„Tai reikštų, kad lošimų organizatoriai privalėtų sekti lošėjų išleidžiamas sumas, būtų nustatyti kažkokie limitai, kitaip tariant, turėtų stebėti lošėjus ir užkardyti jų galimą priklausomybę“, – antradienį LRT radijui sakė tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja I. Žaldarienė. 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį pasikvietė LPT, Finansų ministerijos, FNTT, policijos, Lietuvos banko ir kitų institucijų atstovus aptarti situacijos paaiškėjus, kad „BaltCap“ infrastruktūros fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pralošti milijonus fondo įmonių lėšų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ ir Estijos „OB Holding 1“.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako remiantis tokį tvarkos griežtinimą. Pasak jo, 2022 metais lošimų įmonės gavo 53 mln. eurų pelno, o jų bendrosios pajamos viršijo 222 mln. eurų.

„Tai ta (pelno – BNS) dalis ir yra tas atsakymas, kuris, deja, to sąmoningumo arba to noro įgyvendinti tas rekomendacijas, kurios dabar veikia kaip rekomendacijos, ir, kaip girdime ir iš priežiūros tarnybos, kad bendrovės realiai nieko nėra padariusios, tai suprantame, kad kol nėra imperatyvas, kol nėra sankcijų, tol tas sektorius save nelinkęs kažkaip labiau suvaržyti“, – LRT radijui M. Lingė. 

Vėliau jis BNS teigė, kad susitikime buvo aiškinamasi, kaip sistemiškai veikia pinigų plovimo prevencijos priemonės ir lošimų priežiūros reguliavimas, tartasi, kokių pokyčių reikia.

M. Lingės teigimu, Finansų ministerija ruošia įstatymų pataisas ir ketina pavasarį jas pateikti Seimui.

Daugiau instrumentų būtų suteikta kontrolės ir priežiūros tarnybai, kad daugiau galimybių turėtų žiūrėti, kas vyksta einamuoju laiku, o ne tik per patikrinimus.

 

„Daugiau instrumentų būtų suteikta kontrolės ir priežiūros tarnybai, kad daugiau galimybių turėtų žiūrėti, kas vyksta einamuoju laiku, o ne tik per patikrinimus“, – BNS teigė parlamentaras.   

Pasak jo, pataisomis bus siekiama labiau pažaboti nelegalius lošimus: „Yra blokuojamos nelegalios svetainės nuotolinių lošimų, bet vieną užblokuoji, penkios panašios atsiranda“.  

2022 metų spalį Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA) prašė institucijų griežčiau kontroliuoti nelegaliais Lietuvoje laikomus, tačiau laisvai internete pasiekiamus lošimus.

2023-ųjų spalį lošimų bendrovėms prašant įpareigoti juos apriboti priklausomų lošėjų galimybes lošti, rinkos prižiūrėtojai teigė, kad visų pirma tai reikia įtvirtinti įstatyme, tačiau konkrečios pataisos nebuvo pateiktos, nors Finansų ministerijos atstovai tuomet sakė, kad tokia idėja „skamba įdomiai ir ganėtinai įtikinamai“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimų galimai grobstant įmonės lėšas. Jos teigimu, ministerijai atlikus sisteminį vertinimą bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.

Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS anksčiau yra sakęs, kad probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 metų, bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai. 

Pasak jo, dabar įstatymai nenumato, kad lošimų organizatoriai galėtų stabdyti lošėjų veiksmus, įtariant, kad jie priklausomi nuo lošimų.

Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau sakė, kad projektas yra antra atsinaujinančios energetikos proveržio dalis.

Pataisomis įteisinamos pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos. 

Tai daroma po to, kai KT lapkritį paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu, be to, Konstitucijai prieštarauja ir pernai birželį įstatymais įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo.

Pasak D. Kreivio, Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą buvo būtina perkelti dar šioje parlamento sesijoje – nespėjus to padaryti iki gegužės 2 dienos – prieš oficialiai įsigaliojant KT sprendimui – gali sustoti gaminančių elektros vartotojų plėtra. 

