. darbuotojų ir 450 mln. eurų metinių pajamų naujame susitarime.

Įstatymas įsigalios laipsniškai per penkerių metų laikotarpį, iš pradžių paveikdamas didesnes bendroves, pradedant tomis, kurios turi daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų ir per metus gauna 1,5 mlrd. eurų pajamų.

Peržiūrėtas susitarimas penktadienį sulaukė pakankamo šalių narių palaikymo. Taip buvo atblokuotas ES teisėkūros procesas ir dabar yra labai tikėtina, kad Tiekimo grandinių aktas taps įstatymu.

Už naują Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą balsavo 71 parlamentaras ir vienas buvo prieš.

Valdantieji teigia, jog įstatymas pakelia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tačiau opozicijos atstovai kritikuoja naują tvarką, argumentuodami, kad daug laisvės spręsti dėl atlyginimo gaunantys vadovai galės sprendimus priimti subjektyviai.

„Priėmus šį projektą iš esmės gerės biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo sistema, ji taps konkurencingesnė ir teisingesnė. Minimalūs atlyginimų dydžiai padidės nuo 65 iki 610 eurų“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.

Opozicinių demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad kartu su valstybės tarnybos reforma šis įstatymas yra ydingas, nes „liberalizacijos kvapas čia labai ryškus, taip pat viršininkų įgalinimo labai daug“.

„Yra kažkokių gerų dalykų ir jūsų atneštų, prieš (atlyginimų – BNS) pakėlimus niekas rankos negali kelt, bet bendras bruožas – radikaliai dešiniojo sparno, kurį mes kritikuojam“, – sakė T. Tomilinas.

Vyriausybės pateiktais pakeitimais tęsiama viešojo sektoriaus reforma ir keičiamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Pagal naują tvarką, pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į naują nuo sausio įsigaliojantį pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Priėmus šį projektą iš esmės gerės biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo sistema, ji taps konkurencingesnė ir teisingesnė.

 

Į šį įstatymo paketą įtrauktas ir švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc. kilimą, kaip su švietimo profesinėmis sąjungomis, išskyrus šį rudenį streikavusią Andriaus Navicko Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjungą, sutarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pagal pakeitimus, įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98). Išimtis numatyta tik trūkstamų profesijų sąraše esančioms pareigybėms, tarptautinį pripažinimą pelniusiems kultūros ir meno darbuotojams arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.

Taip pat numatyta, kad konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai bus diferencijuojami pagal tokius kriterijus, kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas. Jie bus numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.

Siūlomais pakeitimais dar labiau reglamentuota pedagogų darbuotojų darbo užmokesčio tvarka.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidės 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras padidėjimas sudarys 30 procentų.

Tokiu pačiu dydžiu kyla ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientai.

Didinamos pedagoginių darbuotojų darbo laiko normos (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės alga kils nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.

Pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, priėmus paketą didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių, o mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų kilti 7 procentais.

„Dabartinė energetikos krizė įrodo, kad vandentvarkos įmonės yra be galo netvarioje situacijoje, todėl kito kelio, kaip skubi šios sistemos reforma, kuriai teisinį pagrindą suteikia pateiktas įstatymas, nėra“, – pirmadienį per įstatymo klausymus Seimo Aplinkos komitete sakė S. Gentvilas.

„Jeigu šiemet šis įstatymas nebus priimtas, mes turėsime bankrutuojančias įmones, o iki Kalėdų jose dirbantys nebegaus atlyginimų. Atleiskit, bet aš turiu parodyti, koks scenarijus mums gresia“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, nepaisant milijardinių investicijų, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai, o dėl pastaruoju metu itin brangusių dujų ir elektros mažos įmonės brenda į nuostolius ir nebeturi pinigų apmokėti komunalines išlaidas. S. Gentvilo nuomone, išeitis – jungtis į didesnes bendroves, kad padidėtų jų pajamos.

„Mes matome, kad mažosiose regionų įmonėse 60 proc. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifo yra darbuotojų atlyginimai. Reiškia, apie jokias investicijas kalbų nėra, yra tik bandymas išgyventi“, – sakė S. Gentvilas.

