Prie šios bendros iniciatyvos, vadovaujamos Vokietijos naujienų agentūros DPA, prisijungė prancūzų AFP, ispanų EFE ir „Europapress“, taip pat didžiausios naujienų agentūros iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kroatijos, Italijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos. 

Iniciatyvoje taip pat dalyvauja naujienų agentūros iš ES nepriklausančių kaimyninių šalių Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos, rodo Europos Komisijos paskelbtas sąrašas. 

Naujienų redakcija įsikurs Briuselyje ir bus finansuojama Europos Komisijos, kuri 2022–2023 metams jai skirs iki 1,76 mln. eurų.   

„Šiuo nauju žingsniu stipriname Europos informacijos erdvę ir plečiame piliečių prieigą prie kokybiškos informacijos“, – pirmadienį Europos žiniasklaidos forume sakė už ES  vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

Naujienų agentūros darbu Europos naujienų redakcijoje užsiims greta savo įprastos kasdienės veiklos. 

„Dauguma šių agentūrų susiburs vienoje vietoje, kur galės dalytis informacija visais europiniais klausimais, drauge kreiptis dėl interviu ir skelbti dalį parengtos medžiagos tam skirtoje svetainėje“, – nurodė AFP. 

Agentūra pridūrė, kad Europos naujienų redakcijoje dirbsiantiems žurnalistams bus rengiami specializuoti mokymai, ypač dėl skaitmeninių įgūdžių ir faktų tikrinimo.

Agentūrų aljansas laimėjo Europos Komisijos organizuotą konkursą. Europos Komisija taip pat rengia Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kurį ketinama pristatyti ateinančiais metais. Anot Th. Bretono, šiuo aktu siekiama „užtikrinti ES žiniasklaidos rinkos neliečiamumą ir nepriklausomumą“. 

Eurokomisaras atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria kai kurios žiniasklaidos priemonės dėl „valdžios kišimosi, viešosios žiniasklaidos politizavimo ar žiniasklaidos priemonių koncentracijos kelių savininkų rankose“, keliančių grėsmę redakcijų nepriklausomybei.    

Th. Bretonas pažymėjo, kad tradicinė žiniasklaida susiduria su sunkumais dėl toliau mažėjančių reklamos pajamų. Anot jo 2020 metais televizijos pajamos, gaunamos iš reklamos, sumenko 10 proc., o laikraščių – net 80 procentų; tuo metu jų konkurenčių interneto platformų pelnas augo.

Agentūra „reikalauja „Google“ per tris mėnesius surengti sąžiningas derybas su leidėjais ir naujienų agentūromis dėl atlygio už jų saugomo turinio pakartotinį naudojimą“.

„Šiuo įsakymu reikalaujama, kad derybos iš esmės baigtųsi pasiūlymu dėl atlygio iš „Google“. Taip pat nurodoma, kad susitarimas turės būti taikomas atgaline data nuo 2019 metų spalio, kai Prancūzija tapo pirmąja šalimi, ratifikavusia naują Europos Sąjungos direktyvą dėl gretutinių teisių apsaugos.

Naujos taisyklės, apibrėžiančios vadinamąsias gretutines teises, turi užtikrinti autorių teisių apsaugą, kai žiniasklaidos įmonių turinys naudojamas tokiuose tinklalapiuose kaip internetinės paieškos sistemos arba socialinių tinklų platformos.

Tačiau „Google“, kuri iš esmės turi interneto paieškų monopolį Europoje, atsisako paklusti ir įrodinėja, kad straipsniai, atvaizdai ir vaizdo įrašai paieškos rezultatuose bus rodomi tik tuo atveju, jei žiniasklaidos grupės leis juos naudoti nemokamai.

Jeigu toks sutikimas nebus suteiktas, paieškų rezultatuose būtų rodoma tik žinutės antraštė ir paprasta nuoroda į turinį, nurodė „Google“. Toks scenarijus reikštų neabejotinai mažesnę pranešimų sklaidą, tad leidėjai prarastų dalį reklamos pajamų.