Pernai birželį priimtos įstatymo pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti.

Pagal Strasbūre (Prancūzija) antradienį sudarytą sutartį, tam tikro dydžio ES įsteigtos įmonės privalės savo pasaulinėje vertės grandinėje stebėti ir spręsti tokius klausimus, kaip vaikų darbas, vergovė, darbuotojų išnaudojimas, tarša, aplinkos būklės blogėjimas ir biologinės įvairovės nykimas.

Naujosios taisyklės galios ir tarptautinėms korporacijoms, Europos Sąjungoje vykdančioms reikšmingos apimties veiklą.

Sutartį dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybės, tačiau paprastai tai tėra formalumas.

Prieš 2024 metų prezidento rinkimus, kurie greičiausiai pratęs ilgametį prezidento Vladimiro Putino valdymą bent iki 2030 metų, Rusija ėmėsi beprecedenčių represijų prieš opoziciją.

Šios taisyklės įpareigotų užsieniečius laikytis griežtų įstatymų, draudžiančių kritikuoti karą Ukrainoje ir nedaryti teigiamų pareiškimų apie LGBTQ bendruomenę, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

TASS, cituodama dokumento projektą, teigia, kad užsienietis, „atvykęs į Rusiją, sutiktų laikytis draudimų, nustatytų siekiant apsaugoti Rusijos nacionalinius interesus“.

Asmuo sutiktų „jokia forma nediskredituoti Rusijos Federacijos užsienio ir vidaus valstybinės politikos“.

Užsienietis taip pat laikytųsi įsipareigojimo nesidalyti vieša informacija apie LGBTQ santykius, kaip numatyta Rusijos teisės aktuose, ir susilaikyti nuo „istorinės tiesos iškraipymo“ apie sovietų vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.

TASS teigė, kad dokumentas netrukus bus pateiktas Dūmai, Rusijos žemiesiems parlamento rūmams. Ji nepateikė jokios informacijos apie tai, kokios bausmės gali grėsti asmenims, nesilaikantiems sutikimo.

Kremlius trečiadienį vykusiame susitikime su žurnalistais atsisakė komentuoti galimas naujas taisykles.

Migrantai iš Vidurinės Azijos sudaro didelę užsieniečių grupę Rusijoje ir yra tapę kariuomenės verbavimo į kovas Ukrainoje taikiniu.

Daug vakariečių išvyko iš Rusijos po to, kai Maskva praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo puolimą.

Vakarų žiniasklaida gerokai sumažino savo veiklą Rusijoje, baimindamasi dėl savo darbuotojų saugumo po to, kai buvo įvesti griežti cenzūros įstatymai.

Rusija nubaudė tūkstančius savo piliečių už tai, kad jie pasmerkė Ukrainos puolimą, o tai uždrausta pagal griežtus cenzūros įstatymus.

Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį atliekų (plastiko, polistireno, aliuminio, popieriaus ir kartono) kiekis, tenkantis vienam žmogui išaugo daugiau nei 30 kilogramų.

Tačiau pakuotes gaminančios įmonės ir nuo jų priklausomos greitojo maisto restoranų grupės perspėja, kad įgyvendinant šiuos pokyčius padidės vandens ir energijos sunaudojimas. ES pakuočių gamybos pramonės šakos vertė šiuo metu viršija 355 mlrd. eurų.

Pagal Europos Komisijos siūlomą teisės aktą pakuočių turėtų būti kuo mažiau ir jos turėtų būti perdirbamos arba pakartotinai panaudojamos, o konkretūs tikslai turėtų būti įgyvendinti iki 2030 ir 2040 metų.

ES teisės aktų leidėjai teigia norintys, kad vartotojai prekybos centruose neberastų itin plonų polietiletinių maišelių, o į greitojo maisto užkandines ir kavines, kur pardavinėjama kava išsinešti, būtų skatinami neštis savo indus.

Jie ir Europos Komisija taip pat nori, kad palaipsniui būtų atsisakyta pakuotėse naudojamų pavojingų cheminių medžiagų.