Vyriausybės siūloma įstatymo redakcija, be kita ko, numato, kad 60 vandentvarkos įmonių turėtų būti pertvarkytos į 9 regionines įmones.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos  (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius tai pat ragina kuo greičiau priimti įstatymą.

„Įstatymas yra geras, svarbiausia jį priimti kuo greičiau“, – komitete sakė B. Miežutavičius.

Tačiau jis kritikuoja projekto nuostatą, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba privalės tik du kartus per metus peržiūrėti įmonių tarifus. Anot jo, tai yra per mažai – atsižvelgiant į dabartinę energetikos krizę kainos turėtų būti  nustatomos kas mėnesį.

VERT teigimu, toks siūlymas yra perteklinis, be to, padidins administracinę naštą, kels sumaištį gyventojams atsiskaitant  už paslaugas bei galbūt skatins piktnaudžiavimą.

„Ne visi žmonės moka kas mėnesį, neretai vėluoja, kaip išvengsime situacijų, kai žmonės deklaruos vandens suvartojimą kainoms krentant ir to nedarys joms kylant“, – posėdyje sakė VERT atstovas Donatas Jasas.

Anot jo, kompromisinis variantas galėtų būti įkainių peržiūra kas ketvirtį.

Savivaldybių asociacijos atstovė Agnė Kazlauskienė teigė, jog daugiausia savivaldybėms priklausančios vandentvarkos įmonės bijo būti „suvalgytos“ didesnių ir stipresnių regioninių įmonių.

„Savivalda baiminasi, kad po šios reformos kainos regione bus suvienodintos į aukštesniąją pusę, o žinant, kad lygiagrečiai planuojamai vandentvarkos reorganizacijai vyksta ir atliekų sistemos pertvarka – mažesniųjų savivaldybių gyventojai laukia dar vieno kainų šuolio“, – sakė A. Kazlauskienė.

S. Gentvilas pripažino, kad vandentvarkos įmonių paslaugų kainos skiriasi apie tris kartus – jos yra didesnės ten, kur gyvena mažiau gyventojų.

„Kaip taisyklė, kuo skurdesnis rajonas, tuo didesnės yra išlaidos, nes turtingesniuose svarią vandentvarkos įmonių sąnaudų dalį padengia pramonės ir gamybos įmonės“, – sakė ministras.

Įstatymu taip pat siūloma patikslinti vandentvarkos įmonių licencijuojamos veiklos kriterijus – licencija gali būti panaikinta, jei tinkamai neišvalomos nuotekos ar tiekiamas nekokybiškas vanduo.

Be to, numatoma, kad VERT išrinks geriausią kriterijus atitinkantį viešąjį geriamojo vandens tiekėją regione ir jį paskirs garantiniu vandens tiekėju. Planuojama įteisinti vandens gręžinius, kurių Lietuvoje yra apie 30 tūkst., iš jų maždaug trečdalis nelegalūs. Dažnai tai senieji vandens bokštai, jais naudojamasi be leidimų, už tai skiriamos baudos.

Kodeksas keičia Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės bei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymus, nors dauguma šiuose įstatymuose buvusių nuostatų lieka galioti.

Kaip nurodo Vyriausioji rinkimų komisija, naujuoju kodeksu apribotos merų kadencijos iki trijų iš eilės, išskiriama ne tik teigiama, bet ir neigiama politinė reklama, kuria siekiama sukelti neigiamą poveikį kampanijos dalyvio atžvilgiu.

Prailgintas balsavimo dienų skaičius – išankstinis balsavimas vyks rinkimų savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio. Valanda paankstinta ir balsavimo pradžia rinkimų dieną, balsavimas vyks nuo 7 val. ryto.

Nustatyta, kad balsavimas iki rinkimų dienos galės vykti ne tik savivaldybės pastatuose, bet ir kitose balsavimui tinkamose vietose.

Trumpinamas rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis – agitacija bus draudžiama rinkimų dieną, nuo vidurnakčio iki 20 val. vakaro.

Taip pat trumpinamas terminas iki rinkimų, kada būtina deklaruoti vietą konkrečioje savivaldybėje – nuolatiniu jos gyventoju bus laikomas ne prieš 90, o prieš 60 dienų gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo. Terminas aktualus tiek rinkėjams, tiek kandidatams artėjant 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams.

