Pagrindinis tikslas
Idėja, kai gimnazistai tampa korepetitoriais jaunesniems mokiniams, pasiekė ir Kauną. Startavęs naujas projektas padės vaikams mokytis, pagilinti žinias, o gimnazistams leis įgyti savanoriavimo patirties.
"Mūsų pagrindinis tikslas – suteikti pagalbą tiems, kurie nori pagilinti savo žinias. Iš pradžių mūsų prioritetas buvo vaikai iš globos namų ir socialiai remtinų šeimų, bet matome, kad poreikis yra gerokai didesnis. Yra ir labai daug gimnazistų, kurie nori mokyti kitus, todėl esame duris atvėrę visiems, nes norime suteikti kuo galimybę kuo daugiau vaikų mokytis ir mokyti", – sakė visuomeninės organizacijos "Kartu tikrai galime" prezidentas Lukas Zimantas.
Projektas gimė Vilniuje. Šiuo metu sostinėje programa padeda mokytis maždaug 100 moksleivių, o juos moko apie 190 gimnazistų. Kaune jau pradėjo mokytis apie 30 moksleivių, o jiems padeda apie 50 gimnazistų.
Kaune moksleiviams mokytis padeda Kauno technologijos universiteto (KTU), "Rasos", "Saulės", Jėzuitų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijų vyresnių klasių moksleiviai.
Programos globėjas A.Butkevičius teigė, kad kol kas mokymai vyksta Vilniuje ir Kaune, tačiau yra planų plėsti ir į kitus Lietuvos miestus.
Kaip viskas vyksta?
Projekte "Noriu mokytis" korepetitoriais tapo 9–12 klasių gimnazistai, o jų pagalba ruošiant įvairius mokykloje užduotus namų darbus gali pasinaudoti 5–8 klasių mokiniai.
"Vaikai ateina su visokiausiais namų darbais: nuo matematikos, anglų kalbos, chemijos ir kt. Jie sekmadieniais ateina su visais savo namų darbais, jiems neaiškiais klausimais. Vien tai, kad mokiniai padarys namų darbus su kažkuo, kas gali padėti, jau yra nauda. Toliau korepetitoriai patys paklausia, ar vaikai supranta, gal reikia kažką paaiškinti. Išeina taip, kad dvi valandos tampa ne tik namų darbų paruošimu, bet ir kokybišku mokymosi procesu", – toliau kalbėjo L.Zimantas.
Vien tai, kad mokiniai padarys namų darbus su kažkuo, kas gali padėti, jau yra nauda.
Jis nurodė, kad kiekvienas vaikas turi po vieną du gimnazistus savanorius. "Visi mokiniai dėmesio gauna tikrai daug. Stengiamės, kad viskas vyktų kuo individualiau, o ne didelėmis grupėmis tam, kad būtų glaudesnis bendradarbiavimas ir tarpusavio ryšys. Mums svarbu, kad gimnazistas taptų pozityviu pavyzdžiu jaunesniam mokiniui", – sakė visuomeninės organizacijos prezidentas.
Kiekvienas gimnazistas gali prisijungti prie programos ir padėti mokiniams mokytis, atlikti namų darbus. Idėjos autoriai pabrėžė, kad gimnazistai neatstoja mokytojų, gali būti, kad ir jiems kuris nors dalykas sunkiau sekasi, todėl negali padėti jaunesniems mokiniams. Tokiu atveju padeda uždavinius išspręsti kiti savanorių korepetitorių komandos nariai.
"Gimnazistas ateina padėti, o mokymosi kokybė priklauso nuo vaiko. Mes rengiame susirinkimus, aptariame, kas ką geriausiai išmano. Jei nutinka taip, kad pasitaiko tikrai ne tas gimnazisto dalykas, klasėje turime žmonių, kurie gali padėti. Mes sakome, kad jei gimnazistas su mumis praleidžia sekmadienį, tai jau yra tam tikras įrodymas, kad jis nusiteikęs padėti", – tikino L.Zimantas.
Džiaugiasi tokia galimybe
Į projektą vaikus atvedę tėvai negailėjo pagyrų. Jie tikino, kad jų vaikams tai yra šansas, kaip tinkamai paruošti namų darbus ir pasimokyti iš vyresniųjų klasių mokinių.
"Mano vaikui nelabai sekasi chemija, reikia pagalbos. Matematiką mokytis dukrą leidžiame privačiai, o chemijos žinias tikimės pagilinti čia. Dukra svajoja dirbti psichiatre, todėl chemijos labai reikės, tad čia atėjo su dideliu noru", – sakė mama Edita.
Ji tikino, kad tokios programos reikalingos, o vaikams galbūt net bus lengviau suprasti, nes padeda ne suaugę mokytojai, o beveik bendraamžiai gimnazistai. "Manau, kad su vyresniu moksleiviu vaikai turės artimesnį ryšį nei su mokytoju", – pridūrė mama.
Savanorystės patirtis
Gimnazistų mokymo pagalbos projektas gimė visai atsitiktinai. Seimo koridoriais L.Zimantas vedė mokinių grupę ir paprašė nusifotografuoti su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi. Trumpa pažintis išaugino idėją, kad reikia skatinti savanorystę, kuri galėtų atliepti vaikų mokymo pagalbos poreikį.
"Lukas pasiūlė kurti korepetitorių mokyklas. Pritariau tokiai idėjai, tačiau norėjau, kad jie patys paruoštų nuostatas, išgrynintų idėją tam, kad nebūtų viskas padaryta Seimo nario. Žinote, kai idėjos ateina iš apačios, jos palankiau vertinamos. Aš padėjau, kad atsivertų Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų durys. Šiuo projektu siekiama, kad savanoriškai atidirbę korepetitoriais, gimnazistai gautų papildomus 0,25 stojimo balus. Kol kas mokymai vyksta Vilniuje ir Kaune, tačiau yra planų plėstis ir į kitus Lietuvos miestus", – kalbėjo programos globėjas A.Butkevičius.
Jis pasidalijo ir prisiminimu, kaip būtent savanorystės trūkumas užkirto kelią studijuoti prestižinėje aukštojoje mokykloje.
"Esu rašęs rekomendacijas studentams, kurie baigė bakalauro studijas ir nori toliau studijuoti Harvardo universitete. Tąkart labai įdomų atsakymą gavau iš Harvardo, kodėl mano rekomenduotas jaunuolis nebuvo priimtas. Jie aiškino, kad nors jo rezultatai buvo maksimalūs, tačiau jis neturėjo jokios papildomos savanoriškos veiklos", – sakė Seimo narys.
Siekiant ugdyti vaikus, plėsti bendradarbiavimą tarp vyresnių ir žemesnių klasių moksleivių, būtinas finansavimas. Projektą po savo stogu priglaudė KTU. Iniciatyva "Noriu mokytis" jau turi ir partnerių. Bendrovė "Mantinga", vykdydama savo misiją skatinti moksleivius siekti kuo aukštesnių mokslo rezultatų, prisijungė ir prie šio projekto bei tapo jo rėmėju.
Kaune užsiėmimai vyksta kiekvieną sekmadienį KTU Chemijos fakultete (Radvilėnų pl. 19). Sostinėje moksleiviai laukiami Vilniaus licėjaus patalpose (Širvintų g. 82). Už korepetitoriais tapusių gimnazistų pagalbą mokėti nereikia.