„Be saugių pakuočių neįmanoma veiksminga perdirbimo ar pakartotinio naudojimo politika, todėl draudimas naudoti sąmoningai dedamas kenksmingas chemines medžiagas yra didelė pergalė Europos vartotojų sveikatos labui“, – sakė europarlamentarė Frederique Ries (Frederik Ris).

Už šias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 30.

„Man atrodo, kad vienas svarbiausių dalykų, matant kiek yra eismo įvykių su elektriniais paspirtukais, – kad mes šiandien galime atskirti negalingus elektra varomus paspirtukus, kurių galia bus iki vieno kilovato, maksimalus leistinas greitis – iki 20 kilometrų per valandą, ir tuos galingus, kurie gali būti ir trijų ratų, net ir keturių, kurie gerokai didesni nei tie negalingi ir jų maksimalus greitis gali būti net 60–80 kilometrų per valandą. Vieniems bus taikomi vieni reikalavimai, o silpnesniems – visiškai kiti“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas.

Anot jo, galingesniems paspirtukams bus tokie patys reikalavimai, kaip mopedams, jie galės važiuos tik važiuojamąja kelio dalimi.

Anksčiau projekte buvo numatyta paspirtukams uždrausti važiuoti šaligatviu, jeigu jame nėra specialios juostos dviračiams, tačiau šios nuostatos atsisakyta priėmimo stadijoje.

Visus paspirtukus nuvyti nuo šaligatvių siūlęs socialdemokratas Julius Sabatauskas piktinosi, kad Seimas įteisino dabar gatvėse vykstantį chaosą.

„Įstatymo projektas iš esmės lieka toks, kokio iš karto norėjo lobistai, kai buvo registruotas pirmasis projektas. Šalmų atsisakyta, nes tas kompromisas, kad važiuojamoje dalyje privalomas šalmas, nebereikalingas, kai leisite visur važiuoti šaligatviais ir daužysite kaip kėglius pėsčiuosius, iš kurių pusė bus sužeistųjų“, – teigė jis.

Šalmų atsisakyta, nes tas kompromisas, kad važiuojamoje dalyje privalomas šalmas, nebereikalingas, kai leisite visur važiuoti šaligatviais ir daužysite kaip kėglius pėsčiuosius, iš kurių pusė bus sužeistųjų.

„Išeina, kad įteisiname tą chaosą, kuris vyksta dabar“, – tvirtino parlamentaras.

Pasak J. Sabatausko, tyrimas parodė, kad 60 proc. paspirtukų vairuotojų nelaiko tai transporto priemone.

„Jiems tai yra pramoga, kol jie nesupras to, pokyčių nebus“, – sakė jis.

Priimtuose įstatymo pakeitimuose elektriniai paspirtukai, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, elektrinės riedlentės, balansiniai vienračiai, riedžiai ir panašios priemonės vadinami elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.

Neįgaliųjų vežimėliai prie tokių nebus priskiriami.

Pagal pataisas, elektriniu paspirtuku leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims.

Taip pat nustatyta, kad dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui gali būti naudojamas ir šaligatvis, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose.

Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis leista naudotis ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, keturiolikmečiai ir penkiolikmečiai privalės būti išklausę specialų kursą ir turėti pažymėjimą. Važinėjantis gyvenamojo namo kieme vairuotojų amžius nebus ribojamas, tačiau jaunesnius bei 10 metų vaikus privalės prižiūrėti suaugęs asmuo.

Paspirtukams uždrausta važiuoti pėsčiųjų takais, automagistralėmis ir greitkeliais, per pėsčiųjų perėjas, vežti keleivius, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti, vilkti krovinius, kitą paspirtuką, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę.

Taip pat jiems neleidžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.

Jaunesni kaip 18 metų elektrinių paspirtukų vairuotojai, važiuodami keliu, privalės būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų toks reikalavimas galiotų judant važiuojamąja kelio dalimi.

Važiuojamoje kelio dalyje elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.

Numatyta, kad važiuojant dviračių taku, reikėtų vykti kuo arčiau šio tako dešiniojo krašto bei nekelti pavojaus pėstiesiems.