Žiniasklaidos grupės ir naujienų agentūra „Agence France-Presse“ (AFP) pernai lapkritį pateikė skundą konkurencijos priežiūros agentūrai.

Ketvirtadienį agentūra nurodė, kad „Google“ praktika „tikriausiai prilygsta piktnaudžiavimui dominuojama padėtimi ir rimtai tiesiogiai kenkia spaudos sektoriui“.

Pernai spalį daugiau kaip tūkstantis žurnalistų, fotografų, kino kūrėjų ir žiniasklaidos vadovų pasirašė atvirą laišką, paskelbtą daugelio Europos laikraščių, kuriuo vyriausybės raginamos užtikrinti, kad „Google“ ir kitos interneto arba socialinių tinklų bendrovės laikytųsi naujųjų ES taisyklių.

Jų laiške „Google“ pateiktas pasiūlymas vadinamas įžeidimu nacionaliniam ir Europos suverenitetui.

„Dabartinė padėtis, kai „Google“ didžiąją dalį reklamos pajamų gauna per naujienų pranešimus, kuriuos ji žeriasi pati nieko nemokėdama, yra nepagrįsta ir gramzdina žiniasklaidą į krizę, kasmet vis labiau gilėjančią“, – sakoma kreipimesi.

Laišką taip pat pasirašė Europos naujienų agentūrų aljanso ir Europos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkai.

„Google“ savo ruožtu sako teikianti naują naujienų leidėjams, nes vien Europoje vartotojai kas mėnesį daugiau kaip 8 mlrd. kartų atidaro jos sistemų pateikiamas nuorodas į turinį.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė, kad „Google“ privalės vykdyti direktyvą, kurią ES narės turi iki 2021 metų birželio perkelti į savo nacionalinę teisę.

Atviras laiškas dėl ES autorių teisių direktyvos:

Rašau tūkstančių žurnalistų, fotografų, operatorių ir naujienų agentūrų, kurios informuoja milijardus žmonių visame pasaulyje, vardu, kad paprašyčiau jūsų aiškiai nustatyti naujienų agentūroms – be jokių abejonių ar apribojimų – gretutines teises siūlomoje direktyvos dėl autorių teisių reformoje.

Prieš septynis mėnesius pirmuosiuose pasaulio laikraščių puslapiuose pasirodė vieno vyro veidas. Tai buvo Shahas Marai (Šahas Marajis), AFP fotografas Kabule. Jis žuvo dar su aštuoniais kolegomis, vykusiais aprašyti vieną bombos sprogimą, kai Afganistano sostinėje susisprogdino antras mirtininkas. Dar vienas naujienų agentūrų žurnalistas atsidūrė ilgame sąraše žurnalistų, netekusių gyvybių dirbdami savo darbą – „Reuters“, AP, AFP ar kitoms agentūroms.

Kiekvieną dieną, valandą ir minutę naujienų priešakyje esančios naujienų agentūros rašo istorijas, daro nuotraukas ir kuria vaizdo įrašus pasinaudodamos savo tankiais tinklais, kuriuos per ilgus metus susikūrė visame pasaulyje, net ir pačiose neprieinamiausiose vietose. Jos tebėra nepakeičiamas kompasas patikrintai, objektyviai ir išsamiai informacijai, leidžiančiai visiems sužinoti, kas vyksta mūsų pasaulyje: nuo Sirijos iki Rusijos, nuo atokiausių provincijų iki sostinių.

Be agentūrų radijo stotys, televizijos laidos, laikraščiai ir portalai prarastų didelę dalį savo naujienų žaliavos. Būtų mažiau nuotraukų. Suklestėtų išgalvotos naujienos.

Tačiau kiekvieną dieną, valandą, minutę agentūrų turinį, brangiai atsieinantį ir laimintį tarptautinius apdovanojimus, grobsto nieko už tai nemokantys interneto milžinai. Bet milijonus apsilankymų naujienų tinklalapiams sugeneruoja būtent naujienų agentūros. Ar jos suteikė vartotojo prieigas tiems interneto milžinams? Tikrai ne.

