Diskutavo ekspertai
Prieš keturis mėnesius susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė šalies saugaus eismo strategiją iki 2030 m. – "Vizija 0".
Strategijos tikslais buvo įvardyta saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.
Ministro teigimu, raktas į sėkmę mažinant aukų skaičių keliuose yra aktyvi švietėjiška veikla, saugi kelių ir gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų eismo dalyvių bendradarbiavimas.
Siekdami išsigryninti idėjas, kurios padėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų, praėjusią savaitę į kūrybines dirbtuves tokiu pačiu pavadiniimu, kaip ir ministro pristatyta strategija, rinkosi saugaus eismo ekspertai.
Palieka kelkraštyje
Greta daugybės jau girdėtų siūlymų, susijusių su greičio viršijimo kontrole, saugesniu pėsčiųjų elgesiu perėjose ir didesne vairuotojų atsakomybe, nuskambėjo ir tokie, apie kuriuos mūsų šalyje kalbama labai mažai arba labai tyliai.
Vienas tokių – greitesnis sugedusių automobilių patraukimas iš eismo įvykių vietos arba paprasčiausiai automobilių transportavimas į pavojaus eismo saugumui nekeliančias vietas.
Lietuvoje vis dar įprasta praktika, kai sugedęs ar nepavažiuojantis iš vietos automobilis paliekamas kelkraštyje ar skiramojoje juostoje net ir tamsiuoju paros metu.
Daugumoje Europos šalių jau ilgai galioja tvarka, kai sugedusį automobilį į saugią vietą turi transportuoti automobilio savininkas. Jeigu taip nepadaroma, automobilio išgabenimu rūpinasi policijos pareigūnai, o transporto priemonės savininkas sulaukia ir baudos bei privalo sumokėti automobilio transportavimo išlaidas.
Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, Lietuvos keliuose buvo ne vienas atvejis, kai šalikelėje neatsakingai paliktą transporto priemonę užkabino kitas pro šalį važiuojantis automobilis ir įvyko avarija.
"Tokių dalykų negali būti, todėl pradedame svarstyti, kaip teisiškai įpareigoti sugedusios trasnporto priemonės savininką ar kelio savininką kuo greičiau patraukti sugedusią trasnporto priemonę nuo kelio", – dienraščiui tvirtino V.Pumputis.
Nesaugūs automobiliai
Dar viena mintis, sulaukusi daug saugaus eismo ekspertų pritarimų, – atidesnė ir tikslesnė automobilių, suremontuotų ir išriedėjusių į gatves po avarijų, patikra.
Draudimo bendrovių atstovai pripažįsta, kad nemaža dalis avarijose nukentėjusių automobilių savininkų, kuriems išmokama išmoka patirtai žalai atlyginti, renkasi galimybę pasiimti pinigus ir remontuoti automobilį savo jėgomis, o ne vežti į automobilių remonto dirbtuves, kad jų specialistai su draudimo bendrove suderintų automobilių remontą.
"Žmogus tikisi taip sutaupyti. Neretas tikisi, kad dar liks draudimo išmokos pinigų", – sakė vienos draudimo kompanijos atstovas.
V.Pumputis teigia, kad tokiam automobilio remontui ryžęsi žmonės rizikuoja ne kuo kitu, o savo pačių saugumu. "Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykiu metu išsiskleidusios oro pagalvės pakeičiamos netinkamomis ar nekokybiškomis, o oro pagalvės apsauginės plastiko medžiagos būna nekokybiškos, tad automobiliui patekus į kitą eismo įvykį pagalvės gali arba neišsiskleisti arba išsiskleisdamos sužaloti važiuojantįjį automobiliu", – pasakoja eismo saugumo specialistas.
Įstatymais apibrėžta, kad po eismo įvykio automobilis turi būti suremontuotas iki būklės, kokia buvo prieš eismo įvykį. "Tokie remonto darbai turėtų būti atliekami tik su gamintojo patvirtintomis detalėmis. Negalima vienos ar kitos detalės pakeisti tiesiog kažkokia padaryta čia pat garaže už kampo ar montuoti nuo kito automobilio", – įsitikinęs pašnekovas.