Nebelieka galimybės kandidatus remti grynaisiais – aukojama turės būti pavedimais. Asmenys, skiriantys aukas kandidatams, nebeprivalės deklaruoti turto, pakaks pajamų deklaravimo.

Atsiranda nuostata, kad politinės kampanijos metu su ja susijusią politinę reklamą gali užsakyti tik politinės kampanijos dalyviai ar jų vardu veikiantys asmenys, įvedama pokyčių dėl išorinės politinės reklamos skelbimo ir politinės reklamos žymėjimo.

Užstato kandidatams į savivaldybių tarybas mažinamas nuo 10 vidutinio minimalaus darbo užmokesčio (VMDU) iki dviejų VMDU, jei kandidatai eina su tarybos nario mandatu nesuderinamas pareigas.

Pakeitimai numato, kad pareiškinius dokumentus politinės partijos, politiniai komitetai bei kandidatai rinkimų komisijoms galės teikti tik elektroniniu būdu.

Taip pat panaikinamas 10 metų apribojimas pareiškinių dokumentų duomenims – jie bus skelbiami neterminuotai, išskyrus kandidato telefono numerį, elektroninio pašto adresą, interneto svetainę, socialinių tinklų paskyras. Šie duomenys bus nebeskelbiami pasibaigus politinei kampanijai.

Norint pakeisti Rinkimų kodekso normas ateityje, tam reikės ne mažesnės nei 3/5 visų Seimo narių balsų daugumos, t. y. surenkant ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsus.

Naujos redakcijos įstatymo projektą parengusi Kultūros ministerija sako, kad pakeitimai reikalingi, norint užtikrinti dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų finansavimą, išsamiau būtų reglamentuojamas švenčių organizavimas, atsakingos institucijos ir jų funkcijos.

„Šiuo metu galiojančiame Dainų švenčių įstatyme yra apibrėžtos valstybės institucijų, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos išsaugojimą kompetencijos, tačiau nėra pakankamai apibrėžtos jų funkcijos“, – sakoma projektą lydinčiame rašte.

Tarp institucijų, kurios dalyvautų rengiant dainų šventes, taip pat siūloma įtraukti Užsienio reikalų ministeriją ryšiams su užsienio lietuvių meno kolektyvais, aukštąsias mokyklas, kurios sudaro sąlygas meno kolektyvų veiklai bei dalyvavimui Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“ bei kitose dainų šventėse.

Pritarus Vyriausybei, naujos redakcijos įstatymo projektas teikiamas priimti Seimui.

Kultūros ministerija pranešime nurodo, jog peržiūrėti 2007 metais priimtą Dainų švenčių įstatymą reikia, kad jis labiau atitiktų šių dienų realijas ir aktualijas.

„Dainų ir šokių šventės yra itin svarbi mūsų nematerialiojo kultūros paveldo dalis. Tai ne tik iš kartos į kartą perduodama tradicija, gyvuojanti jau beveik šimtmetį, bet ir reikšminga mūsų tapatybės dalis – tai, kuo esame unikalūs pasaulyje“, – trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Anot viceministro, reikia dėti pastangas, kad ši tradicija žengtų koja kojon su laikmečiu, jį atitiktų ir būtų išsaugota ateičiai.

Ministerija pažymi, kad naujasis įstatymas daugiau dėmesio skirtų mėgėjų meno kolektyvams: būtų įteisintas jų aprūpinimas tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais, kolektyvams būtų suteikiamos kategorijos jie skatinami.

Artimiausią Lietuvos dainų šventę planuojama surengti 2024 metais. Ji buvo nukelta dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.

Artimiausią Lietuvos dainų šventę planuojama surengti 2024 metais. Ji buvo nukelta dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.

Lietuvos dainų šventės paprastai rengiamos kas ketverius metus liepos mėnesio pradžioje. Jose dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių.

Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 metais įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Prezidentas naujos redakcijos įstatymą teikia argumentuodamas, kad Lietuvoje kuriant korupcijai atsparią aplinką siūlomi pakeitimai skatintų savanoriškumą ir įsitraukimą, įtvirtintų pačių įstaigų atsakomybę.