Minėtų taisyklių nesilaikymas užtrauks baudą nuo 20 iki 40 eurų, vairavimas neblaiviam – nuo 80 iki 200 eurų.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai sužaloti 223 žmonės su paspirtukais susijusiuose eismo įvykiuose.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Seime svarstomiems Saugus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kuriais mikromobilumo priemonės įtraukiamos į jo reguliavimą. Sulaukus Vyriausybės išvados, projektai bus toliau svarstomi Seime.

Seimo pataisomis būtų nustatyta, kad mikromobilumo priemonės – elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės, skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 25 km/h.

Tokios transporto priemonės gali būti elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai.

Pagal siūlomas taisykles, jomis važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais važiuoti būtų leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems mokymo kursą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.

Taip pat važiuojamąja kelio dalimi važiuodamas mikromobilumo priemonės vairuotojas privalėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti priekyje ir gale uždėtus veikiančius baltos ir raudonos spalvos žibintus.

Mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų privalėtų dėvėti dviratininko šalmus.

Mikromobilumo priemonių vairuotojams būtų draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais ar per perėjas, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.

Taip pat būtų draudžiama važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, būti velkamiems kitų transporto priemonių, vilkti kitas transporto priemones, važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones, važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.

Policijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį paspirtukų vairuotojai pateko į 82 eismo įvykius, per juos sužaloti 88 žmonės, žuvusiųjų nėra.

Pernai tokių įvykių buvo 202, nukentėjusiųjų – 209, užpernai – per pusę mažiau.

Stato bet kur

Ir seniau dalis vairuotojų savo automobilius palikdavo ant vejų, po draudžiamaisiais stovėti kelio ženklais. Nuo sausio įsigaliojo draudimas automobilius palikti arčiau nei 5 m nuo įvažų į kiemus. Specialistai pažeidimus skaičiuoja šimtais.

„Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2022 m. yra surašę daugiau kaip 700 administracinių nusižengimų protokolų dėl nustatytos transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimų. Kadangi nėra techninių galimybių nustatyti tiksliai, tikėtina, kad dalis, maždaug 5–10 proc. šių užfiksuotų administracinių nusižengimų yra galimai susiję naujųjų, 2022 m. įsigaliojusių KET reikalavimų nevykdymu“, – pažymėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Apie tai, kad kauniečiai bet kur stato automobilius, informavo ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai.

„Statistikos, kiek jau nubausta vairuotojų, kurie automobilius palieka ties įvažomis, nėra, tačiau šiuo metu turime apie dešimt pranešimų, pagal kuriuos pradėtos administracinės teisenos“, – nurodė Kauno VPK atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kelių eismo taisyklės nurodo, kad automobilius galima palikti ne arčiau kaip 5 m iki įvažos į kiemus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Probleminės vietos

Miegamuosiuose Kauno rajonuose kyla daugiausia problemų dėl ne vietoje paliktų automobilių. Čia jais užgrūsti ne tik kiemai, bet ir įvažos į juos.

„Automobiliai ties įvažomis, remiantis pranešimų informacija, paliekami įvairiose Kauno miesto vietose. Pastarąjį mėnesį fiksuoti tik pavieniai tokie pažeidimai. Problemiškiausios vietos yra gyvenamieji rajonai, kur vis dar neišspręsta automobilių parkavimo problema“, – komentavo policijos atstovė.

„Dažniausiai įvažos užstatomos ten, kur didžiulė daugiabučių pastatų koncentracija, didelis transporto priemonių srautas, kur automobilius reikia statyti apibrėžtoje ar ribotoje teritorijoje. Kartais automobiliai netinkamai pastatomi ir ties įvažomis į gamyklų teritorijas“, – įžvalgomis pasidalijo G.Gatulis.

Numatyta administracinė nuobauda nuo 30 iki 90 eurų.