Dar blogiau, kad agentūros patiria dvigubą bausmę: jos ne tik negauna atlygio iš šių platformų, bet jų klientai – tradicinė žiniasklaida – nebegali mokėti sąžiningos kainos už žinių rinkimą. Ji pati kenčia nuo reklamos nutekėjimo pas interneto milžinus. Dėl to agentūros naikina dešimtis – jei ne šimtus – darbo vietų ir taip mažina savo aprėptį. Vien per du pastaruosius mėnesius Vokietijos agentūra DPA panaikino daugiau kaip 40 darbo vietų, AFP – 125, o „Reuters“ – kelias dešimtis postų savo Europos biuruose.

Didieji agregatoriai tvirtina, kad jie turės mokėti dukart: ir laikraščiams, ir agentūroms. Tai netiesa, nes už tą patį turinį bus mokama tik vienąkart. Kai agentūros turinį pakoreguos leidėjas, bus sumokėta jam, o kai agentūros turinys nebus keičiamas – mokestį paims agentūra. Oponentai mėgina nuteikti leidėjus prieš naujienų agentūras. Tiesa ta, kad agentūros lygiai kaip leidėjai samdo žurnalistus, fotografus, operatorius ir drauge kovoja už išlikimą. Jie drauge kovoja už gretutines teises.

Jei nieko nebus imtasi, niekas negalės sau leisti turėti biurų Afganistane, Irake, Irane, Saudo Arabijoje, Jemene, Šiaurės Korėjoje… Iš kur tada ateis informacija? Iš valstybinės žiniasklaidos? Iš autoritarinių režimų vykdomų dezinformacijos kampanijų?

Ar gali Europos Sąjunga leisti tokią riziką, kai matome visame pasaulyje augančią grėsmę?

Buvau jaunas žurnalistas, kai vyko Irano revoliucija, reporteris – vykstant Libano pilietiniam karui ir intifadai, Bagdado biuro vadovas – per JAV invaziją Irake ir po to sekusį chaosą, stebėjau žiaurų karą Sirijoje – visą gyvenimą rašiau apie karą. Rašiau apie masinį žmonių išvykimą, sprogdinimus, užmirštas civilių aukas. Bandžiau nustatyti faktus, ir negaliu susitaikyti, kad pasaulis gali prarasti tokius nepakeičiamus kompasus. Rašau visų tų žurnalistų, fotografų, operatorių, kurių vardų dėl naujienų agentūrų praktikos jūs nematote, vardu. Esame labai sunerimę, nes, atrodo, ES nėra jokio sutarimo, kad agentūros gali gauti lygiai tokios pačios naudos iš gretutinių teisių, kaip ir leidėjai.

Agentūrų ir leidėjų ateitis tebėra glaudžiai susijusi, ir nukentėjęs naujienų informacijos sektorius neišliks, jei gretutinės teisės nebus nustatytos tiek leidėjams, tiek agentūroms. Nustačius gretutines teises tik leidėjams, bet ne agentūroms, naujienų sektoriaus išgelbėti nepavyks.

Gal atsimenate kelias istoriją pakeitusias nuotraukas:

• Maža vietnamietė mergaitė, bėganti ir kenčianti napalmo deginamos nugaros skausmą

• Vienišas studentas, stovintis priešais kinų armijos tankus Tiananmenio aikštėje

• Mažamečio sirų berniuko Aylano (Ailano) kūnas, apsivertus migrantų valčiai išmestas bangų viename Turkijos paplūdimyje

Visas šias įsimintinas nuotraukas padarė naujienų agentūros, ir leidėjų dėka jos buvo parodytos visame pasaulyje.

Dėl to mūsų demokratijai yra itin svarbu suteikti gretutines teises naujienų agentūroms ir leidėjams. Prašau, nepamirškite to.