Naujos redakcijos įstatymo projekte numatoma, kad reguliariai būtų nustatomas įstaigų ar institucijų atsparumo korupcijai lygis. Jis atskleistų, kokias priemones įstaiga taiko kovodama su korupcija, ar jos yra kokybiškos ir praktiškai pritaikomos. Be to, jame atsispindėtų šių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

Atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliktų pačios įstaigos arba institucijos, kurioms jos yra pavaldžios. Vertinimo kriterijus, tvarką bei periodiškumą nustatytų Vyriausybė.

Įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai rezultatai būtų skelbiami viešai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), remiantis naująja įstatymo redakcija, analizuotų ir apibendrintų įstaigų ar institucijų įsivertinimą bei apie tai informuotų visuomenę.

STT taip pat turėtų teisę pati atlikti konkrečios įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai lygio nustatymą. Be kita ko, įstatyme numatoma, jog įsivertinimo rezultatai galėtų turėti įtakos įstaigos finansavimui.

Taip pat siūloma įtvirtinti didesnę vadovų atsakomybę – jie turėtų užtikrinti, jog įstaigoje tinkamai ir nepriklausomai įgyvendinama korupcijos prevencija. Į tai būtų atsižvelgiama vykdant jų veiklos vertinimą. Apie nepakankamus ar netinkamus įstaigos ir jos vadovo veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką galėtų būti skelbiama viešai.

Pataisas Prezidentūra skelbia inicijuojanti kartu su STT.

Šių metų pradžioje „Transparency International“ paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva su 60 balų iš 100 yra 35 vietoje 180 šalių sąraše.

Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 15 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 87 balais.

Pasiūlymas, kurį Jungtinės Valstijos ir Honkongo demokratijos aktyvistai jau pasmerkė kaip varžantį miesto teises, buvo pateiktas svarstymui penktadienį.

Kodėl Kinija ėmėsi šio įstatymo priėmimo?

Honkongo valdymą apibrėžiančio Pagrindinio įstatymo 23-asis straipsnis numato, kad miestas turi priimti saugumo įstatymą, kad užkirstų kelią „valstybės išdavystei, ardomajai veiklai ir kurstymui maištauti“ prieš šalies vyriausybę.

Honkongas jau daug metų bando priimti šį įstatymą, tačiau praėjusiais metais miestą paralyžiavusios demokratijos šalininkų demonstracijos privertė atidėti jo svarstymą, o Pekiną  – susiimti.

Praėjusį mėnesį aukšto rango pareigūnas Pekino ryšių biuro Honkonge direktorius Luo Huiningas pareiškė, kad miestui skubiai reikia naujo nacionalinio saugumo įstatymo, siekiant kovoti su smurtiniais protestais ir nepriklausomybės šalininkais.

Penktadienį Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso (NLK) Nuolatinio komiteto vicepirmininkas Wang Chenas (Vang Čenas) perspėjo, jog reikia „galingų priemonių“, kad būtų pažabotas prodemokratinis judėjimas mieste.

Ką apie tai mano Honkongo žmonės?

Tačiau 23-asis straipsnis iki šiol nebuvo įgyvendintas dėl visuomenėje įsišaknijusių būgštavimų, kad jis suvaržys Honkongo ypač branginamas laisves, įskaitant saviraiškos ir žodžio laisvę.

Tokios laisvės yra neįsivaizduojamos žemyninėje Kinijoje, tačiau Honkonge jas gina 1997 metais miestą Kinijai grąžinusios Britanijos ir Pekino susitarimas.

2003 metais bandymas įgyvendinti 23-ąjį straipsnį buvo atidėtas, protestuoti į gatves išėjus pusei milijono žmonių. Po šios nesėkmės atsistatydino vyriausioji už saugumą atsakinga Honkongo administracijos pareigūnė Regina Ip (Redžina Ip).

Naujas Kinijos žingsnis suteiks įgaliojimus jos įstatymų leidėjams apeiti Honkongo įstatymų leidimo instituciją ir tiesiogiai priimti įstatymą ateityje.

Kas bus toliau?

Kinijos įstatymų leidėjai turėtų automatiškai patvirtinti įstatymo projektą ketvirtadienį – paskutinę kasmetinės sesijos dieną, o kitą mėnesį numatytame kitame NLK susitikime būtų pristatytos įstatymo detalės.