Jis pridūrė, kad patys gyventojai apie pažeidimus, susijusius su automobilių statymu ties įvažomis, praneša gan retai. Dažniau pasitaiko, kad skundžiasi kitose vietose paliktais automobiliais, kurie trukdo praeiti ar pravažiuoti kitiems eismo dalyviams.

„Apskritai nagrinėjant skundus pasitaiko, kad skundžiamasi dėl netinkamoje vietoje stovinčio automobilio. Atskirų reidų specialistai nerengia, tačiau, atliekant kasdienes funkcijas, atkreipiamas dėmesys ir į naujų KET laikymosi kontrolę“, – kokiais būdais specialistai sužino apie KET pažeidimus, komentavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Dėl užstatytų automobilių sunku matyti, ar gatve nevažiuoja kitos transporto priemonės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kokios baudos?

Ne vietoje savo transporto priemones palikę vairuotojai gali sulaukti baudų. LR Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. antroje dalyje numatyta ir konkreti suma, kurią KET nepaisęs vairuotojas privalės sumokėti.

Sustojus vietoje, kur tai draudžia padaryti kelio ženklai ar galiojančios KET taisyklės, numatyta administracinė nuobauda nuo 30 iki 90 eurų. Pirmą kartą baudžiamas vairuotojas per nustatytą terminą gali sumokėti pusę minimalios sumos, t.y. 15 eurų.

KET pakeitimai

„Kauno diena“ primena, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo KET pakeitimai. Juose numatyti ne tik draudimai statyti automobilius ties įvažomis, bet pasikeitė tvarka, kaip praleisti atvažiuojančius specialiųjų tarnybų automobilius.

Nuo metų pradžios draudžiama automobilius palikti gatvės ir įvažos į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos. Anot pataisų autorių, šiuo pakeitimu bus išspręstas daliai vairuotojų kylantis iššūkis, kai paliekama per siaura įvaža ar išvažiuojant iš tam tikros teritorijos nėra galimybės gerai matyti gatve atvažiuojančių kitų transporto priemonių.

Naujosiomis pataisomis buvo detalizuota pirmumo teisė kelyje išvažiuojant iš greitėjimo juostos ar įvažiuojant į ją. Greitėjimo juosta važiuojantis ir į pagrindinį transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalo duoti kelią transporto srautu jau važiuojančiam arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.

Jei greitėjimo juosta riedantis vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (t.y. įsilieti į pagrindinį transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turi duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas. Pavyzdžiui, vairuotojas turi pirmumo teisę, kai iš šalutinio kelio tik trumpam persirikiuoja į pagrindinę lėtėjimo juostą, bet neįsilieja į pagrindinį srautą, o vėl išsuka į kitą šalutinį kelią.

Kelyje, kuriame dvi ir daugiau eismo juostų, pastebėjus specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn ir sustoti. Visos kitos, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip pat sustoti. Taip bus sudaromas avarinis koridorius specialiosioms transporto priemonėms.

Vėliau šiemet, nuo birželio 1-osios, įsigalios kiti KET pakeitimai. Jais nustatomas naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvė, atsiras dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos, žymimos raide A arba simboliu A+, numatoma ir kitų smulkesnių pakeitimų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad per renginius uždarose erdvėse privalu dėvėti respiratorius, atvykus iš užsienio ar turėjus kontaktą su sergančiuoju namuose, darbe izoliuotis bus galima trumpiau.

Nedarbingumo pažymėjimus dėl izoliacijos išduos nebe šeimos gydytojas, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

BNS apžvelgia svarbiausius pokyčius:

Respiratoriai. Uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose visi vyresni nei šešerių metų žiūrovai ir dalyviai, personalas privalės renginio metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius. Nuo to atleidžiami tik neįgalumą turintys žmonėms, kurie to daryti negali dėl savo sveikatos būklės. Tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Renginio organizatoriai privalės užtikrinti respiratorių dėvėjimo kontrolę viso renginio metu ir neaptarnauti respiratorių nedėvinčių žmonių. Be to, rekomenduojama žiūrovams dalyti respiratorius, apie naują taisyklę juos informuoti prieš renginį ir per jo pertraukas.

