Šiuo metu laisvėje gyvenančių stumbrų buveinės – Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybėse. Tačiau miškai čia per maži, todėl gyvūnai, ieškodami maisto, nerietai nuniokoja ūkininkų laukus.
Kita problema, pasak ekspertų, – Lietuvos stumbrų populiacija, gyvenanti laisvėje, neturi galimybių susijungti su kitose šalyse esančiomis bandomis, todėl didelė kraujomaišos tikimybė.
Prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos stumbrų genetinė įvairovė skurdi. Teigiama, ši problema sumažėtų, gyvūnus perkėlus į kitus regionus, esančius arčiau kitų šalių.
Pavyzdžiui, jei dalis stumbrų būtų pergabenti į Pietų Lietuvą, jie galėtų susijungti su Baltarusijos, Lenkijos stumbrais.
Lėšų tam ketinama prašyti iš ES. Už šiuos pinigus dalis laisvėje gyvenančių gyvūnų būtų perkelti į laikinus aptvarus, o vėliau išleisti. Vadinamąją jų adaptacijos vietą numatoma steigti Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos girioje. Šalia jos – Stėgalių gamtinis kompleksas, kuriame, spėjama, stumbrai ir būtų išleisti į laisvę.
Pastaraisiais metais stumbrų Lietuvoje sparčiai daugėjo. Prieš penkerius metus laisvėje jų gyveno 82, o pernai – jau 182.