Pasak Wang Cheno, po to įstatymas bus įgyvendintas Honkonge, nors šis precedento neturintis žingsnis gali sukelti naują protestų bangą.

Penktadienį Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) pažadėjo „visiškai bendradarbiauti“ su Pekinu šio įstatymo klausimu.

NLK sesijoje taip pat dalyvaujanti Honkongo lyderė nurodė, kad vietos vyriausybė „parengs šį įstatymą kiek įmanoma anksčiau, kad įvykdytų savo pareigą užtikrinti nacionalinį saugumą“.

Tuo metu pernai sueigas organizavusio Pilietinių žmogaus teisių fronto vadovas Jimmy Shamas (Džimis Šamas) penktadienį paragino milijonus žmonių vėl išeiti į gatves.

Ką tai reiškia principui „viena šalis, dvi sistemos“?

Prodemokratiškų pažiūrų įstatymų leidėjai sako, kad šis įstatymas reiškia principo „viena šalis, dvi sistemos“, numatyto 1997 metų Londono ir Pekino sudarytame Honkongo perdavimo Kinijai susitarime ir užtikrinančio dalinę miesto autonomiją, pabaigą.

Būgštavimai dėl nuolat Kinijos varžomų žmonių laisvių Honkonge tvyrojo dar iki saugumo įstatymo projekto pasiūlymo.

„Tai Honkongo galas, tai „vienos šalies, dviejų sistemų“ pabaiga, neapsigaukite“, – žurnalistams sakė Pilietinės partijos parlamentaras Dennisas Kwokas (Denisas Kvokas).

„Jis (Pekinas) dabar visiškai atsisako savo įsipareigojimo Honkongo žmonėms“, – pridūrė jis.

Prodemokratiškų pažiūrų parlamentarė Tanya Chan (Tanja Čan) sakė, kad šis įstatymas „priverčia mus manyti, kad Honkonge oficialiai įgyvendinamas „vienos šalies, vienos sistemos“ principas“.

Pasak šalies vadovės Dalios Grybauskaitės patarėjo Mindaugo Lingės, labai svarbu, kad Seimo nariai skirtų pakankamą dėmesį tam, kaip siūlomi draudimai bus įgyvendinti.

„Patys ketinimai yra geri, visi norime gyventi sveikesnėje aplinkoje, bet svarbesnis klausimas už patį įstatymą tampa tai, kaip jis bus įgyvendinamas. Svarbu, kad jis netaptų tik deklaracijų rinkiniu ar netgi parodija“, - „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad detaliai neapsvarsčius to, kaip bus įgyvendinamas siekis uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose, rizikuojama pakartoti kuriozinę situaciją, kilusią įvedus alkoholio reklamos apribojimus.

Patys ketinimai yra geri, visi norime gyventi sveikesnėje aplinkoje, bet svarbesnis klausimas už patį įstatymą tampa tai, kaip jis bus įgyvendinamas.

„Labai svarbu, kad politinėse diskusijose daugiau dėmesio būtų koncentruojama į įgyvendinimo klausimus ir kad neišeitų taip, kaip jau buvo įgyvendinant vieną alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kai buvo imtasi plėšyti žurnalus“, - teigė M. Lingė.

„Nepasirengus tinkamai įgyvendinti, toks įstatymas gali tapti tam tikra parodija“, - apibendrino prezidentės patarėjas.

Siūlomo įstatymo pataisos numato, kad rūkyti draudžiama „daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose, vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, išskyrus rūkymui skirtose vietose.„

Pagal projektą, rūkyti draudžiama ir „laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.„

Įstatyme siūloma įteisinti, kad „juridinis ar fizinis asmuo, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma nepatektų į kitas patalpas.”

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2019 m. kovo 1 dieną.

„Visuomeninio transliuotojo modelis yra strategiškai svarbus klausimas, kuriam būtina išsami diskusija. LRT taryba kreipiasi į Seimo narius ir kviečia žengti tolesnius žingsnius – iš geriausių teisės, valdymo, finansų, žiniasklaidos atstovų sudaryti darbo grupę, kuri profesionaliai įvertintų įstatymo projektą ir pateiktų savo išvadas“, – rašoma LRT tarybos pirmininko Liudviko Gadeikio pasirašytame kreipimesi.