Respiratorius arba medicinines kaukes dėvėti rekomenduojama ir per renginius atvirose erdvėse, kai neišlaikomas saugus, ne mažesnis kaip dviejų metrų, atstumas.

SAM pataria renginius organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke.

Izoliacija po kontakto. Iki septynių dienų sutrumpintas izoliacijos terminas gyventojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu. Izoliuotis privalės visi, nepaisant imunizacijos statuso, tai yra ir paskiepyti žmonės. Išimtis taikoma tik ne anksčiau kaip prieš 90 dienų COVID-19 liga persirgusiems asmenims, kuriems liga patvirtinta teigiamu PGR ar greitojo antigeno tyrimo, atliekamo laboratorijoje, rezultatu.

Darbo vietoje sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija bus taikoma tik tuo atveju, jeigu jie su sergančiu asmeniu buvo uždaroje patalpoje ilgiau nei keturias valandas ir kontaktavo mažesniu nei metro atstumu. Tokių asmenų sąrašą NVSC turės pateikti darbdaviai.

Izoliuotis nereikės socialinėje aplinkoje ar mažesnės trukmės, arba per didesnį atstumą kontaktą turėjusiems gyventojams, tačiau jiems bus rekomenduojama pereiti prie nuotolinio darbo ir tris kartus atlikti savikontrolės tyrimą arba greitąjį antigeno testą: iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, po 48–72 valandų ir dar po 48 valandų.

Jeigu gyventojas turėjo sąlytį su kartu gyvenančiu asmeniu, izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo atlikimo dienos. Turėjusiesiems sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo paskutinio kontakto dienos.

Jeigu izoliacijos po kontakto laikotarpiui gyventojui reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, nuo pirmadienio dėl jo reikės kreiptis ne į šeimos gydytoją, o į NVSC. Prašymą galima pateikti per elektroninius valdžios vartus www.epaslaugos.lt, registruotu paštu ar atstovui atvykus į NVSC departamentą ar teritorinį jo skyrių.

Po izoliacijos. Visiems sąlytį turėjusiems asmenims pasibaigus izoliacijos terminui ar tais atvejais, kai izoliacija netaikoma, kol praeis dešimties dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos bendraujant su kitais asmenimis, privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius be vožtuvo.

SAM nurodo, kad tokie asmenys negali dalyvauti renginiuose, masinio susibūrimo vietose, rekomenduojama riboti bendravimą, stebėti sveikatos būklę, matuotis kūno temperatūrą, laikytis fizinio atstumo nuo kitų asmenų, užtikrinti tinkamą rankų higieną, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą.

Izoliacija sergant besimptome forma. Besimptome COVID-19 forma susirgusiems žmonėms izoliacija galės būti nutraukta ne po dešimties, kaip buvo iki šiol, o po septynių dienų nuo mėginio paėmimo dienos.

Besimptome forma laikoma, kai nėra jokių COVID-19 infekcijos simptomų – karščiavimo, kosulio, gerklės skausmo, bendro silpnumo, galvos skausmo, raumenų skausmo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo, uoslės ir skonio praradimo.

Izoliacija keliautojams. Iki septynių dienų vietoj dešimties trumpėja iš užsienio atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems keliautojams privaloma izoliacija. Kaip ir anksčiau, prieš kelionę jiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos.

Taip pat nuo pirmadienio rekomenduojamas PGR tyrimas atvykstantiems iš raudonos, geltonos arba pilkos zonos šalių nebus atliekamas mobiliuose punktuose ir jam nebus registruojama Karštąja linija 1808.

Asmenimis, turėjusiais sąlytį, kuriems taikomi su kelionėmis susiję reikalavimai, nuo šios laikomi asmenys, grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, arba keliavę per paveiktas šalis dešimt dienų iki atvykimo į Lietuvą, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.

Kaip BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, policija numato pereinamąjį laikotarpį, kol vairuotojai pripras prie šių ir kitų įvedamų naujovių. Tą patį žada ir Kauno, Vilniaus savivaldybės.

„Tikrai nedarysime kažkokių reidų ar patikrinimų, kaip yra laikomasi tų naujų Kelių eismo taisyklių pakeitimų, leisime vairuotojams tiesiog priprasti prie jų“, – tvirtino R. Matonis.

Kelių eismo taisyklių pakeitimai numato, kad automobiliams nuo sausio 1-osios draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo jos. Draudimas bus taikomas tik toje kelio pusėje, kurioje yra įvažiavimas, tačiau ne priešais jį.

Anot R. Matonio, kai kuriais atvejais turės atsirasti ir specialus ženklinimas, o tai greičiausiai galėtų būti padaryta tik kai leis meteorologinės sąlygos, t.y. kai šalia kiemų neliks sniego.

Be kita ko, nuo sausio nuvilkti ne vietoje paliktą ar eismui trukdantį automobilį galės ne tik policija, kaip iki šiol, bet ir ugniagesiai, savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai, kai kurie aplinkosaugininkai, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai.

Nuvilks tik trukdančius eismui

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas tvirtina, kad ir šia teise sostinė neskubės naudotis, o bent jau sausio mėnesį tik įspės vairuotojus. Jis sako, kad šiuo metu dar vykdomi viešieji pirkimai automobilių nuvilkimo paslaugai, jau padidintas ir etatų skaičius savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje.

Tikrai nedarysime kažkokių reidų ar patikrinimų, kaip yra laikomasi tų naujų Kelių eismo taisyklių pakeitimų, leisime vairuotojams tiesiog priprasti prie jų.

„Tikrai nebus taip, kad visus automobilius nuo visur nuvilkinėsime. Prioritetas paprastas – tie automobiliai, kurie trukdo miesto gyvenimui arba kelia didelę grėsmę eismo saugumui, bus tikrai pašalinti. Miestas yra gyvas organizmas ir transporto priemonė, pastatyta po draudžiamu ženklu, vieniems atrodo menkavertis pažeidimas, bet dėl to gali nepravažiuoti sniego valymo mašina, gali būti neaptarnaujami atliekų konteineriai, o kritiniu atveju – į kiemą neįvažiuoti greitosios pagalbos automobiliai, gaisrinė“, – sakė A. Bužinskas.

Anot jo, antras prioritetas bus automobiliai, statomi, pavyzdžiui, ant pėsčiųjų perėjų, pėsčiųjų ir dviračių takų, blokuojantys vaizdą ar kitaip trukdantys kitiems eismo dalyviams.

A. Bužinskas sako, kad visą sausį savivaldybė taisykles pažeidusiems vairuotojams paliks informacinius lapelius.

„Nuo sausio pradėsime informacinę kampaniją, skirdami paprastas baudas informuosime gyventojus, kad jums pasisekė šį kartą, bet kitą kartą už tokį pažeidimą jūsų automobilis bus nuvežtas“, – tvirtino administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės ir įmonės „Susisiekimo paslaugos“ situacijas prie kiemų vertins individualiai, atlaidžiau gali būti žiūrima į atvejus, kai išvažiavimai išeina į mikrorajonų vidines gatveles, kur automobilių greitis siekia 10-20 km/h.

Tikrai nebus taip, kad visus automobilius nuo visur nuvilkinėsime.

„Suprantame, kad greičiausiai Susisiekimo ministerija, siekdama saugumo, omenyje labiau turėjo išvažiavimus į intensyvesnes ar greitesnes gatves, kad čia nekiltų avaringų situacijų. Bet į tą patį katilą papuola išvažiavimai iš aikštelių į vietinį keliuką, kur iš esmės visai nėra tokių situacijų, viskas yra draugiškai ir tvarkingai“, – teigė jis.

„Pareigūnai įvertins pačią vietą, jie juk – irgi vairuotojai, tad važiuodami pažiūrės, ar automobilis potencialiai kelia pavojų, ar ne. Jei kelia – galimas atvejis, kad jis bus fiksuojamas kaip pažeidžiantis taisykles. Galbūt išskirtinai pavojingos vietos atėjus galimybei ženklinti bus paženklintos ant važiuojamosios dalies“, – pridūrė savivaldybės atstovas.