Pasak L. Gadeikio, pradėti reiktų nuo aiškaus įvardijimo, kad rengiamas būtent visuomeninio transliuotojo, o ne valstybei priklausančios viešosios įstaigos – kaip nurodyta pateiktame įstatymo projekte – veiklą reguliuojantis įstatymas.

„Priimti skubotus sprendimus svarbiais šaliai klausimais yra labai rizikinga, todėl LRT taryba ragina Seimo narius pirmiausia plačiai išdiskutuoti, įsiklausyti į įvairių sričių ekspertų nuomonę ir kartu su Lietuvos visuomene surasti tą visuomeninio transliuotojo modelį, kuris sukurtų prielaidas jo nepriklausomumui, profesionalumui, skaidrumui ir atsakingumui visuomenei“, – sakoma kreipimesi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis sako, jog skubos nebus ir įstatymas tikrai nebus priiminėjamas šią sesiją. Anot R. Karbauskio, nėra aišku, ar išvis šiemet jis bus pateiktas Seimui.

„Turiu nuraminti LRT tarybą, įstatymo tikrai niekas nesiruošia priiminėti šioje sesijoje. Kita sesija prasidės kovo dešimtą dieną, mes tikrai turėsime pakankamai daug laiko ir ekspertų pakviesti, ir klausymus daryti, ir pasitelkti vis gerąją ES praktiką, kad priimtume tikrai gerą įstatymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Kokioje bebūtų fazėje, šitas įstatymas nebus svarstomas skubos tvarka. Jokio tikslo skubos tvarka jo priiminėti nėra ir niekada nebuvo“, – tvirtino R. Karbauskis.

R. Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais praėjusią savaitę registravo naują visuomeninio transliuotojo įstatymo redakciją: būtų steigiama valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija ir keičiami formavimo principai, atsisakoma reklamos interneto svetainėje.

Valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą. Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.

LRT vadovybė buvo išsakiusi nuogąstavimus, kad valdančiųjų inicijuojami pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.

Portugalija pasekė Danijos, Maltos, Švedijos, Airijos bei Norvegijos pavyzdžiu ir tapo „šeštąja Europos Sąjungos valstybe, suteikiančia teisę apsispręsti dėl translytiškumo... be trečiosios šalies priežiūros ir tapatumo sutrikimo diagnozės“, sakė Kairiojo bloko atstovė parlamente Sandra Cunha (Sandra Kuna).

„Trečiajai šaliai nereikia žinoti, ar asmuo yra vyras, ar moteris, berniukas ar mergaitė“, - kalbėjo parlamentarė prieš balsavimą.

Tačiau teisinis lyties bei vardo keitimas ir toliau nebus siejamas su galimomis medicininėmis lyties keitimo operacijomis.

Pagal 2011 metais priimtą įstatymą, vardą ir lytį norintys pasikeisti translyčiai asmenys turėdavo pateikti medicininę pažymą, kad jiems diagnozuotas lyties suvokimo sutrikimas, kai asmens lytinė tapatybė neatitinka įgimtos biologinės lyties. 

Naująjį įstatymą dar turi patvirtinti konservatyvių pažiūrų prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza), balandžio viduryje vetavęs pirmą parlamento priimtą įstatymo projektą.

Valstybės vadovas pageidavo, jog įstatyme būtų numatytas reikalavimas, kad 16-18 metų amžiaus asmenys, norintys keisti vardą bei lytį, pateiktų tam tikrą medicininę pažymą.

Tačiau prezidentas sutiko, kad translytiškumas iš principo nebebūtų laikomas „nenormalia patologija arba protiniu sutrikimu“.

Po M. R. de Sousos veto buvo pataisyta nepilnamečių vardo ir lyties keitimą reglamentuojanti įstatymo dalis. Dabar joje numatyta, kad nepilnamečiai asmenys turi pateikti medicininę pažymą, kuri patvirtintų tik jų gebėjimą priimti sprendimą gavus visą būtiną informaciją.

Ketvirtadienį priimtas įstatymas taip pat draudžia chirurgines operacijas dvilyčiams kūdikiams, kurie gimsta su abiejų lyčių požymiais, kad tokie vaikai vėliau galėtų patys pasirinkti savo lytį.