Anot jo, problemiškiausiose vietose turėtų atsirasti ir specialus ženklinimas, tačiau kur tiksliai – dar sprendžiama.

Gyventojai raginami susitarti

Tiek Vilniaus, tiek ir Kauno savivaldybių atstovai primena gyventojams, jog apie pažeidimus galima pranešti ne tik skambučiais, bet ir per specialias šių miestų elektronines pranešimų sistemas, nufotografavus automobilį telefonu.

Kartu gyventojai raginami neskubėti siųsti pranešimų, o pradžioje susitarti dėl naujos tvarkos tarpusavyje.

„Stengsimės geranoriškai į tai pažiūrėti, įspėti gyventojus, kad taip negalima palikinėti automobilių, kad tai draudžia naujos įsigaliojusios taisyklės. Tik tais atvejais, kai gyventojai nesupras įspėjimo ar pakartotinai darys pažeidimus, kaip kraštutinę priemonę taikysime administracinės nuobaudos paskyrimą“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Jis pabrėžė, kad svarbiausias kriterijus taip pat bus tai, ar automobilis trukdo eismui.

„Vis dėlto tikėtumėmės gyventojų supratingumo, visų pirma, tarpusavyje, kad jie kalbėtųsi, suprastu ir transporto priemones paliktų taip, kaip galima palikti, nesudarytų kliūčių nei sau, nei kaimynams. Bet jei gausime pranešimą, kiekvienas jų bus vertinamas individualiai“, – pridūrė tarnautojas.

Jo kolega iš Vilniaus savivaldybės A. Dinikis sako, kad tiek policija, tiek viešosios tvarkos skyrius turi svarbesnių prioritetų, nei automobiliai prie įvažiavimų į kiemus, o gyventojų atsiųstas pranešimas apie pažeidimą gali būti įvertintas ir automatiškai, neatsižvelgus į situacijos subtilybes. Tad, pasak jo, „gali būti, kad žmogus gaus ir baudą“.

Stengsimės geranoriškai į tai pažiūrėti, įspėti gyventojus, kad taip negalima palikinėti automobilių, kad tai draudžia naujos įsigaliojusios taisyklės.

„Todėl svarbu, kad vieni žmonės nepradėtų piktnaudžiauti, bet ir kiti, kurie gerai išmano kelių eismo taisykles, kad nepradėtų vien iš sportinio intereso žmones piktybiškai gaudyti, fotografuoti, nes taip jiems tiesiog norisi. Reikėtų įvertinti realų pavojų kitam eismo dalyviui“, – tvirtino jis.

Elektromobilius teks patraukti

Nuo sausio 1-osios taip pat bus privaloma iš krovimo stotelių patraukti elektromobilius vos juos pakrovus, jei kelio ženklai nenumato kitaip, t.y. tam tikrose krovimo stotelėse bus numatytas stovėjimas ribotą laiką. Taip tikimasi padidinti krovimo vietų prieinamumą kitų elektromobilių savininkams.

Kiti taisyklių pakeitimai numato, jog specialiajam transportui praleisti automobiliai turės sudaryti koridorių pasitraukiant į artimesnį – dešinįjį arba kairįjį – kelkraštį. Taip pat patikslinta tvarka, kas turi pirmumą greitėjimo-lėtėjimo juostose, apsisukant sankryžose su šviesoforu.

Numatyta aiškiau atskirti elektrinius paspirtukus ir paspirtukus be variklio: pastarieji bus priskiriami pėstiesiems, o elektriniai – motoriniams dviračiams. Tad tokių motorinių dviračių vairuotojams taps privalomi kelių eismo taisyklių reikalavimai, dabar taikomi dviračiams, o paprastų paspirtukų – pėstiesiems.

Kai kurie pakeitimai įsigalios dar po pusmečio: atsiras naujas ženklas – „dviračių gatvė“, taip pat dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos, žymimos raide A arba simboliu A+, numatoma ir kitų smulkesnių pakeitimų.